Šiaulių apygardos teismo nutartis, AN2-37-951/2024

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-04-16
Bylos Nr.: AN2-37-951/2024
Teisminio proceso Nr.: 4-23-3-00029-2023-0
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Ilona Jakubėnienė
Pažeidėjas: N. R.
Advokatai: Mantas Šriupša

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-37-951/2024Teisminio proceso Nr. 4-23-3-00029-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 12.29; 21.1.7.; 21.5.2.; 21.11.10 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 16 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ilona Jakubėnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto N. R. atstovo advokato Manto Šriupšos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. vasario 21 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. N. R. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) 2023 m. rugsėjo 6 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 290 straipsnio 8 dalį 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimu 3 metams nubaustas už tai, kad jis, būdamas nepriklausomas medžiotojas (medžiotojo bilieto Nr.), kartu su pažįstamais asmenimis (dukterėčia ir jos sugyventiniu) „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vienete (teisėtas naudotojas (duomenys neskelbtini) medžiotojų ir žvejų klubas „(duomenys neskelbtini)“), (duomenys neskelbtini) kaime nuo 2023 m. liepos 23 d. 19.00 val. iki 2023 m. liepos 23 d. 23.00 val. paėmė neteisėtai sumedžiotą stirnos patiną nuo jo kritimo vietos (vietos koordinatės LKS94: X: (duomenys neskelbtini), Y: (duomenys neskelbtini)) ir automobiliu „Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu D. E., jį gabeno, taip savo veiksmais šiurkščiai pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (toliau – ir Medžioklės taisyklės) 58.2.3 punktą.

Šalies argumentai

2. Nesutikdami su minėtu nutarimu, N. R. ir jo atstovas advokatas Mantas Šriupša pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams, prašydami panaikinti Institucijos 2023 m. rugsėjo 6 d. nutarimą ir teiseną pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį nutraukti arba, netenkinus pirmojo prašymo, prašė pakeisti Institucijos nutarimą ir N. R. inkriminuotą veiką perkvalifikuoti iš ANK 290 straipsnio 8 dalies į ANK 290 straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. vasario 21 d. nutartimi N. R. ir jo atstovo advokato Manto Šriupšos skundas atmestas, Institucijos 2023 m. rugsėjo 6 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

4. Apeliaciniu skundu N. R. atstovas advokatas Mantas Šriupša prašo panaikinti Institucijos 2023 m. rugsėjo 5 d. (turi būti 2023 m. rugsėjo 6 d.) nutarimą ir teiseną pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį nutraukti, taip pat panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. sausio 30 d. (turi būti 2024 m. vasario 21 d.) nutartį arba, netenkinus prašymo dėl teisenos nutraukimo, pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nutartį bei Institucijos nutarimą ir N. R. inkriminuotą veiką perkvalifikuoti iš ANK 290 straipsnio 8 dalies į ANK 290 straipsnio 1 dalį.

4.1. Teigia, kad teismo nutartis yra nepagrįsta, nes tokio sprendimo priėmimą lėmė administracinio nusižengimo neištyrimas ir visų reikšmingų bylos aplinkybių neįvertinimas.

4.2. Nurodo, kad tiek bylą nagrinėjant Institucijoje, tiek ir teisme, N. R. nuosekliai parodė, kad 2023-07-23 šventė kartu su D. E., apie 20.30 val. pėsčiomis išėjo iš savo motinos namų pasitikti A. S., iki kol ji privažiavo ir juos paėmė, jiems važiuojant pas D. E., aiškiai pamatė pievoje žvėrį, sustojus automobiliui, jis nuėjo pažiūrėti, 2023-07-23 jis nemedžiojo, o apie tai, jog gyvūnas sumedžiotas, jis sužinojo tik iš gamtos apsaugos pareigūnų, kurie jam tai pasakė, taip pat nurodė nesupratęs, kad gyvūnas sumedžiotas, nes kraujo nesimatė, ginklų su savimi neturėjo, jie saugiai buvo sudėti seife, kai pamatė gyvūną, suriko, kad A. S. sustotų, pasikvietė ir D. E., kad jis kartu eitų pažiūrėti, o A. S. pasiliko automobilyje, gyvūną pamatė iš maždaug 100 metrų atstumo nuo kelio, ten buvo nupjauta pieva, žolių nebuvo, jo regėjimas geras, nuėjus prie gyvūno, pamatė, kad jis sustiręs, nebegyvas, nematė kulkos išėjimo vietos, gyvūną tempė iki automobilio, iš karto įkėlė į automobilio bagažinę, gyvūną sugalvojo paimti, nes „ragiukai buvo gražūs“. N. R. dar vietoje pripažino, jog padarė klaidą, nes radęs gyvūną, nepranešė, bet taip pasielgė labiau dėl to, kad buvo stipriai neblaivus, būdamas blaivus tikrai taip nesielgtų ir praneštų, apie planus, kur vežti gyvūną, pasakyti nieko negali, nes tiesiog tuo metu neatsiminė, tą vakarą jokių šūvių ar šūvio negirdėjo, o ir negalėjo girdėti, nes buvo uždaroje patalpoje, maždaug kilometro atstumu nuo vietos, kur buvo rastas gyvūnas, be to, jis suvokia ir žino, kad neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenti negalima.

4.3. Atstovas skunde teigia, jog, apibendrinant N. R. paaiškinimus, matyti, kad 2023 m. liepos 23 d. įvykio metu jis buvo neblaivus, dėl to įvykio metu tinkamai negalėjo suprasti nei savo veiksmų, nei tinkamai duoti parodymų. Atkreipia dėmesį į tai, jog policijos pareigūnų veiksmai, sustabdžius automobilį, nebuvo tradiciniai, t. y. nebuvo prašoma pateikti vairuotojo pažymėjimo, o iš karto buvo atliekami sulaikymo veiksmai - atimti automobilio rakteliai, vykdomas suėmimas, užduota daug padrikų klausimų, tai pagrįstai sukėlė išgąstį ir didelį pasimetimą. Pažymi, kad N. R. neturėjo noro elgtis neteisėtai, niekada nėra baustas už panašias veikas, taip pat jis nesuprato ir nebuvo pagrindo suprasti, jog gyvūnas yra sumedžiotas, nes nematė jokių žymių.

4.4. Atstovas skunde teigia, kad teismas priėmė sprendimą vadovaudamasis tik vieno liudytojo - pareigūno A. M. parodymais, o kitų liudytojų parodymais, kurie paneigia A. M. parodymus, nesivadovavo. Nurodo, jog Šiaulių aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas V. G. parodė, kad šautinę žaizdą jis matė po gyvūno kailiu, matė, jog gyvūnas sumedžiotas, ir tokias išvadas padarė iš to, kad atidžiai apžiūrėdamas matė kraujo lašelius, o kitoje pusėje matė didesnę kraujo dėmę. Tokios pareigūno išvados leidžia pagrįstai manyti, kad N. R., būdamas neblaivus, iš tikrųjų negalėjo matyti ir nematė, jog gyvūnas buvo sumedžiotas, nes net pačiam pareigūnui (šios srities specialistui) prireikė atidžiai apžiūrėti gyvūną, siekiant padaryti pirminę išvadą. Teigia, kad byloje nenustatyta nė viena aplinkybė, patvirtinanti, jog N. R. kokiu nors būdu ar priemonėmis būtų prisidėjęs prie žvėries žūties arba būtų žinojęs apie tokį veiksmą, jo neteisėtumą. Dėl to teigia, kad atsitiktinai rasto žvėries gabenimo veiksmas nėra pagrindas taikyti atsakomybę pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį (turi būti ANK 290 straipsnio 8 dalį), nes atsitiktinai rasto kritusio ar sužaloto žvėries, kuris pagal šiuo metu turimus duomenimis galimai nukentėjo nuo nežinomo asmens ar šaulio (medžiotojo), kas nebuvo siekta nustatyti, gabenimas neatitinka ANK 290 straipsnio 7 dalies (turi būti ANK 290 straipsnio 8 dalies), todėl Institucijos padarytos išvados, kad N. R. gabeno neteisėtai sumedžiotą žvėrį, yra klaidingos. Atkreipia dėmesį į tai, jog D. E. automobiliu buvo vežamas atsitiktinai rastas jau negyvas žvėris, todėl tokiu atveju galėtų būti taikoma atsakomybė pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį, bet ne pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį (turi būti ANK 290 straipsnio 8 dalį).

4.5. Atstovas skunde nurodo, kad pati administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta pagal Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato pareigūno tarnybinį pranešimą, jog 2023-07-23 bendrajam pagalbos centrui numeriu 112 paskambinęs asmuo nurodė, kad prieš 30 minučių į jo laukus atvažiavo automobilis, auksinės spalvos visureigis, iš kurio išlipęs vyras nušovė stirną ir išvažiavo, todėl pareigūnai, sureagavę į gautą pranešimą, nuvyko pas pranešėją V. V., kuris nurodė, jog, jam būnant savo gyvenamojo namo kieme, apie 19.15 val. pastebėjo, kaip nuo (duomenys neskelbtini) k., link (duomenys neskelbtini) m. keliu važiavęs pilkos spalvos automobilis sustojo, tada išgirdo šūvį, po kurio automobilis nuvažiavo (duomenys neskelbtini) link. Kaip liudytojas apklaustas V. V. parodė, kad, būdamas kieme, apie 19:00 val. išgirdo šūvį, bet nieko blogo neįtarė, tačiau prie jo pribėgusi žmona nurodė, jog yra šaudoma, teigė, kad šovė iš automobilio apie 1 kilometro atstumu nuo jų sodybos, ir tas automobilis nuvažiavo, o liudytoja D. V. parodė, kad, būdama kieme, apie 19.00 val. ji pastebėjo, jog (duomenys neskelbtini) g. nuo (duomenys neskelbtini) k. pusės atvažiavo automobilis, kuris jai sukėlė įtarimą, ir jis sustojo, apie 5 minutes pastovėjo, automobilio dešinės pusės langas buvo nuleistas, kai ji nusisuko, išgirdo šūvį nuo automobilio pusės, o atsisukusi pamatė, jog šviesios spalvos automobilis, panašus į miniveną, dideliu greičiu pasišalino. Atstovas teigia, kad, analizuojant šių liudytojų parodymus, akivaizdu, jog jie yra prieštaringi, todėl Institucija, nepašalinusi prieštaravimų, nepagrįstai jais vadovavosi. Nurodo, kad V. V., pranešdamas apie įvykį, nurodė, jog automobilis buvo auksinės spalvos, o jau vėliau apklausos metu D. V. nurodė, kad automobilis buvo šviesios spalvos, tačiau nei vienas liudytojas nei markės, nei modelio, o juo labiau valstybinių numerių nenurodė, buvo nurodyta, kad automobilis buvo panašus į miniveną. Taigi, liko nepašalintos abejonės dėl automobilio, kurį matė D. V. ar V. V.. Pažymi, kad liudytoja nurodė, jog automobilį matė 1 kilometro atstumu, tačiau nebuvo patikrinta, ar, esant tokiu atstumu, įmanoma pamatyti automobilio galimą formą ir jo spalvą, nenustatyta, ar tuo metu buvusios oro sąlygos (saulės šviesa, spindulių kritimo kampas ir pan.) neturėjo įtakos matomumui identifikuojant automobilį.

4.6. Atstovas skunde teigia, kad Institucija nepagrindė neteisėtos medžioklės fakto, t. y. neįrodė, jog buvo medžiojama būtent iš automobilio ar kitos vietos, kad būtent D. E. automobiliu vežtas žvėris buvo neteisėtai sumedžiotas, nes liudytojai parodė girdėję šūvį, tačiau jokie bylos duomenys nepatvirtina šūvio, todėl šūvio galėjo ir nebūti, arba šūvis galėjo būti visai kitoje vietoje, nes ypač sudėtinga atskirti, iš kur sklinda garsas dėl garso bangų judėjimo krypties (itin dažnai pasitaiko atvejų, kuomet garsas, sklindantis iš toliau, girdimas vienoje pusėje, o objektas, skleidžiantis tą garsą, pasirodo esantis visai priešingoje pusėje). Dėl to atstovas teigia, kad Institucija nepašalino abejonių, ar apskritai buvo šauta, ar būtent liudytojų girdėtas šūvis sužeidė D. E. automobiliu vežtą žvėrį, nes Institucija neieškojo galimo šovinio tūtelės, nenustatinėjo, iš kokio ginklo buvo šauta, o atvykę pareigūnai tik vaikščiojo žvyrkeliu pirmyn ir atgal. Pažymi, kad nors D. V. nurodė girdėjusi šūvį nuo automobilio pusės, tačiau nenurodė, ar tikrai buvo šauta iš automobilio, ar garsas sklido iš toliau, ar šalia automobilio. Mano, kad šie duomenys turi esminę reikšmę nustatant teisėtą/neteisėtą medžioklę ir faktą, jog buvo vežtas būtent neteisėtai sumedžiotas žvėris, bei norint susieti su byloje paimtu automobiliu.

4.7. Atstovas skunde teigia, jog pagal bylos duomenis 2023 m. liepos 23 d. „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vienete medžiojo 4 medžiotojai, kurie nebuvo apklausti. Nurodo, kad tik vietoje, kur buvo atvykę pareigūnai, buvęs medžiotojas A. P. nuolatos tvirtino, jog netoli galimos įvykio vietos visą 2023 m. liepos 23 dieną medžiojo, žvejojo ir negirdėjo jokio šūvio. Pažymi, kad liko nepatikrinta aplinkybė, ar vienas iš nurodytų 4 medžiotojų neturi auksinės spalvos automobilio, kaip buvo nurodyta skambinant Bendrajam pagalbos centrui. Mano, kad aplinkybės, kurios buvo nurodytos skambinant Bendrajam pagalbos centrui, atspindi realiausią situaciją, kadangi žmogus, praėjus labai trumpam laiko tarpui, geriausiai atsimena tai, ką matė, kas buvo pasakyta. Šios nurodytos aplinkybės yra svarbios, tačiau, skiriant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę N. R., jos tinkamai nebuvo įvertintos ir ištirtos. Atstovas skunde teigia, jog, neapklausus „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vienete medžiojusių 4 medžiotojų, nenustatytas galimai neteisėtos medžioklės faktas, nenustatyta, ar kuris nors iš medžiotojų neturi byloje minimos transporto priemonės, iš kurios galimai buvo šauta, ar tų medžiotojų teisėtos medžioklės metu buvo atliekami šūviai. Nurodo, kad Medžioklės taisyklės nedraudžia medžioti nuo šalia esančios transporto priemonės. Dėl to atstovas skunde teigia, jog, esant tokioms aplinkybėms, kada medžiojama teisėtai, tačiau nepaimamas sumedžiotas žvėris, kuris medžioklėje sužeidžiamas ir nugaišta kitoje vietoje nei buvo medžiojama, o jau po kurio laiko tą žvėrį paima pašalinis asmuo, negali būti baudžiama kaip už neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą, mano, kad toks gyvūno paėmimas iš jo kritimo vietos užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį.

4.8. Atstovas skunde taip pat teigia, jog kaip liudytojas apklaustas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas A. M. parodė, jog 2023 m. liepos 23 d., dirbdamas operatyvinėje grupėje, apie 19 val. gavo pranešimą, kad žmonės netoli savo gyvenamosios vietos išgirdo šūvį, nuvykę ten, kur girdėjo šūvį, savo žemės sklype rado nušautą stirną, pareigūnams nuvykus į vietą prie miškelio, buvo rastas nušautas stirnos patinas, matėsi šautinė žaizda, žvėris buvo apie 150 m atstumu nuo kelio, tuomet jis pats, būdamas medžiotojas, pagalvojo, kad kažkas turėtų atvykti pasiimti nušautą žvėrį, ir nutarė palaukti šalia esančio miškelio, kai netrukus privažiavo pilkos spalvos automobilis „VW Touran“, kuris sustojo tolėliau nuo miško, iš jo išlipę du vyrai pamiške nuėjo link žvėries, gulėjusio ant nupjautos pievos, nuėję prie žvėries, vyriškiai apsižvalgė ir pamiške parsivilko žvėrį prie kelio, o juos atvežęs automobilis buvo nuvažiavęs, galimai vyriškiams paskambinus, grižo tas pats pilkos spalvos „VW Touran“, vairuojamas moters, sustojusi moteris išlipo iš automobilio, atidarė bagažinę, visi įdėjo žvėrį į bagažinę, užtruko apie 30 sekundžių, automobiliui pajudėjus, pareigūnai automobilį sustabdė ir bagažinėje, plastikiniame maiše buvo rastas stirnos patinas su šautine žaizda, apie tai buvo informuota Aplinkos apsaugos agentūra, ginklų automobilyje „VW Touran“ nebuvo rasta, o sulaikytieji paaiškino, jog žvėrį, kuris galimai yra nutrenktas automobilio, rado, todėl buvo grįžta į įvykio vietą, lijo lietus, tačiau Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai ieškojo žvėries gulėjimo vietos, kadangi jiems nesisiekė jos rasti, jis parodė jiems vietą, kurioje rado žvėrį, kuomet atvyko į iškvietimą, jo vertinimu, žvėris galėjo būti matomas nuo kelio, tačiau atpažinti, kad tai žvėris, buvo sudėtinga, vyrai prie žvėries ėjo lyg slapstydamiesi, o ne tiesiai, automobilis „VW Touran“ nuvažiavo ir, galimai vyrams paskambinus, grįžo, šautinė žaizda buvo arčiau mentės, apie kūno vidurį, įvykį jis filmavo savo mobiliuoju telefonu.

4.9. Atstovas skunde teigia, kad liudytojas A. M. taip pat nepateikė pagrįstų duomenų, jog žvėris buvo sumedžiotas neteisėtai, ir, jog N. R. galėjo žinoti, kad žvėris yra sumedžiotas neteisėtai. Pažymi, jog pareigūnas aiškiai nurodė, kad jis tik daro prielaidą, jog vyrų veiksmai buvo panašūs į brakonierių, kadangi automobilis sustojo, vyrai išlipo, nuėjo tiesiai prie žvėries, jį vilko, dėjo į automobilį ir pan. Taip pat pažymi, kad visi šie veiksmai būdingi ir tuo atveju, kai žvėris pamatomas atsitiktinai, kaip esamu atveju ir buvo, todėl, remiantis minėtomis aplinkybėmis, niekaip nėra galima padaryti pagrįstos išvados apie tai, kad žmonės važiavo jau žinodami apie kritusį žvėrį. Atkreipia dėmesį į tai, jog iš policijos pareigūno A. M. mobiliuoju telefonu daryto vaizdo įrašo, kuomet pareigūnas buvo pasaloje, matyti, kad nei N. R., nei D. E. visiškai nebando slėptis, vyrai ramiai stovi prie žvėries, o tai rodo, jog N. R. neatlieka jokių veiksmų, iš kurių būtų galima spręsti, kad asmenys nori išlikti nepastebėti. Taip pat nurodo, jog iš minėto vaizdo įrašo bei vaizdo įrašo „eina+prie+ožiuko“ matyti, kad policijos pareigūnas A. M. yra pasislėpęs krūmuose, esančiuose toliau nuo vietos, kurioje sustojo D. E. automobilis (automobilis sustojo apie 120 m atstumu nuo žvėries, ant kelio), ir kuri yra kitoje kelio pusėje, nei buvo pastebėtas kritęs žvėris, t. y. pareigūnas buvo apie 130-140 m atstumu nuo žvėries ir aiškiai matė kritusį žvėrį, šalia jo stovinčius vyrus. Taigi, iš vaizdo įrašų, kuriuos policijos pareigūnas darė paprastu mobiliuoju telefonu, jam esant 10-20 m toliau nei sustojo D. E. automobilis, akivaizdu, kad, jei pareigūnas A. M., būdamas 10-20 m toliau nuo žvėries nei N. R., puikiai matė kritusį žvėrį, tai iš ant kelio sustojusio D. E. automobilio žvėris turėjo būti matomas itin gerai ir aiškiai.

4.10. Atstovas taip pat skunde nurodo, kad 2023 m. liepos 25 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Medžioklėtyros laboratorijos pateiktoje išvadoje Nr. MEDŽ-23(07/25) nurodyta, jog pažeisti gyvybiškai svarbūs organai - pažeistas stuburas ir su juo susiję organai: raiščiai, raumenys, stuburo smegenys, slanksteliai. Teigia, kad iš tokios išvados akivaizdu, jog pateikto tirti gyvūno stuburas buvo smarkiai sužalotas, tačiau šios aplinkybės taip pat nebuvo vertintos skiriant administracinę nuobaudą N. R.. Pažymi, kad pareigūnas A. M. teisme parodė, jog žvėris, kurį jis rado D. E. priklausančio automobilio bagažinėje, buvo nušautas į mentį, labiau apie gyvūno vidurį, o tai rodo, kad 2023 m. liepos 25 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Medžioklėtyros laboratorijoje buvo tiriamas ne tas žvėris, kuris buvo rastas D. E. automobilyje, nes nesutampa žvėries kūno sužeidimo plotas. Nurodo, jog kartu su 2023 m. liepos 25 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Medžioklėtyros laboratorijos pateikta išvada Nr. MEDŽ-23(07/25) pateiktos tirti stirnos patino nuotraukos, iš kurių aiškiai matyti, kad žvėris yra sužeistas į nugarą, ties stuburu, labiau galinėje nugaros dalyje, toli nuo menčių, galima šūvio vieta matosi itin sunkiai, kadangi ją dengia žvėries plaukai, o tai pagrindžia, jog žvėris, rastas D. E. automobilio bagažinėje, yra kitas nei tas, kuris aprašytas Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Medžioklėtyros laboratorijos pateiktoje išvadoje. Atstovas skunde taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog esamu atveju nebuvo atlikta pateikto žvėries ekspertizė, todėl nėra aišku, į kokius klausimus specialistas turėjo atsakyti, be to, ekspertui nebuvo užduotas svarbus klausimas, konkrečiai nuo ko krito tyrimui pateiktas žvėris, nenustatytas ir gyvūno kritimo laikas. Teigia, kad šios aplinkybės yra svarbios, nes gyvūnas buvo rastas sustingęs, kraujo nebuvo, o tai leidžia teigti, jog žvėris krito ankščiau, nei liudytojai nurodė girdėję šūvį. Nurodo, kad liudytojai šūvį girdėjo apie 19.00-19.30 val., o N. R. parodė, jog su D. E. važiavo į D. E. namus ir pamatė žvėrį, t. y. po šūvio praėjus ne daugiau kaip 30 min. Teigia, kad tokiu atveju neteisėtai sumedžiotas žvėris neturėjo būti sustingęs, jis turėjo būti šiltas ir minkštas, kūnas paslankus. Pažymi, jog žvėris buvo rastas vasarą, kai oro temperatūra yra gana aukšta, o, esant aukštai oro temperatūrai, gyvūnas kaip tik turėjo atvėsti lėčiau ir išlikti nesustingęs ilgesnį laiko tarpą. Teismas duomenų, susijusių su gyvūno tyrimu, tinkamai nevertino ir išvadų nepadarė.

4.11. Atstovas skunde teigia, kad vyr. specialistė A. J. ir vyr. specialistas G. C. apžiūros akte nurodė, jog apžiūros objektas - neteisėtai sumedžioto stirnos patino kritimo ir sumedžiojimo vieta. Pažymi, kad dar neatlikus jokio tyrimo jau buvo konstatuota, jog stirnos patinas buvo sumedžiotas neteisėtai, nustatyta jo sumedžiojimo vieta bei kritimo vieta. Kadangi neteisėtas medžiojimo faktas byloje nenustatytas, nenustatyta ir gyvūno sumedžiojimo vieta, taip pat, ar aptariamas žvėris buvo sumedžiotas būtent neteisėtai ar ne. Nurodo, kad aptariamo apžiūros akto apžiūros atlikimo eigos skiltyje konstatuojama, jog buvo rasta ir apžiūrėta automobiliu „VW Touran“ gabento, neteisėtai sumedžioto stirnos patino kritimo ir sumedžiojimo vieta. Teigia, kad šios apžiūros akte pateiktos aplinkybės turi būti vertinamos kaip akivaizdžiai klaidinančios, nes iš byloje pateiktų vaizdo įrašų matyti, jog nei žvėries sumedžiojimo, nei kritimo vieta nebuvo rastos, o tik nuspėtos. Pažymi, kad pareigūnai, pasirinkę tam tikrą sklypo plotą, tamsoje pasišviesdami prožektoriumi, vaikščiojo pirmyn ir atgal, galimai tikėdamiesi rasti gyvūno kritimo bei sumedžiojimo vietą, taip ištrypdami nemažą pievos plotą, po kurio laiko pareigūnai tiesiog pasirinko tikėtiną gyvūno gulėjimo vietą, nusprendė, jog tai ta vieta, kurioje žvėris buvo sumedžiotas. Atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie pagristų, jog žvėris krito būtent pareigūnų nurodytoje vietoje. Be kita ko, pareigūnai teigia, kad žolėje rado kraujo lašų, tačiau tokie duomenys niekaip nėra užfiksuoti, nepalyginti su kritusio gyvūno krauju. Atstovas kelia klausimą, kaip pareigūnai nustatė, jog pareigūnų pasirinktoje vietoje, ant žolės yra būtent šviežias kraujas, ar pareigūnai, neatlikę laboratorinių tyrimų, gali ir turi kompetenciją konstatuoti tokius faktus.

4.12. Atstovas skunde nurodo, kad Šiaulių aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas V. G. parodė, jog šautinę žaizdą jis matė po gyvūno kailiu, matė, kad gyvūnas sumedžiotas, tokias išvadas padarė iš to, jog atidžiai apžiūrėdamas matė kraujo lašelius, o kitoje pusėje matė didesnę kraujo dėmę. Teigia, kad tokie liudytojo parodymai leidžia pagrįstai manyti, jog N. R. iš tikrųjų negalėjo matyti ir nematė, kad gyvūnas buvo sumedžiotas, nes net pačiam pareigūnui prireikė atidžiai apžiūrėti gyvūną, siekiant padaryti pirminę išvadą.

4.13. Atstovas skunde teigia, jog Institucijos nutarimas, surašytas administracinio nusižengimo protokolo pagrindu, yra neteisėtas, nes protokolas surašytas nesilaikant reikalavimų. Teigia, kad protokole nurodyta, jog N. R. neva aprašytą administracinį nusižengimą padarė 2023 m. liepos 23 d. nuo 19.00 val. iki 23.00 val., o tai akivaizdžiai neatitinka realybės, nes tokiu atveju D. E. automobiliu žvėris turėjo būti gabenamas net 4 valandas, nors N. R. ir D. E. važiavo nuo namų link D. E. namų, tarp kurių yra tik 3,66 km atstumas, ir kelionė trunka vos kelias minutes. Dėl to atstovas skunde teigia, kad N. R. surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodytos neva padarytos veikos laikas nėra tinkamai nustatytas (ANK 609 straipsnis), todėl turėtų būti vertinamas kaip nežinomas, t. y. nenustatytas. Be to, nurodo, jog, vadovaujantis ANK 608 straipsnio nuostatomis, formuojama teismų praktika, administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame turi būti formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami įrodymai, kitos aplinkybės ir kita informacija, reikšmingos nagrinėjant bylą, kad administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nurodo, jog ANK 290 straipsnio 7 dalies taikymui turi būti nustatyta, kad buvo gabenamas neteisėtai sumedžiotas žvėris, o šiuo atveju, išskyrus žvėries gabenimo faktą, surinktų duomenų nepakanka kaltei pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį konstatuoti. Pažymi, kad Institucija neįrodė, o ir netyrė įvykio, siekdama nustatyti teisėtą/neteisėtą medžiojimo faktą, o ir teismas nebuvo aktyvus, siekdamas pašalinti byloje esamas abejones, nes įrodymų netyrė, neapklausė liudytojų (medžiotojų), nepašalino prieštaravimų, nepasisakė, nevertino A. S. ir N. R. parodymų, duotų Institucijoje, o ir tų parodymų nepatikrino teisminio proceso metu, nenustatė, kokie byloje esantys įrodymai paneigia jų įrodomąją galią turinčius parodymus. Dėl to mano, kad teismas, neapklausdamas liudytojų, padarė esminį proceso pažeidimą.

4.14. Atstovas skunde taip pat nurodo, kad Medžioklės taisyklių 58.25 punktas numato, jog draudžiama paimti medžioklės plotų vienete rastus nugaišusius, susidūrus su transporto priemonėmis, žemės ūkio technika ar dėl kitų priežasčių žuvusius medžiojamuosius gyvūnus ar jų dalis iš radimo vietos prieš tai nepranešus medžioklės plotų naudotojui ir Aplinkos apsaugos departamentui, ir negavus leidimo paimti šiuos gyvūnus ar jų dalis. Jei gyvūnas ar jo dalys paimami apie tai nepranešus nustatyta tvarka, laikoma, kad gyvūnas ar jo dalys paimti neteisėtai, kas reiškia, jog galimas atsakomybės kilimas pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį. Taip pat nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog pagalba gabenant žvėrį ar sudarant sąlygas jį doroti, nesant duomenų, kad asmuo žinojo, jog žvėris sumedžiotas neteisėtai, ir neįrodžius šio fakto, negali užtraukti administracinės atsakomybės pagal ANK 290 straipsnį, esminis atsakomybę kvalifikuojantis požymis - ne bet koks žvėries gabenimas, bet tik neteisėtai sumedžioto žvėries (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-22-511/2023). Teigia, jog esamu atveju byloje nenustatytas nei vienas veiksmas, kad N. R. būtų medžiojęs, pribaigęs ar prisidėjęs pribaigiant žvėrį, arba būtų besąlygiškai žinojęs, kad gabenamas žvėris yra sumedžiotas neteisėtai. Pažymi, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką pats žvėries gabenimo ir dorojimo veiksmas nėra draudžiamas (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-22-511/2023). Dėl to atstovas skunde teigia, kad, vadovaujantis formuojama teismų praktika bei teisiniu reglamentavimu, byloje neįrodžius neteisėto žvėries sumedžiojimo fakto, negalima N. R. kaltė pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį. Be to, ANK 290 straipsnio 8 dalies sudėtis reikalauja tiesioginės tyčinės kaltės formos, todėl, siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina pagrįsti ir ANK 8 straipsnio 2 dalies nuostatas, o esamu atveju nei policijos pareigūnai, nei Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos specialistai N. R. kaltės - tiesioginės tyčios jam inkriminuotų veikų aspektu nenustatė ir nepagrindė, vadovavosi tik prielaidomis, abejonėmis.

4.15. Atstovas skunde teigia, kad, atsižvelgdamas į N. R. paskirtą nuobaudą, administracinio poveikio priemones ir į tai, kas išdėstyta šiame skunde, mano, jog N. R. nepadarė jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, nes jis nežinojo ir niekaip negalėjo žinoti, jog žvėris yra sumedžiotas neteisėtai, nėra duomenų, kad jis žinojo, jog žvėris sumedžiotas neteisėtai, todėl N. R. nepagrįstai, neišsiaiškinus bei neištyrus visų įvykio aplinkybių, pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį buvo skirta ypač didelė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyrius prašo palikti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. nutartį nepakeistą ir N. R. atstovo advokato Manto Šriupšos apeliacinio skundo netenkinti.

5.1. Teigia, kad skundas yra nepagrįstas, nes atstovas, nesutikdamas su skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis, skunde pateikia savo subjektyvų faktinės situacijos bei byloje esančių įrodymų vertinimą, atkartodamas iš esmės tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodyti ir apylinkės teismui paduotame skunde. Nurodo, jog atsakomybė pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį nustatyta už tris alternatyvias veikas, užtenka konstatuoti bent vieno iš nurodytų veiksmų atlikimą, šiuo atveju nustatytas gyvūno (stirnos patino), kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, gabenimas, kuris pagal Medžioklės taisyklių 74, 74.1 punktus laikomas šiurkščiu Medžioklės taisyklių pažeidimu. Taip pat nurodo, jog ANK 290 straipsnio 8 dalyje neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimas apibrėžiamas alternatyviai, kaip atskiras administracinis nusižengimas, todėl gyvūno sumedžiojimo aplinkybės (pvz.: medžiojimo fakto nustatymas, kas konkrečiai sumedžiojo, iš kokio ginklo buvo sumedžiota, būtent iš automobilio ar kitos vietos buvo medžiojama, gyvūno kritimo vietoje rasto kraujo neištyrimas ir kt.) nėra būtinieji minėto administracinio nusižengimo sudėties požymiai, veikos kvalifikavimui pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį pakanka vien tik neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimo fakto. Pažymi, kad įstatymų leidėjas už neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą numato griežtą atsakomybę – privaloma skirti administracinio poveikio priemonę - teisės medžioti atėmimą (ANK 290 straipsnio 17 dalis). Nagrinėjamu atveju administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimas 3 metams paskirta sankcijos ribose.

5.2. Nesutinka su skundo argumentais, jog „byloje nenustatyta nei viena aplinkybė, kad būtent N. R. kokiu nors būdu ar priemonėmis būtų prisidėjęs prie žvėries žūties arba būtų žinojęs apie tokį veiksmą, jo neteisėtumą. Teigia, kad šis skundo argumentas turėtų būti laikomas N. R. gynybine pozicija, siekiant išvengti atsakomybės, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, jog stirnos patinas buvo nušautas, stirnos patiną sumedžioję asmenys nenustatyti, N. R. neteisėtas gyvūno sumedžiojimas neinkriminuotas. Tai konstatuota ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje. Atkreipia dėmesį į tai, kad pagal ANK 290 straipsnio 8 dalies dispoziciją nebūtina, jog pats asmuo būtų sumedžiojęs gyvūną, užtenka atlikti bent vieną iš trijų alternatyvių veiksmų, t. y. jį gabenti. Taip pat nurodo, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog N. R. savo veiksmais padarė šiurkštų Medžioklės taisyklių (58.2.3 p.) pažeidimą, t. y. 2023 m. liepos 23 d. būdamas medžiotojas, kartu su A. S. ir D. E. „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vienete (teisėtas naudotojas Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubas „(duomenys neskelbtini)“), prie (duomenys neskelbtini) kaimo paėmė neteisėtai sumedžiotą stirnos patiną nuo jo kritimo vietos (vietos koordinatės LKS94: X: (duomenys neskelbtini), Y: (duomenys neskelbtini)) ir automobiliu „Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu D. E., jį kartu su A. S. ir D. E. gabeno. Skundžiamoje teismo nutartyje teisingai nurodyta, jog „gyvūno gabenimo faktą įrodo visi administracinio nusižengimo byloje surinkti ir šioje nutartyje aptarti įrodymai“. Kadangi byloje esančių įrodymų pakanka N. R. inkriminuoti neteisėtai sumedžioto gyvūno (stirnos patino) gabenimą, jo atsakomybės dėl neteisėtai sumedžioto gyvūno (stirnos patino) gabenimo nešalina skunde nurodyti argumentai, t. y. tikslaus nusižengimo laiko nenurodymas, gyvūno kritimo vietoje rasto kraujo neištyrimas, „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vienete medžiojusių keturių medžiotojų neapklausimas, liudytojos D. V. ir V. V. matyto automobilio nustatymas, buvo medžiojama iš automobilio ar kitos vietos, ir pan.

5.3. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas N. R. skundą bei spręsdamas jo kaltės klausimą, rėmėsi ne prielaidomis ir subjektyvia nuomone, o byloje teisėtai surinktais bei ištirtais įrodymais, susiedamas juos į visumą, taip padarė tinkamas išvadas, pagrįstas bylos faktais, remdamasis ginčui išspręsti aktualiomis teisės normomis. Kadangi N. R. gabeno neteisėtai sumedžiotą (nušautą) gyvūną – stirniną, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, nėra pagrindo bylą nutraukti ar perkvalifikuoti veiką į ANK 290 straipsnio 1 dalį. Mano, kad apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

7. N. R. atstovas advokatas skunde kelia klausimą, jog N. R. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kurio pagrindu buvo priimtas Institucijos 2023 m. rugsėjo 6 d. nutarimas, kuriuo N. R. nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, neatitinka ANK 609 straipsnio reikalavimų, nes neteisingai nurodytas nusižengimo laikas.

7.1. ANK 609 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, yra nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole tiksliai ir teisingai turi būti nurodyti administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė, taip pat pažeisti teisės aktai, nustatantys atsakomybę, t. y., svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės administracinei atsakomybei už padarytą administracinį nusižengimą teisingai nustatyti, užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK nustatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą.

7.2. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tai yra, nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, Nr. 2AT-53-788/2017, Nr. 2AT-97-942/2017, Nr. 2AT-10-693/2018, Nr. 2AT-6-628/2019).

7.3. Iš N. R. surašyto 2023 m. rugpjūčio 3 d. administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad inkriminuoto nusižengimo padarymo laikas – nuo 2023 m. liepos 23 d. 19 val. 00 min. iki 2023 m. liepos 23 d. 23 val. 00 min. (nusižengimo byla Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini), l. 24). Toks pat nusižengimo padarymo laikas nurodytas ir Institucijos 2023 m. rugsėjo 6 d. nutarime (nusižengimo byla Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini), l. 2-5). Iš bylos matyti, jog šis laikas yra netikslus, jis apima laikotarpį nuo pranešimo apie galimai sumedžiotą gyvūną iš automobilio (liudytojų D. ir V. V. parodymai apie girdėtą šūvį, policijos pareigūno A. M. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys) iki tyrimo veiksmų įvykio vietoje pabaigos. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, jog sumedžiotas stirnos patinas iš jo kritimo vietos (vietos koordinatės: LKS94: X: (duomenys neskelbtini), Y: (duomenys neskelbtini)) iki automobilio „VW Touran“ sustojimo vietos buvo gabenamas laikotarpiu nuo 21.10 val. iki 21.20 val., po to į automobilio „VW Touran“ bagažinę įkeltas stirnos patinas buvo gabenamas iki tol, kol automobilį apie 21.30 val. sustabdė policijos pareigūnai. Šios paminėtos aplinkybės patvirtina, kad N. R. surašytame administracinio nusižengimo protokole, o taip pat ir skundžiamame Institucijos nutarime nusižengimo padarymo laikas nurodytas netiksliai. Nors apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog nutarime nurodytas neteisėtai sumedžioto stirnos patino gabenimo laikas yra netikslus ir laiką patikslino, nurodydamas laikotarpį nuo 21.10 iki 21.30 val., taip pat nurodė, kad šis laikas patenka į nutarime nurodytą laikotarpį ir nešalina N. R. atsakomybės, tačiau apylinkės teismas, patikslinęs kaltinime nurodytą nusižengimo faktinę aplinkybę, skundžiamo Institucijos nutarimo nepakeitė. Dėl to tiek Institucijos nutarimas, tiek ir skundžiama apylinkės teismo nutartis keičiami, N. R. suformuluotame kaltinime nurodytą faktinę aplinkybę – nusižengimo padarymo laiką – patikslinant ir nurodant, jog neteisėtai sumedžiotas gyvūnas buvo gabenamas laikotarpiu nuo 21.10 val. iki 21.30 val. Kadangi šis neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimo laikas patenka į administracinio nusižengimo protokole bei Institucijos nutarime nurodytą nusižengimo padarymo laiką, nėra pagrindo šį netikslumą pripažinti esminiu administracinio nusižengimo protokolo bei Institucijos 2023 m. rugsėjo 6 d. nutarimo trūkumu. Tai, jog protokole ir nutarime nurodytas netikslus nusižengimo padarymo laikas, aukštesniojo teismo vertinimu, nėra pagrindas skundžiamą Institucijos nutarimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu. Teismų praktikoje pažymėta, kad administracinių nusižengimų teisenos normos nedraudžia teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-53-788/2017, nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-40-303/2020, Nr. 2AT-17-594/2024). Tačiau, teismui naudojantis šia teise, svarbu užtikrinti, kad nebūtų pabloginta skundą padavusio asmens padėtis, nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam ir kt.

Žemesnės instancijos teismas

7.4. Šiuo atveju iš N. R. surašyto administracinio nusižengimo protokolo turinio matyti, kad jame užfiksuoti visi būtini ANK 609 straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys – data, laikas, vieta, taip pat ir inkriminuoto administracinio nusižengimo esmė, nurodytas ir teisės aktas, kurio reikalavimus N. R. pažeidė. Taigi, N. R. surašytame administracinio nusižengimo protokole konkrečiai nurodyta jo padaryta veika, o tai, jog protokole įvykio laikas nurodytas netiksliai, neleidžia daryti išvados, kad surašytas administracinio nusižengimo protokolas iš esmės neatitinka ANK 609 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Be to, pastebėtina, jog N. R. administracinio nusižengimo protokole suformuluotas kaltinimas buvo aiškus ir suprantamas, jis suprato ir žinojo, kuo yra kaltinamas, apylinkės teisme aktyviai gynėsi nuo jam pareikšto kaltinimo. Pažymėtina ir tai, kad dar įvykio vietoje N. R. pripažino esąs kaltas dėl to, jog gabeno stirnos patiną nepranešęs atitinkamoms institucijoms.

8. Įvertinęs visumą paminėtų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad N. R. surašytas administracinio nusižengimo protokolas atitinka visus ANK 609 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

9. Apeliaciniu skundu N. R. atstovas prašo administracinio nusižengimo teiseną jo atstovaujamajam nutraukti, nesant jo veiksmuose nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje, sudėties, nes neįrodyta, jog N. R. žinojo, kad automobilio bagažinėje gabentas stirnos patinas buvo sumedžiotas neteisėtai. Taigi, apeliantas nesutinka su Institucijos bei apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu. ANK 569 straipsnyje nustatyta, jog teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.

9.1. Kaip jau minėta, Institucijos 2023 m. rugsėjo 6 d. nutarimu N. R. pripažintas kaltu pažeidęs Medžioklės taisyklių 58.2.3. punkto reikalavimus ir padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje.

9.2. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

9.3. ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimą arba neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą ar dorojimą. Taigi, šioje normoje nustatyta administracinė atsakomybė už tris alternatyvias įstatymo uždraustas veikas: 1) už gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimą arba 2) už neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą, arba 3) už neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimą. ANK 290 straipsnio 8 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl normos dispozicija netiesiogiai nukreipia į kitus norminius teisės aktus, reglamentuojančius medžioklę Lietuvos Respublikoje, t. y. į Medžioklės taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-648/2023). Medžioklės taisyklių 58.2.3. punkte nustatyta, kad asmeniui, turinčiam teisę medžioti, draudžiama gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį. Šiame punkte numatyto draudimo pažeidimas laikomas šiurkščiu pažeidimu (Medžioklės taisyklių 74.1 punktas).

9.4. Byloje nustatyta, kad automobilio „Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje buvo gabenamas stirnos patinas. Apeliaciniame skunde N. R. atstovas teigia, jog byloje nenustatytas nei vienas veiksmas, kad N. R. būtų medžiojęs, pribaigęs ar prisidėjęs pribaigiant žvėrį, arba būtų besąlygiškai žinojęs, jog gabenamas žvėris yra sumedžiotas neteisėtai. Šiuo atveju pažymėtina, kad N. R. nebuvo kaltinamas ir nubaustas dėl to, jog jis pats neteisėtai sumedžiojo automobilio „VW Touran“ bagažinėje gabentą stirnos patiną, jam inkriminuotas nusižengimas dėl neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimo, todėl šiuo atveju byloje būtina nustatyti, kad automobilio „VW Touran“ bagažinėje gabentas stirnos patinas buvo sumedžiotas neteisėtai, ir N. R. tai žinojo.

Žemesnės instancijos teismas

9.5. Nors apylinkės teisme N. R. parodė, jog įvykio dieną jis „baliavojo“ su dukterėčios sugyventiniu D. E., kai vakarop baigėsi alkoholis, D. E. paskambino sugyventinei A. S., jog ji juos parvežtų į D. E. namus (atstumas apie 2,5 km), A. S. atvažiavo ir juos paėmė, jiems važiuojant automobiliu, jis pievoje, už kokių 100-110 m nuo automobilio pamatė stirną, todėl paprašė sustoti, kartu su D. E. nuėjo pažiūrėti, pamatė nebegyvą gyvūną, nematė, jog gyvūnas būtų sumedžiotas, nes kraujo nematė, gyvūną tempė tiesiai per lauką iki automobilio, jį įkėlė į automobilio bagažinę, į bagažinėje buvusį šiukšlių maišą, nuvažiavus apie 100-200 m, jų automobilį sustabdė pareigūnai. N. R. teismui tvirtino, jog jis jau vietoje pripažino, kad padarė klaidą, jog radęs gyvūną nepranešė, nurodė, kad tą vakarą jis negirdėjo šūvių, žino, jog neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenti negalima. Šie apylinkės teismui N. R. duoti paaiškinimai iš esmės sutampa su jo pirminiu paaiškinimu, jog, važiuodamas pas D., pamatė gulinčią stirną, ją įsikėlė į automobilį ir vežėsi namo (nusižengimo byla Nr. ROIK:(duomenys neskelbtini), l. 32). Nors apeliaciniame skunde N. R. atstovas teigia, kad dėl girtumo N. R. įvykio metu negalėjo tinkamai suprasti nei savo veiksmų, nei tinkamai duoti paaiškinimų, tačiau šis skundo argumentas yra nepagrįstas. N. R. įvykio vietoje 21.30 val. buvo nustatytas 1,76 promilių girtumas, tačiau iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, jog N. R. nustatytas girtumas neturėjo įtakos jo elgesiui ir duodamiems paaiškinimams, įvykio metu jis elgėsi adekvačiai, mandagiai bendravo su pareigūnais, nuosekliai atsakinėjo į pareigūnų klausimus. Nors N. R. tiek pirminiame paaiškinime, tiek apylinkės teisme nuosekliai nurodė, jog stirną pamatė važiuodamas, tačiau, pareigūnams nustatant įvykio vietą – gyvūno sumedžiojimo/kritimo vietą, pareigūnus klaidino, nurodydamas, kad žvėris „gulėjo vidury lauko, ant pievos“, vis keitė parodymus, pareigūnus klaidino, sakydamas, jog vietos neprisimena (nusižengimo byla Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini), l. 46-47). Taip pat pažymėtina, kad N. R. apylinkės teisme teigė, jog stirną pamatė, kai važiavo pas D. E. į namus, nors administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo Institucijoje metu teigė, kad žvėrį pamatė važiuodamas į namus (t. y. nurodė priešingą vykimo pusę). Dėl to N. R. paaiškinimai nevertinami kaip nuoširdūs ir patikimi, jie vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

9.6. Nors N. R. tapačiai aiškino, jog stirną pamatė važiuodamas automobiliu, o tokius jo paaiškinimus patvirtina jo dukterėčios A. S. paaiškinimai, duoti 2023 m. liepos 23 d., kad paskambinęs jos sugyventinis paprašė paimti nuo kelio, važiuojant jos dėdė pamatė stirną (nusižengimo byla Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini), l. 34), tačiau pažymėtina, jog A. S. paaiškinimai proceso metu kito. Pirminiame paaiškinime, surašytame įvykio dieną, t. y. 2023 m. liepos 23 d., A. S. nurodė, kad buvo namie, (duomenys neskelbtini) k. iki 21.00 val., automobilis buvo namie, adresu (duomenys neskelbtini), paskambino sugyventinis, prašydamas pasiimti nuo kelio, važiuojant dėdė pamatė stirną, važiavo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) kaimo, 19 val. ji buvo namie su vaikais, 18 val. ji atvežė D. E. pas dėdę (nusižengimo byla Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini), l. 34). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų apie A. S. atžvilgiu nagrinėtą administracinio nusižengimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog teismo posėdžio metu A. S. aiškino, kad palikusi vyrus prie pievos, ji nuvažiavo, nes buvo supykusi, kitu atveju A. S. tvirtino, jog važiavo apsisukti (nors nepaaiškino, kam to reikėjo), dar vėliau nurodė kitą versiją, kad važiavo į namus pas vaikus. Taigi, A. S. paaiškinimai yra nenuoseklūs. Be to, juos vertinant, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog ji yra N. R. giminaitė – dukterėčia, jos atžvilgiu taip pat buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena, todėl ji yra suinteresuota bylos baigtimi, ir jos paaiškinimai vertinami kaip nepatikimi, jais nesivadovaujama sprendžiant N. R. kaltės klausimą.

9.7. Taip pat kaip nepatiki vertinami ir D. E. paaiškinimai. D. E. pirminiame paaiškinime, surašytame įvykio dieną (2023 m. liepos 23 d.), nurodė, jog šiandien, liepos 23 d., tikslaus laiko nepamena, su sugyventine A. S. išvažiavo iš namų pas N. R., po to važiavo iki jo (D. E.) namų, po to vėl iš jo namų važiavo pas N. R., tada grįžę važiavo vėl pas jį, grįžę važiavo paimti žvėries, sustojus sugyventinė nuvažiavo namo, o jie tuo metu nešė žvėrį, sugyventinė nuvažiavo iki namų pažiūrėti vaikų, jis paskambino, jog juos paimtų, po to važiuojant sustabdė policija, kas pamatė žvėrį, nepamena (nusižengimo byla Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini), l. 33). Tačiau iš vaizdo įrašų matyti, kad įvykio vietoje buvusiems pareigūnams D. E. nurodė, jog apie pietus jis išgėrė butelį su N. R. pastarojo namuose, tada jie su A. S. (kuri yra D. E. sugyventinė) grįžo į namus, kur D. E. nuėjo pamiegoti, tuomet po pietų paskambino N. R. ir paprašė jį paimti, taip pat D. E. pasakojo, kad jam ir A. S. prie kelio paėmus N. R., pastarasis pasakė, jog „stirninas yra nušautas“, po trumpos pauzės D. E. pasitaisė, sakydamas: „ar nutrenktas, aš nežinau“, ir reikia tą stirniną paimti, todėl jis geranoriškai N. R. padėjo įkrauti stirniną į automobilio bagažinę (vaizdo įrašas, nusižengimo byla Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini), l. 19-22). Tokie D. E. paaiškinimai rodo, kad jis, iš karto po įvykio rašydamas paaiškinimą ir nurodydamas, kad „važiavo paimti žvėries“, patvirtino, jog jis žinojo, kad į automobilio bagažinę įkeltas stirnos patinas buvo nušautas, be to, žinojo, kurioje vietoje yra žvėris. Nors vėliau D. E. davė paaiškinimus, kurie sutampa su N. R. paaiškinimais, t. y., kad vakarop paskambino A. S., jog juos paimtų, ji juos paėmė nuo kelio, važiuojant N. R. pamatė žvėrį, todėl A. S. liepė sustoti, ir jis su N. R. nuėjo prie žvėries (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau iš aptartų D. E. paaiškinimų matyti, jog jie yra nenuoseklūs, prieštaringi. Be to, Šiaulių apygardos teismas 2024 m. balandžio 3 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat konstatavo, kad D. E. paaiškinimai yra nenuoseklūs, prieštaraujantys jo paties Aplinkos apsaugos departamento pareigūnams duotiems paaiškinimams, N. R. duotiems paaiškinimams, rašytiniams paties D. E. ir A. S. paaiškinimams. Paminėtina ir tai, kad D. E. nenuosekliai nurodė ir priežastį, kodėl A. S. automobiliu nuvažiavo tolyn (iš pradžių teigė, kad nuvažiavo pas vaikus, vėliau tvirtino, jog ji nuvažiavo apsisukti). Įvertinus D. E. paaiškinimų nenuoseklumą, daroma išvada, kad D. E. parodymai nepatvirtina N. R. paaiškinimų ir jais remtis negalima.

Žemesnės instancijos teismas

9.8. Tai, kad nei A. S., nei D. E. nebuvo apklausti kaip liudytojai teisme, nagrinėjant N. R. administracinio nusižengimo bylą, negali būti pagrindas, dėl kurio skundžiama apylinkės teismo nutartis turėtų būti naikinama kaip nepagrįsta. Apylinkės teisme nagrinėjant paduotą skundą, nei N. R., nei jo atstovas advokatas neteikė prašymo kaip liudytojus apklausti A. S. ir D. E.. Pažymėtina, jog Institucijoje nagrinėjant N. R. administracinio nusižengimo bylą kaip liudytojai buvo apklausti tiek A. S., tiek ir D. E., jų duoti parodymai yra nurodyti skundžiamame Institucijos nutarime. Įvertinus tokias aplinkybes, t. y. byloje esant rašytiniams A. S. ir D. E. paaiškinimams, atsižvelgiant į tai, kad šie asmenys buvo apklausti kaip liudytojai nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, iškeltą N. R. atžvilgiu, Institucijoje, šios apklausos vyko dalyvaujant pačiam N. R., taip pat įvertinus ir tai, kad tiek A. S., tiek ir D. E. atžvilgiu buvo pradėtos administracinių nusižengimų teisenos pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį, daroma išvada, jog nėra objektyvaus pagrindo papildomai liudytojais apklausti A. S. ir D. E., todėl apylinkės teismas, šių asmenų neapklausdamas teisme, pažeidimo nepadarė, N. R. teisių į teisingą bylos nagrinėjimą nepažeidė.

10. N. R. paaiškinimus, jog jis nežinojo, kad stirnos patinas buvo sumedžiotas, nes kraujo nematė, paneigia byloje surinkti įrodymai.

10.1. Tiek 2023-07-24 (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato vyresniojo tyrėjo A. M. tarnybiniame pranešime, tiek ir Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos Šiaulių aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko V. G. ir vyriausiojo specialisto T. J. 2023-08-08 ir 2023-08-11 tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, jog 2023 m. liepos 23 d. 19.30 val. buvo gautas pranešimas, kad atvažiavo visureigis ir iš automobilio sumedžiojo stirną; automobilis buvo aukso spalvos, tačiau nei jo markės, nei valstybinio numerio pranešėjas nematė; visureigis po šūvio skubiai pasišalino; sumedžiotas stirnos patinas guli pievoje“ (nusižengimo byla Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini), l. 11, 13, 35-36). Šiuose tarnybiniuose pranešimuose nurodytą informaciją iš esmės patvirtina liudytojų D. ir V. V. parodymai. Liudytoja D. V., apklausta iš karto po įvykio 2023-07-23 23.30 val., parodė, jog apie 19.00 val. būdama kieme, adresu (duomenys neskelbtini) rajone, pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini) gatve (apie 1 km) nuo (duomenys neskelbtini) pusės atvažiavo jai įtarimus sukėlęs automobilis, kuris sustojo, apie 5 min. pastovėjo, automobilio dešinės pusės langas buvo nuleistas, kai ji nusisuko, išgirdo šūvį nuo automobilio pusės, atsisukusi pamatė, jog automobilis dideliu greičiu pasišalino link (duomenys neskelbtini) kaimo. Liudytoja taip pat nurodė, kad automobilio markės, modelio pasakyti negali, automobilis buvo panašus į miniveną, šviesios spalvos, apie įvykį informavo savo vyrą V. V., kuris pranešė Bendrajam pagalbos centrui telefono numeriu 112, atvykus policijos pareigūnams, vienas iš pareigūnų su jos vyru nuvyko į įvykio vietą, kur buvo sumedžiotas žvėris, po kiek laiko vyras grįžo, o policijos pareigūnas pasiliko pasaloje, po kiek laiko per pasilikusio pareigūno raciją išgirdo, jog atvyko pasiimti sumedžioto žvėries, ir pareigūnas nedelsiant išvyko. Liudytoja D. V. taip pat parodė, kad pastebėjo, jog pasiimti sumedžioto žvėries atvykusi transporto priemonė, kuri nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) pusės, buvo ta pati transporto priemonė, kurią ji pastebėjo 19 val., iš kurios galimai buvo sumedžiotas žvėris (nusižengimo byla Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini), l. 14-15, 39-40). Kaip liudytojas iš karto po įvykio (2023 m. liepos 23 d. 00.00 val.) apklaustas V. V. taip pat parodė, kad apie 19.00 val. išgirdo šūvį, nieko blogo neįtarė, bet prie jo pribėgo žmona D. V., kuri buvo susijaudinusi, pasakė, jog yra šaudoma, nurodė, kad šovė iš automobilio apie 1 km atstumu nuo jų sodybos, ir tas automobilis nuvažiavo link (duomenys neskelbtini), tada jis dviračiu nuvažiavo ten, kur buvo atliktas šūvis iš automobilio, pastebėjo, jog laukuose (pievoje), apie 200 m nuo kelio gulėjo sumedžiotas žvėris, grįžęs į namus apie įvykį informavo Bendrąjį pagalbos centrą, atvykus policijos pareigūnams, su vienu iš jų jis nuvyko parodyti, kur yra sumedžiotas žvėris, pareigūną palikęs įvykio vietoje, grįžo namo, po kiek laiko per policijos pareigūno raciją išgirdo, kad atvyko pasiimti sumedžioto žvėries, ir policijos pareigūnas išvyko. Liudytojas V. V. taip pat parodė, jog jis yra buvęs medžiotojas, gali pasakyti, kad buvo sumedžiotas stirnos patinas (nusižengimo byla Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini), l. 16-17, 41-42). Nors sugretinus liudytojų D. ir V. V. parodymus su pranešime apie įvykį užfiksuotais duomenimis, dėl automobilio spalvos, automobilio kėbulo tipo (visureigis, minivenas) yra nesutapimų, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, šie liudytojų parodymuose esantys nesutapimai nėra esminiai. Be to, pažymėtina, kad liudytoja D. V. automobilį matė 1 km atstumu, ji kategoriškai patvirtino, jog automobilis, kuris atvažiavo pasiimti sumedžioto žvėries, buvo tas pats, iš kurio buvo šauta. Nors N. R. atstovas advokatas skunde teigia, kad liudytojų D. ir V. V. parodymuose esantys prieštaravimai nebuvo pašalinti, jie betarpiškai nebuvo apklausti teisme, tačiau iš byloje esančių posėdžių informacinių pažymų matyti, jog šie liudytojai buvo kviečiami į teismo posėdžius, tačiau, jiems neatvykus, tiek Institucijos atstovas, tiek ir pats N. R. atstovas advokatas Mantas Šriupša sutiko, jog bylos nagrinėjimas būtų tęsiamas neatvykus liudytojams D. ir V. V. (b. l. 15-18, 55-58). Taip pat į įvykio vietą atvykęs ir pasaloje buvęs policijos pareigūnas A. M. savo 2023-07-24 tarnybiniame pranešime nurodė, kad buvo nušautas stirnos patinas, apžiūrint automobilį, bagažinėje, juodos spalvos plastikiniame maiše buvo rastas stirnino patinas su šautine žaizda pilve, apžiūrint vietą, kur gulėjo nušautas stirninas, esančią nuo kelio už 134 metrų, buvo pastebėta išgulėta žolė ir kraujas (nusižengimo byla Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini), l. 35-36). Šiame tarnybiniame pranešime nurodytus duomenis policijos pareigūnas A. M. patvirtino ir apylinkės teisme apklaustas kaip liudytojas (b. l. 38-42). Liudytojas A. M. parodė, kad, gavus pranešimą apie galimai brakonierių nušautą stirniną, jis nuvyko pas pranešėją, su juo nuėjo į pievą ir stebėjo negyvą stirniną, tada nusprendė, jog reikia laukti pasaloje, kol kas nors atvyks pasiimti pievoje gulinčio žvėries, apie 20 val. jis pradėjo pasalą, o apie 21 val. pastebėjo, kad atvažiuoja automobilis, kuris sustojo prie krūmų, du vyrai išlipo iš automobilio, o automobilis nuvažiavo toliau, vyrai nuėjo pamiške link žvėries, jie ėjo kaip žinodami, kur yra žvėris, vyrai palūkuriavo ir tempė gyvūną link kelio, vyriškiai ėjo pasislėpdami, pakrūmėm, o ne tiesiai, lyg vogdami, nutempę gyvūną prie kelio, skambino, netrukus privažiavo tas pats automobilis, išlipusi vairuotoja atidarė bagažinę, vyrai greitai gyvūną įmetė į bagažinę, ir visi nuvažiavo, automobilį sustabdė maždaug už 1 km, asmenys teigė stirniną radę. Liudytojas A. M. taip pat parodė, kad, atidarius bagažinę, joje buvo rastas stirnino patinas plastikiniame maiše, gyvūnui krūtinėje, arčiau priekinių petukų, link vidurio matėsi šautinė žaizda, kaip teigė, žaizda matėsi iš karto praskleidus maišą, kraujo matėsi nedaug, gyvūno gulėjimo vieta buvo už 134-140 metrų nuo kelio, važiuojant keliu būtų sunku pastebėti pievoje gulintį gyvūną, tačiau jis, kaip medžiotojas, nuo kelio pastebėjo, jog pievoje guli žvėriukas. Netikėti šio liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo, nes objektyvių priežasčių, kurios leistų manyti, kad liudytojas yra suinteresuotas bylos baigtimi ar, kad jis yra pažįstamas su N. R., turi su juo nesutarimų, priešiškumų ir dėl to turėtų pagrindą jį apkalbėti, byloje nenustatyta. Be to, liudytojas A. M. parodymus davė būdamas įspėtas dėl gresiančios baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Dar daugiau, liudytojo A. M. parodymai, jog stirnos patinas buvo nušautas, sutampa ir su liudytojo V. V. parodymais, kad stirnos patinas buvo sumedžiotas, sutampa su liudytojos D. V. parodymais apie įvykio vietoje nuo automobilio pusės girdėtą šūvį, o taip pat sutampa ir su jau aptartais D. E. paaiškinimais, jog N. R. jam pasakė, jog „stirninas yra nušautas“.

10.2. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų V. G. ir T. J. tarnybiniuose pranešimuose kaip ir policijos pareigūno A. M. tarnybiniame pranešime analogiškai nurodyta, jog sustabdyto automobilio bagažinėje buvo gabenamas sumedžiotas (matėsi šautinė žaizda) stirnos patinas (nusižengimo byla Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini), l. 11, 13). Nors apeliaciniame skunde N. R. atstovas teigia, kad V. G. parodė, jog šautinę žaizdą jis matė po gyvūno kailiu, matė, kad gyvūnas sumedžiotas ir tokias išvadas padarė iš to, jog atidžiai apžiūrėdamas matė kraujo lašelius, o kitoje pusėje matė didesnę kraujo dėmę, tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad Aplinkos apsaugos departamento pareigūnas V. G. šioje byloje kaip liudytojas nebuvo apklaustas ir tokių parodymų/paaiškinimų nedavė. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog V. G. kaip liudytojas apie šį įvykį buvo apklaustas nagrinėjant A. S. ir D. E. administracinio nusižengimo bylas. Įvertinus tokias aplinkybes, tai, kad šioje byloje V. G. kaip liudytojas apklaustas nebuvo, apeliaciniame skunde nurodytais šio asmens parodymais, duotais kitoje byloje, nėra pagrindo vadovautis. Be to, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Gyvosios gamtos apsaugos departamento Šiaulių gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės A. J. 2023 m. liepos 26 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog Aplinkos apsaugos departamento specialistai V. G. ir T. J. kartu su Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės policijos komisariato tyrėjais papasakojo įvykio aplinkybes, kad trys asmenys (du vyrai ir moteris) sidabrinės spalvos automobiliu „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno galimai neteisėtai sumedžiotą stirnos patiną (stirnos patinas buvo įkeltas bagažinėje ant juodo polietileninio šiukšlių maišo, stirnoje ties stuburu matėsi šovimo skylė) (nusižengimo byla Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini), l. 46-47).

10.3. Liudytojų V. V., A. M. parodymus bei Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų V. G., T. J. bei A. J. tarnybiniuose pranešimuose nurodytą aplinkybę, jog stirnos patinas buvo nušautas, patvirtina Vytauto Didžiojo universiteto 2023-07-25 raštu Nr. MEDŽ-23(07/25) pateikta išvada, kurioje nurodyta, jog laboratorijai 2023-07-24 patologiniam tyrimui pateikta viena stirna - patinas, kuri buvo paimta atliekant tyrimą 2023-07-23 galimai neteisėtai sumedžiojus (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete; nustatyta, jog tyrimui pateikta stirna (lot. Capreolus capreolus) patinas <...> su šautine-plėštine žaizda nugaros srityje, kuri yra netaisyklingos formos, išplėšyta, sutepta krauju, audiniai išstumti į išorę, kairėje galinėje nugaros dalyje yra apvali įėjimo žaizda, 15x13 mm, kurios kraštai nelygūs, kailio plaukai įstumti į žaizdos vidų, dešinėje viršutinėje nugaros srityje išėjimo žaizda stambi ir nelygi, plėštinė, audiniai turi kaulinių skeveldrų (nusižengimo byla Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini), l. 43-45). Taigi, ši išvada ne tik patvirtina, kad stirnos patinas buvo nušautas, bet ir paneigia N. R. aiškinimą, jog jis ant žvėries kūno nematė šautinės žaizdos, kai tuo tarpu prie išvados pateiktos fotonuotraukos aiškiai rodo, kad šautinė žaizda buvo stirnos patino nugaros dalyje. Nors šioje išvadoje nurodyta, jog šautinė žaizda buvo stirnos patino nugaroje, o liudytojas A. M. nurodė matęs žaizdą gyvūno krūtinėje, arčiau priekinių petukų, link vidurio, tačiau ši aplinkybė liudytojo A. M. parodymų iš esmės nepaneigia, nes į įvykio vietą atvykę aplinkos apsaugos pareigūnai bei pats policijos pareigūnas nurodė matę šautinę žaizdą stirnos patino kūne. Apeliaciniame skunde N. R. atstovas advokatas kelia abejonę, jog tyrimui buvo pateiktas kitas, t. y. ne automobilio „VW Touran“ bagažinėje gabentas, stirnos patinas, nes liudytojo A. M. nurodyta šautinės žaizdos vieta nesutampa su tyrimo metu nustatytos šautinės žaizdos vieta. Šiuo atveju paminėtina, kad iš 2023-07-24 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Gyvosios gamtos apsaugos departamento rašto Nr. AD5-15829 matyti, jog Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto Medžioklėtyros laboratorijai buvo pristatytas 2023-07-23 (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete neteisėtai sumedžiotas paprastosios stirnos patinas (b. l. 21). Specialistės A. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad stirnos patino gaišena perduota Vytauto Didžiojo universiteto Medžioklėtyros laboratorijai, jog būtų atliktas gyvūno patologinis tyrimas ir nustatyta mirties priežastis (nusižengimo byla Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini), l. 46-47). Be to, objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tą pačią dieną tame pačiame (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete buvo neteisėtai sumedžiotas dar vienas stirnos patinas su šautine žaizda, byloje nėra, priešingai, iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, jog tyrimas dėl automobilio „VW Touran“ bagažinėje gabento stirnos patino įvykio vietoje baigėsi jau po vidurnakčio, t. y. 2023-07-24, pranešimų apie kitą šioje vietoje sumedžiotą stirnos patiną nebuvo gauta. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad tyrimui buvo pateiktas kitas, t. y. ne automobilio „VW Touran“ bagažinėje gabentas, stirnos patinas.

10.4. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog faktą, kad gabentas stirnos patinas buvo nušautas, patvirtina ir 2023-07-23 apžiūros akte užfiksuoti duomenys, jog pievoje, sklypo unikalus Nr. 4400-4872-1653, tikslios vietos koordinatės LKS94 X: (duomenys neskelbtini), Y: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., rasta ir apžiūrėta automobiliu „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabento, neteisėtai sumedžioto stirnos patino kritimo ir sumedžiojimo vieta, kritimo vietoje, ant žolės akivaizdžiai matomas šviežias kraujas ir žvėries išgulėjimas (nusižengimo byla Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini), l. 26-27). Šie apžiūros akte užfiksuoti duomenys paneigia N. R. aiškinimą, jog įvykio vietoje, kurioje jis rado nušautą stirnos patiną, kraujo nebuvo. Be to, bylos duomenys rodo, kad N. R. stirnos patiną iš jo kritimo vietos tempė iki automobilio maždaug 135 m, vėliau žvėrį įdėjo į maišą, įkėlė į automobilio bagažinę, todėl galima daryti išvadą, jog jis matė ne tik stirnos patino nugaroje buvusią šautinę žaizdą, bet ir kraują. Tai, kad tyrimo metu nebuvo sulygintas įvykio vietos apžiūros metu pievoje rastas kraujas su automobilio bagažinėje gabento stirnos patino krauju, nėra pažeidimas, dėl kurio skundžiamas Institucijos nutarimas turėtų būti panaikintas. Šiuo atveju paminėtina, jog ANK normos nereikalauja, kad kiekvienoje administracinio nusižengimo byloje keliamoms versijoms patikrinti turėtų būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, paskiriami visi įmanomi specialieji tyrimai, kai visos bylai svarbios aplinkybės gali būti nustatytos remiantis byloje jau surinkta medžiaga. Nagrinėtinu atveju kraujas pievoje buvo rastas būtent toje vietoje, kurioje gulėjo nušautas stirnos patinas, kurį N. R. prisipažino paėmęs ir gabenęs automobilio „VW Touran“ bagažinėje.

10.5. Be to, aplinkybę, jog automobilio bagažinėje gabentas stirnos patinas buvo sumedžiotas neteisėtai, patvirtina ir (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vieneto naudotojo (duomenys neskelbtini) medžiotojų ir žvejų klubo „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko A. P. paaiškinimai, kad 2023-07-23 medžiojo keturi asmenys, medžiojo ne nurodytoje vietoje, šūvių nebuvo ir jų negirdėjo, nieko nesumedžiojo (nusižengimo byla Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašas – l. 19-22). A. P. paaiškinimus patvirtina pateikta medžioklės lapo kopija, iš kurios matyti, jog nei vienas iš tą dieną medžiojusių, į medžioklę oficialiai užsirašiusių asmenų nieko nesumedžiojo (nusižengimo byla Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini), l. 37-38). Pažymėtina, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog medžiotojų ir žvejų klubo „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas A. P. patvirtino, kad žvėris jų plotuose sumedžiotas neteisėtai (nusižengimo byla Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašas – l. 19-22). Apeliaciniame skunde N. R. atstovas teigia, jog tyrimo metu nebuvo apklausti medžioję keturi medžiotojai apie tai, ar kuris nors iš jų turi auksinės spalvos automobilį, ar tą dieną paleido šūvį ir taip galbūt teisėtai sumedžiojo stirnos patiną. Šis skundo argumentas yra nepagrįstas. Pirmiausia, tokio prašymo apklausti tame medžioklės plote medžiojusius medžiotojus nei N. R., nei jo atstovas advokatas apylinkės teisme nepateikė (b. l. 38-42, 55-58), antra, iš vaizdo įrašų matyti, kad įvykio vietoje paaiškinimus davęs Medžiotojų ir žvejų klubo „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas A. P. nurodė, jog 2023-07-23 jie medžioklę pradėjo 20 val. ir baigė 23 val., jokio šūvio negirdėjo (nusižengimo byla Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini), l. 19-22, 38). Taigi, oficialiai vykusi medžioklė prasidėjo jau po to, kai liudytojas V. V. telefonu informavo pareigūnus apie 19 val. girdėtą šūvį ir sumedžiotą stirnos patiną. Įvertinus paminėtas aplinkybes, byloje nebuvo tikslinga kaip liudytojus apklausti medžioklėje dalyvavusius asmenis.

11. Esant paminėtų aplinkybių visumai bei atsižvelgiant į tai, kad pats N. R. įvykio metu medžioklėje nedalyvavo, o rastas stirnos patinas buvo su šautine žaizda nugaroje, daroma išvada, jog stirnos patinas, kurį N. R., neinformavęs atitinkamų institucijų, paėmė iš kritimo vietos, bei gabeno automobilio „VW Touran“ bagažinėje, buvo sumedžiotas neteisėtai.

12. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, jog stirnos patinas buvo sumedžiotas neteisėtai, o N. R. tiek iš karto įvykio vietoje esantiems policijos pareigūnams, tiek ir aplinkos apsaugos pareigūnams pripažino savo kaltę, kad gabeno stirnos patiną, apie tai nepranešęs atitinkamoms institucijoms, teigdamas, jog stirnos patiną susigundė paimti dėl „gražių ragiukų“, kuriuos, jei būtų pranešęs, būtų atėmę (nusižengimo byla Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini), l. 19-22, specialistės A. J. 2023-07-26 tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys, l. 46-47), todėl daroma išvada, kad N. R., būdamas ilgametis medžiotojas, žinodamas Medžioklės taisyklių reikalavimus, gresiančią administracinę atsakomybę (įvykio vietoje pats pareigūnams nurodė, jog jam už stirnos patino gabenimą bus paskirta bauda ir trejiems metams atimta teisė medžioti (nusižengimo byla Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini), l. 19-22)), suprato, kad stirnos patinas sumedžiotas neteisėtai, tačiau dėl savanaudiškų tikslų (dėl „gražių ragiukių“), nepranešęs atitinkamoms institucijoms, neteisėtai sumedžiotą stirnos patiną gabeno. Taigi, N. R. veikė tyčia ir jo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Dėl to naikinti skundžiamą Institucijos nutarimą, kuriuo N. R. pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir N. R. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nesant jo veikoje nusižengimo sudėties, arba jo veiką perkvalifikuoti į ANK 290 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo.

13. ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimas arba neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimas ar dorojimas užtraukia baudą nuo 800 iki 1800 Eur. ANK 290 straipsnio 17 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo 3 iki 5 metų. Institucijos 2023 m. rugsėjo 6 d. nutarimu N. R. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje, padarymą nubaustas minimalaus dydžio bauda, t. y. 800 Eur dydžio bauda, taip pat jam skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 3 metams, t. y. teisės medžioti atėmimas N. R. paskirtas minimaliam terminui. Tokio dydžio nuobauda ir administracinio poveikio priemonė N. R. buvo skirta įvertinus byloje surinktų duomenų visumą, N. R. asmenybę, tai, kad jis ne vienerius metus medžioja. Taigi, aukštesniojo teismo vertinimu, N. R. už jo padarytą administracinį nusižengimą paskirta nuobauda bei administracinio poveikio priemonė buvo taikytos nepažeidžiant ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostatų, paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra adekvačios padarytam nusižengimui ir atitinka N. R. asmenybę. Pastebėtina ir tai, kad apeliaciniu skundu apeliantas taip pat neginčija N. R. paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės. Dėl to N. R. paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė nekeičiama.

14. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas Institucijos nutarimas, kuriuo N. R. pripažintas kaltu padaręs ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą bei kuriuo jam paskirta 800 Eur dydžio bauda su teisės medžioti atėmimu 3 metams, ir apylinkės teismo nutartis, kuria netenkintas N. R. ir jo atstovo advokato skundas dėl Institucijos nutarimo, yra teisėti ir pagrįsti, naikinti juos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Tačiau, atsižvelgus į tai, kad N. R. suformuluotame kaltinime netiksliai nurodytas nusižengimo padarymo laikas, ši kaltinime nurodyta aplinkybė tikslinama, Institucijos nutarimas ir skundžiama apylinkės teismo nutartis keičiami.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

N. R. atstovo advokato Manto Šriupšos apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. vasario 21 d. nutartį ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. rugsėjo 6 d. nutarimą, patikslinant nusižengimo padarymo laiką ir nurodant, kad N. R. neteisėtai sumedžiotą stirnos patiną gabeno 2023 m. liepos 23 d. laikotarpiu nuo 21.10 val. iki 21.30 val.

Kitas Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. vasario 21 d. nutarties ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. rugsėjo 6 d. nutarimo dalis palikti nepakeistas.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Ilona Jakubėnienė