- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-26
- Bylos Nr.
- N-575-1884-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-00795-2010-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 40.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 30 d. nutarimo L. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – Darbo inspekcija, VDI) 2010 m. gegužės 18 d. nutarimu L. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 4 000 Lt bauda. Nuobauda paskirta nustačius, kad jis, būdamas UAB „Structor optikus“ (toliau – bendrovė, įmonė) direktoriumi, neužtikrino teisės aktų vykdymo, t. y. statybos objekte buvo naudojamos aukštesnės kaip 1,3 m. savadarbės paaukštinimo priemonės be aptvarų, apsaugančių darbuotojus ir daiktus nuo kritimo; nesudarytos technologinės kortelės atliekamiems darbams aukštyje (stogo remonto darbai), siekiant išvengti darbuotojų kritimo iš aukščio; statybvietėje naudojamos kopėčios bei kopėčių tvirtinimo įtaisas buvo savadarbiai, kurie neužtikrina darbininkų saugos ir sveikatos dirbant darbus aukštyje. Tokiais veiksmais L. V. pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 2 dalies, Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 (patvirtintų 2000 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu Nr. 346) 27, 46 punktų, 5 priedo 6 punkto bei Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų (patvirtintų 1999 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymu Nr. 102) 2 priedo 4 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
L. V. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė Darbo inspekcijos 2010 m. gegužės 18 d. nutarimą panaikinti. Teigė, kad paaukštinimo priemonėmis įmonės darbuotojai nesinaudojo ir kad inspektorius neišsiaiškino visų aplinkybių, tačiau nusprendė, kad paaukštinimo priemonės priklauso bendrovei.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir Teismas) 2010 m. birželio 30 d. nutarimu nutarė L. V. skundą patenkinti, o Lietuvos Respublikos vyriausiojo darbo inspektoriaus 2010 m. gegužės 18 d. nutarimą, kuriuo L. V., vadovaujantis ATPK 30, 30¹, 30², 284 ir 286 straipsniais, buvo paskirta administracinė nuobauda – 4 000 Lt dydžio piniginė bauda, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą L. V. atžvilgiu nutraukti. Teismas darė išvadą, kad byloje nėra patikimų įrodymų, neginčytinai leidžiančių teigti, kad L. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41 straipsnio 1 dalyje, ir konstatuoja, kad L. V. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius (toliau – ir Apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 30 d. nutarimą. Teigia, kad Teismas nepakankamai įvertino inspektoriaus išvadas, nevertino namo savininko (liudininko) parodymų, o rėmėsi tik traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais ir nepagrįstu faktų neigimu. Nurodo, kad iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, kad tiek paaukštinimo priemonės, tiek kopėčios yra naudojamos lipti ant stogo. Apeliantas pabrėžia, kad L. V. apskundė tik du iš trijų administracinio teisės pažeidimo protokole pateiktų kaltinimų, bet Teismas, atmesdamas du kaltinimus, be jokių argumentų panaikino ir trečią kaltinimą (kad nėra sudarytos technologinės kortelės atliekamiems darbams aukštyje) ir panaikino visą Darbo inspekcijos nutarimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą L. V. prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą. Teigia, kad jo įmonei nepriklauso jokios savadarbės paaukštinimo priemonės, jos priklauso namo savininkui D. V.. Taip pat L. V. nurodo, kad jis Vilniaus apygardos administraciniam teismui apskundė visą Darbo inspekcijos priimtą nutarimą, o ne pavienius reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
ATPK 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 286 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima nutarimą byloje; nutarime turi būti: <...> bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę. Teismas turi pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 20 d. nutartis byloje Nr. N756-164/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad minėta įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Ši teisė yra sudėtinė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos asmens teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartis byloje Nr. N575-4309/2010).
Išanalizavusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutarime trūksta motyvų bei konkrečios įrodymų analizės. Teisėjų kolegija pažymi, kad VDI nutarime yra įvardinti trys atskiri pažeidimai: 1) statybos objekte buvo naudojamos aukštesnės kaip 1,3 m. savadarbės paaukštinimo priemonės be aptvarų, apsaugančių darbuotojus ir daiktus nuo kritimo; 2) nesudarytos technologinės kortelės atliekamiems darbams aukštyje (stogo remonto darbai), siekiant išvengti darbuotojų kritimo iš aukščio; 3) statybvietėje naudojamos kopėčios bei kopėčių tvirtinimo įtaisas buvo savadarbiai, kurie neužtikrina darbininkų saugos ir sveikatos dirbant darbus aukštyje. Teismas, panaikindamas VDI nutarimą, turėjo pasisakyti dėl kiekvieno iš pažeidimų ir motyvuotai nurodyti, kokiais įrodymais remdamasis, jis laiko pažeidimus neįrodytais ir panaikina visą VDI nutarimą. Teismo nutarime nėra argumentų dėl kiekvieno pažeidimo atskirai, todėl Teismo nutarimas laikytinas nemotyvuotu, o tai, remiantis ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 5 punktu, yra procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas.
Pirmosios instancijos teismas, kaip teisingai pastebėjo Apeliantas, konstatavo rangos sutarties nebuvimą kaip vieną iš esminių VDI nutarimo naikinimo aplinkybių, tačiau pažymėtina, kad pati rangos sutartis iš esmės administracinio teisės pažeidimo byloje reikšmės neturi, nes bet kokiu atveju darbdavys privalo sudaryti saugias darbo sąlygas.
Tas pats pasakytina ir apie Teismo nutarime konstatuotus faktus, kad atliekant inspektavimą nebuvo pateikta ataskaita, nebuvo surašytas patikrinimo aktas, nėra duomenų, kada buvo atliktas inspektavimas bei kaip apie inspektavimo atlikimo laiką ir vietą buvo pranešta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Visa tai nėra susiję su nagrinėjimais darbo teisės pažeidimais ir nedaro įtakos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nutarime neatskleidė ginčo esmės.
Įvertinusi išdėstytus procesinius pažeidimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 30 d. nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikinamas ir administracinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 30 d. nutarimą panaikinti, grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.