Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-10-12 · Administracinė byla Nr. AS-492-588-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-10-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-02-01Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2013-09-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-12
Bylos Nr.
AS-492-588-12
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00157-2012-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Dalia Višinskienė, Virginija Volskienė (pran.)
Pareiškėjas
A. K. T.
Atsakovas
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Trečiasis asmuo
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Kategorijos
  • 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS492-588/2012Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00157-2012-3Procesinio sprendimo kategorija 63.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. spalio 12 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. K. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. T. skundą atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus pavaduotoja K. G.) dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja A. K. T. 2012 m. balandžio 25 d. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Klaipėdos VGTPT, Tarnyba) 2012 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPB-45-12, kuriuo atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje pagal pareiškėjos 2012 m. balandžio 13 d. prašymą Reg. Nr. ATP-700; 2) įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje; 3) priteisti iš atsakovo 50 000 Lt neturtinę žalą bei 5 proc. metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos, regresą dėl priteistos sumos nukreipiant į kaltą asmenį. Skunde pareiškėja pateikė prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalies l punkto, 2 dalies, 41 straipsnio pagrindu, taip pat dėl sunkios pareiškėjos finansinės padėties, pensinio amžiaus, silpnos sveikatos; priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, kartu priteisiant 5 proc. metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos, regreso teisę dėl priteistos sumos nukreipiant į kaltą asmenį; taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai sustabdyti atsakovo 2012 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TPB-45-12 galiojimą, įpareigojant ikiteisminio tyrimo įstaigą – Klaipėdos miesto 1 policijos komisariatą atidėti pareiškėjos apklausą bei kt. procesinius veiksmus ikiteisminio tyrimo byloje nesant pareiškėjai paskirto gynėjo.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 26 d. nutartimi nustatė pareiškėjai A. K. T. terminą iki 2012 m. gegužės 18 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus bei išaiškino nutarties nevykdymo pasekmes.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai teisines pasekmes sukėlė Klaipėdos VGTPT 2012 m. balandžio 18 d. sprendimas Nr. (1.31.)-TPB-45-12, todėl ji prašo panaikinti šį sprendimą. Nurodė, kad pareiškėja taip pat prašo įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ikiteisminio tyrimo byloje, tačiau nenurodo kurioje byloje, o skundo aprašomojoje dalyje teigia, kad atsakovas jai baudžiamosiose bylose skirdavo advokatą A. K.. Pažymėjo, kad pareiškėja, prašydama priteisti neturtinę 50 000 Lt žalą, nenurodė aplinkybių, kuriomis grindžiamas šis reikalavimas ir kuo pasireiškė patirta neturtinė žala. Nurodė, kad pareiškėja įrodymais nepagrindė neturtinės žalos dydžio ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Todėl pasiūlė pareiškėjai pateikti patikslintą skundą, nurodyti skundo dalyką ir pagrindą, argumentuoti prašomos priteisti neturtinės žalos dydį bei pateikti reikalavimus patvirtinančius įrodymus.

Teismas nurodė, kad iš reikalavimo atlyginti 50 000 Lt neturtinę žalą (jei ji patirta dėl Klaipėdos VGTPT veiksmų) akivaizdu, jog atsakovu byloje turėtų būti ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos VGTPT. Todėl pasiūlė pareiškėjai skunde aiškiai išdėstyti: iš kokio atsakovo, kokiais veiksmais, kada padarytą bei kokio dydžio žalą prašo priteisti.

Teismas nustatė, kad pareiškėja nesumokėjo žyminio mokesčio. Pažymėjo, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo žyminiu mokesčiu neapmokestinamas, tačiau reikalavimas įpareigoti suteikti antrinę teisinę pagalbą, taip pat sprendimo, kuriuo ji nesuteikta, apskundimas nepriskirtini neapmokestinamų skundų kategorijai. Nurodė, kad keliamame ginče pareiškėjai nesuteikta antrinė teisinė pagalba, ji nepateikė duomenų apie antrinės teisinės pagalbos suteikimą kitose bylose, todėl ji negali būti atleista nuo žyminio mokesčio pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatas. Taip pat pažymėjo, kad įstatymas įpareigoja asmenį pateikti motyvuotą prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ir pagrįsti jį atitinkamais įrodymais. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjos asmens kodo matyti, kad ji yra senatvės pensininkė. Tačiau akcentavo, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų dėl blogos sveikatos ir neįgalumo. Nurodė, kad iš Klaipėdos apygardos administraciniame teisme esančios administracinės bylos Nr. I-357-386/2012 žinoma, kad pareiškėja dirba G. M. personalinėje įmonėje direktore. Taip pat teismas akcentavo, kad pareiškėja prie skundo pridėjo nepatvirtintą Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos kopiją, todėl ji negali būti laikoma tinkamu rašytiniu įrodymu, teismas negali remtis joje nurodytais duomenimis. Atsižvelgęs į tai, teismas nutarė pasiūlyti pateikti turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus.

Teismas taip pat nurodė, kad prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės nagrinėjamas ne vėliau kaip kitą dieną po skundo (prašymo) priėmimo. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjos skundas dar nėra priimtas, tačiau atsižvelgęs į pareiškėjos asmenybę ir jos siekimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ikiteisminio tyrimo byloje (advokato paskyrimo), teismas nutarė nurodyti ir aplinkybes dėl negalėjimo taikyti prašomas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jei skundas ir bus priimtas po skundo trūkumų pašalinimo. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo stabdyti Klaipėdos VGTPT 2012 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr.(1.31.)-TPB-45-12 galiojimą.

III.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 28 d. nutartimi nutarė laikyti pareiškėjos A. K. T. 2012 m. balandžio 25 d. skundą, registracijos Nr. 3-219, nepaduotu. Teismas nurodė, kad pareiškėja per teismo nustatytą terminą skundo trūkumų nepašalino, negautas jos prašymas dėl termino pratęsimo skundo trūkumams šalinti.

IV.

Pareiškėja A. K. T. padavė atskirąjį skundą ir prašo: 1) atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo; 2) nušalinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėją Laimutę Jokubauskienę nuo šio pareiškėjos skundo nagrinėjimo; 3) panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 4) sustabdyti skundžiamos nutarties vykdymą; 5) skundą tenkinti.

Atskirajame skunde nurodo, kad buvo nepagrįstai reikalaujama atlikti veiksmus, kurių pareiškėja apskritai neprivalo atlikti. Paaiškina, kad jos 2012 m. balandžio 24 d. skunde yra nurodytas skundo dalykas ir pagrindas. Taip pat nesutinka su reikalavimu pateikti metinės gyventojo turto deklaracijos kopiją, nes ją buvo pateikusi su skundu. Paaiškina, kad argumentus dėl neturtinės žalos ji ketino pateikti teismo posėdyje. Nurodo, kad teismui buvo nurodžiusi, jog dėl sunkios finansinės padėties (gauna 609 Lt pensiją per mėnesį) ji negali sumokėti 100 Lt žyminio mokesčio. Pažymi, kad iš teismui pateiktos metinės gyventojo turto deklaracijos matyti, kad pareiškėjos gaunamos pajamos neužtikrina net pagrindinių minimalių asmens poreikių patenkinimo. Paaiškina, kad nuolat serga, dėl patirtų išgyvenimų dėl pasikėsinimo į jos gyvybę, ji yra priversta pirkti vaistus, gydytis, blogėja jos sveikata. Teigia, kad žyminio mokesčio sumokėjimas ženkliai pablogintų jos materialinę padėtį. Taip pat pažymi, kad iš jos reikalaujama sumokėti žyminį mokestį ir kitose bylose. Mano, kad vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 2 dalimi apskritai neprivalo mokėti žyminio mokesčio. Teigia, kad tik atleidimas nuo žyminio mokesčio suteiktų jai procesinę galimybę siekti pažeistų teisių gynybos. Nurodo, kad teismas turėjo išsireikalauti atsakovo sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo kitose baudžiamosiose bylose, kurie būtų patvirtinę, kad pareiškėja yra atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo visose bylose. Teigia, kad teismo siūlymai turėjo būti išsakomi parengiamajame posėdyje, ir kai pareiškėjai būtų šioje byloje paskirtas advokatas. Nurodo, kad atskiruoju skundu skundžiama nutartimi buvo neužtikrinta pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų apsauga. Teigia, kad nutartį priėmė šališkas teismas, tačiau pareiškėja, neturėdama gynėjo, negalėjo realizuoti nušalinimo teisės. Vadovaujasi Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacija Nr. 14, nurodančia kiek įmanoma mažinti teismo mokesčius. Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesvarstė klausimo dėl žyminio mokesčio sumažinimo ar pareiškėjos atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėja atskiruoju skundu skundžia Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartį, kuria skundą nutarta laikyti nepaduotu konstatavus, kad nepašalinti teismo nustatyti skundo trūkumai.

Įvertinusi pareiškėjos atskirojo skundo turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atskirajame skunde pareiškėja kelia ir nutarties, kuria buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo klausimą – pareiškėja teigia, kad iš jos buvo reikalaujama atlikti veiksmus, kurių ji neprivalo atlikti.

Kadangi teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu (ABTĮ 149 str. 1 d.), todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinimas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti skundą nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų.

ABTĮ 37 straipsnyje inter alia numatyta, kad jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti ir jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, jog nutartyje, kuria atsisakoma priimti skundą, nepašalinus jo trūkumų, turi būti nurodyti konkretūs pareiškėjo nepašalinti ankstesne teismo nutartimi nurodyti skundo trūkumai, o ne tik konstatuojama, kad skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, visiškai nedetalizuojant, kurių įstatymo nuostatų toks skundas neatitinka (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-496/2011, 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-580/2011, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-845/2011).

Pareiškėja skundu reiškė tokius reikalavimus: prašė panaikinti Klaipėdos VGTPT 2012 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPB-45-12, kuriuo jai buvo atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje pagal jos 2012 m. balandžio 13 d. prašymą Nr. ATP-700 bei įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje. Pareiškėja taip pat prašė priteisti iš atsakovo 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti taip pat 5 proc. metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos. Kiti pareiškėjos skundo dalyje, kurioje formuojami prašymai teismui, nurodyti prašymai (pvz. dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir kt.) yra procesinio pobūdžio – jie nesudaro skundo dalyko.

2012 m. balandžio 26 d. nutartyje, kuria nustatė pareiškėjos skundo trūkumus, teismas nurodė, kad pareiškėja prašo įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ikiteisminio tyrimo byloje, tačiau nenurodo kurioje byloje, o skundo aprašomojoje dalyje teigia, kad atsakovas jai baudžiamosiose bylose skirdavo advokatą A. K.. Iš aptariamos teismo nutarties galima suprasti, kad teismui pritrūko konkretumo pareiškėjos reikalavime dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus, todėl pasiūlė pareiškėjai šį reikalavimą patikslinti. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktą medžiagą, keliamo ginčo specifiką, nesutinka, kad nurodytas pareiškėjos reikalavimo trūkumas trukdo teismui pradėti administracinės bylos teiseną. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas – pareiškėjai teisines pasekmes sukėlė Klaipėdos VGTPT 2012 m. balandžio 18 d. sprendimas Nr. (1.31.)-TPB-45-12. Iš Klaipėdos VGTPT 2012 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TPB-45-12 (b. l. 6) turinio matyti, kad jis buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjos 2012 m. balandžio 13 d. Tarnyboje gautą pareiškėjos prašymą, kurio registracijos Nr. ATP-700. Iš pareiškėjos reiškiamų reikalavimų ir skunde dėstomų argumentų galima daryti išvadą, jog pareiškėja siekia, kad Klaipėdos VGTPT 2012 m. balandžio 18 d. sprendimas būtų panaikintas ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo būtų patenkintas jos 2012 m. balandžio 13 d. prašymas, kurio registracijos Nr. ATP-700. Teisėjų kolegija vertina, kad šiuo atveju nepakankamai tiksliai suformuluotas pareiškėjos reikalavimas netrukdė teismui pradėti administracinės bylos teisenos, o kilusį neaiškumą pašalinti išsireikalaujant reikiamus dokumentus (pvz. 2012 m. balandžio 13 d. prašymą, kurio registracijos Nr. ATP-700) iš Tarnybos. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas trūkumas netrukdė teismui priimti ir nagrinėti pareiškėjos reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo priimti naują sprendimą.

Be to, pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjos reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo trūkumai taip pat yra kliūtimi priimti ir nagrinėti šį reikalavimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nenurodė aplinkybių, kuriomis grindžiamas šis reikalavimas ir kuo pasireiškė patirta neturtinė žala, taip pat įrodymais nepagrindė neturtinės žalos dydžio ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.

Įvertinusi pareiškėjos skundo turinį, teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėja skunde nurodė, jog neigiamas pasekmes bei žalą jai sukėlė Klaipėdos VGTPT 2012 m. balandžio 18 d. sprendimas. Pirmosios instancijos teismas, pasiūlydamas patikslinti skundą ir nurodyti aplinkybes kaip pasireiškė prašoma priteisti neturtinė žala, t. y. kokias galimai neigiamas pasekmes pareiškėjas patyrė, nemotyvavo, kodėl neįmanoma pradėti bylos teisenos remiantis tomis aplinkybėmis ir tais įrodymais, kuriuos nurodė ir pateikė pareiškėja. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti pareiškėjos skundo trūkumai nesudaro kliūčių bylos nagrinėjimui. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas ir nepagrįstai nustatė terminą pareiškėjai pašalinti aptariamo skundo reikalavimo trūkumus, o jai jų nepašalinus laikė šį skundo reikalavimą nepaduotu.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pasiūlė pareiškėjai patikslinti atsakovą, nes bylose dėl žalos atlyginimo atsakovu turėtų būti nurodoma Lietuvos valstybė, atstovaujama atitinkamos institucijos, šiuo atveju, Klaipėdos VGTPT. ABTĮ 37 straipsnio 4 dalyje numatyta teismo teisė skundo priėmimo stadijoje pakeisti skunde nurodytą atsakovą tinkamu atsakovu. Atsižvelgusi į šią įstatyminę nuostatą, teisėjų kolegija vertina, kad aptariamas pareiškėjos skundo trūkumas taip pat neužkerta kelio administracinės bylos teisenai pagal pareiškėjos skundą pradėti.

2012 m. balandžio 26 d. nutartimi Klaipėdos apygardos administracinis teismas taip pat nustatė, kad pareiškėja nesumokėjo žyminio mokesčio bei pateikdama prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą tokį prašymą tenkinti.

Teisėjų kolegija sutinka, kad pareiškėjos skundas yra apmokestinamas žyminiu mokesčiu nepaisant to, jog vienas iš skundu reiškiamų reikalavimų priskirtinas neapmokestinamiems skundams (reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo (ABTĮ 40 str. 1 d. 11 p.), nes skundu yra reiškiami ir žyminiu mokesčiu apmokestinami reikalavimai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-698/2011, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-559/2010). Taip pat pirmosios instancijos teismas teisingai pareiškėjai išaiškino, kad įstatymas įpareigoja asmenį pateikti motyvuotą prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ir pagrįsti jį atitinkamais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-873/2011).

Iš pareiškėjos teismui pateikto skundo matyti, kad ji prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo argumentavo sunkia finansine padėtimi, pensiniu amžiumi bei sunkia sveikatos būkle.

Prie pareiškėjos skundo buvo pridėta Metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija, kuri, pareiškėjos vertinimu, patvirtina sunkią jos finansinę padėtį. Tačiau pirmosios instancijos teismas nelaikė šio įrodymo tinkamu ir pasiūlė pateikti patvirtintą Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos kopiją. Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra pagrindo vertinti šį pareiškėjos pateiktą įrodymą kaip netinkamą, nes iš šioje byloje skundžiamo Tarnybos 2012 m. balandžio 18 d. sprendimo matyti, kad šios deklaracijos (pateiktos 2012 m. sausio 27 d.) duomenimis vadovavosi Tarnyba, nagrinėdama pareiškėjos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos skyrimo. Šiame sprendime nurodyti duomenys bei byloje pateiktoje Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje nurodyti duomenys sutampa. Atsižvelgusi į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad siūlyti pareiškėjai pateikti patvirtintą deklaracijos kopiją, nagrinėjamu atveju nebuvo tikslinga ir pirmosios instancijos teismas galėjo įvertinti pareiškėjos finansinę padėtį vadovaudamasis byloje pateikta deklaracijos kopija.

Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasiūlė pareiškėjai pateikti įrodymus dėl sveikatos būklės bei neįgalumo, tačiau nepagrįstai, pareiškėjai nepateikus naujų įrodymų ar žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančio dokumento, nutarė laikyti skundą nepaduotu iš esmės neišnagrinėjęs pareiškėjos prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio.

Teisėjų kolegija pažymi, jog nustačius, kad pareiškėjos skundo reikalavimų trūkumai nėra esminiai, jie netrukdo pradėti administracinės bylos teiseną, turi būti sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos atleidimo nuo žyminio mokesčio, nes tokį prašymą pareiškėja buvo išreiškusi skunde. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog pareiškėja teismui pasiūlius nepateikė papildomų įrodymų, netrukdė teismui priimti sprendimą dėl aptariamo pareiškėjos prašymo pagal byloje jau esančius įrodymus – t. y. nuspręsti, ar pareiškėja įrodė, ar ne, jog yra pagrindas ją atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (atmesti arba tenkinti pareiškėjos prašymą), nes prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio trūkumai nelaikytini skundo trūkumais, skundo trūkumu šiuo atveju laikytinas žyminio mokesčio nesumokėjimas.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė pareiškėjos skundo reikalavimų trūkumus, nepagrįstai neišnagrinėjo pareiškėjos prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio (pažymėtina, kad teismas nenustatė pareiškėjos reikalavimo panaikinti Tarnybos sprendimą trūkumų), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes teismas nesprendė pareiškėjos prašymo atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pažymėtina, kad ABTĮ nenumato bylą pagal atskirąjį skundą nagrinėjančiam apeliacinės instancijos teismui spręsti pareiškėjos atleidimo nuo žyminio mokesčio klausimą, nes jo dar neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas.

Pareiškėja atskirajame skunde pareiškė nušalimą skundo priėmimo klausimą sprendusiai Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjai Laimutei Jokubauskienei. ABTĮ 47¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvio pareikštą nušalinimą teisėjui (teisėjams) sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas arba jų paskirtas teisėjas. Atsižvelgusi į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pareiškėjos prašymo dėl teisėjos nušalinimo nenagrinės, ir išaiškina pareiškėjai, kad tokį prašymą ji turi paduoti Klaipėdos apygardos administracinio teismo pirmininkui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjos A. K. T. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui pareiškėjos skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiDainius RaižysDalia VišinskienėVirginija Volskienė