Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.10.1.; 1.2.23.1.2.; 1.2.23.2.1.; 1.2.23.3.; 2.1.7.4.1.; 2.3.6.4.5.2.

2023 m. gegužės 18 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, 261 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. Kaltinamasis R. Š. neteisėtai platino narkotinę medžiagą bei neteisėtai laikė narkotinę medžiagą, be tikslo ją platinti, o būtent: jis, 2022 m. rugsėjo 23 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini), kartu su juo buvusiam nepilnamečiui T. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), pasiūlė ir davė rūkyti su savimi turėtą narkotinę medžiagą – kanapes ir tokiu būdu neteisėtai platino narkotinę medžiagą nepilnamečiui. Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą patį vakarą, apie 23 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio, kartu su juo buvusiems I. J. bei tam pačiam nepilnamečiui T. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), pasiūlė ir davė rūkyti su savimi turėtą narkotinę medžiagą – kanapes ir tokiu būdu neteisėtai platino narkotinę medžiagą, o likusį nedidelį kiekį – 0,484 g. narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), kuriose Δ9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 11,2% neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti laikė su savimi iki tol, kol 2022 m. rugsėjo 24 d., laikotarpiu nuo 00.04 val. iki 00.12 val., įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) gatvėje iš jo paėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnai

II. Įrodymai ir jų vertinimas

2. Kaltinamasis R. Š. bylos nagrinėjimo teisme metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai, nurodė, kad labai gailisi dėl savo padarytų nusikalstamų veikų bei pasižada ateityje nenusikalsti ir parodė, kad kanapes pirko dėl smalsumo (duomenys neskelbtini) prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės iš nepažįstamo žmogaus, kuris pasiūlė nusipirkti. Tiksliai neprisimena kiek sumokėjo – galėjo būti 10-12 eurų. Pirko 1 gramą kanapių. Kanapės buvo supakuotos į foliją. Kanapes pirko (duomenys neskelbtini), po to vyko į (duomenys neskelbtini). Kanapes pirko vienas, po to nuėjo pas T. J. į garažą kur kartu dirbo – valė stalą, duris tvarkė. Kai jau rūkė, buvo pas T. J., dirbo garaže, po to ėjo namo ir jis pasiūlė T. J. parūkyti. Vėliau, kai ėjo namo, prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės sutiko I. J., kuris pasisiūlė juos parvežti namo. I. J. vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“. I. J. jis pasiūlė ir davė parūkyti kanapių suktinę, prie tvenkinio automobilių stovėjimo aikštelėje. Rūkė išlipę iš automobilio, spėjo parūkyti visi. T. J. rūkė porą kartų. Likusios kanapės buvo sudėtos į gumos dėžutę ir buvo jo liemenės kišenėje. Policija kanapes rado jo liemenės kišenėje. Jis žinojo, kad T. J. yra nepilnametis. Žinojo, jog už narkotinių medžiagų davimą nepilnamečiui gresia baudžiamoji atsakomybė, tačiau negali paaiškinti, kodėl davė kanapių T. J.. Dabar narkotikų pats nebevartoja. Kai atsitiko šis įvykis, tai narkotikus vartojo pirmą kartą. Savo veiksmus vertina blogai, padarė išvadas, kad neverta vartoti narkotikų. Ieškosi darbo, o šiuo metu yra išlaikomas tėvų. Dirba nelegaliai, gyvena su mama ir broliu, o tėtis išvykęs į užsienį.

2.1. Liudytoja V. N., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kaltinamąjį R. Š. pažįsta iš darbo. Kada buvo šis įvykis, tiksliai neprisimena, tačiau tai galėjo būti 2022-09-23 23:50 val., kaip yra nurodžiusi ikiteisminio tyrimo metu. Tada buvo tamsus paros metas. Ji su kartu dirbusiu vyriausiuoju patruliu E. M., parvažinėjo (duomenys neskelbtini) ir pamatė kaip (duomenys neskelbtini) įtartinai manevruoja automobilis, kuris pristabdydavo ir vėl pradėdavo važiuoti. Automobilis pasuko į žvyrkelio dešinę pusę. Kilo įtarimas, kad vairuotojas gali būti apsvaigęs, švyturėlių ir garsinio signalo pagalba buvo sustabdytas šis automobilis. Priėjus prie vairuotojo ir patikrinus dokumentus pamatė, kad vairuotojas yra I. J., kurį ji žinojo iš anksčiau, nes buvo teistas anksčiau dėl narkotinių medžiagų ir jam buvo skirtas įpareigojimas naktimis būti namuose. Pasitikrino asmenis policijos duomenų bazėse, dėl to buvo padaryta asmenų apžiūra. Pas keleivį R. Š. kramtomosios gumos dėžutėje buvo rastos narkotinės medžiagos. Jis pripažino, kad kanapės jam priklauso. Kanapės buvo rastos R. Š. liemenės kišenėje. Automobilyje sustabdymo momentu buvo 3 asmenys. Automobilį vairavo I. J., šalia sėdėjo T. J., o gale – R. Š.. Automobilyje kanapių kvapo nesijautė. Prieš patikrą klausė automobilyje buvusių ar yra apsvaigę ir ar su savimi turi draudžiamų daiktų. Jie tai neigė. Sakė nieko nėra vartoję ir neturi jokių draudžiamų daiktų. Po sulaikymo, kai atrodo narkotinių medžiagų, asmenys buvo nugabenti į (duomenys neskelbtini) ligoninę paimti kraujo ir šlapimo mėginių dėl narkotinių medžiagų. Po to T. J. buvo parvežtas mamai.

2.2. Liudytojas I. J. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju yra draugai. Važiavo automobiliu bei pamatė, kad eina R. Š. su T. J., sustojo, kad juos pavežtų iki namų. Po to sustojo prie „prūdo“ aikštelės, R. Š. pasiūlė parūkyti, tada visi išlipo iš automobilio. T. J. susuko suktinę, jis patraukė porą dūmų, ir kiti irgi patraukė. Po to sėdo į automobilį ir važiavo namo. Važiuojant juos sulaikė policijos pareigūnai. Anksčiau jis yra vartojęs narkotines medžiagas, tačiau narkotinių medžiagų nepardavinėja. Jis neatsimena, kuris iš vaikinų tiksliai sėdėjo šalia jo. Vieną suktinę rūkė visi bendrai. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, tik dabar visų detalių neprisimena, todėl teismo prašo remtis jo anksčiau duotais parodymais.

2.2.1. 2023 m. sausio 5 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas I. J. parodė, kad 2022 m. rugsėjo 23 d. apie 23 val. 30 min., savo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas (duomenys neskelbtini) link sankryžos su (duomenys neskelbtini), netoli parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pamatė einančius pažįstamus R. Š. ir T. J.. Sustojęs pasisiūlė juos pavežti. Tik įsėdus pastariesiems į automobilį, R. Š. pasakė, kad turi „žolės“ ir pasiūlė važiuoti kur nors nuošaliau, kad jos parūkyti. Ar prieš įsėsdami į automobilį R. Š. ir T. J. jau buvo rūkę tos „žolės“, nežino. Tada jie visi trys nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio ir sustojo aikštelėje, esančioje netoli pliažo. Čia visi trys išlipo iš automobilio ir stovint šalia jo, R. Š. lyg ir iš kišenės išsitraukė baltos spalvos plastikinį indelį nuo kramtomos gumos, kuriame buvo kažkiek „žolės“, po ko T. J. iš to indelio paėmė dalį „žolės“ ir panaudodamas rūkymui skirtą popierių, susuko savadarbę suktinę su ta „žole“. Iš kur T. J. paėmė to popieriaus, ar jo turėjo pats, ar jį jam padavė R. Š., nepastebėjo. T. J. pagaminęs suktinę su „žole“, indelį su likusia „žole“, kurį buvo gavęs iš R. Š., grąžino atgal R. Š.. Po to, tą suktinę su „žole“, atrodo, kad T. J. pats pirmas prisidegė ir pirmas pradėjo rūkyti. Patraukęs kelis dūmus, ją perdavė jam ar R. Š., dabar tiksliai neprisimena. Tą suktinę toje vietoje visi trys surūkė gal per 3-5 minutes, po to susėdo atgal į automobilį ir važiavo link R. Š. namų, tačiau netrukus buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Gal nuo to, kad suktinė buvo nedidelė, arba kad važiavo tuoj po jos surūkymo, tą vakarą jis jokio jos poveikio nejuto. Gali patvirtinti, kad „žolę“ tą kartą turėjo ir jos parūkyti jam ir T. J. pasiūlė R. Š.. Suktinę iš tos „žolės“ pagamino T. J., o ją rūkė visi trys (b. l. 106–108).

2.3. Be minėtų asmenų parodymų, kaltinamojo R. Š. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodoma ir kitais byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais:

2.3.1. iš 2022 m. rugsėjo 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini), netoli pastato Nr. (duomenys neskelbtini), gatvėje stovi automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ant kurio stogo be kitų daiktų padėta dėžutė su rūkymui skirtu popieriumi, taip pat baltos spalvos kramtomosios gumos dėžutė ,,JET GUM“, kurios viduje yra augalinės kilmės medžiaga. Ši dėžutė su augalinės kilmės medžiaga paimta ir įpakuota į paketą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 35–37, 38–44);

2.3.2. iš 2022 m. gruodžio 21 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš plastikinio indelio, rasta ir paimta 2022-09-23 įvykio vietos apžiūros metu, (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,484 g, Δ9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 11,2%. (b. l. 50–53);

2.3.3. iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad atliktus I. J. kraujo ir šlapimo (paimti 2022-09-24, 00.45 val. ir 00.50 val.) toksikologinius tyrimus, jo kraujyje rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties, tetrahidrokanabinolio pėdsakų, tetrahidrokanabinolio hidroksido pėdsakų. Jo šlapime taip pat rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties (b. l. 59);

2.3.4. iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atliktus T. J. kraujo ir šlapimo (paimti 2022-09-24, 00.40 val. ir 00.45 val.) toksikologinius tyrimus, jo kraujyje rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties, tetrahidrokanabinolio pėdsakų. Jo šlapime taip pat rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties (b. l. 64);

2.3.5. iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atliktus R. Š. kraujo ir šlapimo (paimti 2022-09-24, 00.40 val. ir 00.45 val.) toksikologinius tyrimus, jo šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties pėdsakų (b. l. 69);

2.4. Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 301 straipsnio 1 dalis) bei teismo pripažinti atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

2.4.1. Kaltinamasis R. Š. savo kaltę dėl jam inkriminuotų trijų nusikalstamų veikų pripažino visiškai bei nurodė, kad tikrai neteisėtai laikė narkotinę medžiagą be tikslo ją platinti, taip pat neteisėtai platino narkotinę medžiagą, duodamas jos parūkyti pilnamečiui I. J. bei nepilnamečiui T. J.. Kaltinamasis nurodė, jog jam buvo žinoma, kad jo turima medžiaga – kanapės, yra narkotinė. Jam taip pat buvo žinoma, kad T. J. yra nepilnametis, nes jį pažinojo iš anksčiau ir buvo žinoma kiek metų turi T. J..

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimas

3. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis R. Š. platino narkotines medžiagas – kanapes, nepilnamečiui T. J., o būtent: jis 2022 m. rugsėjo 23 d. apie 23 val., (duomenys neskelbtini), kartu su juo buvusiam nepilnamečiui T. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), pasiūlė ir davė rūkyti su savimi turėtą narkotinę medžiagą – kanapes, taip pat jis tą patį vakarą, apie 23 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio, tam pačiam nepilnamečiui T. J. pasiūlė ir davė rūkyti su savimi turėtą narkotinę medžiagą – kanapes ir tokiu būdu neteisėtai platino narkotinę medžiagą nepilnamečiui, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 261 straipsnį.

3.1. Taip pat R. Š. neteisėtai platino narkotinę medžiagą – kanapes, o būtent: jis 2022 m. rugsėjo 23 d. apie 23 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio, kartu su juo buvusiam I. J. pasiūlė ir davė rūkyti su savimi turėtą narkotinę medžiagą – kanapes ir tokiu būdu neteisėtai platino narkotinę medžiagą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

3.1.1. taip pat jis neteisėtai laikė narkotinę medžiagą, be tikslo ją platinti, o būtent: jis likusį nedidelį kiekį – 0,484 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), kuriose Δ9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 11,2% neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti laikė su savimi iki tol, kol 2022 m. rugsėjo 24 d., laikotarpiu nuo 00.04 val. iki 00.12 val. įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) iš jo paėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnai, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

3.2. BK 261 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą labiausiai nuo kvaišalų pažeidžiamai, lengvai pasiduodančiai negatyviai pašalinei įtakai socialinei grupei – nepilnamečiams. Todėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą nepilnamečiam asmeniui įstatymų leidėjas laiko pavojingesne veika nei tų pačių medžiagų platinimą suaugusiems asmenims. Teismų praktikoje pripažįstama, kad už BK 261 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą yra baudžiamas asmuo, platinęs narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam nepilnamečiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2009, 2K-252/2010, 2K-395/2010, 2K-18/2012, 2K-369-788/2016). Narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu laikomas šių medžiagų atlygintinis ar neatlygintinis perdavimas kitam asmeniui. Platinimas gali būti ne tik šių medžiagų pardavimas, bet ir dovanojimas, davimas už atliktus darbus, paslaugas, davimas skolon ir kita. Teismų praktikoje platinimu pripažintinas ir neatlygintinas narkotinės medžiagos davimas parūkyti kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-286/2006). Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 261 straipsnį kyla nepriklausomai nuo platinamų nepilnamečiui narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekio.

3.2.1. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos pagal BK 269 straipsnio 1 dalį – tai medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Teismų praktikoje vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ ir vėlesniais jo pakeitimais bei papildymais, kuriuose nurodytos medžiagos (gamtinės ar sintetinės) laikomos narkotinėmis arba psichotropinėmis. Kaltinamojo R. Š. turėtose kanapėse, kaip patvirtina atlikti tyrimai, 0,484 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), kuriose Δ9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 11,2%. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintas „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas“ kaltinamojo R. Š. neteisėtai turėtos narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) kiekis nesiekia didelio ir labai didelio kiekio, todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 261 straipsnį, BK 260 straipsnio 1 dalį bei 259 straipsnio 2 dalį.

3.2.2. Asmuo už disponavimą psichotropine ar narkotine medžiaga atsako, jei jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo neteisėti veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės medžiagos, taip pat, koks jų kiekis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2012, 2K-7-201/2013, 2K-43/2014 ir kt.). Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 261 straipsnį kyla tuo atveju, kai teismas nustato, kad kaltininkas suvokė, jog asmuo, kuriam jis platino narkotines ar psichotropines medžiagas, yra nepilnametis. Byloje surinktais įrodymais neabejotinai nustatyta, jog kaltinamasis R. Š. suvokė, kad platina duodamas parūkyti narkotines medžiagas, disponavimas kuriomis be teisėto pagrindo Lietuvos Respublikoje uždraustas, žinojo, kad šią narkotinę medžiagą perduoda vartoti nepilnamečiui, ir norėjo ją platinti perduodamas vartoti nepilnamečiui, taip pat analogiškai veikė, duodamas parūkyti ir taip platindamas narkotinę medžiagą – kanapes, pilnamečiam asmeniui I. J., tai yra abiem atvejais veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Apie tai, kad kaltinamajam neabejotinai buvo žinoma, jog T. J. yra nepilnametis, jau buvo pasisakyta anksčiau, todėl teismas šių motyvų nekartoja. Taip pat duodamas parūkyti iš kanapių padarytas suktines nepilnamečiui T. J. bei pilnamečiui I. J., jis žinojo, kad kanapės priskiriamos narkotinėms medžiagoms.

3.2.3. R. Š. aptariamos nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, kaltinamasis yra padarytų nusikalstamų veikų subjektas, savo nusikalstamų veikų pobūdį ir pasekmes jis suprato, savo veiksmais tokių pasekmių siekė. Atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų požymius, įvertinus kaltinamojo objektyviai atliktus ir neginčijamai nustatytus veiksmus – narkotinių medžiagų laikymą, neturint tikslo jų platinti, taip pat perdavimą (davimą parūkyti) nepilnamečiui bei pilnamečiui asmenims, R. Š. veikos tinkamai kvalifikuotos pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir BK 261 straipsnį kaip padarytos idealiąja sutaptimi.

3.2.4. Atsižvelgdamas į aukščiau aptartą duomenų visumą, teismas konstatuoja, kad R. Š. įvykdytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 261 straipsnyje, tyčios turinys visiškai pagrįstas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei duomenų visumos pakanka nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 261 straipsnyje, faktinėms aplinkybėms atskleisti bei R. Š. kaltei pagrįsti.

IV. Bausmės skyrimas

4. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

4.1. BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba baudos, arba arešto bausmės, 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo nuo dvejų iki aštuonerių metų bausmė, BK 261 straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo nuo trejų iki dvylikos metų bausmė.

4.2. Kaltinamasis R. Š. padarė baudžiamąjį nusižengimą ir dvi nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama sunkių nusikaltimų, kita – labai sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys), į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltininko asmenybę. R. Š. padarytos veikos baigtinės, pavojingos, veikos padarytos tiesiogine tyčia. Kaltinamasis anksčiau neteistas, tačiau vieną kartą baustas administracine tvarka (b. l. 180–181), registruotas Užimtumo tarnyboje, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas palankiai, yra sveikas, neregistruotas ir negydytas dėl psichiatrinių susirgimų ir priklausomybių ligų. Šie asmenį charakterizuojantys duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis yra teigiamai charakterizuojamas, todėl teismas laiko, jog padarytos nusikalstamos veikos yra atsitiktinio pobūdžio, o ne suformuotos jo pasirinkto gyvenimo būdo.

4.3. R. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

4.4. Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų straipsnių sankcijose nustatyta tik laisvės atėmimo bausmė, tačiau baudžiamasis kodeksas numato du atvejus, kada teismas kaltininkui gali paskirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. Švelnesnės negu numatyta įstatyme bausmės paskyrimas reiškia, kad kaltininkui teismas skiria įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą nenumatytą bausmę. Šiuo atveju taikyti R. Š. BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas nėra šiose teisės normose numatytų pagrindų. Tačiau, kaip ne kartą pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, atsisakymas taikyti BK 62 straipsnį nepašalina galimybės, esant BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytoms sąlygoms, paskirti švelnesnę bausmę vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-264/2005 ir kitos). Tačiau BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas reikalauja visai kitokių pagrindų buvimo, o būtent išvados, kad esamoje situacijoje BK straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

4.4.1. BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumo tikslą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji neturi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų, gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje.

4.4.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas rekomenduoja teismams nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 punktas). Tačiau to nereikia suprasti, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas ar ekstraordinarines aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-382/2012 ir kitos). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis, negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje.

4.4.3. Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kaltinamasis ir iki šio įvykio būtų užsiėmęs narkotinių ir psichotropinių medžiagų realizavimu ar jų laikymu, todėl teismas konstatuoja, jog šios padarytos nusikalstamos veikos buvo vienetinės. Taip pat byloje nėra nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis ieškosi darbo, yra palankiai charakterizuojamas. Visos šios aplinkybės lemia mažesnį kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, palyginus su rūšiniu šių nusikalstamų veikų pavojingumu. O tai yra viena iš sąlygų išvadai dėl paskirtos bausmės neatitikimo teisingumo principui padaryti. Be to, kaltinamojo įvykdytų nusikalstamų veikų mažesnį pavojingumą, palyginus su rūšiniu šių nusikalstamų veikų pavojingumu, lemia ir tai, kad jis jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įvykdė būdamas labai jauno amžiaus.

4.4.4. Be to, BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui ne mažiau svarbu kaltininko asmenybė, kurios vertinimas pastūmėtų prie išvados, kad net minimalios įstatymo sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbu vaidmenį vaidina kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo. Kaip jau buvo minėta, kaltinamasis anksčiau neteistas, jam anksčiau nebuvo taikytos jokios kitos poveikio priemonės. Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į tai, kad po nusikalstamų veikų, už kurias teisiamas, padarymo kaltinamasis naujų teisės pažeidimų nepadarė. Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos nebuvo dėsninga kaltinamojo ankstesnio gyvenimo pasekmė, o jo pozityvus elgesys po nusikaltimų veikų įvykdymo parodo mažesnį jo asmenybės pavojingumą. Be to, įvertintina ir tai, kad kaltinamojo ilgalaikis atskyrimas nuo dabartinio jo gyvenimo, šeimos ir visuomenės gali neigiamai paveikti jo socialinius ryšius, todėl bausmės tikslai nebus pasiekti paskiriant jam nors ir minimalią BK straipsnių sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmę.

4.4.5. Atsižvelgus į visas aukščiau paminėtas aplinkybes konstatuotina, kad visuma duomenų (padaryto nusikaltimo pavojingumas, kaltinamojo asmenybė), leidžia daryti išvadą, jog BK straipsnių sankcijose numatyta nors ir minimali laisvės atėmimo bausmė nėra teisinga, išeinanti iš BK 41 straipsnyje keliamų bausmės tikslų, nes yra aiškiai neproporcinga, neadekvati padarytai baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai, neatitinka kaltinamojo asmenybės ir dėl to prieštarauja teisingumo principui. Todėl kaltinamajam už numatytas nusikalstamas veikas, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirtina švelnesnė bausmė, negu šių straipsnių sankcijose už padarytą nusikalstamą veiką numatyta laisvės atėmimo bausmė, tai yra laisvės apribojimas (BK 48 straipsnis). Nustatant laisvės apribojimo terminą bei įpareigojimus atsižvelgtina į jau anksčiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo asmenybę (ypač į amžių, gyvenimo sąlygas, socialinius ryšius).

4.5. BK 48 straipsnio 3 dalis numato, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nagrinėjamoje byloje, teismo nuomone, įvertinus visas kaltinamąjį teigiamai charakterizuojančias, teismo anksčiau jau nurodytas, aplinkybes, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei dabartinį kaltinamojo elgesį, netikslinga laisvės apribojimo bausmės laikotarpiui kaltinamajam skirti intensyvią priežiūrą.

4.6. Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą (BPK 119 straipsnis), iki nuosprendžio vykdymo pradžios kaltinamajam paliktinos galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (b. l. 164–167, 168–171).

4.7. Kadangi nusikalstamos veikos padarytos idealiąja sutaptimi, paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bendrintinos apėmimo būdu.

V. Daiktai ir kiti klausimai

5. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

5.1. po tyrimo likusios narkotinės medžiagos – kanapės (antžeminės dalys) perduotos saugojimui į Policijos departamento prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį –saugyklą, (duomenys neskelbtini) (b. l. 50–53) bei plastikinis indelis su pakuote perduotas saugojimui į (duomenys neskelbtini) apskrities VPK daiktų saugyklą pagal 2023 m. sausio 6 d. kvitą B serija ŠAP Nr. 0011879 (b. l. 55) nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintini.

5.2. vokas, kuriame yra kompiuterinė laikmena su joje įrašyta 2022 m. lapkričio 10 d. nepilnamečio liudytojo T. J. apklausa (b. l. 115–117, 118) nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti prie bylos.

6. Nagrinėjant bylą kaltinamajam R. Š. buvo skirtas gynėjas – advokatas Saulius Staškus. Byloje gauta 2023 m. gegužės 17 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad už kaltinamajam suteiktą teisinę pagalbą teisme antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 156,67 Eur. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis nors šiuo metu oficialiai ir nedirba, tačiau yra jauno, darbingo amžiaus, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas tenkintinas ir iš kaltinamojo priteistina 156,67 Eur kaltinamojo gynybos išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–310 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 261 straipsnyje, ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, R. Š. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę R. Š. skirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros. Įpareigoti R. Š. per visą laisvės apribojimo laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose (Probacijos tarnybai nurodytoje gyvenamojoje vietoje) nuo 22 valandos iki 6 valandos, išskyrus atvejus, kai iš namų būtina išvykti dėl mokslo ar darbo, per 12 (dvylika) mėnesių nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir per visą laisvės apribojimo bausmės laiką uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

R. Š. iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš R. Š. valstybės naudai 156,67 (vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus 67 centus) eurus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patirtų ginant kaltinamąjį.

Po tyrimo likusias narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis) perduotos saugojimui į Policijos departamento prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą bei plastikinį indelį su pakuote perduotą saugojimui į (duomenys neskelbtini) apskrities VPK daiktų saugyklą nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

Voką, kuriame yra kompiuterinė laikmena su joje įrašyta 2022 m. lapkričio 10 d. nepilnamečio liudytojo T. J. apklausa, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.