- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-30
- Bylos Nr.
- e2S-1423-613/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02491-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- M. J.
- Ieškovas
- G. K.
Klaipėdos apygardos teismo, veikiančio Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis), Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė,
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo M. J. (M. J.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui M. J. (M. J.) dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei, bei kitų, susijusių su santuokos nutraukimu, klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, T. K. (T. K.), išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. K. (toliau – ir Ieškovė) pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y.: nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su motina (ieškove); priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 388,50 Eur kas mėnesį iki bus išnagrinėta byla ir priimtas teismo sprendimas dėl šalių santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos, priteistą sumą kasmet indeksuojant vadovaujantis Civilinio kodekso 3.208 straipsniu, lėšas už einamąjį mėnesį, ne vėliau, kaip iki einamojo mėnesio 20 (dvidešimtos) dienos, sumokant į ieškovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“; nustatyti toliau nurodomą laikiną vaiko tėvo (atsakovo) bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: vaiko tėvas kiekvieno mėnesio neporinį savaitgalį, t. y. penktadienį nuo 17 val. bendrauja su vaiku, pasiimant jį iš ugdymo įstaigos (jam dėl objektyvių priežasčių joje nesant – iš gyvenamosios vietos iš anksto su vaiko motina suderintu SMS žinutėmis laiku) ir grąžina tos pačios savaitės sekmadienį 20 val. Vaiko pasiėmimo ir grąžinimo vieta yra jo ir mamos faktinė gyvenamoji vieta (jeigu šalys nesusitaria kitaip); vaiko tėvas kiekvienos savaitės dvi darbo dienas (suderinęs konkrečias datas su vaiko mama ne vėliau kaip prieš tris dienas) pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos ir grąžina vaiką į jo ir mamos faktinę gyvenamąją vietą (jeigu šalys nesusitaria kitaip) 20 val.; vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku (telefonu ar kitomis mobilaus ryšio priemonėmis), netrikdant nusistovėjusio vaiko užsiėmimų grafiko ar režimo, iš anksto suderinęs bendravimo laiką su vaiko motina; vaiko tėvas bendrauja su vaiku kiekvienų metų vaikų vasaros atostogų metu ne mažiau kaip 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų iš anksto (ne vėliau kaip prieš 14 dienų) suderinęs su vaiko mama vaiko pasiėmimo ir gražinimo datas bei laiką SMS žinutėmis; vaiko tėvo vasaros atostogos su vaiku gali būti skaidomos dalimis, atsižvelgiant į vaiko norus, pageidavimus ir interesus (vaiko tėvas suderina atostogų grafiką raštu su vaiko motina ne vėliau kaip 14 dienų iki atostogų pradžios); vaikų vasaros atostogų, tėvų atostogų, vaiko ligos laikotarpiais negalioja įprasta bendravimo su vaiku tvarka (savaitgalių ir darbo dienų tarp šalių pasiskirstymas), jeigu šalys nesusitaria kitaip; visais atvejais bendravimo tvarkos vykdyme abu tėvai privalo atsižvelgti į vaiko norus, pageidavimus, interesus ir bendrauti netrikdant nusistovėjusio vaiko užsiėmimų grafiko ar dienos režimo, įsipareigoja neatlikti veiksmų priešingų vaiko valiai; tėvo bendravimo su vaiku tvarka gali būti koreguojama, atsižvelgiant į vaiko užimtumą ugdymo procese, jo sveikatos būklę, tėvų atostogų laikotarpį ar išvykimą į užsienį bei kitas svarbias priežastis.
2. Nurodė, kad vaikas gyvena su ja, o tėvas (atsakovas), nors ir neprieštarauja tam, tačiau nuolat terorizuoja ją (vaiką gali bet kada pasiimti ir jo negrąžinti, kol nenustatyta teismo gyvenamoji vieta su motina), manipuliuoja bendravimu su vaiku, nuolat trikdydamas ir ieškovės, ir vaiko nusistovėjusį dienos ir poilsio režimą, suplanuotas išvykas, pramogas ir užsiėmimus, kelia ultimatumus. Vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymas būtinas, kad apginti nepilnamečio vaiko, ieškovės ir atsakovo (kaip tėvo), interesus, dėl šalių komplikuoto tarpusavio bendravimo. Atsakovas iki šiol bendrauja su vaiku taip, kaip jam patogu, be jokio grafiko ir apibrėžtumo. Toks atsakovo padrikas bendravimas su vaiku išderina vaiko režimą, sukelia jam įtampas, nesaugumo (neapibrėžtumo) jausmą (nes jis nežino, kada tėtis jį pasiims/grąžins, arba atsisakys jį pasiimti), kas kenkia tiek vaiko psichologinei sveikatai, taip pat pažeidžia ir ieškovės teises, asmeninio laiko planavimą. Iškyla grėsmė, kad gali nutrūkti ar susilpnėti nepilnamečio vaiko ir tėvo emocinis ryšys. Taip pat nurodė, kad atsakovas nuo ieškovės išsikraustymo (ieškovė apsigyveno nuomojamame bute nuo 2025 m. balandžio mėn.) nerodo pastangų prisidėti pinigais ar daiktais prie vaiko gerovės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. liepos 9 d. nutartimi tenkino ieškovės G. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nustatė nepilnamečio A. J. (A. J.), laikiną, iki teismo sprendimo priėmimo, gyvenamąją vietą su ieškove G. K.. Priteisė nepilnamečiam A. J. (A. J.), laikiną, iki teismo sprendimo priėmimo, iš atsakovo M. J. (M. J.), išlaikymą, teiktiną po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių padavimo teismui 2025 m. liepos 7 d. iki teismo sprendimo priėmimo, paskiriant ieškovę G. K. laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; nustatė atsakovo M. J. (M. J.) laikiną bendravimo su nepilnamečiu A. J. (A. J.) bendravimo tvarką: „a) vaiko tėvas kiekvieno mėnesio neporinį savaitgalį, t. y. penktadienį nuo 17 val. bendrauja su vaiku, pasiimant jį iš ugdymo įstaigos (jam dėl objektyvių priežasčių joje nesant – iš gyvenamosios vietos iš anksto su vaiko motina suderintu SMS žinutėmis laiku) ir grąžina tos pačios savaitės sekmadienį 20 val. Vaiko pasiėmimo ir grąžinimo vieta yra jo ir mamos faktinė gyvenamoji vieta (jeigu šalys nesusitaria kitaip); b) vaiko tėvas kiekvienos savaitės dvi darbo dienas (suderinęs konkrečias datas su vaiko mama ne vėliau kaip prieš tris dienas) pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos ir grąžina vaiką į jo ir mamos faktinę gyvenamąją vietą (jeigu šalys nesusitaria kitaip) 20 val.; c) vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku (telefonu ar kitomis mobilaus ryšio priemonėmis), netrikdant nusistovėjusio vaiko užsiėmimų grafiko ar režimo, iš anksto suderinęs bendravimo laiką su vaiko motina; d) vaiko tėvas bendrauja su vaiku kiekvienų metų vaikų vasaros atostogų metu ne mažiau kaip 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų iš anksto (ne vėliau kaip prieš 14 dienų) suderinęs su vaiko mama vaiko pasiėmimo ir gražinimo datas bei laiką SMS žinutėmis; e) vaiko tėvo vasaros atostogos su vaiku gali būti skaidomos dalimis, atsižvelgiant į vaiko norus, pageidavimus ir interesus (vaiko tėvas suderina atostogų grafiką raštu su vaiko motina ne vėliau kaip 14 dienų iki atostogų pradžios); f) vaikų vasaros atostogų, tėvų atostogų, vaiko ligos laikotarpiais negalioja įprasta bendravimo su vaiku tvarka (savaitgalių ir darbo dienų tarp šalių pasiskirstymas), jeigu šalys nesusitaria kitaip; g) visais atvejais bendravimo tvarkos vykdyme abu tėvai privalo atsižvelgti į vaiko norus, pageidavimus, interesus ir bendrauti netrikdant nusistovėjusio vaiko užsiėmimų grafiko ar dienos režimo, įsipareigoja neatlikti veiksmų priešingų vaiko valiai; h) tėvo bendravimo su vaiku tvarka gali būti koreguojama, atsižvelgiant į vaiko užimtumą ugdymo procese, jo sveikatos būklę, tėvų atostogų laikotarpį ar išvykimą į užsienį bei kitas svarbias priežastis“. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties argumentai:
2.1. Dėl laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nurodė, kad šios nutarties priėmimo momentu nepilnamečio vaiko teisėtus interesus užtikrina vaiko motina (ieškovė). Teismas taip pat neturi kokių nors duomenų ar informacijos apie atsakovo poziciją, tačiau vaiko teisių apsaugos kontekste dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo delsti būtų pavojinga. Dėl šios priežasties teismas, apibendrindamas aukščiau išdėstytas aplinkybes sprendžia, jog nepilnamečio vaiko laikina gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (motina).
2.2. Dėl laikino išlaikymo nurodė, kad byloje nėra duomenų, kurie rodytų, jog atsakovas prisideda prie nepilnamečio poreikių tenkinimo (išlaikymo). Ir nors nepilnamečio poreikių detalizacija išsamiai bus tiriama bylos nagrinėjimo iš esmės metu, tačiau atsakovas, teismo įsitikinimu, turi nepertraukiamai užtikrinti bent minimalius (bazinius) nepilnamečio poreikius: poreikį į maistą, aprangą, būstą bei kitas būtinas (bazines) priemones (išlaidos vaistams, nenumatytos išlaidos ir pan.). Teismo vertinimu, ieškovės prašoma priteisti laikina 388,50 Eur laikino išlaikymo suma, neturint konkrečių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, yra per didelė. Teismo vertinimu, 300 Eur laikinas išlaikymas pakankamai racionalus, atitinkantis bent jau minimalius (bazinius) nepilnamečio vaiko poreikius.
2.3. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nurodė, kad analizuojant ieškovės siūlomą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką galima daryti išvadą, jog ieškovės siūlomas laikinas bendravimo tvarkos projektas pakankamai liberalus, t. y. užtikrina nepilnamečio vaiko nepertraukiamą bendravimą kas antrą savaitgalį, tėvo galimybę pasiimti vaiką iš ugdymo įstaigos, dalyvauti vaiko gyvenime. Šioje stadijoje, ieškovei gyvenant skyriumi nuo atsakovo, teismas neturi pastabų ieškovės pasiūlytam skyriumi gyvenančio tėvo laikino bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos projektui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
3. Atskiruoju skundu atsakovas (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti 2025 m. liepos 9 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-11402-1151/2025 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir klausimą dėl laikinųjų priemonių taikymo išspręsti iš esmės - ieškovės G. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
3.1. Skundžiama nutartis buvo priimta išimtinai vadovaujantis ieškovės teiginiais, nepateikus nė vieno objektyvaus įrodymo, patvirtinančio šiuos teiginius. Nei prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei su juo kartu pateiktuose dokumentuose nebuvo jokių įrodymų apie tariamą atsakovo konfliktingumą, smurtą, nesirūpinimą šeima ar vaiku. Teismas, neturėdamas įrodymų, patikėjo vienašališkais ieškovės teiginiais ir tokiu būdu pažeidė šalių lygiateisiškumo principą bei atsakovo teisę būti išklausytam.
3.2. Iš teikiamų įrodymų matyti, kad tiek jo, tiek vaiko deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Vaiko gyvenamoji vieta šiuo adresu deklaruota nuo pat gimimo, vadinasi, ši vieta yra saugi aplinka, kurioje jis jaučiasi namuose, vaikas šioje vietoje gyveno nepertraukiamai. Ieškovė iš nurodyto būsto yra išsikrausčiusi ir gyvena vaikui naujoje aplinkoje. Tokiais atvejais kai tėvai skiriasi, vaikui ir taip daug kas keičiasi gyvenime, todėl jo gyvenamoji aplinka turėtų išlikti stabili. Šiuo atveju neegzistuoja jokios aplinkybės, kurios galėtų leisti daryti bent prielaidą dėl to, kad yra būtinybė keisti vaiko gyvenamąją vietą, nors ir laikinai. Toks neapdairus ir neatidus vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas gali jam palikti dideles psichologines traumas, nes jis jausis nesaugus, žinos, kad iš bet kur bet kada gali būti paimtas ir privestas gyventi kitoje vietoje. Šiuose namuose gyvena ir atsakovo motina, kuri taip pat prisidėdavo ir prisideda prie vaiko priežiūros, vaikas ją labai myli ir yra labai prie senelės prisirišęs. Be to, atsakovo gyvenamoji vieta, kurioje gyvena ir vaikas nuo pat gimimo, yra arčiau vaiko lankomo darželio.
3.3. Vaikas tiek su motina, tiek su tėvu šiuo metu praleidžia beveik vienodai laiko, pvz., 2025 m. balandžio-gegužės mėnesiais vaikas miegojo pas tėvą po 4-5 naktis per savaitę, o nuo birželio po 3-4 naktis per savaitę. Svarbu pažymėti, kad tėvas vaiką dažniausiai nuveždavo į darželį ir paimdavo iš jo, net ir tais kartais, kai Vaikas miegodavo pas motiną. Nustačius laikiną atsakovo ir vaiko bendravimo tvarką, kurioje vaikas su tėvu bendrauja kiekvieno mėnesio neporiniais savaitgaliais ir kelias darbo dienas po kelias valandas, visiškai be pagrindo suvaržys atsakovo galimybę palaikyti glaudų ryšį su sūnumi. Kadangi šiuo atveju tiek ieškovė, tiek atsakovas faktiškai su vaiku bendrauja beveik po lygiai, skundžiama nutartimi visiškai be jokio pagrindo pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, daroma didelė žala vaikui.
3.4. Su vaiku iki skundžiamos nutarties priėmimo bendravo daug daugiau nei ieškovė, vaikas gyvena kartu su atsakovu, todėl nėra pagrindo priteisti tokios didelės laikino išlaikymo sumos, nes atsakovas tenkina ir tenkins kasdienius vaiko poreikius, moka periodines įmokas už darželį, rūpinasi vaiko gerove, rūpinasi vaiko mityba. Jeigu būtų nuspręsta, kad vaikas su kiekvienu iš tėvų bendrauja 50:50 principu, tuomet laikinas išlaikymo dydis turėtų būti nustatytas, atsižvelgiant tik į kasmėnesinius nekintamus Sūnaus poreikius, pavyzdžiui, darželio mokestį, o visais kitais poreikiais tėvai turėtų rūpintis atskirai tuo metu kai vaikas būtų pas vieną iš tėvų.
Atsiliepimas
2. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą. Prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
4.1. Atsakovas nuo vaiko gimimo iki dabar gauna vaiko pinigus, ir jų dalį skiria įmokoms už ugdymą (darželio lankymą). Tad ieškovei nesuprantamas atsakovo bandymas teigti, jog jis neva vienas apmoka darželio išlaidas. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, ieškovė įgis teisę gauti vaiko pinigus (ir disponuoti jais uzufrukto teise), o vaiko tėtis ir be teismo sprendimo žino, jog turi teikti vaiko išlaikymui lėšas, tik prieš kelias dienas pervedė 300 Eur, taip mažindamas esamą išlaikymo įsiskolinimą už 3 mėnesius.
4.2. Vaikas jau keletą mėnesių išskirtinai gyvena su mama (ieškove). Dėl atsakovo manipuliatyvaus elgesio, padriko bendravimo, sistemingo atsakovo veikimo priešingai vaiko interesams, ieškovė nebegalėdama taikstytis su neprognozuojamu atsakovo elgesiu, pagrįstai teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
4.3. Vaiko teisių specialistai, žinantys esamą situaciją bei šeimos ginčo aplinkybes iki šiol nepateikė jokių prieštaravimų bei neinformavo dėl galimos žalos ar pavojaus vaiko psichinei ar psichologinei sveikatai vaikui gyvenant bute su mama (ieškove). Priešingai, atsižvelgiant į vaiko raidos etapus, mamos svarbą mažamečio vaiko gyvenime, vaikų teisių specialistai ir policijos pareigūnai patarė teismine tvarka nustatyti laikinąją vaiko gyvenamąją vietą, bendravimo tvarką, nes jos nesant, jie negali padėti ieškovei tinkamai apsaugoti jos ir vaiko teisių ir teisėtų interesų.
4.4. Atsakovo atskirojo skundo tikslas yra ne racionaliai ir konstruktyviai išspręsti esamą situaciją, argumentuotai pagrįsti savo subjektyvius teiginius, o priešingai atkeršyti ieškovei ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo, bendravimo tvarką nustatyti ieškovei ir išlaikymą priteisti iš ieškovės.
4.5. Vaiko tėvui (atsakovui) nėra apribotas bendravimas su vaiku, juolab kad ieškovė geranoriška atsakovo bendravimo su vaiku laiko atžvilgiu. Ieškovei pasiūlius dėl jos sveikatos būklės atsakovui pabūti su vaiku kelias dienas, jis šia situacija pasinaudojo, kaip pagrindu, neva patvirtinančiu, jog vaiko motina nesirūpina vaiku ir jis su vaiku praleidžia daugiau laiko.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konst at uoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
5. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
Dėl atsakovo informavimo
6. Apeliantas teigia, kad teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones nepranešęs apie ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovo nuomonė nebuvo išklausyta, tai prieštarauja rungimosi principui ir teisei į teisingą bylos nagrinėjimą.
7. CPK 147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Taigi pranešti apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Atsakovui buvo pranešta apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, atsakovui buvo suteikta galimybė pateikti atskirąjį skundą, kuriame jis turėjo galimybę nurodyti nesutikimo su atsakovės prašymu argumentus, teikti ieškovės nurodomas aplinkybes paneigiančius įrodymus bei savo argumentus patvirtinančius įrodymus, atsakovas šia teise pasinaudojo pateikdamas duomenis apie deklaruotą gyvenamąją vietą ir mokesčių mokėjimą už vaiko darželio paslaugas, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovo nuomonė nebuvo išklausyta, tai prieštarauja rungimosi principui ir teisei į teisingą bylos nagrinėjimą.
Dėl gyvenamosios vietos nustatymo
8. Apeliantas teigia, jog iš teikiamų įrodymų matyti, kad tiek jo, tiek vaiko deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Vaiko gyvenamoji vieta šiuo adresu deklaruota nuo pat gimimo, vadinasi, ši vieta yra saugi aplinka, kurioje jis jaučiasi namuose, vaikas šioje vietoje gyveno nepertraukiamai. Ieškovė iš nurodyto būsto yra išsikrausčiusi ir gyvena vaikui naujoje aplinkoje. Tokiais atvejais kai tėvai skiriasi, vaikui ir taip daug kas keičiasi gyvenime, todėl jo gyvenamoji aplinka turėtų išlikti stabili. Šiuose namuose gyvena ir atsakovo motina, kuri taip pat prisidėdavo ir prisideda prie vaiko priežiūros, vaikas ją labai myli ir yra labai prie senelės prisirišęs Apelianto argumentai nepagrįsti.
9. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnio nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
10. Bylos duomenys patvirtina, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta atitinka jo interesus ir poreikius, yra stabili, todėl, šiuo metu, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, jo gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, atitinka nepilnamečio vaiko interesus, laikinai sureguliuoja esamą konfliktinę situaciją tarp vaiko tėvų ir užtikrina esamos padėties stabilumą. Tai, kad atsakovo ir vaiko deklaruotos gyvenamosios vietos sutampa, nėra pagrindo daryti išvados, kad vaiko interesus labiau atitinka ta vieta, kur yra deklaruota jo gyvenamoji vieta. Taip pat pažymėtina, kad nepilnamečiu vaiku turi rūpintis tėvai, o ne vaiko seneliai, taigi atsakovo argumentas apie jo mamos ryšį su vaiku nevertintinas kaip argumentas, sudarantis pagrindą vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu. Nors atsakovas nurodo, jog gyvena daug arčiau vaiko lopšelio-darželio (atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), o vaiko lopšelis-darželis yra (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nėra duomenų apie tai, jog nustačius laikiną gyvenamą vietą su ieškove (motina) būtų buvęs sutrikdytas vaiko lopšelio-darželio lankymas. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad ieškovė ribotų vaiko bendravimą su tėvu, darytų neigiamą įtaką vaiko požiūriui į tėvą. Taip pat nėra duomenų apie tai, jog ieškovės gyvenamoji vieta būtų netinkama vaikui gyventi. Priešingai, Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo 2025 m. rugpjūčio 5 d. akte nurodyta, jog ieškovės nuomojame būste yra visi patogumai, apyvokos daiktai bei buitinė technika, sudarytos sąlygos vaiko poilsiui ir ugdymui. Vaiko teisių specialistai nenustatė, kad vaikas ten gyvendamas blogiau jaučiasi. Nors atsakovas teigia, kad ieškovė dėl naujų santykių skiria mažiau dėmesio vaikui, tačiau jokių duomenų apie netinkamą vaiko motinos elgesį nepilnamečio vaiko atžvilgiu nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai).
11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje nėra pakankamai objektyvių įrodymų, kurie suponuotų išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nustatyta laikina ieškovės ir šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta, darytų neigiamą įtaką nepilnamečio vaiko interesams, žalingai veiktų vaiko vystymąsi ar raidą, kenktų atsakovo ir vaiko ryšiui. Tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai ištirti ir įvertinti visas aplinkybes, reikšmingas vaiko gyvenamosios vietos nustatymui.
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
12. Apeliantas teigia, kad nustačius laikiną atsakovo ir vaiko bendravimo tvarką, kurioje vaikas su tėvu bendrauja kiekvieno mėnesio neporiniais savaitgaliais ir kelias darbo dienas po kelias valandas, visiškai be pagrindo bus suvaržyta atsakovo galimybė palaikyti glaudų ryšį su sūnumi. Kadangi šiuo atveju tiek ieškovė, tiek atsakovas faktiškai su vaiku bendrauja beveik po lygiai, skundžiama nutartimi visiškai be jokio pagrindo pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, daroma didelė žala vaikui. Apelianto argumentai nepagrįsti.
13. Pažymėtina, kad laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuri skirta apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, tačiau teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo (apimties) konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). CK 3.174 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas ginčą dėl vaiko teisių išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais; ši norma, kaip ir daugelis kitų CK trečiosios knygos normų, įtvirtina prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą šeimos teisėje. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaikų interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2209-925/2025).
14. Pažymėtina, kad skundžiama nutartimi nustatyta laikina tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka pakankamai užtikrina tėvo ir vaiko bendravimą: numatytos vaiko nakvynės pas tėvą namuose savaitgaliais, dvi darbo dienas per savaitę bendrauja su vaiku iki vakaro, turi nepertraukiamą 30 dienų atostogų laikotarpį per metus su vaiku, užtikrinamas ir bendravimas su vaiku nuotolinėmis ryšio priemonėmis. Atsakovas teismui nepateikė duomenų, kad 50:50 proc. laikinas bendravimo modelis būtinas šioje situacijoje ir jis yra tinkamas tokio amžiaus vaikui. Be to, skundžiamoje nutartyje numatyta nuostata, kad tėvo bendravimo su vaiku tvarka gali būti koreguojama, atsižvelgiant į vaiko užimtumą ugdymo procese, jo sveikatos būklę, tėvų atostogų laikotarpį ar išvykimą į užsienį bei kitas svarbias priežastis. Apeliantas su atskiruoju skundu nepateikė jokių naujų įrodymų, kurie sudarytų pagrindą daryti išvadą, jog skundžiama nutartimi nustatyta bendravimo tvarka neatitinka geriausių vaiko interesų, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės prašymą ir nustatė ieškovės pasiūlytą bendravimo su vaiku tvarką.
15. Pažymėtina, kad vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
Dėl laikino išlaikymo
16. Apeliantas teigia, kad nėra pagrindo priteisti tokios didelės laikino išlaikymo sumos, nes atsakovas tenkina ir tenkins kasdienius vaiko poreikius, moka periodines įmokas už darželį, rūpinasi vaiko gerove, rūpinasi vaiko mityba. Jeigu būtų nuspręsta, kad vaikas su kiekvienu iš tėvų bendrauja 50:50 principu, tuomet laikinas išlaikymo dydis turėtų būti nustatytas, atsižvelgiant tik į kasmėnesinius nekintamus sūnaus poreikius, pavyzdžiui, darželio mokestį, o visais kitais poreikiais tėvai turėtų rūpintis atskirai tuo metu kai vaikas būtų pas vieną iš tėvų. Apelianto argumentai atmestini.
17. Pagal CK 3.192 straipsnį, tėvų pareiga yra materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas turi būti reguliarus ir pastovus, užtikrinantis nuolatinį vaiko poreikių tenkinimą. Jei tėvai susitaria dėl išlaikymo tvarkos ir jo vykdymo, toks susitarimas galioja gera valia. Tačiau nesant susitarimo arba vienam iš tėvų nevykdant prievolės, įstatymas suteikia teisę kitam iš tėvų kreiptis į teismą. Kol tėvų ginčas bus išspręstas teisme, įstatymų leidėjas įtvirtino specialų laikinųjų apsaugos priemonių institutą (CK 3.65 straipsnis), kad iki ginčo išsprendimo būtų apsaugotos vaiko teisės ir interesai. Teismas privalo vertinti, ar konkrečiu atveju yra reali grėsmė vaiko interesams, ir, esant tokiai grėsmei, taikyti laikinąsias priemones.
18. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo pritaikyta priemonė – laikino išlaikymo priteisimas – nagrinėjamu atveju yra tiesiogiai susijusi su ieškinio dalyku ir būtina vaiko interesų apsaugai iki ginčo dėl išlaikymo išsprendimo. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovei išsikrausčius su vaiku, jis teikė vaikui išlaikymą. Ugdymo įstaigos mokesčių apmokėjimas nepagrindžia sistemingo išlaikymo pareigos vykdymo. Pažymėtina, kad atsakovas gauna 122,50 Eur vaiko išmokas, taigi šios išmokos padengia ugdymo įstaigos mokesčius. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas neatlieka pareigos vaiko atžvilgiu tinkama apimtimi, ir dėl to pagrįstai priteisė laikiną išlaikymą. Išlaikymo dydis skirtas tenkinti vaiko minimalius poreikius. Atsakovas su atskiruoju skundu nepateikė duomenų, kad tokio dydžio išlaikymas, atsižvelgiant į jo gaunamas pajamas, yra nepagrįstai didelis.
19. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės nėra galutinis ginčo dėl vaikų išlaikymo sprendimo būdas. Jos skirtos ne tėvų interesų balansavimui, o pirmiausia nepilnamečių vaikų interesų užtikrinimui. Laikinosiomis priemonėmis šeimos bylose siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo būtų kuo mažiau pažeidžiami vaikų interesai ir sureguliuota ginčo situacija. Galutinis išlaikymo dydis bei tvarka bus nustatyti tik išnagrinėjus bylą iš esmės – atsižvelgus į vaiko gyvenamąją vietą, bendravimo tvarką, tėvų finansines galimybes (turimą turtą, pajamas, kitų išlaikytinių skaičių, sveikatos būklę ir pan.) bei vaiko poreikius (sveikatą, gabumus, lavinimo galimybes ir pan.).
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
20. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91), todėl kiti atskirojo skundo argumentai kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui šioje nutartyje plačiau neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma.
Dėl bylos procesinės baigties
21. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl skundžiamos nutarties pakeisti ar panaikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.