Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Raščiuvienės ir Dainos Vaidachavičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. P. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 3 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. ir 2024 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis bausmių apėmimo būdu ir S. P. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams.

Į S. P. bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. sausio 15 d. 21.20 val. iki 2024 m. sausio 16 d. 14.22 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai, bei visiškai atliktos bausmės pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. ir 2024 m. lapkričio 7 d. nuosprendžius.

S. P. pripažintas recidyvistu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. P. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį už tai, kad tyčia sunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą, o būtent: jis 2024 m. sausio 15 d. apie 20:20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su nukentėjusiuoju V. R. metu, tyčia sudavė pastarajam ne mažiau kaip 6 smūgius kumščiu į veidą ir galvą, po ko išstūmė pastarąjį iš buto į laiptinę, kur nuo pastūmimo V. R. pargriuvo, taip padarydamas nukentėjusiajam dvi žaizdas kairės akies viršutiniame voke, pakaušio žaizdas, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, abipusius skeveldrinius žandinių ančių visų sienelių lūžius, viršutinio žandikaulio dantinės ataugos lūžį 12-o danties srityje, apatinio žandikaulio dešinės vainikinės ataugos lūžį, t. y. sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nosies žaizdą tarpuakio srityje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, LeFort III tipo veido kaulų lūžius (atvirą kaktikaulio ančio lūžį, nosikaulių ir nosies pertvaros lūžius, abiejų akiduobių visų sienelių (išskyrus viršutinių) skeveldrinius lūžius, pleištakaulio sparninių ataugų lūžius, skeveldrinį akytkaulio lūžį, abiejų skruostikaulių skruostinių lankų ir kaktinių ataugų lūžius), galvos smegenų dešinės kaktinės skilties kraujosruvą po voratinkliniu dangalu ir abipusę higromą po kietuoju dangalu, t. y. sužalojimus, sutinkamai su Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.20 punktu, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, ir tokiu būdu jis tyčia sunkiai sutrikdė V. R. sveikatą.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo S. P. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek yra prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde nuteistasis nors ir nurodė tam tikrus argumentus dėl bylos nagrinėjimo proceso, tačiau teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu šių argumentų nebepalaikė, taigi teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų vertimo ar veikos kvalifikavimo klausimų ir nesutinka su paskirta laisvės atėmimo bausme bei prašo jam paskirti švelnesnę bausmę arba, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėti skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tik šiais klausimais ir pasisako.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normų, išsprendė tiek S. P. baudžiamosios atsakomybės, tiek bausmės skyrimo klausimus bei nuteistajam paskyrė tinkamai individualizuotą, tiek padarytos veikos, tiek jo asmenybės pavojingumą atitinkančią, bausmę.

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-176-222/2019, 2K-213-719/2020 ir kt.).

8. Taip pat, be pirmiau minėtų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, teismas turi atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Pažymėtina, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą – atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą – bausmę, kurią paskirti yra išimtinė teismo kompetencija. Esminės prielaidos paskirti teisingą bausmę yra įstatymų reikalavimų laikymasis ir tinkamas jos individualizavimas. Bausmė gali pasiekti jai keliamus tikslus tik kai ji bus individualizuota, t. y. paskirta atsižvelgiant į nuteistojo asmenybės bruožus ir jo resocializacijos (kompleksinės pagalbos siekiant pozityvaus nuteistojo sugrįžimo į visuomeninį gyvenimą) poreikius bei kitas teismo nustatytas aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-379-697/2018). Kartu bausmės skyrimo procesas tiesiogiai susijęs su vidiniu teismo įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas, jo parodymų ir atsakymų į patikslinančius klausimus išklausymas ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-39-788/2021). Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

9. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki dešimties metų. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu parinkdamas S. P. skirtinos bausmės rūšį bei dydį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, o būtent, S. P. padarė vieną baigtą, tyčinę nusikalstamą veiką, kuria pasikėsino į kito asmens sveikatą bei kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, taip pat įvertino ir nuteistąjį charakterizuojančius duomenis – anksčiau buvo teistas už tyčinius nusikaltimus, taip pat ir smurtinius (3 t, 1-14 b.l.), nagrinėjamą veiką įvykdė praėjus tik šiek tiek daugiau nei 1 mėnesiui nuo ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo, taip pat ir po jos įvykdė dar 2 nusikalstamas veikas, nedirbantis, duomenų, jog būtų atlyginęs padarytą žalą ar jos dalį nėra. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į apelianto atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendė, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai S. P. gali būti pasiekti tik skiriant sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, bei paskyrė jam teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta. Apeliacinio skundo argumentai šių išvadų nepaneigia.

10. Apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės – pradėtas alkoholio priklausomybės gydymas, įsidarbinimas, poreikis išlaikyti du mažamečius veikus – nesudaro teisinio pagrindo skirti S. P. švelnesnę bausmės rūšį nei laisvės atėmimas ar nustatyti trumpesnę skirtos laisvė atėmimo bausmės trukmę, be to, apie įsipareigojimus šeimai bei galimai kilsiančias neigiamas pasekmes jis turėjo pagalvoti dar prieš įvykdydamas nusikalstamą veiką. Kaip akcentuota ir skundžiamame nuosprendyje, matyti, jog iš ankstesnių teistumų apeliantas tinkamų išvadų nėra padaręs, savo elgesio nekeičia, teisiamas dešimtą kartą, o ir nagrinėjamą veiką – smurtinį nusikaltimą, kurio metu dėl suduotų daugybinių smūgių sunkiai sutrikdė nukentėjusiajam sveikatą, S. P. įvykdė praėjus kiek daugiau nei mėnesiui nuo ankstesniu teismo nuosprendžiu už smurtinio nusikaltimo įvykdymą paskirtos arešto bausmės atlikimo bei skirtos baudžiamojo poveikio priemonės (dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose) vykdymo metu. Taigi, atsižvelgus į pirmiau aptartų aplinkybių visumą, nustatytą apelianto atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, paskirtą 3 metų laisvės atėmimo bausmės trukmę laikyti aiškiai per griežta nėra pagrindo. Pažymėtina, kad bausmė neišvengiamai yra susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustam. Vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

11. Tuo tarpu tenkinti nuteistojo prašymą bei atidėti jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra teisinio pagrindo, kadangi, vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nėra galimas asmenims, kurie nuteisti už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK XVIII skyriuje, įvykdymą, kaip, kad šiuo atveju, sunkų sveikatos sutrikdymą. Tą visiškai pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. Taip pat nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad S. P. skirta, sankcijoje numatyta bausmė ar jos realus atlikimas pažeistų teisingumo principą ir tai sudarytų pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

12. Atsižvelgusi į pirmiau išvardintas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo individualizuojant ir paskiriant S. P. bausmę nebuvo nustatyta, todėl nuteistojo apeliacinis skundas yra atmetamas.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

13. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos matyti, kad iš S. P. valstybės naudai prašoma išieškoti 208,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Įvertinusi tai, kad gynėjo dalyvavimas šiuo atveju buvo būtinas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo (BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 322 straipsnio 1 dalis), taip pat, jog nuteistajam S. P. skundžiamu nuosprendžiu paskirta reali laisvės atėmimo bausmė bei jis turės atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, taip pat turi kitų išlaikytinių, o išsamių duomenų apie jo turtinę padėtį byloje taip pat nėra, teisėjų kolegija sprendžia nesant pagrindo iš nuteistojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo S. P. (S. P.) apeliacinį skundą.

Nepriteisti iš nuteistojo S. P. 208,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą už jam suteiktą teisinę pagalbą.