Utenos apylinkės teismo nuosprendis, 1-113-617/2025

Teismas: Utenos apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-02-27
Bylos Nr.: 1-113-617/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-02009-2024-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Anatolij Januševskij
Nukentėjusysis: V. R.
Kaltinamasis: S. P.
Advokatai: Antanas Skrebutėnas, Rimutė Giruckienė

Kategorijos

1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1 2 5 d.)
1.1.8.10.5Bausmės skyrimas, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 str. 9 d.)
1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
1.2.4.1.1Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str. 1 d.)
2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-113-617/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02009-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.5; 1.1.8.14; 1.2.4.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 27 d.Švenčionys

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse teisėjas Anatolij Januševskij,sekretoriaujant Agnei Usovienei, Birutei Godliauskienei,dalyvaujant prokurorams Janui Paškevič, Irinai Kurilo,nukentėjusiajam V. R., jo atstovui advokatui Antanui Skrebutėnui,kaltinamajam S. P., jo gynėjai advokatei Rimutei Giruckienei,teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas Pakruojo rajono apylinkės teismo 2006-06-09 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalį areštu 40 parų trukmės; teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-30 nuosprendžiu pagal BK 164 straipsnį, BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, remiantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-28 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams, remiantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-19 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams, paskirta bausmė subendrinta su bausme paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-28 nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams; teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-20 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, paskirta bausmė subendrinta su bausme paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-19 nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams; teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-01 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį areštu 59 parų trukmės; teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-24 nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2020-05-26 nuosprendžiu, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams, remiantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-08-03 nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos) areštu 56 parų trukmės, paskirta bausmė subendrinta su bausme paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-24 nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2020-05-26 nuosprendžiu, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 mėnesiams 10 dienų, remiantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams; teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-06-07 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį areštu 40 parų trukmės; teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-08-19 nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį areštu 40 parų trukmės; teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-11-07 nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį areštu 50 parų trukmės, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-12-18 nutartimi bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-08-19 nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-11-07 nuosprendžiu subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė – areštas 52 parų trukmės, 2025-02-07 paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. P. tyčia sunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą, o būtent: jis 2024-01-15 apie 20:20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su nukentėjusiuoju V. R. metu, tyčia sudavė pastarajam ne mažiau kaip 6 smūgius kumščiu į veidą ir galvą, po ko išstūmė pastarąjį iš buto į laiptinę, kur nuo pastūmimo V. R. pargriuvo, taip padarydamas nukentėjusiajam dvi žaizdas kairės akies viršutiniame voke, pakaušio žaizdas, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, abipusius skeveldrinius žandinių ančių visų sienelių lūžius, viršutinio žandikaulio dantinės ataugos lūžį 12-o danties srityje, apatinio žandikaulio dešinės vainikinės ataugos lūžį, t. y. sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nosies žaizdą tarpuakio srityje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, LeFort III tipo veido kaulų lūžius (atvirą kaktikaulio ančio lūžį, nosikaulių ir nosies pertvaros lūžius, abiejų akiduobių visų sienelių (išskyrus viršutinių) skeveldrinius lūžius, pleištakaulio sparninių ataugų lūžius, skeveldrinį akytkaulio lūžį, abiejų skruostikaulių skruostinių lankų ir kaktinių ataugų lūžius), galvos smegenų dešinės kaktinės skilties kraujosruvą po voratinkliniu dangalu ir abipusę higromą po kietuoju dangalu, t. y. sužalojimus, sutinkamai su Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.20 punktu, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, ir tokiu būdu jis tyčia sunkiai sutrikdė V. R. sveikatą. Tokiais savo veiksmais S. P. padarė nusikaltiną, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis S. P. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino iš dalies. Nepripažino, kad nukentėjusiajam V. R. sudavė kaltinime nurodytą smūgių skaičių ir, kad dėl to galėjo būti tokios pasekmės – lūžiai nuo dviejų, trijų smūgių. Paaiškino, kad įvykio dieną, tai gali būti 2024-01-15, buvo savo namuose Vilniuje. Vakare po 18 val. paskambino jo krikšto mama S. J. ir pasakė, kad jos pažįstamas V. R. atvažiavo pas ją ir ją sumušė. Tada, nieko nelaukdamas, jis sėdo į autobusą ir atvažiavo iš Vilniaus į Švenčionis, Švenčionyse buvo maždaug po pusantros valandos nuo skambučio. Atėjo pas S. J., jos bute V. R. jau nebuvo, buvo tik S. J., kuri papasakojo, kad V. R. buvo neblaivus, jie susipyko dėl cigarečių, V. R. sumušė ją, patampė ir tada ji paskambino jam (S. P.). Iš pokalbio su S. J. suprato, kad tai buvo ne pirmas kartas. Jis pas S. J. atvažiavo blaivus, atvykęs nusipirko sidro, pasišnekėjo su S. J.. S. J., jam atvykus nebuvo sumušta, ji skundėsi, kad gal patampė ją, hematomų (mėlynių) nebuvo. Jis paskambino V. R. ir susitarė susitikti pašnekėti. Telefonu su V. R. kalbėjo apie S. J., paprašė, kad V. R. atvažiuotų išsiaiškinti kartu jie ar ne, kas tarp jų vyksta. Gal praėjus pusvalandžiui po skambučio, V. R. atvažiavo ir atėjo pas S. J. į namus. V. R. atvažiavo neblaivus, kaip stipriai V. R. buvo apsvaigęs, negali nurodyti, jis tuo metu taip pat jau buvo išgėręs. Su V. R. nuėjo į parduotuvę, nusipirko degtinės. Alkoholį pirko parduotuvėje „Maxima“. Tada abu grįžo į butą, kur su V. R. kalbėjosi virtuvėje ir abu vartojo alkoholį, S. J. buvo savo kambaryje, nepageidavo su V. R. kalbėtis. V. R. buvo nuėjęs S. J. atsiprašyti, bet ji neatleido ir pasakė, kad nenori pastarojo matyti. Vartojant alkoholį virtuvėje kilo žodinis konfliktas, susiginčijo. Jis aiškino V. R., kad negalima moters skriausti, V. R. S. J. nei vyras, nei sugyventinis. Tada, kad neįvyktų didesnis konfliktas, jis stvėrė V. R. už pakarpos, nes norėjo išvyti iš buto, be to S. J. pasakė, kad V. R. čia nebūtų. Tada jis „susikibo“, V. R. apdraskė jam kaktą, įkando į pirštą, tada jis sudavė V. R. du ar tris kartus, kur tiksliai pataikė neprisimena, turbūt į veido sritį, ir išstūmė iš buto pro duris. Smūgius V. R. sudavė koridoriuje. Nepripažįsta, kad V. R. sudavė tiek smūgių ir, kad dėl to galėjo būti tokios pasekmės, lūžiai nuo dviejų, trijų smūgių. Jei smūgiuojant pataikė į nosį, tai kraujo turėjo būti, bet negali tvirtinti, kad kraujas buvo, nes pats buvo apsvaigęs – nustatytos beveik trys promilės. Smūgius V. R. sudavė kumščiu, tuo metu jautėsi stipriai apsvaigęs, mano, kad tiek smūgių, kiek nurodyta kaltinime, gali suduoti nebent blaivus asmuo. Stipriai ar nestipriai V. R. sudavė nurodyti negali. Nuo jo suduotų smūgių negalėjo atsirasti tokie sužalojimai, nosis gal galėjo būti sulaužyta, bet, kad būtų tokie sužalojimai, tai kastetu reikėjo daužyti. V. R. nuo smūgių bute nebuvo pargriuvęs ar laiptinėje pargriuvo, kai jis V. R. išstūmė, nepastebėjo, nes viskas įvyko inertiškai. Po to kai jis V. R. išstūmė, į laiptinę nebuvo išėjęs. S. J. sakė, kad V. R. ankščiau turėjo galvos traumą dėl patirtos avarijos. V. R. dar bandė baladotis, bet jo neįleido. Už valandos ar pusantros atvyko policija, tada atidarė duris ir pamatė, kad V. R. visas kruvinas. Po konflikto V. R. pamatė tada kai atvažiavo policija, pastarasis buvo sudraskytais marškiniais ar „maike“, ar net pusnuogis. Atvažiavus policijos pareigūnams, jis paaiškino įvykio aplinkybes, nukentėjusiojo, atrodo, nematė, policijos pareigūnai sakė, kad labai sumuštas. Buvo greitoji medicinos pagalba atvykusi. Su civilini ieškiniu nesutinka, žala V. R. padaryta, bet ne 15000 € dydžio, sutiktų su 7000 € ieškinio suma. Su ligonių kasos civiliniu ieškiniu sutinka visiškai.

Nukentėjusysis V. R. paaiškino, kad įvykio dieną, tai galėjo būti 2024-01-15, atrodo buvo pas S. J., po to išvažiavo namo, vėliau paskambino kaltinamasis, pasiūlė atvažiuoti pas S. J.. Kaltinamasis kvietė išsiaiškinti dėl konfliktų su S. J., kad jis (V. R.) muša S. J., nors į policiją S. J. nė karto nesikreipė ir jei jaustų baimę jo nesikviestų. Su S. J. kartu negyvena, susitikinėja beveik metus laiko, kas antras išeigines tai tikrai. Nusiskundimų iš S. J. dėl smurto nebuvo, jei būtų konfliktai ji būtų pranešusi policijai, susitikus su ja alkoholį kartais kartu pavartodavo. Po kaltinamojo skambučio jis atvažiavo pas S. J., jį atvežęs sesers vyras išvažiavo, į butą pas S. J. nuėjo vienas. Bute buvo S. J., kaltinamasis S. P.. Atėjus, bute pabuvo 15-20 min. ir tada nuėjo į parduotuvę nusipirkti butelio ir grįžo į butą. Alkoholį vartojo dviese su S. P., buto savininkė S. J. gulėjo lovoje, alkoholio kartu su jais nevartojo. Nežino ar S. J. buvo blaivi, tik keliais žodžiais su ja persimetė. Jam su kaltinamuoju S. P. vartojant alkoholį virtuvėje jokio konflikto nekilo, jau išeinant jam pasilenkus besiaunant batus be žodžių pajuto smūgius. Mano, kad kaltinamasis be priežasties sumušė, be žodžių, nes konflikto nebuvo. Kaltinamasis S. P. stovėjo šone jam iš kairės pusės, ir tada pajuto smūgį į kairę galvos pusę. Prisimena gal kokius penkis smūgius į veido sritį, po ko prarado sąmonę. Prisimena smūgius rankomis. Atrodo S. J. smūgių nematė. Ar po smūgio koridoriuje buvo pargriuvęs tiksliai neprisimena, atrodo, kad nebuvo. Buvo pavartojęs alkoholio, tačiau viską prisimena iki to momento kai dėl smūgių į galvą prarado sąmonę. Kai jam būnant namuose paskambino kaltinamasis, buvo išgėręs, atvažiavus pas S. J. išgėrė 3, 4 stikliukus degtinės, viso alkoholio jie su S. P. neišgėrė. Jam atvykus S. J. nesakė išeiti ar to, kad yra nepageidaujamas, jei pasakytų - būtų išėjęs, bet taip nebuvo. Prieš įvykį buvo kelis kartus su kaltinamuoju susitikęs, kaltinamasis nesielgė agresyviai. Civilinį ieškinį palaiko ir prašo tenkinti. Neturtinė žala susidarė dėl sveikatos pablogėjimo – buvo pažeista akis, viena akimi „žvairuoja“, reikės atlikti operaciją, bus išlaidos. Atsirado psichologinės problemos, baimės, nebendrauja su draugais, nes nenori su jais bendrauti, namuose kitoks pasidarė. Dar daug reiks važinėti pas daktarą. Dantys buvo sudaužyti ir pradėjo trupėti, nes buvo įstatyto, reikės vėl statyti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. P. paaiškino, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r. PK Reagavimo skyriuje. Apytikriai prieš metus, tikslios datos neprisimena, jam dirbant buvo gautas iškvietimas dėl muštynių laiptinėje, atrodo (duomenys neskelbtini), kuriame namo aukšte, tiksliai neprisimena. Pranešimas buvo, kad pas vieną moterį išgertuvių metu kažko nepasidalino du vyrai, vienas vyras kitą vyrą išmetė į laiptinę ir sumušė. Kai atvyko pagal iškvietimą, laiptinėje gulėjo sumuštas vyras, buvo matyti kraujas ant veido. Sumuštas vyras buvo netoli to buto durų, gulėjo ne ant laiptų, o tokioje vietoje, kaip aikštelė ant grindų. Aikštelė, kur nukentėjusysis gulėjo yra prie butų durų. Ar tuo metu prie sumušto vyro buvo kaimynai, neprisimena. Daug laiko yra praėję ir tiksliai visų aplinkybių neprisimena, bet atvykus buvo aišku iš kurio buto nukentėjusysis buvo „išmestas“, ar tai pasakė pats nukentėjusysis, tiksliai nurodyti negali, nes neprisimena. Atvykus į įvykio vietą, buvo užėję į tą butą, bute moteris ir kitas vyras pasakė, kad buvo kartu, gėrė ir kažko nepasidalino. Vėliau kaltinamasis, atrodo, paaiškino, jog sportavo, yra boksininkas, kad per daug trenkė.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja E. S. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), vakare, tarp septynių ir devynių, išėjo pavedžioti šuns, tai galėjo būti 2024-01-15, buvo žiema, labai snigo, buvo tamsu. Gyvena (duomenys neskelbtini), nusileidusi laiptais, pamatė prie buto (duomenys neskelbtini) sienos sužalotą asmenį, šalia jo kaimynė, kuri paprašė iškviesti policiją, nes kaimynė neturėjo telefono. Kaimynė gyvena greta buto (duomenys neskelbtini), mano, kad ta kaimynė viską girdėjo ir, galimai, matė įvykį. Kaimynė, kaip suprato, ėjo telefono pasiimti, ir jai (E. S.) išėjus susitiko, ir paprašė paskambinti į policiją. Nulipusi apačion, pamatė, kaip guli sužalotas vyriškis. Tai, kad vyras buvo sumuštas suprato, nes jo visas veidas buvo kruvinas ir siena, prie kurios jis gulėjo buvo kruvina. Kai kvietė greitąją, tas vyras sakė, kad jam yra sunku kvėpuoti. Siena kruvina buvo prie laiptų. Vyriškis gulėjo prie 17-o buto durų, rėkė ir keikėsi, sakė, kad jam sunku kvėpuoti. Paaiškino, kad yra laiptinė, durys į butus, ir prie durų siena, kuri buvo kruvina. Vyras gulėjo prie tos sienos ir ta siena buvo kruvina, siena kruvina buvo labiau prie durų – ta pusė, kur lipant laiptais, bet vyras, kaip suprato, nelipo, nes ant laiptų nebuvo kraujo. Ji paskambino „112“, pranešė apie įvykį, jie automatiškai iškvietė greitąją. Sulaukė atvykstant policijos, patvirtino, kad pranešė apie įvykį ir išėjo. Pati įvykio nematė, matė tik gulintį sumuštą žmogų. Laiptinė buvo apšviesta, apšvietimas įsijungia automatiškai nuo judesio.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja S. J. paaiškino, kad įvykio datos tikslai neprisimena, gali būti 2024-01-15. Nukentėjusysis V. R. įvykio dieną buvo atvykęs ryte, jam nuolat reikėdavo pinigų, reikalavo jį remti, ji susipyko su V. R. ir jis išvažiavo. Ji buvo blaivi ir nukentėjusysis buvo blaivus. Tą dieną telefonu kalbėjosi su S. P., pasipasakojo, jis pasakė: ,,aš galiu atvažiuoti pasikalbėti“. S. P. atvažiavo po pietų, link vakaro, atvažiavo tiesiog į svečius. Kai S. P. atvažiavo į svečius kalbėjosi su juo, abu vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė trauktinę. Kiek trauktinės išgėrė neprisimena. Pasipasakojo S. P. apie savo skriaudas, nukentėjusiojo elgesį, kad nukentėjusysis neduoda ramybės. S. P. pasakė, kad ,,aš galiu su juo pakalbėti kaip vyras su vyru“. Nebuvo didelio poreikio su nukentėjusiuoju kalbėtis, paprasčiausiai išsipasakojo S. P.. S. P. paskambino nukentėjusiajam, nukentėjusysis atvažiuoti pas ją 7 - 8 valandą vakaro. Tuo metu ji su kaltinamuoju dviese buvo jos bute. Nukentėjusysis atvyko neblaivus, nebuvo sužalotas. Ar kaltinamasis su nukentėjusiuoju vartojo alkoholinius gėrimus, nežino, nes nematė, tuo metu nebuvo virtuvėje. Pati su jais alkoholinių gėrimų nevartojo. Kaltinamasis su nukentėjusiuoju nebuvo niekur išvykę. Kaltinamasis taip pat nebuvo niekur išvykęs nuo to laiko, kai pas ją atvažiavo. Jai teko išeiti iš virtuvės, nes nukentėjusysis išvarė, kad ji nedalyvautų pokalbyje. Ji išėjo į kitą kambarį, S. P. ir V. R. virtuvėje sėdėjo už stalo ir kalbėjo. Pradžioje pokalbis buvo ramus, o paskui įvyko nesusikalbėjimas, pradėjo mosikuoti kumščiais ir įvyko muštynės. Išgirdusi, kad jiedu garsiai ėmė kalbėtis, atėjo į virtuvę. Nukentėjusysis mosikavo rankomis iš pradžių sėdėdamas, S. P. taip pat sėdėjo. Nukentėjusysis pamatė ją virtuvėje, liepė pasišalinti, kad jo neerzinti. Tada ji nukentėjusiajam pasakė: ,,važiuok namo, išeik iš buto, užtenka čia šitų nesąmonių“. Kai sėdėjo virtuvėje už stalo, pirmas, berods, S. P. atsikėlė, nes nukentėjusysis pradėjo mosikuoti rankomis, tai S. P. pastvėrė V. R. už alkūnės ir pradėjo vesti link prieškambario. Tada nukentėjusysis sudavė pirmą smūgį S. P., atrodo į veido sritį. Tai įvyko jau link prieškambario. Tada S. P. davė atkirtį, sudavė atgal nukentėjusiajam vieną kartą irgi į veido sritį. Tiksliai nematė kur sudavė, nes kai prasidėjo visas šitas šurmulys, teko iš virtuvės pasišalinti, bet smūgį, kaip S. P. sudavė nukentėjusiajam į veidą, matė. Smūgis buvo dar virtuvėje. Prieškambaryje nukentėjusysis pradėjo spyriotis, kad niekur neis, pradėjo muštis. Prieškambaryje dar vienas kitam jie sudavė smūgį. Gerai matė, nes stovėjo šalia, prieškambaryje. Kai bute buvo suduoti smūgiai, kraujo nebuvo. Kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė du smūgius. Nukentėjusysis neprarado sąmonės, jis buvo sveikas, ant savo kojų. Po pirmo smūgio nukentėjusysis niekur neatsitrenkė. Po antro smūgio nukentėjusysis bandė muštis. Prieškambaris mažas, durys į išėjimą buvo atidarytos. S. P. nenorėjo tęsti muštynių. Viskas būtų sulaužyta ir sudaužyta, kai mušasi vyrai. Kai kaltinamasis vedė nukentėjusįjį link durų, siekiant jį išmesti iš buto, viską kas įvyko matė. Tada S. P. atrakino duris, pastvėrė nukentėjusįjį ir išstūmė pro duris į tą bendrą koridorių, išmetė striukę ir uždarė duris. Kai nukentėjusysis buvo išstumtas iš koridoriaus į laiptinę, nukentėjusysis stovėjo nugara į tą bendrą koridorių, jis kažką šūkavo koridoriuje. Kas ten įvyko toliau nežino. Policija atvažiavo gal po valandos, ar pusantros. Kur tuo metu buvo nukentėjusysis, nežino, jis nebandė grįžti. Nei ji ir nei S. P. po to į koridorių nebuvo išėję. Ji matė S. P. sužalojimus: buvo veidas apdraskytas ir kažkas pirštui. Iki įvykio alkoholį vartojo, bet buvo normalios būklės, adekvati, sąmonės nepraradusi.

Iš 2024-01-22 V. R. pareiškimo matyti (t. 1, b. l. 15 ), kad 2024 m. sausio 15 - 16 dienomis buvo pas draugę S. J. Švenčionyse, pas kurią atvažiavo S. iš Vilniaus, nusipirko butelį ir sėdėjo, po kiek laiko S. jį sumušė, jis prarado sąmonę, atsidūrė ligoninėje.

Iš 2024-01-15 – 2024-01-16 įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 22-31) matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). Daugiabutis namas 5 aukštų, pažymėtas (duomenys neskelbtini), įėjimo durys į laiptinę šarvuotos, pilkos spalvos, rakinamos spyna su kodu. Butas Nr. 17 yra 3 namo aukšte. Laiptinėje netoli buto Nr. 17 durų ant betoninių grindų matyti raudonos spalvos dėmės (galimai kraujas). Buto Nr. 17 durys yra šarvuotos, rudos spalvos, atsidaro į išorę, rakinamos įleidžiamąją spyna. Užėjus pro duris patenkame į buto koridorių. Koridoriuje ant įėjimo durų, sienų ir grindų matyti raudonos spalvos dėmės (galimai kraujas). Koridoriuje yra praėjimas į virtuvės patalpą, praėjimo kairėje pusėje ant sienos matyti raudonos spalvos dėmės (galimai kraujas). Koridoriuje bei virtuvėje aplinka tvarkinga, daiktai, baldai neišvartyti. Virtuvėje ant stalo yra maisto likučiai. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima.

Iš 2024-03-18 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 780/2024 (01) (t. 1, b. l. 76-80) matyti, kad: 1. V. R. nustatyti šie sužalojimai: 1.1. Nosies žaizda tarpuakio srityje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, LeFort III tipo veido kaulų lūžiai (atviras kaktikaulio ančio lūžis, nosikaulių ir nosies pertvaros lūžiai, abiejų akiduobių visų sienelių (išskyrus viršutinių) skeveldriniai lūžiai, pleištakaulio sparninių ataugų lūžiai, skeveldrinis akytkaulio lūžis, abiejų skruostikaulių skruostinių lankų ir kaktinių ataugų lūžiai), galvos smegenų dešinės kaktinės skilties kraujosruva po voratinkliniu dangalu ir abipusė higroma po kietuoju dangalu; 1.2. Dvi žaizdos kairės akies viršutiniame voke; 1.3. Abipusiai skeveldriniai žandinių ančių visų sienelių lūžiai, viršutinio žandikaulio dantinės ataugos lūžis 12 danties srityje; 1.4. Apatinio žandikaulio dešinės vainikinės ataugos lūžis; 1.5. Pakaušio žaizdos. Sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietais-bukais daiktais. Medicinos dokumentų duomenys neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms ir laikui, t. y. sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiais nurodyto įvykio metu. 2. Sužalojimai išvardinti 1.1 punkte galėjo būti padaryti 1 trauminiu poveikiu į nosies (tarpuakio) sritį. Sužalojimai išvardinti 1.2 punkte galėjo būti padaryti 1 arba 2 trauminiais poveikiais į kairės akies sritį. Sužalojimai išvardinti 1.3 punkte galėjo būti padaryti 2 trauminiais poveikiais į dešinio ir kairio skruosto sritį. Sužalojimai išvardinti 1.4 punkte galėjo būti padaryti 1 trauminiu poveikiu į apatinio žandikaulio dešinę arba kairę pusę. Sužalojimai išvardinti 1.5 punkte galėjo būti padaryti mažiausia 1 trauminiu poveikiu į pakaušio sritį. 3. Sužalojimai išvardinti 1.1 punkte atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą (taikomas SSMNT 6.6.20 punktas). Sužalojimai išvardinti 1.2 ir 1.5 punktuose atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimai išvardinti 1.3 ir 1.4 punktuose atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. 4. Sužalojimų padarymo aplinkybes reikalinga vertinti analizuojant visus turimus ikiteisminio tyrimo duomenis. Sužalojimai savaime nenurodo, kokiu būdu (pats ar ne pats) nukentėjusysis galėjo juos patirti — reikalinga įvertinti įvykio vietą, liudytojų parodymus, sužalojimų pobūdį ir trauminių poveikių skaičių (pvz., ar galėjo nukentėjusysis 5 kartus nugriūti ant veido?). Medicinos dokumentų duomenimis, sužalojimų, akivaizdžiai būdingų griuvimui (pvz., platūs odos nubrozdinimai veide, kas rodytų kontaktą su plokščiu, neribotu paviršiumi) nėra.

S. P. 2024-01-15 21:54 val. nustatyta 2,60 promilių etilo alkoholio koncentracija (t. 1, b. l. 167, 168).

Iš 2024-01-16 asmens apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 158-162) matyti, kad vizualiai apžiūrėtas S. P., matyti nedidelis nubrozdinimas ant nosies bei galvos kairės pusės priekinėje plaukuotoje dalyje virš kaktos. Ant S. P. dešinės rankos vidinės pusės riešo matyti nedidelis įdrėskimas, ant dešinės rankos krumplių, ties didžiuoju pirštu ir nykščiu, matomas nedidelis įdrėskimas. Ant dešinės rankos krumplių matomas patinimas.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 135 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 straipsnis) gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Tiesioginės neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas numato įvairių padarinių galimybę – nuo fizinio skausmo sukėlimo iki mirties, taigi atsako už faktiškai atsiradusius padarinius. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-118-976/2015, 2K-195-693/2017). Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-253-693/2017, 2K-244-303/2018).???

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 141 straipsnio 1 dalį, šio skyriaus 135, 138 ir 140 straipsniuose numatytų sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės.

Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003-02-23 įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2024-11-01).

Kaltinamasis kaltę dėl smūgių V. R. sudavimo pripažino iš dalies, nepripažino, kad nukentėjusiajam V. R. sudavė šešis smūgius ir nesutiko, kad jo suduoti smūgiai galėjo nukentėjusiajam sunkiai sutrikdyti sveikatą. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis S. P. duodamas parodymus 2024-01-16 paaiškino, kad nukentėjusiajam sudavė 2-3 smūgius į veidą, po smūgių suėmė nukentėjusįjį už pakarpos ir išmetė iš buto į laiptinę, V. R. dar bandė grįžti į butą, tada kaltinamasis rankomis nukentėjusįjį pastūmė į krūtinės sritį, nuo ko pastarasis, neišlaikęs pusiausvyros, griūdamas atsitrenkė į sieną ar tai į duris (t. 1, b. l. 150-152).

Nustatyta, kad kaltinamasis S. P. 2024-01-15 apie 20.20 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su nukentėjusiuoju V. R. metu, tyčia sudavė pastarajam smūgius kumščiu į veidą ir galvą. Tyrimo eigoje gavus Valstybinės teismo medicinos specialisto išvadą ir 2024-05-14 suformulavus kaltinamajam S. P. pranešimą apie įtarimą pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikaltimo padarymo, palaikė jo 2024-01-16 apklausoje duotus parodymus, papildomai nieko paaiškinti nepageidavo (t. 1, b. l. 157).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis paaiškino, kad S. P. stovėjo jam iš kairės pusės, ir tada pajuto smūgį į kairę galvos pusę, prisimena gal kokius penkis smūgius į veido sritį, po ko prarado sąmonę. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusysis V. R. nurodė, kad prisimena mažiausiai penkis S. R. jam į veido sritį suduotus smūgius, daugiau smūgių neprisimena, nes prarado sąmonę, kurią atgavo tik ligoninėje. Liudytoja S. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad matė, kaip kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė du smūgius. Nors liudytoja S. J. nurodė, kad: „nukentėjusysis sąmonės neprarado, buvo sveikas, gyvas, ant savo kojų, po pirmo smūgio nukentėjusysis niekur neatsitrenkė, po antro smūgio nukentėjusysis bandė muštis“, tačiau minėta liudytoja taip pat nurodė, kad tiksliai nematė kur S. P. sudavė V. R., be to „kai prasidėjo visas šitas šurmulys, teko iš virtuvės pasišalinti, bet smūgį, kaip S. P. sudavė nukentėjusiajam į veidą, matė“, kas sudaro pagrindo išvadai, kad liudytoja S. J. nematė ar buvo suduota daugiau smūgių, nes buvo pasišalinusi iš virtuvės. Pažymėtina ir tai, įvykio metu liudytoja S. J. buvo neblaivi – nustatytas 2,64 promilės (t. 1, b. l. 167-168) girtumas, ir dėl apsvaigimo nuo alkoholio sąlygotos būklės ne visas aplinkybes galėjo tiksliai įsidėmėti.

Pažymėtina, kad nukentėjusiajam V. R. sveikata sunkiai sutrikdyta dėl sužalojimų padarytų vienu trauminiu poveikiu į nosies (tarpuakio) sritį, t. y. padarytos nosies žaizdos tarpuakio srityje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, LeFort III tipo veido kaulų lūžių (atviras kaktikaulio ančio lūžis, nosikaulių ir nosies pertvaros lūžiai, abiejų akiduobių visų sienelių (išskyrus viršutinių) skeveldrinių lūžių, pleištakaulio sparninių ataugų lūžiai, skeveldrinio akytkaulio lūžio, abiejų skruostikaulių skruostinių lankų ir kaktinių ataugų lūžiai), galvos smegenų dešinės kaktinės skilties kraujosruvos po voratinkliniu dangalu ir abipuse higroma po kietuoju dangalu (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024-03-18 specialisto išvados Nr. G 780/2024 (01) (t. 1, b. l. 76-80)). Sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam V. R. sukėlę sužalojimai padaryti vienu trauminiu poveikiu, t. y. nustatyti sveikatos sužalojimo padariniai kilo mažiausiai nuo vieno kaltinamojo smūgio kumščiu nukentėjusiajam į veidą.

Kaltinamasis S. P. smūgių sudavimo nukentėjusiajam V. R. į veidą neneigia. Nukentėjusysis V. R. nurodė, kad prisimena penkis kaltinamojo smūgius į veido sritį, vėliau prarado sąmonę ir daugiau smūgių neprisimena. Liudytoja S. J. patvirtino mačiusi kaltinamojo S. P. smūgį nukentėjusiajam į veido sritį. Šiuos parodymus patvirtina ir nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai veido srityje.

Nukentėjusiojo V. R. sveikatos sutrikdymo mastą, pagal pateiktus V. R. medicininius dokumentus, vertino tokius tyrimus akredituotos įstaigos – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus kvalifikuota specialistė – teismo medicinos ekspertė J. B., turinti aukštąjį universitetinį medicininį išsilavinimą, teismo medicinos gydytojo specialybę, kvalifikaciją atlikti mirusiųjų ir gyvųjų asmenų tyrimus, ekspertinį darbo stažą nuo 2016 metų, kuri vadovaujantis Taisyklių 6.6.20 punktu (kitokio pobūdžio sunkų suluošinimas), nustatė, kad nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Pagrindo abejoti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024-03-18 specialisto išvadoje Nr. G 780/2024 (01) nurodytų duomenų tikslumu ar pateiktų išvadų teisingumu, byloje nėra. Specialisto išvadoje V. R. nustatyti sužalojimai atitinka kitas byloje nustatytas faktines aplinkybes. Be to kaltinamojo parodymai, jo žodžiais „išmetė nukentėjusįjį iš buto į laiptinę, nukentėjusysis į laiptinę stovėjo nugara“, dėl ko neišlaikęs pusiausvyros griuvo ir patyrė sužalojimus pakaušio srityje patvirtina ir specialisto išvadoje nukentėjusiajam nustatytas pakaušio žaizdos.

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje (t. 1, b. l. 34-35), užfiksuotų duomenų, matyti, kad pranešimo gavimo laikas 2024-01-15 20.33 val., kvietimo priežastis: „prieš 10 min. pranešėja laiptinėje girdėjo riksmus, išėjusi pastebėjo, laiptinėje gulintį vyrą apie 30 m. amžiaus kruvinu veidu“. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai apžiūrėję įvykio vietą raudonos spalvos dėmes (galimai kraujo) užfiksavo laiptinėje netoli buto Nr. 17 durų ant betoninių grindų ir buto Nr. 17 koridoriuje, ant įėjimo durų, sienų ir grindų, jokių duomenų, kad kraujas buvo ant laiptų byloje nėra. Liudytoja E. S. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), eidama vedžioti šuns, laiptinėje, kurioje yra jos butas, prie buto Nr. 17, pamatė sumuštą vyrą kruvinu veidu, kuris gulėjo prie sienos ir siena prie durų, t. y. ta pusė, kur yra laiptų, buvo kruvina, bet ant laiptų nebuvo kraujo.

Nurodyti duomenys paneigia kaltinamojo versiją, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti pats po to kai kaltinamojo buvo „išmestas“ iš buto, nes nuo momento, kai kaltinamasis nukentėjusį išstūmė iš buto į laiptinę, iki policijos pareigūnų atvykimo, praėjo valanda ar pusantros. Be to, jokių duomenų, kad sužalojimai nukentėjusiajam V. R. galėjo būti padaryti kitomis nei kaltinime nurodytos aplinkybės, byloje nėra.

Kaltinamasis S. P., suduodamas smūgius kumščiu į veido sritį nukentėjusiajam V. R., veikė sąmoningai ir suvokė, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti V. R. sveikatą, numatė, kad dėl tokių jo tyčinių veiksmų gali kilti įvairių padarinių galimybė – nuo fizinio skausmo sukėlimo iki mirties, kaltinamasis, veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, atsako už faktiškai atsiradusius padarinius, kaltinamojo smurtinius veiksmus smūgių sudavimą, pasireiškusiu vienu trauminiu poveikiu ir žalingus padarinius – sunkų nukentėjusiojo V. R. sveikatos sutrikdymą sieja tiesioginis priežastinis ryšys, todėl kaltinamojo S. P. veika teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir jo kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta.

Pažymėtina ir tai, kad kaltinime nurodytos aplinkybės dėl nukentėjusiajam V. R. 1 arba 2 trauminiais poveikiais į kairės akies sritį padarytų dviejų žaizdų kairės akies viršutiniame voke, mažiausia 1 trauminiu poveikiu į pakaušio sritį padarytos pakaušio žaizdos, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, bei 2 trauminiais poveikiais į dešinio ir kairio skruosto sritį padarytais abipusiais skeveldriniais žandinių ančių visų sienelių lūžiais, viršutinio žandikaulio dantinės ataugos lūžiu 12 danties srityje ir 1 trauminiu poveikiu į apatinio žandikaulio dešinę arba kairę pusę padarytu apatinio žandikaulio dešinės vainikinės ataugos lūžiu, kurie atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, įtakos kaltinamojo S. P. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi. Kaltinime nurodytos aplinkybės rodo kaltinamojo S. P. atliktų tyčinių nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir pobūdį.

Kaltinamajam S. P. inkriminuotame kaltinime nurodyta, kad jis sutrikdė V. R. sveikatą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,60 promilių etilo alkoholio girtumas). Apsvaigimas nuo alkoholio nėra nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, kvalifikuojantis požymis, tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, teismo gali būti pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe, jeigu tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl kaltinime nurodyta aplinkybė, kad S. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,60 promilių etilo alkoholio girtumas), sutrikdė kito žmogaus sveikatą šalintina iš kaltinimo.

Bausmės skyrimas

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

Kaltinamasis S. P. tyčia padarė vieną sunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, nusikalstama veika baigta. Kaltinamasis kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą pripažino iš dalies. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, teismo vertinimu, kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, todėl teismas šią aplinkybę pripažįsta jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis nedirba, padarytos žalos ar jos dalies neatlygino, jis, būdamas teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-06-07 nuosprendžiu, 2023-12-06 atlikęs jam minėtu nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę, 2024-01-15, t. y. šiek tiek daugiau nei po 1 mėnesio po bausmės atlikimo, padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, kaltinamasis anksčiau teistas 9 kartus, tame tarpe ir už smurtinių nusikaltimų padarymą, teigiamų išvadų nedaro, po nagrinėjamos veikos padarymo dar buvo padaręs 2 nusikalstamos veikos už kurių padarymą buvo nuteistas ir atlikęs bausmes. Esant tokioms aplinkybėms kaltinamajam skirtina vienintelė BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, kurios vykdymo atidėjimas negalimas (BK 75 straipsnio 3 dalis).

Į bausmės laiką įskaitytinas S. P. laikotarpis išbūtas laikinajame sulaikyme (t. 1, b. l. 136-139, 164) nuo 2024-01-15 21.20 val. iki 2024-01-16 14.22 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai (BK 65, 66 straipsniai).

Nustatyta, kad po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo (2024-01-15) S. P. buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-08-19 nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį areštu 40 parų trukmės, taip pat nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-11-07 nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį areštu 50 parų trukmės, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-12-18 nutartimi bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-08-19 nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-11-07 nuosprendžiu subendrintos, prie paskirtos arešto 50 parų trukmės pridėta neatlikta bausmė – areštas 2 paros, ir paskirta subendrinta bausmė – areštas 52 parų trukmės, 2025-02-07 paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo atlikęs bausmę. Esant tokioms aplinkybėms šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, remiantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, subendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-08-19 ir 2024-11-07 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis bausmių apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas) ir į bausmės laiką įskaitomos bausmės visiškai atliktos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-08-19 ir 2024-11-07 nuosprendžius.

Prokuroras prašo pripažinti S. P. recidyvistu. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Kaip minėta, S. P., būdamas nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-06-07 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, esant neišnykusiam ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, 2023-12-06 atlikęs jam minėtu nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę (40 parų), 2024-01-15, t. y. šiek tiek daugiau nei po 1 mėnesio po bausmės atlikimo, padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, kaltinamasis anksčiau teistas 9 kartus, tame tarpe ir už smurtinių nusikaltimų padarymą, todėl teismas kaltinamąjį S. P. pripažįsta recidivystu.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), kuris reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų. Ieškovas privalo įrodyti patį žalos faktą ir žalos dydį, o iš atsakovo negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam. Sprendžiant, ar išlaidos dėl padarinių, atsiradusių dėl sveikatos sutrikdymo, turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos išlaidos yra realios, būtinos. Jeigu nukentėjusiajam yra atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų padaryta žalos, visiško nuostolių atlyginimo principas yra pažeidžiamas, kartu pažeidžiami ir žalą padariusio asmens interesai, nes civilinė atsakomybė tokiu atveju atlieka ne tik kompensavimo, bet ir baudimo funkciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2024-12-19 nutarties Nr.1A-179-627/2024 40 punktas).

Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 1865,14 € dydžio civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 102-104) Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) žalai dėl nukentėjusiajam V. R. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Teismas kaltinamąjį S. P. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, nukentėjusiajam V. R. nusikalstamais kaltinamojo S. P. veiksmais buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, jam suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, kurias Vilniaus teritorinė ligonių kasa apmokėjo iš PSDF. Padaryta žala nėra atlyginta, ji tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijusi su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, civilinis ieškinys pagrįstas į bylą pateiktais dokumentais, kaltinamasis su civilinio ieškinio dydžiu sutinka, todėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas.

Sprendžiant dėl civilinio ieškovo prašomų priteisti procesinių palūkanų – 5 proc. dydžio priteisimo, paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (kasacinio teismo nutartis Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo S. P. civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1865,14 €), skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. R. pareiškė civilinį ieškinį (t. 2, b. l. 80-82) 148,95 € turtinei ir 15000 € neturtinei žalai atlyginti, iš viso – 15148,95 €. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad 2024-01-15 apie 20.32 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), S. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė ne mažiau kaip du smūgius kumščiu jam į veido sritį, bendrai padarė nosikaulio lūžį bei veido sumušimus ir savo nusikalstamais veiksmais sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Dėl patirtų sužalojimų buvo hospitalizuotas, pirko vaistus, išsaugojo tik dalį čekių, turtinę žalą vertina 148,95 €. Patyrė didelį fizinį skausmą, stresą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Dėl patirtų sveikatos sužalojimų ir šiuo metu dešine akimi blogai mato, yra krešulys galvoje, jaučia didelę baimę, nerimą, jam padarytą neturtinę žalą vertina 15000 €.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. R. palaikė civilinį ieškinį ir prašė tenkinti. Nurodė, kad neturtinė žala susidarė dėl sveikatos pablogėjimo – buvo pažeista akis, viena akimi „žvairuoja“, reikės atlikti operaciją, bus išlaidos, atsirado psichologinės problemos, baimės, nebendrauja su draugais, nes nenori su jais bendrauti, namuose kitoks pasidarė. Dar daug reiks važinėti pas daktarą. Dantys buvo sudaužyti ir pradėjo trupėti, nes buvo įstatyto, reikės vėl statyti.

Nukentėjusysis V. R. jam nusikaltimu padarytos turtinės 148,95 € dydžio žalos atlyginimui pagrįsti pateikė vaistų ir kurą įsigijimą patvirtinančius kvitus 144,36 € sumai, nukentėjusiajam dėl patirtų sužalojimų buvo būtina vykti į gydymo įstaigas, ką patvirtina ir Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ 2024-03-05 gydymo paslaugų apskaitos išrašas (t. 1, b. l. 104), todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies priteisiant iš S. P. V. R. 144,36 € turtinei žalai atlyginti.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių. Asmens sveikatai ar gyvybei nusikalstamais veiksmais padaryta neturtinė žala atlyginama visais atvejais (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis, BPK 109 straipsnis, CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, pasekmes, nuteistojo materialinę padėtį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas sveikatos sutrikdymo sunkumas, jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas, patirtų praradimų įtaka žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, santykiams ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, Nr. 2K‑429/2013, Nr. 2K-331-976/2018).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai neturtinė žala yra padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sutrikdymo, atlikto tyčiniais kaltinimo veiksmais, neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui, dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, šios aplinkybės yra prioritetinės ir nelaikytinos lygiavertėmis su kitomis, tokiomis kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509-489/2015, Nr. 2K‑300‑222/2017, Nr. 2K-334-699/2017).

Pagal formuojamą teismų praktiką, baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalyje, priteistos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 5000 € iki 40000 €, paprastai didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiojo patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra žalingesni, susiję su negrįžtamu neigiamu poveikiu sveikatai, ilgalaikiu darbingumo netekimu, ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-193-507/2015, 2K-337-489/2017, 2K-24-689/2019, 2K-157-976/2022, 2K-60-511/2022). Vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų taip pat yra šalies ekonominio gyvenimo rodiklis, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007).

Nagrinėjamu atveju, nukentėjusysis V. R. nurodė, kad dėl sužalojimų suprastėjo regėjimas – dešinė akis „žvairuoja“, dėl žandikaulio traumos teks protezuoti dantis, jaučia didelę baimę, nerimą. Nukentėjusysis dėl jam padarytų sužalojimų, kurie vertinami ne tik sunkiu sveikatos sutrikdymo, dėl kurio padarymo kaltinamasis S. P. pripažintas kaltu, tačiau tuo pat metu nukentėjusiajam padarytas nežymus ir nesunkus sveikatos sutrikdymai dėl kurių visumos nukentėjusysis neabejotinai patyrė fizinį skausmą, diskomfortą, dvasinius išgyvenimus, jis buvo hospitalizuotas nuo 2024-01-15 iki 2024-01-22, jam atlikta viršutinio žandikaulio operacija – kai būklė nesudėtinga, dėl ko nukentėjusiajam buvo apribotos bendravimo galimybės. Tačiau duomenų, kad nukentėjusysis dėl jam padaryto sveikatos sutrikdymo būtų praradęs darbingumą (dalį jo), ar tai, kad sužalojimų pasekmės yra negrįžtamos byloje nėra, todėl yra pagrindas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies priteisiant iš S. P. V. R. 6000 € neturtinei žalai atlyginti.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė duomenis (2025-02-05 pažyma Nr. APD-2025-01571), kad advokatės R.Giruckienės kaltinamajam S. P. suteiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 137,50 €. Antrinė teisinė pagalba kaltinamajam S. P. suteikta teismo iniciatyva (t. 2, b. l. 169), kai gynėjo dalyvavimas būtinas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 punkto 7 dalies pagrindu (sprendžiant suėmimo skyrimo įtariamajam ar kaltinamajam klausimą, taip pat tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas), todėl nagrinėjamu atveju antrinės teisinės pagalbos išlaidos už kaltinamajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą bylą nagrinėjant teisme iš kaltinamojo S. P. nepriteistinos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024-02-15 sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-B-2024-02367 (t. 2, b. l. 78-79), antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam V. R. teikė ir jo interesus bylą nagrinėjant teisme atstovavo advokatas A.Skrebutėnas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė duomenis – 2024-07-09 pažymą Nr. APD-2024-07114, 2024-09-16 pažymą Nr. APD-2024-08999, 2024-10-28 pažymą Nr. APD-2024-10664 (t. 2, b. l. 70-73, 87, 128-132), kad nukentėjusiajam V. R. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 519,45 €. V. R. antrinė teisinė pagalba teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 5, 7, 8 ir 9 dalimis, jam garantuojamos ir apmokamos valstybės teikiamos antrinės teisinės pagalbos dalis yra 100 proc. Kaltinamasis S. P. nedirba, registruojasi užimtumo tarnyboje, šiuo nuosprendžiu iš jo priteista žala nukentėjusiojo V. R. turtinei ir neturtinei žalai atlyginti ir paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, kas sudaro pagrindo išvadai, kad kaltinamojo turtinė padėtis yra sunki, todėl nukentėjusiajam V. R. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos (519,45 €) iš kaltinamojo nepriteistinos.

S. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliekama nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305, 307-308 str., teismas

nusprendžia:

S. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-08-19 ir 2024-11-07 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis bausmių apėmimo būdu ir paskirti S. P. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo S. P. sulaikymo vykdant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dienos. Į bausmės laiką įskaityti S. P. laikotarpį išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2024-01-15 21.20 val. iki 2024-01-16 14.22 val. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai, bei visiškai atliktas bausmes pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-08-19 ir 2024-11-07 nuosprendžius.

Pripažinti S. P. recidyvistu.

S. P. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

V. R. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš S. P. V. R. naudai 144,36 € (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 36 ct) turtinei žalai ir 6000 € (šešis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Vilniaus teritorinė ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai. Priteisti iš S. P. Vilniaus teritorinė ligonių kasos naudai 1865,14 € (vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 14 ct) žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1865,14 €), palūkanas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš S. P. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus Švenčionyse.

Teisėjas Anatolij Januševskij