Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernestos Montvidienės, Gražvydo Poškaus,

dalyvaujant prokurorui Mariui Fokui (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą ZOOM),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. gynėjos advokatės Eglės Matutytės-Jančenkės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 4 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 4 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, bei, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, ir A. M. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir A. M. paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų 8 mėnesių bausme, ir A. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3.4. Nuteistojo gynėja nurodo, kad aplinkybė, jog A. M. elgesys tendencingai kartojasi, nereiškia, kad teismas turi skirti nuteistajam tik laisvės atėmimo bausmes ar netaikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo. Pažymi, kad kiekvienu atveju dėl bausmės skyrimo ir galimybės atidėti bausmės vykdymo atidėjimą turi būti sprendžiama įvertinus padaryto naujo baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo aplinkybes, atsižvelgus į anksčiau priimtus teismų apkaltinamuosius sprendimus, juose nurodytas veikų padarymo ir kitas aplinkybes.

4. Atsiliepimų į nuteistojo gynėjos apeliacinį skundą negauta.

5. Teismo posėdžio metu nuteistasis A. M. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Nuteistojo A. M. gynėjos advokatės Eglės Matutytės-Jančenkės apeliacinis skundas atmetamas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nuteistojo A. M. kaltė dėl padarytų nusikalstamų veikų ir veikų kvalifikavimas neginčijami, keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas – prašoma sušvelninti nuteistajam paskirtas bausmes parenkant jam už padarytas nusikalstamas veikas švelnesnes bausmių rūšis nei areštas ir laisvės atėmimas, ir, paskirtas bausmes subendrinus su 2023 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

8. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 1, 2 dalyse taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-697/2019). Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

9. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. M. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

10. BK 182 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatyta, kad už baudžiamojo nusižengimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, numatytą BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriamos šios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų. BK 214 straipsnio 1 dalies ir 215 straipsnio 1 dalies sankcijose nustatyta, kad už šių nusikaltimų padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų. Pirmosios instancijos teismas A. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 4 dalyje, padarymą paskyrė areštą 25 paroms, už nusikaltimą, numatytą BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrė laisvės atėmimą 8 mėnesiams, o už nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, atitinkamai paskyrė laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams ir laisvės atėmimą 1 metams 8 mėnesiams. Byloje nustatyta, kad A. M. padarė 1 baudžiamąjį nusižengimą (BK 182 straipsnio 4 dalis, 12 straipsnis), 1 nesunkų nusikaltimą (BK 198¹ straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis) ir 2 apysunkius nusikaltimus (BK 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), nusikalstamos veikos yra baigtos, padarytos tiesiogine tyčia. A. M. nusikalto būdamas anksčiau teistas 5 kartus, ne kartą teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, neišnykus teistumui, ankstesniu nuosprendžiu už analogiškus nusikaltimus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, po jo atžvilgiu priimto paskutinio apkaltinamojo nuosprendžio praėjus vos 6 mėnesiams (2 t., b. l. 89–106, 108–122), yra ne kartą baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 123–130). Visa tai rodo, kad A. M. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, priešingai, toliau pažeidinėja įstatymus, jo padaryta veika nėra atsitiktinė, tai yra dėsningas jo netinkamo elgesio rezultatas. Bylos duomenimis, nuteistasis dirba (2 t., b. l. 135), nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas), ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

11. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgęs į visas paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o ne tik į ankstesnius A. M. teistumus, kaip akcentuojama jo gynėjos apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti tik paskyrus A. M. už jo padarytas nusikalstamas veikas arešto ir laisvės atėmimo bausmes – taip jis bus tinkamai nubaustas, jam bus atimta galimybė nusikalsti dar kartą ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo skirtos ne tik terminuoto laisvės atėmimo bausmės (du kartus šių bausmių vykdymas buvo atidėtas), bet ir švelnesnės bausmės – laisvės apribojimas, viešieji darbai, tačiau tai pastarajam teigiamo poveikio nepadarė – jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, skirti jam už padarytas nusikalstamas veikas švelnesnes bausmes negu areštas ir laisvės atėmimas būtų netikslinga. Nuteistajam už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje, paskirta 25 parų arešto bausmė savo dydžiu yra mažesnė už šios bausmės rūšies, skiriamos už baudžiamojo nusižengimo padarymą, vidurkį (pagal BK 49 straipsnio 3 dalį už baudžiamąjį nusižengimą skiriamos arešto bausmės vidurkis yra 27,5 paros), už nusikaltimą, numatytą BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (šios bausmės vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo 15 dienų), pagal BK 214 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams ir pagal BK 215 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams (šių bausmių vidurkiai – 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), yra mažesnės negu sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai, todėl daryti išvadą, kad šios bausmės per griežtos, ir jas švelninti nėra pagrindo. Nuteistajam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra per griežta, be to, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu iki laisvės atėmimo 1 metams 4 mėnesiams. Kadangi naujas nusikalstamas veikas nuteistasis padarė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teismas pagrįstai nauju ir ankstesniu nuosprendžiais A. M. paskirtas bausmes subendrino vadovaudamasis BK 64 straipsnio nuostatomis, nuteistajam palankesniu dalinio bausmių sudėjimo būdu. A. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams taip pat ne per griežta.

12. Nors, kaip nurodyta nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pažymėjo, jog A. M. nusikalstamas elgesys kartojasi, nes jis, būdamas teistas Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant, naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ir dėl to Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu A. M. buvo nuteistas galutine, subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu, realia laisvės atėmimo bausme, tai nereiškia, kad teismas skundžiamu nuosprendžiu bausmes A. M. paskyrė vadovaudamasis būtent 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu. Kaip jau konstatuota pirmiau, nuteistajam bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas pirmosios instancijos teismas paskyrė nepažeisdamas BK 54 straipsnio nuostatų, įvertinęs visas reikšmingas šio klausimo sprendimui aplinkybes, t. y. teismas atsižvelgė tiek į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumą, tiek ir į nuteistojo asmenybę, o ne tik vertino ankstesnius A. M. teistumus.

13. Pagrindo švelninti nuteistajam paskirtų bausmių nesudaro ir jo gynėjos skunde nurodytos aplinkybės, kad naujas nusikalstamas veikas A. M. padarė po to, kai neteko darbo, be to, naujų nusikalstamų veikų padarymui įtakos turėjo ne tik nuteistojo legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjimas, bet ir paūmėjusi depresija, A. M. itin prastai jautėsi ir dėl tėvų skyrybų, daryti nusikalstamų veikų jis neplanavo, vagystės neįvykdė, nusikalto atsitiktinai radęs pamestą nukentėjusiosios mokėjimo kortelę su kortelės PIN kodu ir nuo jos nusiėmė nedidelę pinigų sumą, medicininiuose dokumentuose nurodyta, jog nuteistasis gydosi – jam nuo 2014 m. diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas, priklausomybės sindromas, nustatyta vidutinio sunkumo depresija, pradėtas gydymas antidepresantais, taikyta psichoterapija. Šiuo aspektu pažymima, kad nei pragyvenimo šaltinio neturėjimas, nei sveikatos būklė nesuteikia teisės asmeniui savo poreikius tenkinti neteisėtais būdais – darant nusikalstamas veikas. Be to, A. M. pirmosios instancijos teisme vykusio teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nusikalstamas veikas jis padarė tuo metu, kai lankėsi pas psichologę (gaudamas jam reikalingą psichologinę pagalbą), jis suprato, kad paėmė ne savo banko kortelę ir savinasi svetimus pinigus (suprato, kad elgiasi neteisėtai), tuo metu jo finansinė padėtis nebuvo prasta, jis nedirbo tik pusę mėnesio (2 t., b. l. 195–196). Duomenų, kad nuteistasis dėl sveikatos būklės negalėtų atlikti jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės, bylos medžiagoje nėra, to nepatvirtina ir kartu su apeliaciniu skundu į bylą pateikti medicininiai dokumentai (3 t., b. l. 24, 25, 26, 27, 28–29, 30–31).

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

14. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Pagal BK 75 straipsnio 5 dalį, atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šioje straipsnio dalyje nustatytas pareigas.

15. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo nustatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.). Taip pat pažymėtina ir tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti nebaudžiamumo prielaidų, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018, 2K-53-697/2021, 2K-107-976/2021).

16. Nagrinėjamu atveju A. M. nuteistas laisvės atėmimu 2 metams už 1 baudžiamojo nusižengimo, 1 nesunkaus ir 2 apysunkių nusikaltimų padarymą, todėl yra formalios sąlygos svarstyti BK 75 straipsnio nuostatų taikymo klausimą. Tačiau, kaip minėta, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, o ne pareiga, tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip minėta pirmiau, A. M. 4 naujas tyčines nusikalstamas veikas padarė būdamas anksčiau teistas 5 kartus, esant neišnykusiam teistumui, nusikalto 2 kartus, t. y. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. ir 2023 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiais teistas už analogiškus nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, 2023 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl nuteistojo gynėjos teiginiai, kad A. M. padarė tinkamas išvadas, siekia pakeisti savo gyvenimo būdą ir bausmės tikslai nuteistajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o paskyrus jam įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti probacijos tikslus, vertinami kaip deklaratyvūs. Iš bylos duomenų matyti, kad anksčiau 2 kartus už nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, paskyrus nuteistajam A. M. laisvės atėmimo bausmes, jam šių bausmių vykdymas buvo atidėtas paskiriant įpareigojimus, tačiau akivaizdu, kad tai nuteistojo teigiamai nepaveikė, jis išvadų dėl ankstesnių teistumų ir skirtų bausmių nepadarė ir savo elgesio nekeičia, priešingai – toliau daro analogiškus nusikaltimus. Taigi, nors įstatymas nedraudžia asmeniui, kuriam jau buvo taikytos BK 75 straipsnio nuostatos, dar kartą taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog dėl pirmiau nurodytų aplinkybių nėra pagrindo manyti, kad dar kartą pritaikius BK 75 straipsnį ir atidėjus nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tai neabejotinai pakeis nusikalstamus A. M. polinkius ir ateityje jis tikrai nebenusikals. Pažymėtina, kad teismo pasitikėjimas nuteistuoju negali būti begalinis, nuteistasis savo elgesiu, o ne deklaratyviais teiginiais, turi įrodyti, kad jis tapo atsakingas, padarė reikiamas išvadas ir įstatymų nebepažeidinėja, todėl yra galimybė juo pasitikėti. Kartu šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats nuteistasis teisiamajame posėdyje nurodė, jog naujas nusikalstamas veikas jis padarė probacijos laikotarpiu, probacijos metu jam skirtose programose nedalyvavo (2 t., b. l. 195–196). Aplinkybė, kad naujas nusikalstamas veikas nuteistasis padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, rodo, jog probacijos tarnybos pareigūnų vykdoma A. M. elgesio kontrolė nėra pakankamai veiksminga – nuteistasis savo netinkamo elgesio bei nusikalstamų polinkių nekeičia.

17. Dėl to, kas paminėta, teisėjų kolegija, net ir įvertinusi nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde bei apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad A. M. yra jauno, darbingo amžiaus, dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (3 t. b. l. 41–42), mokosi programavimo kursuose bei suaugusiųjų mokyklos (duomenys neskelbtini) klasėje (3 t., b. l. 32–34), turi planų tęsti mokslus, po nusikalstamų veikų, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo (9 mėnesius) nebenusikalto, savo veiksmais sunkių padarinių nesukėlė, didelės ar labai didelės turtinės žalos nepadarė, nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą atlygino (1 t., b. l. 24), nuo 2020 m. gruodžio 2 d. dalyvauja pakaitinės terapijos metadonu programoje, jam būtinas ir tolimesnis gydymas (3 t., b. l. 24, 25), sprendžia, jog šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Nagrinėjamoje byloje vien tik baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo nepakaks A. M. nusikalstamo elgesio priežastims pašalinti. Priešingai, manytina, kad toks sprendimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytą nusikalstamą veiką jausmo susiformavimo. Dėl to nuteistojo gynėjos prašymas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti A. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą netenkinamas.

18. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas byloje nustatytas aplinkybes ir nuteistajam A. M. paskyrė tinkamai individualizuotą bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir siekti, kad ateityje nuteistasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 10 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti šį nuosprendį nuteistojo A. M. gynėjos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. M. gynėjos advokatės Eglės Matutytės-Jančenkės apeliacinį skundą atmesti.