- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-09
- Bylos Nr.
- e2S-746-921/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01094-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Ieškovas
- Daugiabučio
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Brigantine“, A. D.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Daugiabučio gyvenamojo namo Nemenčinės pl. 45 savininkų bendrijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Daugiabučio gyvenamojo namo Nemenčinės pl. 45 savininkų bendrijos patikslintą ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Brigantine“ ir A. D. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė: priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Brigantine“ 3 878,88 Eur dydžio skolą už komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo iki 2022 m. rugpjūčio, mėn., o iš atsakovo A. D. 347,14 Eur skolą; priteisti iš atsakovų 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Patikslinto ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė atsakovų turto atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti: 1) atsakovei UAB „Brigantine“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, o jam nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovei UAB „Brigantine“ priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovę UAB „Brigantine“, kredito įstaigose ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovei iš areštuotų lėšų mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei ir privalomąsias socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškove; 2) atsakovui A. D. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą (įskaitant skolos padengimo sutartyje nurodytus nekilnojamuosius daiktus), turtines teises, o jų nesant ar esant jų nepakankamai, areštuoti atsakovui A. D. priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovą A. D., kredito įstaigose ar trečiuosius asmenis.
3. Nurodė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Ieškovės nuomone, abu atsakovai elgėsi nesąžiningai. Atsakovė UAB „Brigantine“ perleido ginčo patalpas, t. y. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atsakovui A. D., su pastaruoju sudarydamas 2022 m. rugpjūčio 17 d. skolos padengimo sutartį Nr. RI-6205 (toliau – skolos padengimo sutartis), tačiau ne tik nesilaikė Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų
bendrijų įstatymo (toliau – Įstatymo) 21 straipsnio 6 dalies nustatytos pareigos informuoti ieškovę apie patalpų perleidimą ir atsiskaityti su ja pagal pateiktas sąskaitas–faktūras, bet ir neinformavo ieškovės, ar skolos padengimo sutartimi buvo sureguliuotas pareigos įvykdyti prievoles ieškovei vykdymas, t. y. ar už prievolių vykdymą lieka atsakinga atsakovė UAB „Brigantine“, ar šios prievolės yra perleidžiamos atsakovui A. D.. Sudarant minėtą sutartį, atsakovė UAB „Brigantine“ nuo notarės nuslėpė informaciją apie turimus įsiskolinimus ieškovei. Be to, dėl skolos padengimo sutarties sudarymo atsakovas A. D. nesikreipė į ieškovę ir pastarajai nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jis perėmė nuosavybės teisę į atsakovei UAB „Brigantine“ nuosavybės teise priklausiusias patalpas. Be to, ieškovė pažymėjo, kad bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas A. D. iš darbo santykių negauna jokių pajamų. Todėl, ieškovės nuomone, atsakovai gali imtis veiksmų, siekiant išvengti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo, perleidžiant atsakovų turtą (pinigines lėšas) tretiesiems asmenims ar jį apsunkinant.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. kovo 14 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5. Teismas konstatavo, kad ieškovė nenurodė duomenų ir nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog atsakovai vengs vykdyti teismo sprendimą ar kitų duomenų apie realią grėsmę, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovų nesąžiningumą. Teismas pažymėjo, jog tai, kad ieškovė nurodė turinti bendroje sumoje abiejų atsakovų atžvilgiu 4 226,02 Eur dydžio reikalavimo teisę, nesudaro pagrindo tenkinti ieškovės prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartį ir priimti naują nutartį – tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirajame skunde nurodomi šie argumentai:
6.1. Nepagrįstai teismas konstatavo, kad ieškovė nenurodė duomenų ir nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog atsakovai vengs vykdyti teismo sprendimą ar kitų duomenų apie realią grėsmę, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovė pažymi, kad atsakovės UAB „Brigantine“ elgesys, nereaguojant į ieškovės siųstus mokėjimo pranešimus, ir tvirtinant melagingus pareiškimus notarei, kad nėra jokių įsiskolinimų, patvirtina, kad atsakovė tyčia vengė vykdyti savo prievoles ir perleido ginčo patalpas, turėdama neįvykdytų prievolių ieškovei, taip sudarydama kliūtis užtikrinti prievolių vykdymą, laikytinas nesąžiningu.
6.2. Vertinant atsakovės UAB „Brigantine“ elgesį nesąžiningumo aspektu ieškovė teikia papildomus įrodymus – žemės sklypo perleidimo nesąžiningumą patvirtinančius dokumentus, pažymint, kad nors žemės sklypas nėra susijęs su civilinės bylos nagrinėjamu dalyku, tačiau jo perleidimo aplinkybės yra papildomi atsakovės UAB „Brigantine“ nesąžiningumą įrodantys duomenys. Iš ieškovės pateikto 2018 m. gruodžio 21 d. susitarimo dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nustatymo matyti, kad šiuo susitarimu šalys susitarė naudotis joms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu pagal žemės sklypo ribas, nustatytas ir reglamentuotas naudojimosi antžemine automobilių stovėjimo aikštele tvarkos nustatymo schemą M 1:500 ir matininko A. M. individualios veiklos 2015 m. rugsėjo 25 d. parengtą dalių paskaičiavimo projektą, kurie yra neatskiriama šios sutarties dalis. Atsakovės UAB „Brigantine“ atstovė savo parašu patvirtino savo teisę naudoti, valdytis ir disponuoti tik viena automobiliui statyti skirta vieta, o ne penkiomis, kaip nurodyta skolos padengimo sutartyje, todėl kyla pagrįsta abejonė jos sąžiningumu ne tik tiek, kiek tai yra susiję su pareikšto ieškinio dalyku, bet ir tiek, kiek tai susiję su disponavimu kitais nekilnojamaisiais daiktais, kurie, kiek matyti iš pridedamų dokumentų, atsakovei nepriklauso.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
9. Kartu su atskiruoju skundu ieškovė pateikė naujus įrodymus – Vilniaus miesto 16-ojo notarės biuro 2022 m. sausio 27 d. liudijimą bei 2018 m. gruodžio 21 d. susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo. Apeliantė pateiktais įrodymai siekia įrodyti atsakovų nesąžiningumą.
10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
11. Atsižvelgiant į pateiktų įrodymų sudarymo datas darytina išvada, kad minėti įrodymai galėjo būti pateikti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, pati apeliantė pažymėjo, kad pateikti įrodymai susiję su žemės sklypu, kuris nėra susijęs su civilinės bylos nagrinėjamu dalyku bei ginčo objektu.
12. Nustačius minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo priimti pateiktų naujų įrodymų ir jų vertinti kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais.
Dėl atskirojo skundo argumentų
13. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos įtvirtintos CPK 144 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tiek CPK 144 straipsnio formuluotė, tiek ją aiškinanti teismų praktika leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik egzistuojant abiem šioms sąlygoms (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-63-516/2017). Be to, teismo pareiga parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti.
14. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl pirmosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino ieškinio pagrįstumo – nekilo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios sąlygos plačiau nepasisako.
15. Kaip minėta, antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika.
16. Pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovei nepateikus įrodymų dėl grėsmės teismo sprendimo tinkam įvykdymui, t. y. nepateikus įrodymų, kurie būtų pagrindas konstatuoti atsakovų nesąžiningumą.
17. Atkreiptinas dėmesys, kad aktualioje ir šiuo metu vyraujančioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, jog šio išimtinio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis ieškovas pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2019; 2020 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-98-464/2020).
18. Asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį – šiuo atveju ieškovei (CPK 12 ir 178 straipsniai). Tai reiškia, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-748-553/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020).
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB „Brigantine“, 2022 m. rugpjūčio 17 d. skolos padengimo sutartimi, perleido atsakovui A. D. ginčo patalpas, t. y. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (skolos padengimo sutarties 2.1.1 papunktis). Ieškovės nuomone, skolos padengimo sutartyje pateikti melagingi pareiškimai apie įsiskolinimo ieškovei nebuvimą, siekiant nuslėpti įsiskolinimo ieškovei faktą, negali objektyviai būti kitaip interpretuojami kaip siekimas išvengti prievolių ieškovei vykdymo. Dėl skolos padengimo sutarties sudarymo atsakovas A. D. nesikreipė į ieškovę ir pastarajai nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jis perėmė nuosavybės teisę į atsakovei UAB „Brigantine“ nuosavybės teise priklausiusias patalpas. Todėl, ieškovės nuomone, minėtos aplinkybės rodo atsakovų nesąžiningumą. Be to, atsakovai gali imtis veiksmų, siekiant išvengti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo, perleidžiant atsakovų turtą (pinigines lėšas) tretiesiems asmenims ar jį apsunkinant.
20. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovų skola susidarė už ginčo patalpoms suteiktas komunalines paslaugas. Ieškiniu nėra ginčijamas ieškovės minimos skolos padengimo sutarties teisėtumas ir pagrįstumas, kurios sudarymo aplinkybėmis ir turiniu grindžiamas atsakovų nesąžiningumas. Patikslintame ieškinyje ir atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia atsakovų sąžiningumo prezumpcijos, jų pagrįstumo klausimas yra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir bus nustatytas tik bylą išnagrinėjus iš esmės.
21. Be to, ieškovė nei prašydama taikyti laikinąsias pasaugos priemones, nei kartu su atskiruoju skundu nepateikė atsakovų turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų bei įrodymų, iš kurių būtų pagrindas spręsti apie atsakovų ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar pinigines lėšas, turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje iš šio turto ar piniginių lėšų įvykdyti ieškovės naudai priimtą teismo sprendimą (CPK 178 straipsnis).
22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad vien ieškinio faktinis pagrindas, kad atsakovai neįvykdė įsipareigojimų, nepadengė ieškovei susidariusios skolos ir ginčo objektą atsakovė UAB „Brigantine“ perleido kitam asmeniui (atsakovui A. D.), nėra priežastimi šioje proceso stadijoje konstatuoti nesąžiningus atsakovų veiksmus, kaip pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
23. Pažymėtina, kad turto arešto paskirtis yra būtent nesąžiningų veiksmų užkardymas, o ne skolininko lėšų ar kito turto, iš kurių vėliau būtų galima atsiskaityti su kreditoriumi pagal teismo įsakymą (sprendimą), sukaupimas. Turto arešto taikymas atsakovų turto masės nepadidina, todėl nei didelė ieškinio suma, nei galimai prasta atsakovų finansinė padėtis, nėra aplinkybės, leidžiančios automatiškai taikyti turto areštą. Net jeigu byloje ir būtų pateikti išsamūs duomenys apie atsakovų finansinę padėtį, o ji būtų ne itin gera, tai taip pat negalėtų lemti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neįrodžius atsakovų nesąžiningų ketinimų vengti vykdyti galimai jiems nepalankų teismo sprendimą.
24. Šalys civiliniame procese yra lygios, todėl vien ieškinio pateikimas ir deklaratyvių teiginių dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymo nurodymas, nepateikus jokių įrodymų ar bent jau tikėtinų duomenų, kad atsakovai vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo varžyti skolininkų teises taikant laikinąsias apsaugos priemones.
Dėl procesinės bylos baigties
25. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes bei CPK reglamentavimą, teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – realios grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje susiklosčiusią situaciją ir pritaikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas. Todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.