Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaiva Nevardauskienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro Mariaus Kazlausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas: 2014 m. balandžio 7 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį – 4 MGL dydžio (520 Lt) bauda (bauda savanoriškai sumokėta 2014 m. birželio 20 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. M. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui, t. y. turėdamas pareigą pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išlaikyti vaiką – sūnų D. M., gim. (duomenys neskelbtini)., kas mėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 200 eurų nuo 2017 m. kovo 1 d. iki sūnaus pilnametystės nemokėdamas lėšų vaikui išlaikyti vengė šios pareigos, dėl ko iki 2019 m. balandžio 16 d. susidarė 5332 eurų įsiskolinimas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo E. M. parodymų jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta ir kitais byloje esančiais duomenimis.

Nukentėjusioji L. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta, kad E. M. turi mokėti savo sūnaus D. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėms išmokomis iki vaiko pilnametystės. 2018 m. balandžio 3 d. Kauno apylinkės teismas priėmė papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė, kad išlaikymas po 200 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėms išmokomis iki vaiko pilnametystės yra priteistas nuo jos ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2017 m. kovo 1 dienos. E. M. nei viename teismo posėdyje dėl savo sūnaus D. M. vaiko išlaikymo priteisimo nedalyvavo. 2018 m. spalio 2 d. iš Kauno apylinkės teismo gavusi vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo kreipėsi į antstolį V. Z., kadangi E. M. nei karto nesumokėjo jokios sumos vaiko išlaikymui. 2018 m. lapkričio 2 d. iš E. M. gavo SMS žinutę, kurioje jis jos prašė nurodyti sąskaitos numerį. Ji jam nurodė savo sąskaitos numerį, tačiau iš E. M. jokių išmokų negavo. 2019 m. vasario 19 d. E. M. SMS žinute vėl paprašė nurodyti sąskaitos numerį. Ji vėl nurodė sąskaitos numerį, tačiau ir vėl jokių išmokų iš E. M. ji negavo. Nuo tada, kai E. M. sužinojo, kad turi sūnų D., niekada ir jokiomis formomis nėra jai davęs pinigų sūnaus išlaikymui. Niekada nėra pirkęs sūnui jokių rūbų ar kokių nors kitokių daiktų, ar kaip kitaip teikęs kokią nors paramą. Nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. E. M. skola jai – 4800 eurų. Kadangi nei iš E. M., nei iš antstolio V. Z., negavo jokių pinigų vaiko išlaikymui, 2018 m. gale kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyrių ir nuo 2018 metų lapkričio mėnesio kas mėnesį į savo sąskaitą gauna 68,40 euro išmokas (b. l. 41-42).

Iš Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad iš E. M. priteistas jo sūnaus D. M. išlaikymas po 200 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės (b. l. 17-25).

Iš Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. papildomo sprendimo, kuris yra sudedamoji 2018 m. kovo 14 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, matyti, kad sūnaus D. M. išlaikymas iš E. M. priteistas nuo L. M. ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2017 m. kovo 1 d. (b. l. 26-27).

Iš 2019 m. balandžio 16 d. antstolio V. Z. rašto Nr. S-201901029 matyti, kad antstolio V. Z. kontoroje vykdomas Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 2 d. vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo, mokamo kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 200 eurų, išieškojimo iš skolininko E. M. išieškotojos L. M. naudai. Išlaikymo įsiskolinimas nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2019 m. balandžio 16 d. sudaro 5332 eur (b. l. 61).

Iš 2019 m. balandžio 4 d. VRM centrinės duomenų bazės „SODRA – Asmuo ir jo draudėjai“ išrašo matyti, kad E. M. nuo 2016 m. gegužės 15 d. vykdo individualią veiklą (b. l. 117).

Pagal BK 164 straipsnį, baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Šiame straipsnyje veika – vengimas pareigos pagal teismo sprendimą: 1) išlaikyti vaiką; 2) mokėti lėšas vaikui išlaikyti; 3) teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką galima esant šioms sąlygoms: 1) turi būti įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo priteistas vaiko išlaikymas; 2) kaltininkas nevykdo šio teismo sprendimo arba vykdo jį iš dalies; 3) kaltininkas turi objektyvią galimybę vykdyti teismo sprendimą, bet susilaiko nuo šios pareigos; 4) nėra galimybių užtikrinti pareigos vykdymą civilinėmis priemonėmis arba kai tokios galimybės yra pasunkintos dėl skolininko nesąžiningų veiksmų: jis slepiasi, jis slepia savo pajamas, simuliuoja savo ligą, išpardavė savo nekilnojamąjį turtą, kurio sąskaita galėtų būti užtikrintas pareigos vykdymas, ir pan. Jeigu pareigos vykdymą galima užtikrinti įprastomis civilinėmis priemonėmis, baudžiamoji atsakomybė nėra taikoma. Teismų praktikoje baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2007, 2K-695/2007, 2K-124/2008, 2K-291/2008, 2K-7-68/2009, 2K-432/2013, 2K-9/2014 ir kt.).

Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamojo E. M. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį – E. M. tyčia vengė pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką D. M., gim. (duomenys neskelbtini), esant įsiteisėjusiam Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). E. M. šio sprendimo tyčia nevykdo, kaip nurodė pats kaltinamasis, dėl mažų nepastovių pajamų, nors yra jauno amžiaus, darbingas ir objektyviai turi ne tik pareigą, bet ir visas galimybes dirbti bei gauti pakankamai pajamų savo sūnaus išlaikymui. Bylos aplinkybės yra aiškios, E. M. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis kaltę pripažino visiškai bei jo kaltė visiškai įrodyta anksčiau išdėstytų įrodymų visuma.

Kaltinamasis E. M. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), 2 kartus baustas administracine tvarka (b. l. 115, 116), priklausomybės ligų centro Kauno filiale, neregistruotas (b. l. 142), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto skyriaus stacionare nesigydė ir ambulatoriškai nesilankė (b. l. 142).

Atsižvelgiant į tai, jog BK 164 straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis) siūlydamas skirti viešųjų darbų bausmę.

E. M. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu sutiko (b. l. 143-145, 147).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.). Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje paskiriant prokuroro siūlomą bausmę – viešuosius darbus.

Kaltinamojo E. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 100, 101), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

E. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 164 straipsnyje, ir skirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 180 valandų visuomenės labui, dirbant 30 valandų per mėnesį.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę E. M. skirti – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant išdirbti 120 valandų visuomenės labui, dirbant 30 valandų per mėnesį.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Taikytą kardomąją priemonę – raštinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.