Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens – transporto priemonės savininko A. K. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliaciniu skundu transporto priemonės savininkas A. K. prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną E. K. atžvilgiu nutraukti, o teismui nenustačius pagrindų panaikinti skundžiamą nutarimą, pakeisti jo dalį dėl automobilio „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo ir transporto priemonės nekonfiskuoti.

A. K. skundą grindžia tuo, kad transporto priemonės konfiskavimas ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo atveju neturi būti privalomai taikomas visais atvejais. Teismų praktikoje pažymima, jog kitiems asmenims priklausantis turtas gali būti nekonfiskuotas, kai turtas kitiems asmenims pateko be savininko žinios ir dėl pažeidimo nėra turto savininko kaltės arba pažeidžiamas proporcingumo principas tarp padaryto pažeidimo pavojingumo ir sankcijos griežtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-1-2011, 2-AT-62-696/2015, 2AT-21-746/2015). Be to, LAT administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-746/2015 ir kt. išaiškinta, jog ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatų taikymas, neskiriant transporto priemonės konfiskavimo, galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu ir, norint taikyti pažeidėjui nuosavybės teise nepriklausančių daiktų konfiskavimą, turi būti nustatyta, kad savininkas su jam priklausančiu daiktu pasielgė taip rūpestingai, jog kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams. Atkreipia dėmesį, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos ATPK 26 straipsnis, kurio 2 dalyje numatytos papildomos sąlygos, kurios riboja kitam asmeniui priklausančių daiktų ir pajamų konfiskavimą.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepakankama apimtimi užtikrino savininko teisių gynybą. Pažymi, kad byloje yra pateiktas konfiskuotos transporto priemonės liudijimas, iš kurio matyti, jog transporto priemonė „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įgyta santuokoje su L. K. ir valdoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Apelianto manymu, tai, kad transporto priemonių registre konfiskuotina transporto priemonė įregistruota tik A. K. vardu, nekeičia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės statuso, todėl šiuo atveju yra du minėtos transporto priemonės savininkai – A. K. ir L. K., apie ką pirmosios instancijos teismui buvo žinoma. Remdamasis šiomis aplinkybėmis bei teismų praktikos nuostata, kad asmuo, kuriam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė gali būti konfiskuota, privalo būti įtrauktas į procesą ir jam turi būti sudaryta galimybė ginti savo nuosavybės teisę ir teisėtus interesus, teigia, kad nesuteikus L. K. galimybės ginti galimai pažeistus teisėtus interesus dėl nuosavybės teise turimo turto, bylą išnagrinėjus nepranešant L. K. apie teismo posėdžio laiką ir vietą, spręstina, kad šiuo atveju nebuvo užtikrintas teisingas teismo procesas bei efektyvi savininko teisių gynyba ir taip padarytas esminis proceso teisės pažeidimas.

Be to, mano, kad administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo šališkas teismas, kadangi skundžiamą nutarimą priėmusi apylinkės teismo teisėja Laima Dumskienė ir anksčiau buvo nagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto E. K. bylą ir 2015 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskyrusi jam administracinę nuobaudą pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, 130² straipsnį, taikant transporto priemonės konfiskavimą. Teigia, kad esant tokiam teisėjos procesiniam sprendimui ir aiškiai teisėjos išreikštam požiūriui į administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, yra sudėtinga tikėtis objektyvumo nagrinėjamoje byloje. Apylinkės teismo šališkumą pagrindžia ir ta aplinkybė, kad suinteresuoto asmens prašymas iki administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo grąžinti jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo atmestas remiantis tuo, kad suinteresuoto asmens sutuoktinė turi kitą transporto priemonę, tačiau teismas nesiaiškino, ar transporto priemonės grąžinimas gali pakenkti bylos procesui, ignoravo suinteresuoto asmens ir jo sutuoktinės sveikatos būklę (turimą 2 grupės neįgalumą). Be to, toks teismo požiūris liudija lengvai prognozuojamą būsimą sprendimą dėl transporto priemonės konfiskacijos. Taigi šiuo atveju byla buvo nagrinėjama turint išankstinį neigiamą nusistatymą patraukto administracinėn atsakomybėn asmens atžvilgiu, todėl neužtikrinta teisė į tinkamą procesą, ir taip buvo padarytas esminis proceso teisės pažeidimas.

Apeliantas taip pat skunde kelia administracinėn atsakomybėn patraukto E. K. nubaudimo pagal ATPK 130² straipsnį pagrįstumo klausimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į faktines bylos aplinkybes, be teisėto pagrindo atsisakė išreikalauti įrodymus, bylai reikšmingų liudytojų nenustatė ir neapklausė, o byloje apklausti liudytojai neišsamiai, byloje esantys įrodymai vertinti tendencingai ir selektyviai, atrenkant E. K. kaltinančius įrodymus, bet ignoruojant jį teisinančius. Teigia, kad taip apylinkės teismas pažeidė teisėtumo principą, nesilaikė administracinių teisės pažeidimų bylų uždavinių laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti bylą tiksliai pagal įstatymus, nesiaiškino ir neištyrė visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, tinkamai nemotyvavo savo procesinių sprendimų.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Tenkinama apeliacinio skundo dalis.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nenagrinėtinų skundo argumentų ir prašymų

Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismui skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje padavė suinteresuotas asmuo – transporto priemonės savininkas A. K.. Susipažinus su apeliacinio skundo turiniu, matyti, kad A. K. be kita ko ginčija administracinėn atsakomybėn patraukto E. K. nubaudimą pagal ATPK 130² straipsnį, prašo šią nutarimo dalį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną E. K. atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo E. K. veikoje kelia pagrįstų abejonių byloje esančių duomenų kontekste. Tačiau aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad skundo dalis dėl administracinėn atsakomybėn patraukto E. K. nubaudimo pagal ATPK 130² straipsnį pagrįstumo paduota neturinčio tam teisės asmens.

ATPK 302² straipsnyje nustatyta, jog apylinkių teismų nutarimus šio kodekso 291 straipsnyje nurodyti asmenys gali apskųsti apeliacine tvarka apygardos teismui. Taigi ATPK 291 straipsnyje nurodyti subjektai, galintys skųsti nutarimus: asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjusysis, atstovai. Atstovai turi teisę paduoti skundą tik tuo atveju, kai tai neprieštarauja raštu išreikštai atstovaujamųjų valiai. Nepaisyti atstovaujamojo valios dėl skundo padavimo galima tik tuo atveju, kai asmuo dėl fizinių ar psichinių trūkumų pats negali išreikšti savo valios ir paduoti skundo.

Atkreipiamas dėmesys, kad ATPK (272–276, 291, 296, 300, 302², 302⁸, 302⁹ straipsniai) nereglamentuoja asmens, kurio turtas konfiskuojamas, procesinių teisių administracinio teisės pažeidimo bylos procese, tačiau pagal teismų praktiką, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose kyla ne pažeidėjui priklausančių transporto priemonių konfiskavimo klausimas, efektyvus teisingumo vykdymas ir teisinio tikrumo principas reikalauja, kad kiekvienas asmuo, kurio teisėms ar pareigoms administracinės bylos išnagrinėjimas gali turėti įtakos, turėtų teisę dalyvauti procese. Tokia praktika grindžiama tuo, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje, taikant konfiskavimo nuobaudą, yra sprendžiamas klausimas dėl asmens civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe, todėl automobilio konfiskavimo klausimo išsprendimas tiesiogiai daro įtaką automobilio, kurį būtų nuspręsta konfiskuoti, savininko teisėms, ir šis asmuo turėtų aiškų suinteresuotumą apginti savo interesus. Nesuteikus galimybės asmeniui įrodyti, kad jis nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, nebūtų užtikrintas teisingas teismo procesas ir efektyvi savininko teisių gynyba. Akivaizdu, kad tai neatsiejama ir nuo savininko teisės savo galimai pažeistus interesus ginti ir apeliacinės instancijos teisme. Vis dėlto pripažinus suinteresuotam asmeniui – transporto priemonės savininkui tokią procesinę teisę, dar nereiškia, kad tokia teise gali būti disponuojama ginčijant teismo sprendimą administracinio teisės pažeidimo byloje visa apimtimi.

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas E. K. apeliacinio skundo dėl jo atžvilgiu priimto Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarimo nepateikė. Pažymėtina, kad duomenų, jog E. K. dėl kokių nors fizinių ar psichinių trūkumų pats negali išreikšti savo valios ir paduoti apeliacinio skundo, byloje nėra. Iš medžiagos duomenų matyti, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu E. K., gindamasis nuo jam pareikšto administracinio kaltinimo, atstovo advokato (ar kito asmens, turinčio tam teisę) paslaugomis nesinaudojo. Konstatavus šias aplinkybes bei įvertinus tai, kad suinteresuotas asmuo – transporto priemonės savininkas bylos proceso metu gali skųsti tik su jo interesais susijusius teismo procesinius sprendimus, apeliacinio skundo dalis dėl E. K. nubaudimo pagal ATPK 130² straipsnį pagrįstumo ir prašymas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną E. K. atžvilgiu nutraukti negali būti nagrinėjami apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teisme. Remiantis šiais argumentais, suinteresuoto asmens A. K. apeliacinio skundo dalis dėl E. K. nubaudimo pagal ATPK 130² straipsnį pagrįstumo ir prašymas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną E. K. atžvilgiu nutraukti paliekami nenagrinėtais.

Dėl kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio daikto konfiskavimo

Apeliaciniame skunde suinteresuotas asmuo – transporto priemonės savininkas A. K. nesutinka su Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarimo dalimi, kuria už pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje, E. K. paskirta nuobauda – automobilio „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris priklauso A. K., konfiskavimas. A. K. prašo jam priklausančio automobilio nekonfiskuoti.

ATPK 130² straipsnio sankcijoje nurodyta, kad už šio pažeidimo padarymą teisę vairuoti transporto priemones turintiems asmenims gali būti skiriama teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trejų iki penkerių metų su transporto priemonės konfiskavimu. Apylinkės teismas E. K. už šio pažeidimo padarymą skyrė teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą ketveriems metams trims mėnesiams ir konfiskavo pažeidimo padarymo įrankį – automobilį „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį A. K..

Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas E. K., padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje, konstatavo, jog šiuo atveju automobilis „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį E. K. vairavo pažeidimo padarymo metu, yra administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, todėl yra sąlygos, numatytos ATPK 26 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kurioms esant galimas transporto priemonės, priklausančios kitam asmeniui, konfiskavimas. Motyvuodamas savo sprendimą konfiskuoti automobilį, pirmosios instancijos teismas rėmėsi aplinkybėmis, kad automobilio savininkas A. K. žinojo, jog jo sūnus E. K. ne kartą yra baustas administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, žinojo apie jo polinkį į girtavimą, nurodė, jog deda dideles pastangas, kad sūnus atsikratytų priklausomybės alkoholiui, tačiau, nepaisydamas šių aplinkybių, paliko tiek automobilį, tiek jo užvedimo raktą sūnui E. K. lengvai prieinamose vietose. Taip, anot apylinkės teismo, A. K. nesiėmė reikiamų priemonių apsaugoti savo turtą nuo neteisėto panaudojimo, dėl ko kilo atitinkamos pasekmės.

Aukštesnysis teismas, dar kartą įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliaciniame skunde nurodytus motyvus ir argumentus, skundžiamo nutarimo motyvus, sprendžia, kad apylinkės teismas šioje konkrečioje byloje analizuojamų faktinių aplinkybių kontekste nepagrįstai konfiskavo pažeidimo padarymo įrankį, priklausantį kitam (ne pažeidimą padariusiam) asmeniui.

ATPK 26 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad konfiskuotas gali būti tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktus, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis tam tikrų administracinių teisės pažeidimų bylose. Aptariamoje normoje paminėtos ir bylos dėl ATPK 130² straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų. Atkreipiamas dėmesys, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame naujajame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 29 straipsnyje, reglamentuojančiame turto konfiskavimo klausimus administracinių nusižengimų bylų teisenoje, nustatomos analogiškos taisyklės dėl kitam asmeniui (ne pažeidėjui) nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimo tam tikrose administracinių nusižengimų bylose.

Pažeidimo padarymo įrankio konfiskavimas ATPK 130² straipsnio sankcijoje yra numatytas kaip privalomai skirtina nuobauda, t. y. įtvirtinta bendra norma, kad automobilis, nepriklausomai nuo to, kam jis priklauso, konfiskuojamas visais atvejais. Tačiau tam tikrais atvejais automobilio konfiskavimas, nepaisant to, kad straipsnio sankcijoje ši nuobaudos rūšis yra numatyta kaip privaloma, gali būti netaikomas. Šiuo metu konfiskuotas gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus. ATPK 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu be kita ko, perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti (1 punktas), arba daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui (3 punktas). Minimame straipsnyje nustatytos ir kitos sąlygos dėl turto konfiskavimo, tačiau jos nėra aktualios šiai bylai, todėl neaptariamos.

Formuojamoje administracinių teisės pažeidimų bylų praktikoje, vertinant transporto priemonių konfiskavimo taikymo teisėtumą, atkreiptas dėmesys ir į tai, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, ATPK 26 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad be apribojimų gali būti konfiskuojami tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantys daiktai, išplaukia, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinant padaryto pažeidimo pavojingumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas transporto priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti. Tai reiškia, kad aptariamo daikto konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (Konstitucinio Teismo 2007 m. balandžio 8 d. nutarimas; LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-23-2012, 2AT-3-697/2016).

Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausančios transporto priemonės konfiskavimo klausimą, nepagrįstai sureikšmino aplinkybes, jog suinteresuotas asmuo – transporto priemonės savininkas A. K. žinojo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas E. K. praeityje baustas už transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, tačiau nevertino šio klausimo išsprendimui reikšmingų byloje esančių faktinių aplinkybių visumos.

Nagrinėjamu atveju automobilis „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskuotas ATPK 26 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. pirmosios instancijos teismui padarius išvadą, kad automobilis administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo perleistas kaip šeimos nariui. Aukštesnysis teismas pažymi, kad šiuo atveju apylinkės teismas netinkamai interpretavo naujos redakcijos ATPK 26 straipsnio 2 dalies 3 punktą, todėl nepagrįstai jį laikė transporto priemonės konfiskavimo pagrindu.

Pagal ATPK 26 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas administracinių teisės pažeidimų bylose gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ar pajamos, jeigu daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui. Taigi iš gramatinės šios teisės normos konstrukcijos seka, kad joje kalbama apie galimybę konfiskuoti kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausantį daiktą, jeigu daiktas jam (kitam asmeniui, o ne pažeidėjui, kaip nurodoma skundžiamame nutarime) buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad automobilis tiek pažeidimo padarymo metu, tiek po jo priklausė E. K. tėvui A. K.. Tai pagrindžia byloje esantis VĮ „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašas (b. l. 116–117), iš kurio matyti, kad automobilis „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) A. K. vardu įregistruotas 2016 m. liepos 28 d. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien fakto, kad automobilis, kuriuo buvo padarytas teisės pažeidimas, priklauso pažeidėjo šeimos nariui ar artimam giminaičiui, nustatymas nėra pakankamas pagrindas taikyti konfiskavimą. Teismo vertinimu, konfiskacija šios teisės normos pagrindu yra galima tik tuomet, kai yra nustatomos tam tikros sąsajos ne tik tarp padaryto pažeidimo ir automobilio panaudojimo, bet ir tarp padaryto pažeidimo ir automobilio perleidimo pažeidėjo šeimos nariui ar artimam giminaičiui.

Nagrinėjamu atveju apygardos teismas tokių sąsajų nenustatė. Administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių duomenų, kad minimas automobilis A. K. buvo perleistas kaip pažeidėjo E. K. šeimos nariui. Priešingai, iš pirmiau aptartų duomenų matyti, kad automobilį „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) A. K. įsigijo dar iki aptariamo pažeidimo padarymo. Taigi nagrinėjamu atveju ATPK 26 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu A. K. priklausanti transporto priemonė negali būti konfiskuojama. Tai atitinka ir esamą teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-394-312/2016).

Konstatavus tai, nagrinėjamu atveju aktualus tampa ATPK 26 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymas.

Vadovaujantis ATPK 26 straipsnio 2 dalies 1 punktu, daiktas, nepriklausantis pažeidėjui, gali būti konfiskuotas tik tada, kai, perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo (transporto priemonės savininkas) žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti. Kartu pažymėtina, kad procesinis sprendimas taikyti kitam asmeniui priklausančio daikto konfiskavimą, kaip ir bet kuris kitas sprendimas, turi būti grindžiamas įrodymais, o ne vien tik prielaidomis. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad transporto priemonės savininkas A. K. žinojo apie vairuotojo daromą administracinį teisės pažeidimą.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. K. paaiškino, kad, kai sūnus susigrąžino vairuotojo pažymėjimą, imdamas jam priklausančią transporto priemonę, visada jo atsiklausdavo, tuomet sūnui paduodavo automobilio raktelius ir techninį pasą. Automobiliu sūnus vykdavo į Kauną pas psichologą, šiaip važinėdavosi. Sūnus alkoholio buvo nevartojęs jau 5 mėnesius, o tai nuteikė teigiama linkme. Pažeidimo padarymo dieną su sutuoktine buvo išvykęs į Palangą, su savimi buvo pasiėmęs ir automobilio „BMW X5“ techninį pasą, o užvedimo raktą buvo padėjęs taip, kad jis nebūtų matomas. E. K. paėmė transporto priemonę apie tai jam nepasakęs (b. l. 131). E. K. teisme teigė, kad su tėvais kartu negyvena. Kadangi tą vakarą tėvų namuose nebuvo, tėvų prašymu pamaitino ir pavedžiojo jų šunį. Automobilį „BMW X5“ paėmė be tėvo A. K. sutikimo. Automobilis buvo namo kieme, raktus surado vidinėje striukės kišenėje, dokumentų nerado, tačiau turėjo vairuotojo pažymėjimą. Iki tol alkoholio buvo nevartojęs apie 4–5 mėnesius (b. l. 129). Byloje nėra duomenų, paneigiančių šias nurodytas aplinkybes, todėl šiais paaiškinimais abejoti teismas neturi pagrindo. Įvertinus tai, spręstina, kad A. K. leisdavo jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „BMW X5“ pasinaudoti sūnui E. K., tačiau tarp A. K. ir E. K. buvo susiklosčiusi tam tikra praktika dėl naudojimosi minėta transporto priemone, t. y. tik A. K. leidus ir davus automobilio raktelius bei techninį pasą, E. K. galėdavo naudotis automobiliu. Taip pat teismas neturi objektyvaus pagrindo netikėti A. K. skunde nurodytomis aplinkybėmis apie tai, kad jam nebuvo žinoma, jog pažeidimo dieną sūnus vartojo alkoholį. Iš A. K. ir E. K. paaiškinimų matyti, jog A. K. sutikimo naudotis automobiliu E. K. tą dieną nebuvo davęs, E. K. transporto priemone naudojosi be leidimo, automobilio raktelius paėmė iš esmės pasinaudojęs tuo, jog automobilio savininko nebuvo namuose. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. K. buvo susigrąžinęs teisę vairuoti transporto priemones. Taip pat iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 18–39) matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas E. K. daug kartų yra baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus, tačiau išanalizavus šiame išraše esančius duomenis bei byloje esančius tiek apelianto, tiek jo sutuoktinės vardu registruotų transporto priemonių duomenis (b. l. 115, 116–117), atkreipiamas dėmesys, kad E. K. praeityje nėra padaręs KET pažeidimų vairuodamas tėvams priklausantį automobilį.

Atsižvelgdamas į paminėtų faktinių aplinkybių visumą, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju automobiliu pažeidėjas pasinaudojo be savininko žinios ir sutikimo, t. y. šioje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad E. K. pasinaudojo A. K. automobiliu apie tai savininkui nepranešęs ir negavęs jo leidimo. Byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių tokią išvadą. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad automobilio savininkas A. K., palikęs savo automobilį nuosavo namo kieme, leido E. K. automobiliu naudotis. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, akivaizdu, kad transporto priemonės valdymo teisės savininkas neteko nepriklausomai nuo jo valios ir jam neturint jokių galimybių užkirsti kelią šios teisės praradimui, todėl konstatuotina, kad pažeidimo padarymo įrankio – automobilio „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas A. K. nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu.

Taigi bylos duomenų visumos kontekste negali būti daroma išvada, kad A. K. žinojo ar turėjo objektyviai žinoti apie jam priklausančios transporto priemonės panaudojimą priešingiems teisės veiksmams. Nagrinėjamu atveju, priešingai negu konstatuota skundžiamame nutarime, nebuvo pagrindo konfiskuoti pažeidimą padariusiam asmeniui nepriklausančio automobilio, kuriuo jis pasinaudojo be savininko valios. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nėra ir ATPK 26 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų sąlygų, būtinų ne pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimui taikyti. Dėl pirmiau išdėstytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, naikinant automobilio „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimą. Priešingu atveju iš esmės būtų nubaustas ne pats pažeidėjas, o automobilio savininkas, nors jis pažeidimo nepadarė ir nėra duomenų, kad būtų sudaręs sąlygas kitiems asmenims elgtis neteisėtai. Taip būtų pažeisti nesusijusio su teisės pažeidimo padarymu automobilio savininko A. K. interesai, o tai neatitiktų administracinės nuobaudos tikslų ir paskirties, formuojamos aktualios teismų praktikos (pvz., Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-484-491/2016).

Dėl apelianto argumentų savininko teisių užtikrinimo ir teismo šališkumo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme

Apeliaciniame skunde teigiama, kad L. K. yra automobilio bendrasavininkė, todėl jai turėjo būti pranešta apie bylos nagrinėjimą bei aiškintasi, ar automobilis nebuvo panaudotas be jos žinios. Aukštesnės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka. Iš byloje esančios automobilio „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimo kopijos (b. l. 106) matyti, kad automobilio registracijos dokumente kaip automobilio savininkas nurodytas A. K.. Iš byloje esančių Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašų (b. l. 115, 116–117) taip pat matyti, kad automobilio savininkas yra A. K.. Faktas, jog automobilis Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre A. K. vardu įregistruotas santuokos su L. K. laikotarpiu, vienareikšmiškai nepatvirtina, kad automobilis yra bendroji jungtinė A. K. ir L. K. nuosavybė. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Be to, nors L. K. nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, tai dar nereiškia, kad ji nežinojo apie vykstantį bylos procesą. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad tiek apeliantas, tiek jo sutuoktinė L. K. gyvena kartu, administracinio teisės pažeidimo byla apylinkės teisme buvo nagrinėjama dėl jų sūnaus E. K. padaryto administracinio teisės pažeidimo, apylinkės teismo posėdžiuose suinteresuotas asmuo A. K. dalyvavo, jo interesams atstovavo advokatas. Visa tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad L. K. buvo žinoma apie galimą transporto priemonės konfiskavimą. Taigi atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuotina, jog E. K. administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs apylinkės teismas neturėjo pareigos informuoti suinteresuoto asmens – transporto priemonės savininko A. K. sutuoktinės apie galimą jos sutuoktinio vardu registruoto turto konfiskavimą bei aiškintis, ar automobiliu darant pažeidimą buvo naudotasi be sutuoktinės valios.

Apeliantas skunde teigia, kad administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo šališkas teismas, kadangi bylą nagrinėjo Utenos rajono apylinkės teismo teisėja, kuri anksčiau (2015 m.) administracinėn atsakomybėn patrauktam E. K. už KET pažeidimų padarymą buvo paskyrusi administracinę nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimą. Be to, teisėja bylos proceso metu nepagrįstai netenkino suinteresuoto asmens prašymo grąžinti iš saugojimo vietos automobilį iki bylos išnagrinėjimo teisme, kas taip pat rodo teisėją buvus šališką.

Pažymėtina, kad ATPK nereglamentuoja bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo pagrindų, tačiau, vadovaujantis minėtomis ATPK 249 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šiuo atveju pagal analogiją taikytinos BPK 57–60 straipsnių normos.

Apibendrinus BPK 58 straipsnio 2 dalyje nurodytus nušalinimo pagrindus, dėl kurių nagrinėjant bylą negali dalyvauti teisėjas, darytina išvada, kad įstatymas leidžia teisėjui nagrinėjant tą pačią bylą dalyvauti tik vienos instancijos teismo procese ir kartu draudžia tam pačiam teisėjui du kartus nagrinėti tą pačią bylą toje pačioje instancijoje, kai anksčiau priimtas procesinis sprendimas yra panaikintas. Pažymėtina ir tai, kad draudimas nagrinėti daugiau kaip vieną kartą tą pačią bylą yra sietinas su keliose instancijose svarstomais procesą užbaigiančiais sprendimais. Tuo tarpu dalyvavimas nagrinėjant dviejų skirtingų administracinių teisės pažeidimų bylas skirtinguose procesuose tam pačiam teisėjui netrukdo.

Taigi tai, kad E. K. administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo teisėja, kuri ir anksčiau yra nagrinėjusi jo bylą dėl padarytų KET pažeidimų, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teisėja buvo šališka ar tendencinga, tuo labiau, kad iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, jog teismas išsamiai ir laikydamasis administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos taisyklių išnagrinėjo bylą, išklausė ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų, ir liudytojų parodymus. Vien ta aplinkybė, kad anksčiau ta pati teisėja nagrinėjo kitas bylas, kuriose kaip šalis dalyvavo E. K. ir kuriose buvo priimti jam nepalankūs procesiniai sprendimai, nėra pagrindas teigti, kad šiuo atveju byla buvo išnagrinėta neobjektyviai. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju nenustatoma BPK 58 straipsnio 2 dalyje numatytų teisėjo negalimumo dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą pagrindų, sudarančių pareigą teisėjui nusišalinti pačiam ar proceso dalyviui pareikšti tokį nušalinimą. Todėl konstatuotina, kad apeliacinio skundo argumentas dėl teisėjos šališkumo, nes ji dalyvavo dviejų skirtingų bylų procese, atmetamas kaip nepagrįstas.

Taip pat pažymėtina, kad šališkumas yra susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu. Duomenų, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas A. K. prašymą dėl transporto priemonės grąžinimo, turėjo išankstinę nuomonę, byloje nėra. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartimi atsisakyti tenkinti A. K. prašymą dėl transporto priemonės grąžinimo, konstatuoja, kad nutartis priimta laikantis ATPK nuostatų, todėl tokio prašymo netenkinimas negali suponuoti teismo šališkumo šiuo konkrečiu atveju. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas minimoje nutartyje, ATPK 269 straipsnio 7 dalies pagrindu galima grąžinti priverstinai nuvežtą transporto priemonę jos teisėtam savininkui iki administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo tuo atveju, jei tai nepakenks administracinio teisės pažeidimo bylos procesui. Taigi minėta teisės norma apylinkės teismui suteikia dispoziciją spręsti, ar konkrečiu atveju, grąžinus transporto priemonę jos teisėtam savininkui, tai nepakenks galimam jos konfiskavimui. Apylinkės teismas vertino byloje turimus duomenis, kurių pagrindu priėmė būtent tokį procesinį sprendimą. Pažymėtina, kad 2016 m. spalio 24 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nustatyta šio sprendimo apskundimo tvarka A. K. nepasinaudojo.

Taigi konstatuotina, kad Utenos rajono apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos metu sprendimus priėmė vadovaudamasis įstatymu bei teisine sąmone, laikėsi procesą reglamentuojančių teisės normų, byloje nėra duomenų, pagrindžiančių teismo šališkumą.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujajam ANK, kuris pakeičia iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK, spręstina, ar nėra pagrindų dėl veikos perkvalifikavimo, kad būtų sušvelninta pažeidėjui atsiradusi atsakomybė. Taigi įgyvendinant 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį ANK, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 2 dalį administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos iki 2017 m. sausio 1 d. buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėjo, šio Įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais, gavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą (šis prašymas gali būti įtrauktas ir į skundą ar apeliacinį skundą), perkvalifikuoja teismas ar institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, arba teismas, kuris nagrinėja skundą ar apeliacinį skundą dėl nutarimo byloje. Vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, asmens veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.

A. Į. nuostatas, šiuo atveju pagrindų perkvalifikuoti E. K. veikas nėra. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, E. K. nubaustas už trijų administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 130² straipsnyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Nagrinėjamu atveju atsakomybė už pakartotinį transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, yra numatyta ANK 427 straipsnyje, kurio sankcija užtraukia baudą vairuotojams nuo 850 iki 1500 Eur, teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 4 metų ir transporto priemonės konfiskavimą. Kadangi ATPK 130² straipsnio sankcijoje pažeidėjui, kuris pažeidimo padarymo metu turėjo teisę vairuoti transporto priemones, numatytas tik teisės vairuoti transporto priemones atėmimas su transporto priemonės konfiskavimu, tačiau nenumatyta bauda, todėl nelaikoma, jog ANK numatyta švelnesnė administracinė atsakomybė ir šis administracinis teisės pažeidimas neperkvalifikuojamas (Įstatymo 3 straipsnio 8 dalis). Be to, nagrinėjamu atveju atsakomybė už KET pažeidimus, išskyrus numatytuosius ANK, yra numatyta ANK 417 straipsnio 8 dalyje, kurios sankcija numato įspėjimą arba baudą nuo 10 iki 12 Eur, o ATPK 124¹ straipsnio 8 dalis – įspėjimą arba baudą nuo 5 iki 11 Eur. Šių baudų vidurkiai skiriasi 3 Eur, todėl ANK numatyta atsakomybė nelaikytina švelnesne (Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas). ATPK 187 straipsnio 2 dalies sankcija numato baudą nuo 86 iki 144 Eur arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų, o ANK 506 straipsnio 4 dalis, kurioje numatyta atsakomybė ir už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, numato baudą nuo 90 iki 140 Eur. Pažymėtina, kad šių baudų vidurkiai nesiskiria (115 Eur). Nors įsigaliojus ANK nebelieka galimybės asmeniui taikyti administracinio arešto, tačiau nagrinėjamu atveju E. K. ši nuobaudos rūšis nebuvo paskirta, todėl E. K. veikos perkvalifikavimui pagal ANK nuostatas nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgus į tai ir vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, nagrinėjamu atveju taikytina bylos teisena pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK normas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹⁰ straipsniu, 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, 2 dalimi, 302¹³ straipsniu,

nutaria:

Tenkinti dalį suinteresuoto asmens – transporto priemonės savininko A. K. apeliacinio skundo.

Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarimą pakeisti.

Panaikinti nutarimo dalį, kuria konfiskuotas A. K. priklausantis automobilis „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir minėto automobilio nekonfiskuoti.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Suinteresuoto asmens – transporto priemonės savininko A. K. apeliacinio skundo dalį dėl administracinėn atsakomybėn patraukto E. K. nubaudimo pagal ATPK 130² straipsnį pagrįstumo ir teisėtumo bei prašymą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną E. K. atžvilgiu nutraukti palikti nenagrinėtais.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.