Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Aušra Valinskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarimo, kuriuo D. P. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 210 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 2896,00 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių Eur) bauda;

paskirtos 2896,00 Eur baudos mokėjimas išdėstytas dvidešimt keturių mėnesių laikotarpiui, kiekvieną mėnesį mokant po 121,00 Eur, o paskutinį mėnesį – 113,00 Eur;

konfiskuota 65 pakeliai cigarečių „Minsk Super Slims“ ir 640 pakelių cigarečių „Minsk Capital“, paženklintų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, saugomų Vilniaus teritorinėje muitinėje;

S. P. vardu registruotas automobilis „Volvo V40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas Vilniaus teritorinėje muitinėje, grąžintas teisėtam savininkui ar valdytojui;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nutarimu S. P. vardu registruotas automobilis „Volvo V40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas Vilniaus teritorinėje muitinėje, grąžintas teisėtam savininkui ar valdytojui.

Nutarime nurodyta, kad asmuo D. P. pripažino padaręs teisės pažeidimą, paaiškino, kad cigaretes slėpė automobilio kuro bake, o automobilis priklauso jo žmonai S. P., kuri nežinojo apie jo gabentas cigaretes. Teismas, remiantis nustatytomis aplinkybėmis, teisingai nustatė, kad ATPK 26 str. 2 d. 1 p. numatyta sąlyga nėra tenkintina, tačiau nepagrįstai ją susiejo su ATPK 26 str. 2 d. 3 p. nurodyta sąlyga. Institucijos teigimu, nagrinėjamu atveju lengvasis automobilis, remiantis ATK 26 str. 2 d. 3 p., turėtų būti konfiskuotas.

Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad teismų praktikoje transporto priemonės konfiskavimas taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti, t. y. jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta - įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas.

Vilniaus teritorinė muitinė atkreipia dėmesį, kad sprendžiant klausimą, ar pripažinti automobilį pažeidimo padarymo įrankiu, svarbu yra ne tai, ar fiziškai įmanoma panešti tokį kiekį cigarečių, o tai, ar tokį kiekį būtų galima gabenti be transporto priemonės per valstybės sieną slaptai, nepateikiant jų muitinės kontrolei. Vis dėlto, D. P. nepasirinko rizikuoti ir gabenti 705 pakelių cigarečių kitu būdu, o jų gabenimui ir slėpimui panaudojo automobilio „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ertmes (kuro baką), kas įrodo, jog ir D. P. galvojo, kad tokio kiekio cigarečių gabenimas per valstybės sieną, išvengiant muitinės kontrolės, be transporto priemonės yra neįmanomas. Atsižvelgiant į cigarečių slėpimo būdą ir jų kiekį, akivaizdu, jog asmuo naudojosi automobiliu, norėdamas nuslėpti kontrabanda gabenamas prekes nuo muitinio tikrinimo, todėl Šalčininkų rajono apylinkės teismas nepagrįstai nusprendė minėto automobilio nelaikyti pažeidimo padarymo įrankiu. Vilniaus teritorinės muitinės nuomone, kai byloje neginčytinai nustatyta, kad prekėms kontrabanda gabenti buvo tiesiogiai panaudotas automobilis, bei esant ATPK 26 str. 2 d. 3 p. numatytam pagrindui, transporto priemonė besąlygiškai turėtų būti konfiskuota.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad D. P. nėra transporto priemonės savininkas, tačiau jis naudojosi savo žmonai priklausančiu automobiliu, todėl automobilio grąžinimas sudarytų jam galimybę ateityje naudotis šia transporto priemone pažeidimams daryti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Ginčo dėl padaryto pažeidimo nėra. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto D. P. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 210 straipsnio 1 dalyje.

Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas.

ATPK 210 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas užtraukia baudą su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Pagal ATPK 26 straipsnio 1 dalį konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ATPK 26 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu: 1) perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti; 2) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti sudarius apsimestinį sandorį; 3) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį daiktą ar pajamas, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis daiktas yra administracinio teisės pažeidimo įrankis, tiesioginis objektas arba pajamos, gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad automobiliu „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabentų cigarečių kiekis yra didelis, tad be automobilio D. P. negalėtų tokio kiekio gabenti išvengdamas muitinės kontrolės, be to, cigaretės buvo slėptos krovinio gabenimui nepritaikytoje vietoje – automobilio kuro bake. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, šio automobilio savininkas yra pažeidėjo D. P. sutuoktinė S. P.. Byloje nėra jokių duomenų, kad S. P., laikinai perleisdama savo sutuoktiniui D. P. automobilio valdymą, būtų žinojusi, kad jis bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti. Apklausta teismo posėdyje ji paaiškino nežinojusi, jog jai priklausančiu automobiliu vyras, keliaudamas su vaiku, ketina neteisėtai gabenti cigaretes, jei būtų žinojusi, nebūtų leidusi jam vairuoti šio automobilio. Automobiliu vyras D. P. turėjo nuvežti vaiką į vandens pramogų parką, po to nupirkti automobiliui detalių. Įvertinus tokius S. P. paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra jokių duomenų, kad S. P., perleisdama savo sutuoktiniui D. P. automobilio valdymą, būtų žinojusi, kad jis bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti.

Institucijos teigimu, nagrinėjamu atveju automobilis „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo būti konfiskuotas ATPK 26 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, nes automobilis administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo perleistas kaip šeimos nariui. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus teritorinės muitinės skunde yra netinkamai interpretuojamas ATPK 26 straipsnio 2 dalies 3 punktas.

ATPK 26 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylose gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai, jeigu daiktai jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui. Vien fakto, kad automobilis, kuriuo buvo padarytas teisės pažeidimas, priklauso pažeidėjo šeimos nariui ar artimam giminaičiui, nustatymas nėra pakankamas pagrindas taikyti konfiskavimą. Aiškinant šią teisės normą tikslinga vadovautis lingvistiniu, teleologiniu teisės aiškinimo būdais. Jau iš pačios normos gramatinės konstrukcijos, vartojamo žodžio „pažeidėjas“ seka, kad ja remiantis konfiskacija yra galima tik tuomet, kai yra nustatomos tiesioginės sąsajos ne tik tarp padaryto pažeidimo ir automobilio panaudojimo, bet ir tarp padaryto pažeidimo ir automobilio perleidimo pažeidėjo šeimos nariui ar artimam giminaičiui (pavyzdžiui, automobilis perleidžiamas siekiant išvengti gręsiančio konfiskavimo). Iš aiškinamojo rašto, lydinčio naujos redakcijos ATPK 26 straipsnio projektą, kuriuo siaurintos konfiskavimo galimybės, matyti, kad įstatymo leidėjas tokiu būdu siekė daugiau apsaugoti asmenų, kurių turtas kitų asmenų panaudotas administraciniams teisės pažeidimams daryti, teises.

Iš byloje esančių Transporto priemonės registravimo liudijimo kopijos ir S. P. paaiškinimų matyti, kad automobilis „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra įgytas iki nagrinėjamo pažeidimo padarymo. Teismas nenustatė jokių sąsajų, siejančių minėto automobilio perleidimą D. P. ir jo padarytą pažeidimą. Kaip jau buvo minėta, duomenų, kad S. P., laikinai perleisdama savo sutuoktiniui D. P. automobilio valdymą, būtų žinojusi, kad jis bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti, nėra. Tad spręstina, jog nagrinėjamu atveju nėra ATPK 26 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytos sąlygos, būtinos ne pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimo taikymui. Apeliacinės instancijos teismo išvados atitinka ir esamą teismų praktiką (pvz. Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-394-312/2016).

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti remiantis Vilniaus teritorinės muitinės apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.