Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. L. skundą dėl Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjo E. D. 2021 m. sausio 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-629-2021.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. gruodžio 1 d. R. L. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad R. L. 2020 m. rugsėjo 23 d., 7.40 val. Kaune, Neries krantinėje vairavo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, alkotesteriu „Alcotes 6810, Nr. ARZH-0077, jam nustatyta 0,45 promilės girtumas (paklaida ±0,01 promilės). Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą.

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo E. D. 2021 m. sausio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-629-2021 R. L. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta 800 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

Pareiškėjas R. L., nesutikdamas su Institucijos 2021 m. sausio 12 d. nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašo nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skunde pareiškėjas nurodė, kad 2020 m gruodžio 1 d. jis buvo iškviestas į Instituciją pas vyresniąją tyrėją R. J., kur jam buvo įteiktas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 20-ANR P-78229-2020. Jis pareigūnei pateikė paaiškinimą dėl 2020 m, rugsėjo 23 d. įvykio, nesutikdamas su jam inkriminuojamo nusižengimo kvalifikavimu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, bei nesutikdamas su įvykio vietoje policijos pareigūnų atlikta neblaivumo tikrinimo procedūra, o vėliau papildomai pateikė ir rašytinius paaiškinimus. Administracinių nusižengimų bylos pagal savo esmę yra baudžiamojo pobūdžio ir nagrinėjant jas turėtų būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administracinių nusižengimų nagrinėjimo procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas, turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu, buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, o svarbiausia, kad būtų laikomasi procesinių normų iškeliant, nagrinėjant ir skiriant nuobaudą. Pareiškėjo manymu, Institucija nesilaikė procesinių normų, todėl priimtas Nutarimas turėtų būti naikinimas, nes AN byla išnagrinėta neteisingai, su akivaizdžiais procesinės teisės normų pažeidimais. 2020 m. rugsėjo 23 d. įvykio vietoje aplinkybes fiksavę policijos patruliai pažeidė: 1) LR Policijos Generalinio komisaro 2006 m. birželio 30 d. Nr. 5-V-412 instrukcijų reglamentą ir tinkamai nesivadovavo „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d, nutarimu Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 56-2000), nuostatomis, siekiant tinkamai organizuoti patrulių veiklą“ instrukcijas; 2) Alcotest 6810 Nr. ARZH-0077, kuriuo buvo fiksuotas pareiškėjui 0,45 promilės girtumas naudojimo instrukcijas, o vėliau, Institucija visiškai šių aplinkybių netyrus priėmė nepagrįstą ir neteisėtą Nutarimą. ANK 567 straipsnis nurodo, kad: 1. Pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes; 2. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryto turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. L. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 23 d., 7.40 val. Kaune, Neries krantinėje vairavo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis skubėjo į darbą ir pakliuvo į eismo įvykį, dėl ko susinervino, laukė rūkė. Eismo įvykyje dalyvavo 4 automobiliai. Jis važiavo pirmas. Ketvirtas automobilis įvažiavo į trečią, šis į antrą, o tada antrasis į jo automobilį. Atvykęs policijos ekipažas suformino įvykio medžiagą. Iš vakaro jis buvo gėręs 3 butelius alaus. Alkoholio kvapas negalėjo jaustis. Policijos pareigūnai neklausė, ar jis tuo metu prieš 15 min. nebuvo gėręs. Jam buvo nustatytas 0,45 promilės girtumas. Antrą kartą jo neblaivumo netikrino, nors jis to ir prašė. Apie galimybę važiuoti tikrintis kraują į medicinos įstaigą policijos pareigūnai jam nepasakė. Žinojo, kad negalima važiuoti išgėrus. Įvykio įforminimas truko ilgai, todėl jis negalėjo nuvykti pasitikrinti kraujo dėl girtumo.

Liudytojas A. B. parodė, kad jis dirba patrulių rinktinėje. 2020 m. rugsėjo 23 d. ryte Neries kr. įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo 4 automobiliai. Jis buvo atvykęs į eismo įvykio vietą, tikrino vairuotojų blaivumą. Pareiškėjo R. L. jis paklausė, ar 15 min bėgyje nevartojo alkoholio. Jis pasakė, kad nevartojo, nurodė, kad gėrė iš vakaro. R. L. buvo nustatytas 0,45 promilės girtumas. Nepamena, ar jis prašė pūsti antrą kartą. Antrą kartą pūsti jam nedavė, rūpinosi avarijos metu viename automobilyje sužalota nukentėjusiąja. Įvykio metu antrą kartą pūsti buvo neprivaloma, pareiškėjas nebuvo įvykio kaltininkas. Įvykio įforminimas truko iki valandos laiko.

Liudytojas P. G. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 23 d. įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo 4 automobiliai. Į įvykio vietą jis atvyko su kolega A. B.. Jis tikrino, ar visi vairuotoji turi galiojančius dokumentus. Girtumo jis netikrino, girtumą tikrino A. B..

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), visuma.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo E. D. 2021 m. sausio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-629-2021 R. L. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta 800 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. Jis nubaustas už tai, kad 2020 m. rugsėjo 23 d., 7.40 val. Kaune, Neries krantinėje vairavo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, alkotesteriu „Alcotes 6810, Nr. ARZH-0077, jam nustatyta 0,45 promilės girtumas (paklaida ±0,01 promilės). Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą.

Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Pareiškėjas nesutinka su jam paskirta nuobauda. Paaiškino, kad iš vakaro buvo gėręs alaus, o 2020 m. rugsėjo 23 d. ryte vairavo jausdamasis visai gerai. Jis, vairuodamas automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Neries kr. pakliuvo į eismo įvykį. Policijos pareigūnas tikrino jo blaivumą ir nustatė 0,45 promilės girtumą. Pareiškėjas nurodė prašęs antrą kartą pūsti, tačiau pareigūnas neleido, apie galimybę tikrintis neblaivumą gydymo įstaigoje jam nesakė.

Teismo posėdžio metu apklaustas pareigūnas A. B. nurodė, jog tikrino eismo įvykyje dalyvavusio R. L. blaivumą, prieš tai paklausęs, ar jis 15 min. bėgyje nevartojo alkoholio. Negalėjo prisiminti, ar pareiškėjas prašė pūsti antrą kartą, tačiau pagal tuo metu galiojančias taisykles jam antrą kartą duoti pūsti buvo neprivaloma, jis nebuvo įvykio kaltininkas. Dokumentų pildymas užtruko iki valandos laiko. Parodė, kad pareiškėjui R. L. alkotesteriu buvo nustatytas 0,45 promilių neblaivumas.

Įvykio metu galiojusių Lietuvos Respublikos vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo 4 punkte nustatyta, kad policijos, pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą.

Nagrinėjamu atveju eismo įvykyje dalyvavo 4 automobilių vairuotojai. Automobilio „Chevrolet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja S. A. dėl kaklo skausmų buvo išvežta į KMUK (administracinio nusižengimo bylos b. l. 40), tačiau Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. spalio 11 d. specialisto išvadoje Nr. G 2670/2020 (02) nurodyta, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose S. A. jokie išoriniai sužalojimai nenustatyti. Atliktoje kaklo kompiuterinėje tomogramoje kaklo traumos požymių nėra (administracinio nusižengimo bylos b. l. 37–38). Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas R. L. nebuvo įvykio kaltininkas. Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjui policijos pareigūnai duoti antrą kartą pūsti neprivalėjo.

Įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu. Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas pareiškėjo neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar kad pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo Taisyklėmis, nėra. Paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais ir patikimais, jei neįrodoma priešingai. Papildomos priemonės naudojamos tuo atveju, jei dėl alkotesteriu atlikto patikrinimo rezultatų kyla abejonių. Nagrinėjamu atveju tokių abejonių nekilo. Byloje pateiktas alkotesterio patikros sertifikatas, nurodant galimas paklaidas, alkotesterio numerį, patikros metodiką ir pan. Šis sertifikatas patvirtina, kad alkotesteris, kuriuo buvo tikrintas pareiškėjo neblaivumas, buvo tinkamas naudoti, o sertifikato galiojimo laikas tikrinimo metu pasibaigęs nebuvo (sertifikatas galiojo iki 2020 m. spalio 27 d.). Taip pat pažymėtina, kad teisės aktai neįtvirtina pareigūnams pareigos kiekvienu atveju be išimties po du kartus tikrinti asmenį alkotesteriu, tuo nepaneigiant asmens teisės prašyti, jei jis nesutinka su alkotesterio duomenimis, kad jis būtų dar kartą patikrintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12/2014). Taigi asmuo, nesutinkantis su alkotesterio rezultatais, turi teisę pats prisistatyti į medicinos įstaigą tam, kad būtų patikrintas jo neblaivumas. Ši teisė numatyta Taisyklių 29 punkte (jeigu asmuo atsisako tikrintis arba medicininės apžiūros ar nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos ar administracijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio siuntimu, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros arba jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis). Kaip matyti iš skundo, pareiškėjas apie galimybę vykti į medicinos įstaigą žinojo tačiau ja nepasinaudojo, nors su alkotesterio rezultatais nesutiko.

Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjo neblaivumo tikrinimo procedūra nebuvo pažeista, ji buvo atlikta laikantis aukščiau paminėtų taisyklių.

Be šių įrodymų pareiškėjo kaltę patvirtina policijos pareigūnų paaiškinimas, tarnybinis pranešimas, sprendimas nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, eismo įvykio vietas planas, fotonuotraukos iš eismo įvykio vietos, įvykio ROIK duomenys. Aptarti įrodymai ir rašytinė bylos medžiaga neabejotinai patvirtina, kad pareiškėjas R. L. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį – jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (tai yra daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės). Todėl įvertinus paminėtąsias aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, ir naikinti jį pagrindo nėra.

Už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą skiriama nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų bauda. Pareiškėjui R. L., atsižvelgiant į jo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda ir 12 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.

Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo turtinę padėtį. Iš jo paaiškinimų matyti, kad jis dirba. Teismo manymu, pareiškėjui paskirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda yra adekvati ir proporcinga padarytam nusižengimui, individualizuota tinkamai.

Už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomas ir skiriamas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Analizuojamu atveju pareiškėjui buvo paskirtas minimali bauda ir minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Sprendžiant šios administracinio poveikio priemonės taikymo termino pagrįstumą, pastebėtina, kad pareiškėjas padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, apeliantą charakterizuoja labiau neigiamai, tuo labiau, kai jis turi ir kitų galiojančių administracinių nuobaudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Pareiškėjui inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu eismas buvo intensyvus, pareiškėjas važiavo judria Kauno miesto gatve. Administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį kyla ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, asmeniui skiriama nepriklausomai nuo padarytos žalos ar eismo intensyvumo, į šias aplinkybes gali būti atsižvelgiama individualizuojant nuobaudą sankcijos ribose. Neabejotina, kad atsižvelgdamas būtent į galimas transporto priemonių vairavimo apsvaigus nuo alkoholio pasekmes, sankcijoje už šį nusižengimą nustatydamas ne tik baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, įstatymo leidėjas siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui, todėl šiuo atveju sumenkinti įstatymo leidėjo poziciją ir švelninti už komentuojamų veiksmų padarymą įstatyme numatytą administracinę atsakomybę, sutrumpinant skirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, arba šios administracinio poveikio priemonės visai neskiriant, nėra jokio pagrindo.

Pareiškėjui atimta teisė vairuoti 12 mėnesių. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas nusižengimo padarymo metu turėjo galiojančią nuobaudą už ANK 416 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą (nusižengimas padarytas 2020 m. birželio 24 d.). Prieš tai buvo baustas už 2016 m. rugpjūčio 2 d. padarytą nusižengimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 4 dalyje. Šios aplinkybės parodo, kad pareiškėjas nėra dažnai pažeidinėjantis kelių eismo taisykles. Pareiškėjas neblaivus vairavo pirmą kartą, nustatytas 0,45 promilių neblaivumas iš esmės nežymiai viršijo leistiną 0,40 promilių ribą, nusižengimas buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, todėl teismas mano, jog specialiosios teisės atėmimas šiuo atveju net ir sankcijoje numatytam minimaliam laikotarpiui (12 mėn.) savo neigiamu poveikiu ir pasekmėmis būdų akivaizdžiai neteisinga, neproporcinga nusižengimo pavojingumui bei asmens pavojingumui poveikio priemonė.

Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, taip pat vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, jog ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti pareiškėjui sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 9 mėnesių. Atsižvelgus į pareiškėjo asmenybę, neabejotina, kad net ir atėmus jam teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui negu ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas minimalus terminas, jis vis dėlto patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu teisės pažeidimu, ir tai jam turės akivaizdų prevencinį poveikį.

Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo E. D. 2021 m. sausio 12 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-629-2021 keistinas, pareiškėjui nustatant trumpesnį teisės vairuoti atėmimo terminą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir aukštesnis teismas (pvz., Kauno apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2-435-397/2018, Nr. AN2-198-658/2019, kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

R. L. skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo E. D. 2021 m. sausio 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-629-2021 pakeisti ir nustatyti R. L. 9 (devynių) mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.