Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos T. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos T. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – V. S., SĮ „Susisiekimo paslaugos“, antstolis Dalius Traigys,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Antstolis 2022 m. vasario 1 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

4. Nurodė, kad vykdo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2011 m. liepos 21 d. nutarimą dėl 23,17 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. S. išieškotojo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai. Atliekant vykdymo veiksmus antstolis nustatė, kad skolininko ir jo sutuoktinės turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatyta, todėl antstolis areštavo skolininko sutuoktinės lėšas ir turtines teises bei išsiuntė šalims pasiūlymą pateikti antstoliui Sprendimo vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu. Pažymėjo, kad pareiškėjos nurodyta įmonė IĮ „Almasta“, kurios savininku yra skolininkas, nuo 2019 m. balandžio 9 d. yra likviduota.

5. Suinteresuoti asmenys SĮ „Susisiekimo paslaugos“ ir V. S. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į skundą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

13. Pareiškėja jokio patvarkymo į savo skundą iš antstolio nėra gavusi, todėl ji nesikreipė su skundu dėl antstolio veiksmų į teismą, kad būtų galima teismo posėdyje išnagrinėti civilinę bylą pagal pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų.

14. Nėra jokių įrodymų, kad įmonė IĮ „Almasta“, kurios savininku yra skolininkas, nuo 2019 m. balandžio 9 d. yra likviduota, apie likvidavimą nieko nežino, nėra aišku, kuris teismas priėmė nutartį, likvidatoriaus vardas ir pavardė. Likvidavimo faktas yra klaidingas, teismas priėmė nutartį pagal klaidingą informaciją.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

16. Pareiškėja kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – Federacinės žemės centrinės mokesčių tarnybos 2013 m. birželio 17 d. laišką ir jo vertimą.

17. Bylos proceso eigai optimizuoti yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks įstatymo leidėjo įtvirtintas naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme reglamentavimas yra nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą ribotą apeliaciją, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan.

18. Teismo vertinimu, konkrečiu atveju aplinkybių, lemiančių būtinybę priimti naujus rašytinius įrodymus – Federacinės žemės centrinės mokesčių tarnybos 2013 m. birželio 17 d. laišką ir jo vertimą, nenustatyta, pareiškėjai nepateikus racionalaus paaiškinimo, kodėl minėti rašytiniai įrodymai negalėjo ir nebuvo pateikti laiku antstoliui ar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl atsižvelgiant į naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo tikslus, jie yra nevertintini (CPK 314 straipsnis).

Dėl ginčo esmės

19. Atskirajame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio priimto turto arešto akto bei patvarkymo dėl pranešimo apie turto arešto aktą (aprašą), teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

20. Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis Dalius Traigys vykdo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2011 m. liepos 21 d. išduotą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 23,17 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. S. išieškotojo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai. Vykdymo procese antstolis nustatė, jog skolininkas nedirba, skolininko įmonė IĮ „Almasta“ nuo 2019 m. balandžio 9 d. likviduota bankrutavus, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, skolininko sąskaitos areštuotos, tačiau jokių lėšų nebuvo gauta, skolininkas nuo 1993 m. birželio 6 d. yra vedęs T. S. Antstolis 2022 m. sausio 10 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininko sutuoktinei priklausančias pinigines lėšas 134,56 Eur sumai. 2022 m. sausio 10 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turtinių teisių arešto areštavo T. S. priklausančias turtines teises 134,56 Eur sumai į reguliariai išmokėtinas pinigines lėšas, kurios mokamos kaip darbo užmokestis arba kaip lėšos prilygintos darbo užmokesčiui bei pateikė šį patvarkymą pareiškėjos darbovietei UAB „Švaros biuras“. Antstolis 2022 m. sausio 10 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlė skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto ir kitų dokumentų gavimo, kuriais taikomi apribojimai, surašymo dienos pateikti antstoliui sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Pareiškėja 2022 sausio 23 d. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų. Antstolis 2022 m. vasario 1 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir skundą persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 14 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.

21. Apeliantė (pareiškėja) atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad jokio patvarkymo į savo skundą iš antstolio nėra gavusi, todėl ji nesikreipė su skundu dėl antstolio veiksmų į teismą, kad būtų galima teismo posėdyje išnagrinėti civilinę bylą pagal pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė klaidingą nutartį, kadangi nėra jokių įrodymų, kad įmonė IĮ „Almasta“, kurios savininku yra skolininkas, nuo 2019 m. balandžio 9 d. yra likviduota, apeliantė apie likvidavimą nieko nežino. Tokius apeliantės argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant užtikrinti antstolio atliekamų veiksmų teisėtumą vykdymo procesu suinteresuotam asmeniui, manančiam, kad antstolio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti pažeidžia teises ar įstatymų saugomus interesus, suteikta teisė apskųsti antstolio procesinius veiksmus arba atsisakymą atlikti procesinius veiksmus (CPK 510 straipsnis). Antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimas reglamentuojamas CPK V dalies „Ypatingoji teisena“ XXXI skyriaus „Bylos dėl antstolių ir notarinių veiksmų“ normų. Šiame skyriuje nustatytas vykdymo proceso dalyvių pažeistų teisių gynimo būdas, kuris įgyvendinamas suinteresuotam asmeniui paduodant skundą dėl antstolio veiksmų CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-687/2019).

23. CPK 510 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Sprendimų vykdymo instrukcijos 57 punkte taip pat nustatyta, kad, jei antstolis atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su patvarkymu, kuriame nurodomi atsisakymo patenkinti skundą motyvai ir aplinkybės, ir vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

24. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja laikėsi CPK XXXI skyriuje nustatytos privalomos išankstinės skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme tvarkos, nes skundas buvo pateiktas antstoliui Daliui Traigiui, kuris jį išnagrinėjęs ir jo netenkinęs CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka skundą perdavė apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Pagal CPK 510 straipsnio 3 dalį antstolio patvarkymas, kuriuo nepatenkintas skundas persiunčiamas teismui, yra neskundžiamas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su skundo turiniu sprendė, kad pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas.

25. Pareiškėja nurodo, jog jokio patvarkymo į savo skundą iš antstolio nėra gavusi. Šie pareiškėjos argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad visi antstolio siųsti dokumentai įteikti tinkamai. Papildomai pažymint, kad apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja turėjo galimybę susipažinti su byloje esančiais duomenimis bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme – pirmosios instancijos teismas 2022 m. vasario 14 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjos skundą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2022 m. kovo 14 d. 14:00 val.; byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka buvo informuoti jiems išsiunčiant 2022 m. vasario 14 d. nutarties patvirtintas kopijas bei CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510–512 straipsniai). Taip pat kritiškai vertina apeliantės poziciją, kad ji nesikreipė su skundu dėl antstolio veiksmų į teismą, kad būtų galima teismo posėdyje išnagrinėti civilinę bylą pagal jos skundą dėl antstolio veiksmų, kadangi, kaip minėta, teisės aktų nustatyta tvarka, antstolis Dalius Traigys, išnagrinėjęs skundą ir jo netenkinęs CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka skundą perduoda apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

26. Sutuoktinių prievolės gali būti tiek asmeninės, tiek bendros (bendros – dalinės arba solidariosios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-687/2019). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.

27. Kai išieškoma pagal asmenines sutuoktinio prievoles, išieškojimas gali būti nukreipiamas ir į skolininko dalį jungtinėje nuosavybėje, tačiau turi būti laikomasi įstatymo nustatytos tvarkos. Pirmiausia išieškojimas turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto, tačiau tokio turto nesant ar esant nepakankamai – išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininko turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, dalį (CK 3.110 straipsnio 1 dalis, 3.112 straipsnio 1 dalis; CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko bendros dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis).

28. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). CK 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, pagal kurį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia: 1) mirus vienam iš sutuoktinių; 2) vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu; 3) pripažinus santuoką negaliojančia; 4) nutraukus santuoką; 5) sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija); 6) teismo sprendimu padalijus bendrą turtą; 7) sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą; 8) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui, nenustačius duomenų apie V. S. ir T. S. santuokos nutraukimą, sutuoktinių turto padalinimą, sudarytą vedybų sutartį, ar kitų CK 3.100 straipsnyje išvardytinų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindų, t. y. duomenų, kad sutuoktiniai būtų sudarę vedybų sutartį, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, sutuoktinių turtui taikė CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog antstolis vykdė išieškojimą iš asmeninio skolininko turto. Iš esamų rašytinių įrodymų matyti, jog antstolis, prieš areštuodamas skolininko sutuoktinės (pareiškėjos) pinigines lėšas, nustatė ir patikrino, ar skolininkas gauna pajamas, nustatė, kad skolininkas nedirba, skolininko įmonė IĮ „Almasta“ nuo 2019 m. balandžio 9 d. likviduota bankrutavus, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, skolininko sąskaitos areštuotos, tačiau jokių lėšų nebuvo gauta. Pažymėtina ir tai, kad antstolis priėmęs minėtus patvarkymus piniginių lėšų iš pareiškėjos neišieškojo, o tik jas areštavo iki bus nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje į kurią gali būti nukreiptas skolos išieškojimas. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolis ėmėsi visų jam įstatymu suteiktų įgalinimų, kad skolininko skola visų pirma būtų išieškota iš jo turto, ir tik nustačiusi, kad tokio turto nėra, areštavo skolininko sutuoktinės gaunamas lėšas.

30. Dėl nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog antstolio 2022 m. sausio 10 d. priimtas turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2022 m. sausio 10 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turtinių teisių arešto vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas. Todėl naikinti minimų dokumentų atskirajame skunde nurodytais argumentais, apeliacinio teismo nuomone, nėra jokio pagrindo.

31. Pareiškėja nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priėmė klaidingą nutartį, kadangi nėra jokių įrodymų, kad įmonė IĮ „Almasta“, kurios savininku yra skolininkas, nuo 2019 m. balandžio 9 d. yra likviduota, apeliantė apie likvidavimą nieko nežino. Šie pareiškėjos argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 7 d. priėmė sprendimą dėl IĮ „Almasta“ pabaigos, nutartis įsiteisėjo 2019 m. balandžio 8 d., šias aplinkybes konstatavo ir antstolis.

Dėl bylos procesinės baigties

10. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl atskirasis skundas netenkinamas ir skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

11. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

pareiškėjos T. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-7400-566/2022 palikti nepakeistą.