Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos atstovui Vaidui Giršvildui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. D., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenčio (duomenys neskelbtini), dirbančio, skundą dėl 2026 m. vasario 6 d. Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos nutarimo Nr. 0239-ANR_N-25115-2026 administracinėje byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdyba (toliau – ir Institucija) 2025 m. gruodžio 18 d. automatiniu būdu suformavo administracinio nusižengimo protokolą Nr. 00-ANR_P-475519-2025 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 6 dalį, už tai, kad M. D. Klaipėdos rajono savivaldybėje vairuodamas transporto priemonę „Audi S8“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą 110 km/val. greitį viršijo 77km/val. (įvertinus paklaidą) – važiavo 187 km/val. greičiu, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 127 punktą. Nusižengimui nustatyti panaudota techninė priemonė – mobilusis greičio matuoklis „Poliscan FM1“. Administracinio nusižengimo protokolas surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjo M. D. skundas netenkintinas

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Pareiškėjas M. D. patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad vairuodamas automobilį „Audi S8“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) magistraliniame kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda Klaipėdos rajono sav., 297,725 kilometre, 2025 m. gruodžio 11 d. 15.18 val., nustatytą 110 km/val. greitį viršijo 77 km/val. - važiavo 187 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą), taip pažeidė KET 127 punktą ir nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį. Jam paskirta administracinė nuobauda – 545 eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – 6 mėnesių specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemonę) atėmimas.

ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų. ANK 416 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog už ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių.

M. D. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje. Ginčo dėl to, jog M. D. vairavo transporto priemonę – nėra. Taip pat nėra ginčo ir dėl nusižengimo padarymo fakto. Priešingai, M. D. sutinka su padarytu administraciniu nusižengimu ir paskirtu baudos dydžiu, tačiau nesutinka su Institucijos paskirtos administracinės poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo dydžiu.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikoma administracinio poveikio priemonė, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Nors M. D. neginčija padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio62 dalyje, sutinka su paskirta 545 eurų dydžio bauda, tačiau bylos duomenys patvirtina, jog Pareiškėjas anksčiau daug kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, po šio pažeidimo vėl tris kartus baustas administracine tvarka. Tai neleidžia šio pažeidimo vertinti kaip atsitiktinio ar išimtinio, todėl nėra pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos.

Pareiškėjo skunde nurodomi darbo ir šeimos poreikiai (dalyvavimas vaiko auklėjime ir išlaikymas) taip pat nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmens darbo pobūdis ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones turėjimo būtinybė darbui savaime nelaikomi išimtinėmis aplinkybėmis, pateisinančiomis sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės švelninimą ar netaikymą. Priešingu atveju asmenys, kurių darbas susijęs su transporto priemonių vairavimu, atsidurtų palankesnėje padėtyje negu kiti teisės pažeidėjai, o tai prieštarautų teisingumo ir asmenų lygybės principams. Vien tai, kad paskirta nuobauda sukelia neigiamų padarinių asmeniui, savaime nėra išimtinė aplinkybė, nes tokios pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo padarinys (Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-128-737/2026).

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, M. D. paskirta bauda, atitinkanti ANK 416 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytą baudą – 545 eurai. Administracinio poveikio priemonė - specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kuris nagrinėjamu atveju yra privalomas, skirta maksimaliam terminui, numatytam ANK 416 straipsnio 7 dalyje, t.y. 6 mėnesiams. Skiriant nuobaudą atsižvelgta į vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusižengimas padarytas pakartotinai, į tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Taigi, nustatant ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, turi būti nustatyti du šią aplinkybę sudarantys elementai – prisipažinimas padarius nusižengimą ir nuoširdus gailėjimasis. Prisipažinimas nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta esmines padarytos veikos aplinkybes, o nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto administracinio nusižengimo paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti administracinio nusižengimo padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į padarytą veiką. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusižengimo nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą nusižengimą, kaltės visišką pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki nusižengimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais (Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-122-988/2026). Vis dėl to, M. D., nors teisme ir neneigė padaręs administracinį nusižengimą, pripažino kaltę, nurodė, kad gailisi, tačiau Pareiškėjas administracinius nusižengimus daro sistemingai, pakartotinai, turėdamas galiojančias nuobaudas, o tai suponuoja pagrindą jo gailėjimąsi vertinti kaip deklaratyvų, išreikštą formaliai, siekiant švelnesnės atsakomybės taikymo.

ANK 34 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, Institucija tinkamai taikė ANK 34 straipsnio nuostatas paskiriant nuobaudą M. D., todėl pagrindo keisti nuobaudos dydį nėra.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2026 m. vasario 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-25115-2026 paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principą, bei yra proporcinga M. D. padarytam administraciniam nusižengimui ir jo asmenybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo M. D. skundo netenkinti.

Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2026 m. vasario 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-25115-2026 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.