Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. (J. K.) atstovo advokato Augustino Vaičiūno skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2026 m. sausio 22 d. nutarties, kuria atmestas J. K. atstovo advokato Augustino Vaičiūno skundas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. spalio 22 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-19788-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. J. K. atstovas, advokatas Augustinas Vaičiūnas, Institucijos nutarimą apskundė Kauno apylinkės teismui, prašydamas jį panaikinti ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną J. K. atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

J. K. atstovo advokato Augustino Vaičiūno apeliacinis skundas netenkinamas.

4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą pagal apeliacinį skundą, patikrina administracinio nusižengimo byloje priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. J. K. atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad J. K. nepadarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo. Apelianto įsitikinimu, J. K. nesukėlė pavojaus kitiems eismo dalyviams, kelkraščiu važiavo lėtai, nesiekė demonstruoti savo išskirtinumo ir neturėjo chuliganiškų paskatų. Be to, skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo teisėtumo. Apelianto įsitikinimu, administracinio nusižengimo teisena J. K. atžvilgiu turėtų būti nutraukta arba jo veika perkvalifikuota į ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Nesant pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, apeliantas prašo pakeisti institucijos nutarimą ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, arba šią poveikio priemonę sutrumpinti. Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Atsižvelgdamas į šiuos argumentus, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo ribose.

5. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė J. K. veikoje visus ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius. Todėl pagrįstai nuspręsta taikyti jam administracinę atsakomybę, o paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė individualizuotos tinkamai, laikantis ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatytos administracinių nuobaudų paskirties ir skunde minimo konstitucinio proporcingumo principo.

Dėl ANK 420 straipsnio 2 dalies požymių buvimo

6. Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių J. K. kaltę pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, todėl jis pagrįstai pripažintas padaręs šioje teisės normoje numatytą administracinį nusižengimą.

7. Apeliaciniame skunde J. K. atstovas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepakankamai atsižvelgė į įvykio metu susiklosčiusias aplinkybes, t. y. į tai, kad, jo vertinimu, važiuodamas kelkraščiu J. K. nesukėlė pavojaus kitiems eismo dalyviams, kelkraščiu važiavo lėtai, neturėjo chuliganiškų paskatų ir nesiekė demonstruoti savo išskirtinumo. Įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.

8. J. K., sustabdytas policijos pareigūnų, nurodė supratęs, kad pažeidė KET, ir paaiškino skubėjęs į 15.00 val. „Nemuno žiede“ vykusį renginį. Aplinkybė, kad jam buvo svarbu į renginį atvykti laiku, nepaneigia pareigos laikytis KET reikalavimų ir nesudaro pagrindo jų nepaisyti. Iš bylos duomenų matyti, kad J. K. kelkraščiu apvažiavo transporto priemonių spūstį, taip įgydamas nepagrįstą pranašumą prieš kitus eismo dalyvius, kurie toje pačioje eismo situacijoje laukė bendrame transporto sraute. Tokie veiksmai, atsižvelgiant į jų pobūdį ir atlikimo aplinkybes, pagrįstai įvertinti kaip demonstravę išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Vien aplinkybė, kad pareiškėjas skubėjo, nagrinėjamu atveju nelaikytina pateisinama priežastimi pažeisti KET. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad J. K., išvažiuodamas į dešinės pusės kelkraštį ir juo apvažiuodamas transporto priemonių koloną, veikė sąmoningai, o jo elgesys pagrįstai pripažintas chuliganišku vairavimu, atitinkančiu ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius.

10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad J. K. pažeidė KET 4, 5, 9 ir 125 punktų reikalavimus, nes, važiuodamas dešinės pusės kelkraščiu, apvažiavo ta pačia kryptimi judančias transporto priemones ir taip sąmoningai nepaisė eismo dalyviams privalomų atsargumo bei savitarpio pagarbos reikalavimų. Tokiais tyčiniais veiksmais jis kėlė pavojų eismo saugumui bei kitų eismo dalyvių saugumui, o šiuos veiksmus padarė dėl chuliganiškų paskatų.

11. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad J. K. važiuoja kelkraščiu, apvažiuodamas iš pradžių sustojusias, o vėliau lėtai judančias transporto priemones. Taip pat matyti, kad tik pamatęs policijos pareigūnų automobilį J. K. bando persirikiuoti atgal į pirmąją eismo juostą. Vaizdo įraše užfiksuota, kad jis važiuoja gerokai greičiau negu juda transporto priemonių srautas, o kairiojo posūkio signalas, kurį vairuotojas privalo rodyti siekdamas persirikiuoti, įjungiamas tik tuo metu, kai pamatoma pareigūnų transporto priemonė.

12. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad išvažiavęs į kelkraštį siekė tik įvertinti priekyje esančią eismo situaciją, tačiau ši versija neatitinka byloje esančių duomenų visumos. Iš vaizdo įrašo matyti ne trumpalaikis išvažiavimas į kelkraštį siekiant apsižvalgyti, bet nuoseklus važiavimas juo apvažiuojant sustojusias ir lėtai judančias transporto priemones, judant greičiau negu pagrindinis transporto srautas. Taip pat matyti, kad kairysis posūkio signalas nebuvo rodomas iš karto išvažiavus į kelkraštį ar tariamai ieškant galimybės grįžti į eismo juostą, bet buvo įjungtas tik pamačius priekyje policijos pareigūnų automobilį. Šios aplinkybės objektyviai paneigia teiginį, kad pareiškėjo tikslas buvo vien įvertinti eismo situaciją priešais.

13. Šią išvadą patvirtina ir pirminiai paties J. K. paaiškinimai. Sustabdytas policijos pareigūnų jis nenurodė, kad išvažiavo į kelkraštį norėdamas įvertinti eismo situaciją ar ieškoti galimybės pasirinkti kitą maršrutą; priešingai, jis iš karto pripažino, kad yra kaltas dėl važiavimo kelkraščiu, ir paaiškino skubėjęs į renginį. Taigi pareiškėjo vėliau iškelta versija ne tik atsirado jau ginčo nagrinėjimo metu, bet ir yra paneigiama objektyviais bylos duomenimis, todėl pagrįstai vertintina kaip gynybinė pozicija, pateikta siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

14. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad 2024 m. rugpjūčio 19 d. ir 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimai yra neteisėti, o skundą nagrinėję teismai dėl to nepasisakė. Su šiuo argumentu nėra pagrindo sutikti. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu J. K. buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, tačiau, jam šį nutarimą apskundus, institucija, veikdama pagal ANK 625 straipsnį, iš dalies sutiko su skundu, panaikino skundžiamą nutarimą ir 2024 m. rugsėjo 12 d. priėmė naują nutarimą. Taigi 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimas buvo priimtas ne savavališkai, o įstatymo tiesiogiai nustatytos procedūros pagrindu.

15. ANK 625 straipsnyje aiškiai numatyta, kad ne teismo tvarka nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusi institucija gali visiškai ar iš dalies sutikti su skundu, panaikinti skundžiamą nutarimą ir, netaikydama ANK 616 straipsnyje nurodytų procedūrų, priimti naują nutarimą išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje. Todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad pati 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimo priėmimo procedūra buvo neteisėta. Be to, šio nutarimo teisėtumas jau buvo patikrintas teismine tvarka: dėl jo pasisakė tiek Kauno apylinkės teismas, tiek Kauno apygardos teismas, o atitinkami procesiniai sprendimai yra įsiteisėję. Dėl to apeliacinės instancijos teismas neturi nei teisinio, nei procesinio pagrindo iš naujo kvestionuoti jau galutinai įvertinto klausimo. Kadangi 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas buvo panaikintas 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimu, jis nebegalioja, todėl atskirai vertinti jo teisėtumą taip pat nėra pagrindo.

16. Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad pareigūnų parodymai dėl J. K. nuvažiuoto atstumo ir kai kurių sustabdymo aplinkybių nėra visiškai tapatūs. Tačiau šie netikslumai nesudaro pagrindo pripažinti pareigūnų parodymus nepatikimais ar paneigti J. K. atsakomybę. Atsakomybei pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį kilti lemiamą reikšmę turi ne tikslus kelkraščiu nuvažiuotas atstumas, o tai, kad J. K. sąmoningai važiavo kelkraščiu, apvažiuodamas transporto priemonių spūstį. Būtent šią esminę aplinkybę pareigūnų parodymai patvirtina nuosekliai, ir ji sutampa su kitais byloje esančiais duomenimis, visų pirma vaizdo įrašu.

17. G. Š. nurodyta aplinkybė, kad įvykio dieną buvo ir daugiau pažeidimų, todėl ji galėjo suklysti dėl kai kurių šalutinių detalių, savaime nepaneigia jos parodymų patikimumo dėl esminių bylos aplinkybių. Vaizdo įraše užfiksuotas pats J. K. elgesys, jo važiavimas kelkraščiu ir paaiškinimas, kad jis skubėjo į renginį. Todėl nedideli pareigūnų parodymų neatitikimai dėl papildomų detalių nepaneigia pagrindinių faktinių aplinkybių ir nesudaro pagrindo netikėti policijos pareigūnų parodymais apie nagrinėjamą įvykį.

18. Aplinkybė, kad A. M. pats nedalyvavo įvykio fiksavime, šiuo atveju nesudaro pagrindo abejoti skundžiamo nutarimo pagrįstumu, nes pareiškėjo veika nustatyta ne vien jo paaiškinimais, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais – vaizdo įrašu, įvykį fiksavusių pareigūnų parodymais ir paties pareiškėjo pirminiais paaiškinimais.

19. Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, išsamiai ir nešališkai įvertino byloje esančius įrodymus, o jų visumą pagrįstai pripažino pakankama išvadai, kad J. K. padarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Nenustačius esminių teisės taikymo ar įrodymų vertinimo klaidų, nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, keisti institucijos nutarimą ar perkvalifikuoti J. K. veiksmus pagal kitą ANK straipsnį.

Dėl J. K. paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo ir ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo

20. ANK 420 straipsnio 2 dalyje už chuliganišką vairavimą numatyta bauda vairuotojams nuo 450 iki 550 eurų. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje institucijos 2025 m. spalio 22 d. nutarimu J. K. paskirta 500 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 12 mėnesių.

21. Apeliaciniu skundu pateikiamas alternatyvus prašymas neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, arba paskirti ją trumpesniam negu minimalus laikotarpiui. Skunde teigiama, kad nepagrįstai nenustatyta J. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, taip pat neįvertinta tai, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra itin reikalinga darbui.

22. ANK 34 straipsnio 6 dalis numato galimybę skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta sankcijoje, tačiau ši nuostata taikytina tik išimtiniais atvejais, kai nustatoma aplinkybių visuma, leidžianti daryti išvadą, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiu atveju prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju tokių išimtinių aplinkybių nenustatyta.

23. Nors J. K. pripažino patį važiavimo kelkraščiu faktą, tačiau nepripažino esminių jo veikai inkriminuotų aplinkybių, visų pirma neigė siekęs apvažiuoti transporto priemonių spūstį ir savo elgesį aiškino skubėjimu į renginį. Tokia pozicija rodo ne nuoširdų gailėjimąsi, o siekį pateisinti savo elgesį ir sumenkinti padaryto pažeidimo pavojingumą, todėl tiek institucija, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad J. K. ir anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat ir už KET pažeidimus, o ir nagrinėjamos bylos proceso metu vėl buvo baustas administracine tvarka. Tai neleidžia šio pažeidimo vertinti kaip atsitiktinio ar išimtinio, todėl nėra pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos.

24. Apeliaciniame skunde nurodomi J. K. darbo poreikiai taip pat nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmens darbo pobūdis ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones turėjimo būtinybė darbui savaime nelaikomi išimtinėmis aplinkybėmis, pateisinančiomis sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės švelninimą ar netaikymą. Priešingu atveju asmenys, kurių darbas susijęs su transporto priemonių vairavimu, atsidurtų palankesnėje padėtyje negu kiti teisės pažeidėjai, o tai prieštarautų teisingumo ir asmenų lygybės principams. Vien tai, kad paskirta nuobauda sukelia neigiamų padarinių asmeniui, savaime nėra išimtinė aplinkybė, nes tokios pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo padarinys.

25. Institucija, įvertinusi bylos aplinkybes, tai, kad nebuvo nustatyta nei J. K. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgusi į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, paskyrė jam sankcijoje numatytą vidutinio dydžio baudą ir minimalaus termino administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių. Tokia administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra individualizuotos tinkamai, atitinka teisingumo ir proporcingumo principus.

26. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ar kitaip švelninti J. K. paskirtą administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę. Todėl keisti ar naikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. sausio 22 d. nutartį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą ir J. K. (J. K.) atstovo advokato Augustino Vaičiūno apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.