Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-07-10 · Administracinė byla Nr. eI3-10491-621/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-07-10
Bylos Nr.
eI3-10491-621/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01378-2024-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Žanas Kubeckas
Pareiškėjas
T. C.
Atsakovas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Trečiasis asmuo
draudimo bendrovės AAS, „BTA Baltic Insurance Company“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-10491-621/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01378-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.7.; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 10 d.Šiauliai
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Žanas Kubeckas,sekretoriaujant Palmirai Berberaušienei,dalyvaujant pareiškėjui T. C.,

atsakovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms I. Ž. ir V. K.,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. C. skundą atsakovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus; trečiasis suinteresuotas asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į Regionų administracinį teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2025 m. vasario 24 d. priimtą įsakymą Nr. K-227 ir grąžinti pareiškėją į Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto (budėtojo) pareigas, priteisti iš atsakovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją bei 6 procentų delspinigius nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėjo skunde nurodoma, kad 2024 m. rugpjūčio 28 d. Pareiškėjui buvo įteiktas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešimas Nr. DSS Priedas (Nr. 2), kuriame nurodoma, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1 punktu, siekiant efektyvinti Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) veiklą ir atsižvelgus į Skyriaus vedėjo G. B. 2024-08-26 tarnybinį pranešimą Nr. PP-3361 „Dėl suminės darbo laiko apskaitos ir budėtojų pareigybių“ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2024-08-26 įsakymu Nr. K-1123 „Dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2021 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. K-952 „Dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ nuo 2024 m. lapkričio 1 d. keičiamas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašas, t. y. panaikinamos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiųjų specialistų (budėtojų) pareigybės (toliau – Pranešimas). Pranešime taip pat nurodoma, jog Pareiškėjas 2024 m. spalio 31 d. bus atleistas iš Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto (budėtojo) pareigų. 2024 m. rugsėjo 12 d. Tarnyba pateikė pasiūlymus dėl laisvų pareigybių užėmimo. Siūlomose pareigybėse yra numatytos tos pačios pareigybės funkcijos kokios yra naikinamose pareigybėse. 2024 m. vasario 24 d. Tarnybos direktorius priėmė įsakymą Nr. K- „Dėl T. C. atleidimo iš pareigų“. Visų pirma, iki Pareiškėjo atleidimo dienos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos buvo 12 teritorinių skyrių. Kiekviename iš skyrių, tame tarpe ir Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje (toliau – Vilniaus skyrius), dirbo po 7 gynėjus (budėtojus) (toliau – Gynėjai), kurie reaguodavo į policijos pranešimus naktimis, savaitgaliais ir šventinėmis dienomis. Tarnybos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 26 d. priimtu įsakymu buvo nuspręsta panaikinti Vilniaus skyriaus Gynėjų pareigybes. Kitų teritorinių Skyrių Gynėjų pareigybės naikintos nebuvo. Pažymėtina, kad Vilniaus skyriuje tik Gynėjai dirbo pagal suminę darbo apskaitą, šias pareigybes buvo nuspręsta panaikinti ir vietoje jų įsteigti naujas pareigybes su identiškomis darbo funkcijomis, bei taip pat taikant suminę darbo laiko apskaitą. Akcentuotina, kad Tarnyba yra raštiškai nurodžiusi, jog yra keičiamos Gynėjų pareigybės aprašymo kai kurios nuostatos, atsižvelgus į Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos naują redakciją, tačiau iš esmės funkcijos nesikeičia, darbo užmokestis ir darbo vieta nesikeičia. Taip pat Tarnyba nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadas dėl reformos tikslingumo. Be to, reforma pažeidžia esamų Gynėjų lūkesčius į teisingą darbo apmokėjimą, kadangi Gynėjų atlyginimo koeficientas yra nuo 0.74 iki 1.01, o Vilniaus skyriaus reagavimo skyriuje naujai priimamiems tarnautojams suteikiamas koeficientas nuo 1.15. Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, jog valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama. Lietuvos teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad sprendžiant dėl valstybės tarnautojo atleidimo minėtu pagrindu teisėtumo reikia tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti tarnybos santykių nutraukimą su konkrečiu valstybės tarnautoju. Lietuvos teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad sprendžiant dėl valstybės tarnautojo atleidimo minėtu pagrindu teisėtumo reikia tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti tarnybos santykių nutraukimą su konkrečiu valstybės tarnautoju (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2736-415/2018 ir kt.). Būtina išsiaiškinti (nustatyti) atitinkamos pareigybės panaikinimo faktą, t. y. nustatyti, ar naikinamos pareigybės pagrindinės funkcijos ir paskirtis išlieka toliau arba jų realiai atsisakoma ir ši pareigybė tampa nebereikalinga, dėl to valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš tarnybos tuo pagrindu, kad jo pareigybė yra panaikinta. Darbuotojo ar valstybės tarnautojo atleidimas minėtais pagrindais gali būti pripažintas neteisėtu, jei vėlesni darbdavio sprendimai tiek dėl darbo organizavimo pakeitimų, tiek dėl kitų su darbuotojų teisine padėtimi susijusių klausimų leidžia daryti išvadą, kad darbdavys buvo nenuoseklus (pavyzdžiui, į atleisto darbuotojo vietą priėmė naują darbuotoją, vietoj panaikintos pareigybės įsteigė naują pareigybę su identiškomis funkcijomis ar pan.) ir tokių savo sprendimų nepagrindė naujai atsiradusiomis svarbią reikšmę turinčiomis pateisinančiomis aplinkybėmis. Tokiais atvejais būtų pagrindas daryti išvadą, jog darbdavio nurodytos darbo vietos naikinimo poreikį lėmusios priežastys buvo fiktyvios vien dėl to, kad darbdavio priimtas sprendimas nebuvo realiai vykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-248/2020). Akcentuotina, kad būtina išsiaiškinti (nustatyti) atitinkamos pareigybės panaikinimo faktą, t. y. nustatyti, ar naikinamos pareigybės pagrindinės funkcijos ir paskirtis išlieka toliau arba jų realiai atsisakoma ir ši pareigybė tampa nebereikalinga, dėl to valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš tarnybos tuo pagrindu, kad jo pareigybė yra panaikinta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1053-662/2017.) Šiuo atveju nėra naikinamos pareigybių pagrindinės funkcijos, jos išlieka. Jų realiai neatsisakoma, kadangi pareigybė yra reikalinga. Todėl nagrinėjamu atveju Tarnybos nurodomas reformos tikslas efektyvinti Vilniaus skyriaus veiklą vertintinas kaip formalus administracinio akto priėmimas, kadangi nėra realių faktinių duomenų apie pertvarkos tikslingumą, pvz., valstybės tarnautojų skaičiaus mažėjimą, institucijos konkrečius struktūrinius pasikeitimus, valstybės tarnautojų atliekamų funkcijų pokyčius ir naujai patvirtinti pareigybių aprašymai. Todėl nagrinėjamu atveju Tarnybos direktoriaus įsakymas Nr. K-1123 vertintinas tik kaip formalus pagrindas pradėti numatytus struktūrinius pertvarkymus, bet ne pagrindas panaikinti Gynėjų, tame tarpe ir Pareiškėjo, pareigybes. Pažymėtina, kad VTD portale 2024-10-02 buvo paskelbti konkursai į identiškas pareigybes, į kurias priimama nauji valstybės tarnautojai nuo faktinės Gynėjų atleidimo datos lapkričio 1 dienos. Nagrinėjant konkurse nurodytus pareigybių aprašymus su Gynėjų pareigybių aprašymais matoma, kad jos identiškos, kas suponuoja į fiktyviai įvykdytą pertvarką. Atkreiptinas dėmesys, kad Pareiškėjas kelis kartus informavo Įvaikinimo tarnybos direktorę I. S. žodžiu ir elektroninėmis ryšio priemonėmis, apie galimai neteisėtai ir fiktyviai vykdomą pertvarką, bet buvo pastarosios ignoruojamas. Taipogi buvo ignoruojama Darbo tarybos nuomonė dėl vykdomos reformos. Apibendrinant aukščiau išdėstytą konstatuotina, jog Tarnyba nepateikė jokios informacijos, reikalingos įvertinti, kokios funkcijos yra perteklinės, nereikalingos, koks pareigybių naikinimo realus poreikis. Aplinkybė, kad didžioji dalis Pareiškėjo pareigybės funkcijų išliko naujai įsteigtose pareigybėse sudaro pagrindą konstatuoti, jog išliko naikinama valstybės tarnautojo pareigybė, o pati reforma yra formali ir neteisėta. Atsižvelgiant į tai, kad Tarnybos reforma buvo formali, yra neteisėta ir privalo būti panaikintas įsakymas, kurio pagrindu buvo organizuojama reforma. Konstatavus Tarnybos reformos neteisėtumą, naikintinas Tarnybos direktoriaus 2025 m. vasario 24 d. priimtas įsakymas Nr. K-227 „Dėl T. C. atleidimo iš pareigų“ ir pareiškėjas grąžintinas į eitas pareigas.

Atsiliepimas

Atsakovė Tarnyba pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad siekiant efektyvinti Skyriaus veiklą ir atsižvelgus į šio skyriaus vedėjo G. B. 2024-08-26 tarnybinį pranešimą Nr. PP-3661 „Dėl suminės darbo laiko apskaitos ir budėtojų pareigybių“ bei Skyriaus darbo grupės siūlymą „Dėl darbo organizavimo modelio keitimo“ (toliau – Tarnybinis pranešimas), Tarnybos direktoriaus 2024-08-26 įsakymu Nr. K-1123 „Dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2021 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. K-952 „Dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ , nuo 2024-11-01 buvo pakeistas Tarnybos karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašas, t. y. panaikintos Skyriaus vyriausiųjų specialistų (budėtojų) pareigybės, vietoj jų įsteigiant aukštesnės (10) pakopos karjeros valstybės tarnautojų vyriausiųjų specialistų pareigybes (18.64–18.70 papunkčiai). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – Valstybės tarnybos įstatymas) 2 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau –Darbo kodekso) 57 straipsnio 1 dalies 1 punktu, taip pat atsižvelgiant į Tarnybinį pranešimą bei minėtų Skyriaus pareigybių panaikinimą, Pareiškėjui buvo įteiktas 2024-08-28 pranešimas apie pareigybės panaikinimą Nr. DSS-6 (toliau – Pranešimas), kuriuo Pareiškėjas informuotas, kad 2024-10-31 bus atleistas iš Skyriaus vyriausiojo specialisto (budėtojo) pareigų. Pasibaigus Pareiškėjo nedarbingumo laikotarpiui, 2025-02-24 Tarnybos direktorius priėmė skundžiamą Įsakymą, kuriuo tą pačią dieną Pareiškėją atleido iš užimamų pareigų Tarnyboje. Atlikus darbo organizavimo stebėseną, išbandžius naują darbo organizavimo modelį, Tarnybos direktorei buvo pateiktas siūlymas naikinti budėtojų (Skunde nurodoma - „gynėjų“) pareigybes, o vietoje jų steigti pamainomis, pagal suminę darbo laiko apskaitą dirbančių vyriausiųjų specialistų pareigybes. Tarnybos vykdytos reformos esmė - optimizuoti darbo krūvį ir turimus resursus, naikinant budėtojų pareigybes, t. y. tokių, kurie tik aktyviai budi darbo vietoje ir reaguoja į policijos pranešimus naktimis, savaitgaliais ir šventinėmis dienomis, o vietoje jų steigiant vyriausiųjų specialistų pareigybes. Įvykdžius tokią reformą, į vyriausiųjų specialistų pareigas perėję budėtojai, iš esmės vykdo tokias pačias funkcijas, kaip ir kiti Skyriaus vyriausieji specialistai, t. y. ne tik reaguoja į policijos pranešimus dėl galimo vaiko teisių pažeidimo, tačiau atlieka ir kitas funkcijas. Tai reiškia, kad tas pats skaičius darbuotojų padaro žymiai daugiau užduočių, o ir pats darbas vyksta gerokai efektyviau. Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numato, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Pagal Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš terminą, kai darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) formuojamą administracinių teismų praktiką, tarnybinių ginčų dėl atleidimo iš valstybės tarnybos bylose, sprendžiant ginčus dėl garantijos (valstybės tarnautojo, kurio pareigybė panaikinta, paskyrimo į kitas pareigas), pirmiausia turi būti vertinama, ar valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimas yra realus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A662-674/2011, Nr. A756-346/2011, Nr. A146-174/2011, Nr. A143-1086/2011 ir kt.), nustatomos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės: ar atsakovas realiai atliko kompetentingo organo sprendimu įformintus struktūrinius pertvarkymus, dėl kurių buvo panaikinta valstybės tarnautojo pareigybė; ar atlikus šiuos pertvarkymus šis tarnautojas nebegalėjo vykdyti pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų, nes šios funkcijos buvo iš viso nebeatliekamos arba joms vykdyti užteko mažiau darbuotojų, ar funkcijos iš viso išliko. Struktūrinių pertvarkymų faktui konstatuoti yra aktualu nustatyti, kokia iki jų buvo įstaigos (institucijos) struktūra (sandara) ir kaip ji pakito ir ar struktūriniai pertvarkymai nėra fiktyvūs, t. y. tik tokie, kuriais siekiama pagrįsti valstybės tarnautojo atleidimą iš valstybės tarnybos. Taip pat byloje svarbu nustatyti, ar atsakovas pagrįstai ir teisėtai nepasiūlė pareiškėjui kitų pareigų, o konstatavęs, jog nėra kitų pareigų, kurias būtų galima pasiūlyti pareiškėjui (valstybės tarnautojui), pareiškėją atleido iš valstybės tarnybos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2264-520/2017). LVAT, formuodamas teismų praktiką, nuosekliai laikosi pozicijos, kad tam tikros institucijos vidinės organizacinės struktūros projektavimas, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, atitinkamai yra viešojo administravimo subjekto steigėjo arba viešojo administravimo subjekto vadovo diskrecijos teisė, kuri naudojama, siekiant efektyviai įgyvendinti institucijai priskirtas funkcijas. Valstybės tarnautojų teisių galimi pažeidimai turėtų būti konstatuojami ne per teisės aktus, apibrėžiančius valdžios institucijų veiklą, bet per teisės normas, tiesiogiai reglamentuojančias valstybės tarnybą, ir konkretaus valstybės tarnautojo teises (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A556-904/2008, Nr. A662-684/2010, Nr. A62-340/2011, Nr. A62-1007/2011, Nr. A146-241/2011, Nr. A146-174/2011; sprendimai administracinėse bylose Nr. A62-930/2011, Nr. A62-1367/2011 ir kt.). Primintina, kad 2024-08-26 Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. K-1123 „Dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2021 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. K-952 „Dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo pakeisti Tarnybos pareigybių sąrašo 18.64 – 18.70 papunkčiai, t. y. vietoj buvusių Skyriaus vyriausiųjų specialistų (budėtojų) (7 pareigybės), kurių pakopa 9, įsteigta Skyriaus vyriausieji specialistai (7 pareigybės), kurių pakopa 10. Įvykdžius pertvarką Skyriuje nebeliko vyriausiųjų specialistų – aktyvų budėjimą atliekančių valstybės tarnautojų, kurie tik naktimis, t. y. po Tarnybos vyriausiųjų specialistų darbo valandų, savaitgaliais ir šventinėmis dienomis reaguodavo į policijos pranešimus dėl vaiko teisių pažeidimo, visą kitą darbą palikdami darbo dienomis darbo valandomis dirbantiems vyriausiesiems specialistams. Kitaip tariant, vietoj siauras funkcijas atliekančių budėtojų, atsirado gerokai platesnes darbo funkcijas atliekantys vyriausieji specialistai, kurių darbo funkcijų apimtis ir darbo užmokestis iš esmės pakito. Tai, kad pakito vyriausiųjų specialistų funkcijos ir atlygis, pagrindžia Atsakovės teismui teikiama Tarnybos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo sistema (patvirtinta 2024-01-16 Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. BV-5), iš kurios priedo Nr. 1 matyti, kad skiriasi 9 ir 10 pakopos veiklos sudėtingumas, atsakomybės lygis, užduočių sprendimas, veiklos planavimas, o iš priedo Nr. 2 – kaip skiriasi ir 9 ir 10 pakopos valstybės tarnautojų funkcijos (priedas Nr. 4). Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta: vyriausiųjų specialistų (budėtojų) pareigybės buvo susijusios su budėjimu, kuris vykdavo nuo 17 val. iki kitos dienos 8 val., t. y. po darbo valandų, taip pat savaitgaliais ir šventinėmis dienomis. Siekiant efektyvinti darbą, nuspręsta įsteigti vyriausiųjų specialistų pareigybes ir darbą organizuoti pamainomis po 12 val. – nuo 8 val. iki 21 val. ir nuo 20 val. iki 9 val., atsisakyta darbo funkcijų atlikimo budint (aktyvaus budėjimo), taigi ir budėtojų, juos keičiant platesnes funkcijas vykdančiais vyriausiaisiais specialistais; darbo organizavimo pakeitimai ir optimizavimo procesai buvo vykdomi, jie buvo realūs ir skirti tam, kad užtikrinti sklandų Skyriaus funkcijų vykdymą, efektyviau panaudojant žmogiškuosius išteklius ir nebuvo vykdomi vien tik tam, kad atleisti Pareiškėją ar kurį kitą konkretų asmenį iš pareigų. Tai patvirtina aplinkybės, kad visiems 7 vyriausiųjų specialistų (budėtojų) pareigas užimantiems asmenims buvo išsiųsti pranešimai apie pareigybės panaikinimą, visiems jiems buvo pasiūlyta užimti vyriausiųjų specialistų pareigas, tačiau Pareiškėjas neišreiškė valios jas eiti (nei naujai įsteigtų, nei kitų Tarnyboje esančių laisvų pareigų); - priešingai nei nurodoma Skunde, Tarnyba pateikė duomenis, kurių pagrindu galima buvo daryti išvadas dėl reformos tikslingumo. Duomenys buvo pateikti Skyriaus vedėjo G. B. Tarnybiniame pranešime, kuriame nurodyta, kad Skyriuje vyko darbo organizavimo stebėsena ir buvo išbandomas naujasis darbo organizavimo modelis, t. y. darbas pamainomis po 12 val. Stebėsenos metu buvo nustatyta, jog naujasis darbo organizavimo modelis užtikrina, jog jau pradėti reagavimo veiksmai bus neperduodami kitiems darbuotojams, užtikrinamas neplanuotų viršvalandžių mažėjimas, lengvesnis darbo organizavimas, didesnis skaičius ir išsamesnis pavedimų atlikimas savaitgaliais. Taip pat Tarnybiniame pranešime buvo pateikti kiekybinio tyrimo rezultatai; dėl vykdomos reformos Pareiškėją pasiekdavo visa reikiama informacija, jis galėjo dalyvauti diskusijose, teikti pasiūlymus, pastabas ir pan. Tuo labiau, kad pats Pareiškėjas buvo Tarnybos darbo tarybos narys. Pagal LVAT praktiką ta aplinkybė, jog dalis valstybės tarnautojo iki struktūrinių pertvarkymų vykdytų funkcijų išliko, nereiškia, jog išliko ir valstybės tarnautojo užimta pareigybė (2018 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3502-858/2018), taip pat kad funkcijų perskirstymas, kai valstybės tarnautojo vykdytos funkcijos yra išskaidomos ir pavedamos kitiems darbuotojams, arba jų dalis pavedama atlikti kitiems darbuotojams, o dalis vykdytų funkcijų pavedama naujai sukurtai pareigybei, gali būti vertinamas kaip struktūrinis pertvarkymas ir sudaro pagrindą darbdaviui atleisti valstybės tarnautoją (2016 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3386-520/2016). Dėl valstybės institucijos diskrecijos projektuoti savo vidinę organizacinę struktūrą bei teismo galių kvestionuoti atliktus pakeitimus savo jurisprudencijoje ne kartą pasisakęs ne tik LVAT (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A756-346/2011, Nr. A146-2643/2011, Nr. A492-1954/2012, Nr. A520-3085/2012 ir kt.), bet iš esmės analogišką praktiką darbo ginčų bylose formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, negali vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, bet turi tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti darbo sutarties nutraukimą su konkrečiu darbuotoju. Konkrečių struktūrinių pertvarkymų, kaip darbo sutarties nutraukimo svarbios priežasties, realumas nustatomas pagal tai, ar išliko funkcijos arba jų dalis darbovietėje, kurias atliko atleidžiamas darbuotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007). Kaip minėta, Skyriuje, siekiant optimizuoti turimus resursus, vietoj 7 aktyvų budėjimą vykdančių vyriausiųjų specialistų, po pertvarkymo atsirado 7 naujos vyriausiųjų specialistų pareigybės, t. y. platesnes nei budėtojų funkcijas vykdančių vyriausiųjų specialistų pareigybės. Tai patvirtina Atsakovės poziciją, kad vyriausiojo specialisto (budėtojo) pareigybės Skyriuje po pertvarkos nebeliko ir vietoj budėtojų Tarnyboje atsirado vyriausiųjų specialistų, vykdančių gerokai platesnes funkcijas nei budėtojai, pareigybės. Svarbu pažymėti, kad Atsakovė nuo 2024 metų vasario mėn. ieškojo kaip optimizuoti turimus Skyriaus resursus. Tam nuo 2024-02-19 iki 2024-03-03 kartu su Skyriaus darbuotojais buvo vykdyta darbo organizavimo stebėsena bei 2024-04-04 stebėsenos rezultatai pristatyti Skyriaus darbuotojams. Specialistai buvo kviečiami dalyvauti darbo grupėje dėl galimo reagavimo darbo organizavimo modelio kūrimo. Nuo 2024-04-26 iki 2024-05-14 Skyriuje dirbo sudaryta darbo grupė, kuri analizavimo stebėsenos rezultatus ir teikė siūlymą dėl reagavimo darbo organizavimo modelio pakeitimo. 2024-05-16 vyko Skyriaus stebėsenos ir galimo sprendimo dėl reagavimo darbo organizavimo pristatymas Tarnybos administracijai, o 2024-05-03 – Skyriaus stebėsenos ir galimo sprendimo dėl reagavimo darbo organizavimo pristatymas Tarnybos direktorei. Taip pat 2024-06-13 vyko galimo reagavimo darbo organizavimo modelio pristatymas Skyriaus darbuotojams. Atitinkamai, nuo 2024-06-14 organizuoti papildomi susirinkimai mažose Skyriaus komandose, vykdyti individualūs pokalbiai su darbuotojais, vykdytos konsultacijos su Tarnybos darbo taryba. Nuo 2024-08-01 naujasis reagavimo darbo organizavimo modelis, t. y. darbas pamainomis po 12 val., buvo atskirais elementais išbandomas. Kaip privaloma pagal teisės aktus, dėl ketinamos vykdyti pertvarkos buvo vykdomos informavimo ir konsultavimo procedūros su Tarnyboje veikiančia darbo taryba (pridedamai konsultavimosi protokolai). Pareiškėjo siūlymai dėl pokyčių Skyriuje taip pat buvo svarstyti konsultavimosi su Tarnybos darbo taryba metu. Iš esmės vykdomai reformai Tarnybos darbo taryba pritarė. Pastebėtina ir tai, kad buvo panaikinta ne vieno Pareiškėjo, o visų 7 Tarnybos Skyriuje dirbusių budėtojų pareigybės, tačiau tik keletas iš jų nesutiko su pertvarkymu.

Trečiojo suinteresuoto asmens AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atsiliepime nurodoma, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų ar faktinių aplinkybių pagrindžiančių pareiškėjo reikalavimus, ir nesant nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti skundo reikalavimus, prašo pareiškėjo T. C. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, atsakovės atstovės su skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Skundžiamo įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ėjo Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Skyrius) vyriausiojo specialisto (budėtojo) pareigas.

Skundžiamu įsakymu pareiškėjas 2025 m. vasario 24 d. atleistas iš Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto (budėtojo) pareigų. Skundžiamame įsakyme nurodoma, kad įsakymas priimtas vadovaujantis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. K-1123 „Dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2021 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. K-952 „Dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. DSS-6 „Pranešimas apie pareigybės panaikinimą“ ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2024 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. SD-1-23129 „Dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymo suteikti sutikimą atleisti T. C., darbo tarybos narį, iš valstybės tarnautojo pareigų“.

Valstybės tarnybos įstatymo 2 str. 1 d. nurodyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Darbo kodekso 57 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš terminą, kai darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla.

Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnybos) nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadas dėl reformos tikslingumo; iš esmės funkcijos, darbo užmokestis ir darbo vieta nesikeičia.

Pažymėtina, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl atleidimo iš valstybės tarnybos teisėtumo, neįgalintas vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, bet yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti tarnybos santykių nutraukimą su konkrečiu valstybės tarnautoju (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A756-346/2011; Nr. A492-1954/2012; A-2736-415/2018 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme įtvirtintas šių priežasčių realumo reikalavimas reiškia, jog darbdaviui tenka pareiga įrodyti, kad darbo sutarties su konkrečiu darbuotoju nutraukimas buvo pagrįstas realiai egzistuojančiomis su darbdavio veikla susijusiomis vidinėmis ar išorinėmis priežastimis, lėmusiomis pasikeitusį darbuotojų darbo poreikį ir sprendimo dėl darbuotojo atleidimo priėmimą. Įgyvendinant darbdavio veiklos tikslus priimtų sprendimų kaip priežasties, dėl kurios konkretaus darbuotojo funkcija tampa perteklinė, realumo įvertinimas neapima jų tikslingumo ir pagrįstumo įvertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-403/2023, 45 punktas).

Byloje nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 26 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. K-1123 „Dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2021 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. K-952 „Dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeisti Tarnybos pareigybių sąrašo 18.64 – 18.70 papunkčiai, t. y. vietoj buvusių Skyriaus vyriausiųjų specialistų (budėtojų) (7 pareigybės), kurių pakopa 9, įtvirtinta Skyriaus vyriausieji specialistai (7 pareigybės), kurių pakopa 10. Šis įsakymas įsigaliojo nuo 2024 m. lapkričio 1 d.

Nuo 2024-02-19 iki 2024-03-03 buvo atlikta darbo organizavimo stebėsena. 2024-04-24 stebėsenos rezultatai pristatyti Skyriaus darbuotojams, specialistai buvo kviečiami dalyvauti darbo grupėje. Nuo 2024-04-26 iki 2024-05-14 Skyriuje dirbo sudaryta darbo grupė, kuri analizavo stebėsenos rezultatus ir teikė siūlymą dėl reagavimo darbo organizavimo modelio pakeitimo. 2024-05-16 vyko Skyriaus stebėsenos ir galimo sprendimo dėl reagavimo darbo organizavimo pristatymas administracijai, o 2024-05-03 pristatymas Tarnybos direktorei. 2024-06-13 vyko galimo reagavimo darbo organizavimo modelio pristatymas Skyriaus darbuotojams. Susipažinus su konsultacijų su darbo tarybos ir profesinių sąjungų atstovais protokolais, darytina išvada, kad dėl ketinamos vykdyti pertvarkos buvo vykdomos informavimo ir konsultavimo procedūros su Tarnyboje veikiančia darbo taryba (kurios nariu buvo ir pats pareiškėjas). Taip pat buvo gautas VDI Vilniaus teritorinio skyriaus sprendimas suteikti sutikimą atleisti pareiškėją, darbo tarybos narį, iš valstybės tarnautojo pareigų. Teismas, įvertinęs visumą rašytinių įrodymų, susijusių su vykdyta pertvarkos procedūra, procedūrinių pažeidimų nenustatė.

Teismas, vertindamas ar struktūriniai pertvarkymai yra realūs, atsižvelgia į tai, jog įvykdytais pakeitimais buvo pakeistos pareigybės ir vietoje buvusių Skyriaus vyriausiųjų specialistų (budėtojų) pareigybių buvo įtvirtintos Skyriaus vyriausiųjų specialistų pareigybės, t. y. nebeliko vyriausiųjų specialistų – aktyvų budėjimą atliekančių valstybės tarnautojų, kurie tik naktimis (t. y. po Tarnybos vyr. specialistų darbo valandų), savaitgaliais ir šventinėmis dienomis reaguoja į policijos pranešimus dėl vaiko teisių pažeidimo. Vietoje aktyvų budėjimą atliekančių vyriausiųjų specialistų atsirado didesnis skaičius vyriausiųjų specialistų, kurie ne tik reaguoja į pažeidimus, tačiau atlieka ir kitas funkcijas, t. y. vietoje siauras funkcijas atliekančių budėtojų, atsirado didesnis skaičius gerokai platesnes darbo funkcijas atliekančių vyr. specialistų (vyr. specialistai bendradarbiauja su savivaldybės administracija, valstybės ir savivaldybių įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, dalyvauja jų organizuojamuose pasitarimuose, organizuoja pasitarimus, sprendžiant su vaiko teisių apsauga susijusius klausimus, vykdo prevencinę veiklą; dalyvauja komisijų ir darbo grupių, susijusių su vaiko teisių apsauga, veikloje ir kt.). Pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdžio metu negalėjo patvirtinti, kad savo kasdieniame darbe jis atlikdavo visiškai identiškas funkcijas, kaip ir dieną dirbantys vyriausieji specialistai. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, struktūriniai Skyriaus pokyčiai buvo realūs, numatant konkrečius ir aiškius struktūrinius pokyčius. Darytina išvada, kad Skyriaus vyriausiųjų specialistų (budėtojų) pareigybė buvo realiai panaikinta.

Pareiškėjas taip pat pažymi, kad aplinkybė, kad didžioji dalis pareiškėjo pareigybės funkcijų išliko naujai įsteigtose pareigybėse sudaro pagrindą konstatuoti, jog išliko naikinama valstybės tarnautojo pareigybė, o pati reforma yra formali ir neteisėta.

Pažymėtina, kad darbuotojo atliekama darbo funkcija gali būti pripažįstama pertekline tada, kai darbdavys visiškai atsisako darbuotojo atliekamos darbo funkcijos arba, optimizuodamas darbo resursus, nusprendžia, kad tas pačias ar panašias funkcijas gali atlikti mažiau darbuotojų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-248/2020, 29 punktas). Funkcijų perskirstymas, kai darbuotojo vykdytos funkcijos yra išskaidomos ir pavedamos kitiems darbuotojams arba jų dalis pavedama atlikti kitiems darbuotojams, o dalis vykdytų funkcijų priskiriama sukurtai naujai pareigybei, taip pat gali būti vertinamas kaip struktūrinis pertvarkymas ir sudaro pagrindą darbdaviui atleisti darbuotoją DK 57 straipsnio nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-943/2022, 31 punktas).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui buvo pasiūlyta užimti vyriausiojo specialisto pareigas, tačiau pareiškėjas neišreiškė valios jas eiti (nei naujai įsteigtų, nei kitų Tarnyboje esančių laisvų pareigų). Taigi nesant pareiškėjo sutikimo, jis buvo atleistas iš vyr. specialisto (budėtojo) pareigų.

Atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus, šalių nurodytus argumentus procesiniuose dokumentuose, šalių pasisakymus teismo posėdžio metu darytina išvada, kad įgyvendinant struktūrinius pokyčius, jie buvo atlikti kompetentingo organo (Tarnybos direktorės) sprendimu, jie nebuvo fiktyvūs, buvo atliekami siekiant užtikrinti darbų efektyvumą ir nuoseklumą, todėl pareiškėjo pareigybė buvo panaikinta pagrįstai ir pareiškėjui nesutikus užimti jam siūlytų kitų pareigų, pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai buvo atleistas iš Tarnybos.

Teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes bei cituotą teisinį reguliavimą, daro išvadą, kad Skundžiamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra jokio pagrindo; taip pat nėra pagrindo tenkinti ir išvestinius pareiškėjo reikalavimus (grąžinti pareiškėją į Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto (budėtojo) pareigas, priteisti iš atsakovės vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją bei 6 procentų delspinigius nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos). Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo T. C. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Žanas Kubeckas