Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Atsiliepimas

Atsakovė Tarnyba pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad siekiant efektyvinti Skyriaus veiklą ir atsižvelgus į šio skyriaus vedėjo G. B. 2024-08-26 tarnybinį pranešimą Nr. PP-3661 „Dėl suminės darbo laiko apskaitos ir budėtojų pareigybių“ bei Skyriaus darbo grupės siūlymą „Dėl darbo organizavimo modelio keitimo“ (toliau – Tarnybinis pranešimas), Tarnybos direktoriaus 2024-08-26 įsakymu Nr. K-1123 „Dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2021 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. K-952 „Dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ , nuo 2024-11-01 buvo pakeistas Tarnybos karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašas, t. y. panaikintos Skyriaus vyriausiųjų specialistų (budėtojų) pareigybės, vietoj jų įsteigiant aukštesnės (10) pakopos karjeros valstybės tarnautojų vyriausiųjų specialistų pareigybes (18.64–18.70 papunkčiai). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – Valstybės tarnybos įstatymas) 2 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau –Darbo kodekso) 57 straipsnio 1 dalies 1 punktu, taip pat atsižvelgiant į Tarnybinį pranešimą bei minėtų Skyriaus pareigybių panaikinimą, Pareiškėjui buvo įteiktas 2024-08-28 pranešimas apie pareigybės panaikinimą Nr. DSS-6 (toliau – Pranešimas), kuriuo Pareiškėjas informuotas, kad 2024-10-31 bus atleistas iš Skyriaus vyriausiojo specialisto (budėtojo) pareigų. Pasibaigus Pareiškėjo nedarbingumo laikotarpiui, 2025-02-24 Tarnybos direktorius priėmė skundžiamą Įsakymą, kuriuo tą pačią dieną Pareiškėją atleido iš užimamų pareigų Tarnyboje. Atlikus darbo organizavimo stebėseną, išbandžius naują darbo organizavimo modelį, Tarnybos direktorei buvo pateiktas siūlymas naikinti budėtojų (Skunde nurodoma - „gynėjų“) pareigybes, o vietoje jų steigti pamainomis, pagal suminę darbo laiko apskaitą dirbančių vyriausiųjų specialistų pareigybes. Tarnybos vykdytos reformos esmė - optimizuoti darbo krūvį ir turimus resursus, naikinant budėtojų pareigybes, t. y. tokių, kurie tik aktyviai budi darbo vietoje ir reaguoja į policijos pranešimus naktimis, savaitgaliais ir šventinėmis dienomis, o vietoje jų steigiant vyriausiųjų specialistų pareigybes. Įvykdžius tokią reformą, į vyriausiųjų specialistų pareigas perėję budėtojai, iš esmės vykdo tokias pačias funkcijas, kaip ir kiti Skyriaus vyriausieji specialistai, t. y. ne tik reaguoja į policijos pranešimus dėl galimo vaiko teisių pažeidimo, tačiau atlieka ir kitas funkcijas. Tai reiškia, kad tas pats skaičius darbuotojų padaro žymiai daugiau užduočių, o ir pats darbas vyksta gerokai efektyviau. Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numato, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Pagal Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš terminą, kai darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) formuojamą administracinių teismų praktiką, tarnybinių ginčų dėl atleidimo iš valstybės tarnybos bylose, sprendžiant ginčus dėl garantijos (valstybės tarnautojo, kurio pareigybė panaikinta, paskyrimo į kitas pareigas), pirmiausia turi būti vertinama, ar valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimas yra realus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A662-674/2011, Nr. A756-346/2011, Nr. A146-174/2011, Nr. A143-1086/2011 ir kt.), nustatomos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės: ar atsakovas realiai atliko kompetentingo organo sprendimu įformintus struktūrinius pertvarkymus, dėl kurių buvo panaikinta valstybės tarnautojo pareigybė; ar atlikus šiuos pertvarkymus šis tarnautojas nebegalėjo vykdyti pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų, nes šios funkcijos buvo iš viso nebeatliekamos arba joms vykdyti užteko mažiau darbuotojų, ar funkcijos iš viso išliko. Struktūrinių pertvarkymų faktui konstatuoti yra aktualu nustatyti, kokia iki jų buvo įstaigos (institucijos) struktūra (sandara) ir kaip ji pakito ir ar struktūriniai pertvarkymai nėra fiktyvūs, t. y. tik tokie, kuriais siekiama pagrįsti valstybės tarnautojo atleidimą iš valstybės tarnybos. Taip pat byloje svarbu nustatyti, ar atsakovas pagrįstai ir teisėtai nepasiūlė pareiškėjui kitų pareigų, o konstatavęs, jog nėra kitų pareigų, kurias būtų galima pasiūlyti pareiškėjui (valstybės tarnautojui), pareiškėją atleido iš valstybės tarnybos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2264-520/2017). LVAT, formuodamas teismų praktiką, nuosekliai laikosi pozicijos, kad tam tikros institucijos vidinės organizacinės struktūros projektavimas, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, atitinkamai yra viešojo administravimo subjekto steigėjo arba viešojo administravimo subjekto vadovo diskrecijos teisė, kuri naudojama, siekiant efektyviai įgyvendinti institucijai priskirtas funkcijas. Valstybės tarnautojų teisių galimi pažeidimai turėtų būti konstatuojami ne per teisės aktus, apibrėžiančius valdžios institucijų veiklą, bet per teisės normas, tiesiogiai reglamentuojančias valstybės tarnybą, ir konkretaus valstybės tarnautojo teises (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A556-904/2008, Nr. A662-684/2010, Nr. A62-340/2011, Nr. A62-1007/2011, Nr. A146-241/2011, Nr. A146-174/2011; sprendimai administracinėse bylose Nr. A62-930/2011, Nr. A62-1367/2011 ir kt.). Primintina, kad 2024-08-26 Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. K-1123 „Dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2021 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. K-952 „Dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo pakeisti Tarnybos pareigybių sąrašo 18.64 – 18.70 papunkčiai, t. y. vietoj buvusių Skyriaus vyriausiųjų specialistų (budėtojų) (7 pareigybės), kurių pakopa 9, įsteigta Skyriaus vyriausieji specialistai (7 pareigybės), kurių pakopa 10. Įvykdžius pertvarką Skyriuje nebeliko vyriausiųjų specialistų – aktyvų budėjimą atliekančių valstybės tarnautojų, kurie tik naktimis, t. y. po Tarnybos vyriausiųjų specialistų darbo valandų, savaitgaliais ir šventinėmis dienomis reaguodavo į policijos pranešimus dėl vaiko teisių pažeidimo, visą kitą darbą palikdami darbo dienomis darbo valandomis dirbantiems vyriausiesiems specialistams. Kitaip tariant, vietoj siauras funkcijas atliekančių budėtojų, atsirado gerokai platesnes darbo funkcijas atliekantys vyriausieji specialistai, kurių darbo funkcijų apimtis ir darbo užmokestis iš esmės pakito. Tai, kad pakito vyriausiųjų specialistų funkcijos ir atlygis, pagrindžia Atsakovės teismui teikiama Tarnybos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo sistema (patvirtinta 2024-01-16 Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. BV-5), iš kurios priedo Nr. 1 matyti, kad skiriasi 9 ir 10 pakopos veiklos sudėtingumas, atsakomybės lygis, užduočių sprendimas, veiklos planavimas, o iš priedo Nr. 2 – kaip skiriasi ir 9 ir 10 pakopos valstybės tarnautojų funkcijos (priedas Nr. 4). Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta: vyriausiųjų specialistų (budėtojų) pareigybės buvo susijusios su budėjimu, kuris vykdavo nuo 17 val. iki kitos dienos 8 val., t. y. po darbo valandų, taip pat savaitgaliais ir šventinėmis dienomis. Siekiant efektyvinti darbą, nuspręsta įsteigti vyriausiųjų specialistų pareigybes ir darbą organizuoti pamainomis po 12 val. – nuo 8 val. iki 21 val. ir nuo 20 val. iki 9 val., atsisakyta darbo funkcijų atlikimo budint (aktyvaus budėjimo), taigi ir budėtojų, juos keičiant platesnes funkcijas vykdančiais vyriausiaisiais specialistais; darbo organizavimo pakeitimai ir optimizavimo procesai buvo vykdomi, jie buvo realūs ir skirti tam, kad užtikrinti sklandų Skyriaus funkcijų vykdymą, efektyviau panaudojant žmogiškuosius išteklius ir nebuvo vykdomi vien tik tam, kad atleisti Pareiškėją ar kurį kitą konkretų asmenį iš pareigų. Tai patvirtina aplinkybės, kad visiems 7 vyriausiųjų specialistų (budėtojų) pareigas užimantiems asmenims buvo išsiųsti pranešimai apie pareigybės panaikinimą, visiems jiems buvo pasiūlyta užimti vyriausiųjų specialistų pareigas, tačiau Pareiškėjas neišreiškė valios jas eiti (nei naujai įsteigtų, nei kitų Tarnyboje esančių laisvų pareigų); - priešingai nei nurodoma Skunde, Tarnyba pateikė duomenis, kurių pagrindu galima buvo daryti išvadas dėl reformos tikslingumo. Duomenys buvo pateikti Skyriaus vedėjo G. B. Tarnybiniame pranešime, kuriame nurodyta, kad Skyriuje vyko darbo organizavimo stebėsena ir buvo išbandomas naujasis darbo organizavimo modelis, t. y. darbas pamainomis po 12 val. Stebėsenos metu buvo nustatyta, jog naujasis darbo organizavimo modelis užtikrina, jog jau pradėti reagavimo veiksmai bus neperduodami kitiems darbuotojams, užtikrinamas neplanuotų viršvalandžių mažėjimas, lengvesnis darbo organizavimas, didesnis skaičius ir išsamesnis pavedimų atlikimas savaitgaliais. Taip pat Tarnybiniame pranešime buvo pateikti kiekybinio tyrimo rezultatai; dėl vykdomos reformos Pareiškėją pasiekdavo visa reikiama informacija, jis galėjo dalyvauti diskusijose, teikti pasiūlymus, pastabas ir pan. Tuo labiau, kad pats Pareiškėjas buvo Tarnybos darbo tarybos narys. Pagal LVAT praktiką ta aplinkybė, jog dalis valstybės tarnautojo iki struktūrinių pertvarkymų vykdytų funkcijų išliko, nereiškia, jog išliko ir valstybės tarnautojo užimta pareigybė (2018 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3502-858/2018), taip pat kad funkcijų perskirstymas, kai valstybės tarnautojo vykdytos funkcijos yra išskaidomos ir pavedamos kitiems darbuotojams, arba jų dalis pavedama atlikti kitiems darbuotojams, o dalis vykdytų funkcijų pavedama naujai sukurtai pareigybei, gali būti vertinamas kaip struktūrinis pertvarkymas ir sudaro pagrindą darbdaviui atleisti valstybės tarnautoją (2016 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3386-520/2016). Dėl valstybės institucijos diskrecijos projektuoti savo vidinę organizacinę struktūrą bei teismo galių kvestionuoti atliktus pakeitimus savo jurisprudencijoje ne kartą pasisakęs ne tik LVAT (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A756-346/2011, Nr. A146-2643/2011, Nr. A492-1954/2012, Nr. A520-3085/2012 ir kt.), bet iš esmės analogišką praktiką darbo ginčų bylose formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, negali vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, bet turi tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti darbo sutarties nutraukimą su konkrečiu darbuotoju. Konkrečių struktūrinių pertvarkymų, kaip darbo sutarties nutraukimo svarbios priežasties, realumas nustatomas pagal tai, ar išliko funkcijos arba jų dalis darbovietėje, kurias atliko atleidžiamas darbuotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007). Kaip minėta, Skyriuje, siekiant optimizuoti turimus resursus, vietoj 7 aktyvų budėjimą vykdančių vyriausiųjų specialistų, po pertvarkymo atsirado 7 naujos vyriausiųjų specialistų pareigybės, t. y. platesnes nei budėtojų funkcijas vykdančių vyriausiųjų specialistų pareigybės. Tai patvirtina Atsakovės poziciją, kad vyriausiojo specialisto (budėtojo) pareigybės Skyriuje po pertvarkos nebeliko ir vietoj budėtojų Tarnyboje atsirado vyriausiųjų specialistų, vykdančių gerokai platesnes funkcijas nei budėtojai, pareigybės. Svarbu pažymėti, kad Atsakovė nuo 2024 metų vasario mėn. ieškojo kaip optimizuoti turimus Skyriaus resursus. Tam nuo 2024-02-19 iki 2024-03-03 kartu su Skyriaus darbuotojais buvo vykdyta darbo organizavimo stebėsena bei 2024-04-04 stebėsenos rezultatai pristatyti Skyriaus darbuotojams. Specialistai buvo kviečiami dalyvauti darbo grupėje dėl galimo reagavimo darbo organizavimo modelio kūrimo. Nuo 2024-04-26 iki 2024-05-14 Skyriuje dirbo sudaryta darbo grupė, kuri analizavimo stebėsenos rezultatus ir teikė siūlymą dėl reagavimo darbo organizavimo modelio pakeitimo. 2024-05-16 vyko Skyriaus stebėsenos ir galimo sprendimo dėl reagavimo darbo organizavimo pristatymas Tarnybos administracijai, o 2024-05-03 – Skyriaus stebėsenos ir galimo sprendimo dėl reagavimo darbo organizavimo pristatymas Tarnybos direktorei. Taip pat 2024-06-13 vyko galimo reagavimo darbo organizavimo modelio pristatymas Skyriaus darbuotojams. Atitinkamai, nuo 2024-06-14 organizuoti papildomi susirinkimai mažose Skyriaus komandose, vykdyti individualūs pokalbiai su darbuotojais, vykdytos konsultacijos su Tarnybos darbo taryba. Nuo 2024-08-01 naujasis reagavimo darbo organizavimo modelis, t. y. darbas pamainomis po 12 val., buvo atskirais elementais išbandomas. Kaip privaloma pagal teisės aktus, dėl ketinamos vykdyti pertvarkos buvo vykdomos informavimo ir konsultavimo procedūros su Tarnyboje veikiančia darbo taryba (pridedamai konsultavimosi protokolai). Pareiškėjo siūlymai dėl pokyčių Skyriuje taip pat buvo svarstyti konsultavimosi su Tarnybos darbo taryba metu. Iš esmės vykdomai reformai Tarnybos darbo taryba pritarė. Pastebėtina ir tai, kad buvo panaikinta ne vieno Pareiškėjo, o visų 7 Tarnybos Skyriuje dirbusių budėtojų pareigybės, tačiau tik keletas iš jų nesutiko su pertvarkymu.

Trečiojo suinteresuoto asmens AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atsiliepime nurodoma, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų ar faktinių aplinkybių pagrindžiančių pareiškėjo reikalavimus, ir nesant nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti skundo reikalavimus, prašo pareiškėjo T. C. skundą atmesti kaip nepagrįstą.