Telšių apylinkės teismo sprendimas, e2-1013-1118/2020

Teismas: Telšių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-10-01
Bylos Nr.: e2-1013-1118/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-12-3-01516-2019-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jūratė Žemgulienė
Ieškovas: A. Č.
Atsakovas: E. S.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-1013-1118/2020Teisminio proceso Nr. 2-12-3-01516-2019-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.1.14.6; 3.2.6.1; 3.4.1.6; (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 1 d.Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Jūratė Žemgulienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Gintarei Jonušaitei,dalyvaujant ieškovui A. Č. ir jo atstovei advokatei K. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Č. patikslintą ieškinį atsakovei E. S., išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas A. Č. patikslintu ieškiniu atsakovei E. S. prašė nustatyti nepilnamečio vaiko A. Č., gim. 2011 m. rugpjūčio 11 d., gyvenamąją vietą su ieškovu A. Č.; priteisti iš atsakovės E. S. išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. Č. po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; paskirti ieškovą A. Č. nepilnamečio sūnaus A. Č. išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis. Ieškinį motyvavo tuo, kad Jungtinės Karalystės (Anglijos ir Velso) Aukštesniojo teisingumo teismo Šeimos bylų teismas, posėdžiaujantis Karališkame Teisingumo teisme, priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. FD15P00124, ir buvo nustatęs nepilnamečio vaiko A. Č. gyvenamąją vietą su motina E. S., tačiau nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio A. Č. gyvena Lietuvoje su ieškovu dėl atsakovės socialinių įgūdžių stokos ir sistemingo sūnaus teisių pažeidinėjimo. Sūnui nustatytas raidos sutrikimas ir neįgalumas, todėl ieškovas rūpinasi sūnumi ir tinkamai užtikrina sūnaus teisę į būstą, saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas, bei maksimaliai užtikrina jo teisę į ugdymą bei sveikatos apsaugą. Sūnus lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją, o dėl diagnozuoto raidos sutrikimo jam reguliariai teikiamos ankstyvosios reabilitacijos paslaugos. Pažymėjo, kad ieškovą ir šalių sūnų sieja glaudus dvasinis ir emocinis ryšys, sūnus labai prisirišęs prie ieškovo. Ieškovas gyvena trijų kambarių bute (duomenys neskelbtini), butas atitinka nepilnamečio vaiko poreikius ir interesus. Ieškovas ūkininkauja Akmenės rajone. Atsakovės ryšys su sūnumi yra menkas, per pastaruosius penkerius metus su sūnumi buvo susitikusi keturis kartus, o nuotolinio ryšio priemonėmis bendravo taip pat retai. Pastaruosius metus visiškai nebendravo su sūnumi ir nesidomi sūnaus ugdymu, sveikata, nedalyvauja sūnaus ugdymo bei sveikatos priežiūros procese, ką patvirtina pažymos iš ugdymo įstaigos bei gydymo įstaigų. Antstolės E. M. 2017 m. spalio 20 d. susitikimo dėl vaiko grąžinimo protokolu Nr. S3g-55090, kuriame nurodyta, kad „Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojas A. K. nurodė, kad vadovaujantis bylos duomenimis išieškotoja (past. Atsakovė) mažai bendrauja su sūnumi A. Č., taip pat A. K. nurodė jog bendravo su psichologe, kuri teigė, kad tam jog būtų kuo mažiau daroma vaikui žala jį perduodant motinai, būtinas vaiko ir motinos ryšio sustiprėjimas. Dėl nurodytų priežasčių yra būtinas dažnesnis vaiko ir motinos bendravimas“. Nurodė, kad su protokolu yra pasirašytinai supažindinta atsakovė, tačiau jokių pastabų dėl šio protokolo turinio atsakovė nenurodė. Atsakovė gyvena Jungtinėje Karalystėje, o šalių sūnus kalba tik lietuviškai, nekalba nei angliškai ir šios kalbos supranta vos kelis žodžius, o dėl raidos sutrikimo, naujos kalbos mokymasis komplikuotas ir mažai tikėtina, kad būtų sėkmingas. Pabrėžė, kad šalių sūnaus A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), interesus labiau atitinka jo gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu, o nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, tikslinga iš atsakovės priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad ieškovo turtinė padėtis nėra bloga, jis gauna pastovias pajamas, todėl prisiima didesnę šalių sūnaus išlaikymo naštą. Nors atsakovė yra sveika, darbinga, kitų išlaikytinių neturi, todėl nėra aplinkybių dėl kurių ji negalėtų teikti šalių sūnui prašomo priteisti išlaikymo dydžio. Priteisus prašomą priteisti išlaikymo sumą, tikslinga ieškovą nustatyti išlaikymui mokamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Atsakovė E. S. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, tačiau tiek pirminis ieškinys, tiek patikslintas ieškinys atsakovei buvo siunčiami vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (dokumentų įteikimas), atsakovei E. S. per kompetentingą instituciją jungtinėje Karalystėje buvo įteikti 2020 m. kovo 10 d. Ieškovo patikslintas ieškinys atsakovei E. S. taip pat siųstas per kompetentingą instituciją Jungtinėje Karalystėje, tačiau duomenų apie šio patikslinto ieškinio įteikimą negauta. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei E. S. patikslintas ieškinys su priedais bei šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį buvo siųsti ir jos nurodytu elektroniniu paštu ir atsakovė, nors nepatvirtino apie patikslinto ieškinio ir šaukimo į parengiamąjį teismo posėdį gavimą, tačiau elektroniniais laiškais išreiškė poziciją dėl esamo ginčo, laikytina, kad atsakovei patikslintas ieškinys, nepaisant duomenų iš kompetentingos institucijos Jungtinėje Karalystėje negavimo, buvo tinkamai įteiktas ir ji žinojo apie teismo posėdį.

Šalies argumentai

Atsakovė elektroniniuose laiškuose, siųstuose teismui, nurodė, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka, nepilnametis vaikas turi gyventi su ja, nes ji biologinė motina. Prašė vaiką grąžinti gyventi į Jungtinę Karalystę. Pažymėjo, kad nesusitars su ieškovu, nes nenori turėti su juo jokių reikalų. Prašė uždrausti bendravimą su ieškovu.

Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, pateiktoje išvadoje nurodė, jog A. Č. ieškinys dėl išlaikymo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atitinka nepilnamečio A. Č. interesus. A. Č. su sūnumi gyvena jo motinai J. Č. nuosavybės teise priklausančiame bute, kuriame yra du kambariai ir virtuvė. Butas su visais patogumais. Šeimos buitinės gyvenimo sąlygos geros, namuose švaru, tvarkinga, yra gyvenimui reikalingi baldai, buitinė technika. Bute atliktas remontas, sūnui skirtas atskiras kambarys. Nuo ieškovo gyvenamosios vietos apie 600 m. atstumu yra (duomenys neskelbtini) progimnazija, kurioje mokosi vaikas, 800-1000 m. atstumu nuo gyvenamosios vietos yra VšĮ Naujosios Akmenės poliklinika, kur registruotas A.. Nurodė, kad A. Č. ir E. S. šeima Skyriui žinoma nuo 2014 m. lapkričio 28 d., kai buvo gautas Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinio biuro valdybos prašymas patikrinti nepilnamečio vaiko A. Č. gyvenimo sąlygas, nes Anglijoje sprendžiamas klausimas dėl vaiko globos tarp E. S. ir A. Č.. Patikrinimo metu pažeidimų nenustatyta, vaikas tuo metu gyveno dėdės K. Č., gyvenančio (duomenys neskelbtini) , šeimoje. 2015 m. lapkričio 24 d. antstolės E. M. kontoroje pradėta vykdomoji byla Nr. 0009/15/04797 pagal Jungtinės Karalystės Aukštesniojo Teisingumo teismo 2015 m. spalio 19 d. pažymą, išduotą pagal 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 220/2003 42 straipsnio 1 dalį, dėl vaiko A. Č. grąžinimo motinai E. S. iš vaiko tėvo A. Č.. 2016 m. spalio 21 d. vykdomoji byla sustabdyta, gavus atsakovės prašymą, jog atsižvelgė į sūnaus sveikatos būklę ir sutiko, kad kol kas sūnus gyventu su tėvu Lietuvoje, o grįžusi kreipsis, kad sūnaus A. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu. 2017 m. vasario 14 d. skyriuje gautas antstolės E. M. patvarkymas, kad vykdomoji byla atnaujinta. 2017 m. spalio 12 d. skyriuje gautas antstolės patvarkymas 2017 m. spalio 20 d. atvykti į antstolės kontorą vykdant Jungtinės Karalystės Aukštesniojo Teisingumo Teismo 2015 m. spalio 19 d. išduotą nutartį Nr. FD15P00124 dėl vaiko A. Č. perdavimo motinai E. S.. 2017 m. spalio 20 d. antstolės E. M. kontoroje vykusio susitikimo metu dėl A. Č. perdavimo motinai E. S. Skyriaus atstovas akcentavo, jog reikia įvertinti galimą emocinę psichologinę žalą vaikui bei pasiūlyta, kad vaiko perdavimo metu dalyvauti psichologas. Taip pat akcentuota, kad pirmiausia būtina sustiprinti emocinį vaiko ir motinos ryšį. E. S. įsipareigojo 2018 metais dviem savaitėms atvykti į Lietuvą ir pasitelkiant psichologų pagalbą, sustiprinti emocinį ryšį su sūnumi. 2018 m. liepos 17 d. antstolės kontoroje, vykdant Jungtinės Karalystės Aukštesniojo Teisingumo Teismo 2015 m. spalio 19 d. išduotą nutartį Nr. FD15P00124 dėl vaiko A. perdavimo motinai E. S., vyko šalių susitikimas. Ieškovas išsakė pastebėjimus, kad E. S. Skype programos pagalba bendrauja su sūnumi, tačiau nemoka sudominti sūnaus, didesnę dalį laiko nekalba. E. S. paaiškino, kad į Lietuvą grįžo 2018 m. liepos 10 d., tačiau pas sūnų atvyko tiktais liepos 13 d. E. S. paaiškino, kad 2018 m. liepos 13 d. su psichologe susitarė dėl 2018 m. liepos 19 d. jos ir sūnaus susitikimo (psichologės pavardės nežinojo). Paklausus, kodėl 2015 metais teismui priėmus sprendimą ji nepasiėmė sūnaus A., E. S. paaiškino, kad tuo metu neturėjo darbo ir laiko. Dabar jau turi pastovų darbą ir tinkamas gyvenimo sąlygas. E. S. įsipareigojo į Lietuvą grįžti po trijų mėnesių, tačiau šio įsipareigojimų neįvykdė. 2019 m. rugsėjo 16 d. E. S. antstolės E. M. kontorai pateikė prašymą nutraukti vykdomąją bylą dėl nepilnamečio sūnaus A. Č. grąžinimo. 2019 m. spalio 14 d. vykdomoji byla nutraukta. Pažymėjo, kad E. S., vykdant teismo sprendimą dėl sūnaus perdavimo, buvo pasyvi, nesiėmė jokių konkrečių veiksmų, kad greičiau būtų įvykdytas teismo sprendimas. Pasimatyti su sūnumi buvo atvykusi keturis kartus. Atvykdavo į Lietuvą neproduktyviai išnaudojo laiką, t. y. su vaiku bendraudavo tik keletą dienų. Ieškovo Skyriui pateiktuose sūnaus A. bendravimo su mama E. S. vaizdo įrašuose pastebima, kad galimai dėl socialinių įgūdžių stokos E. S. nemoka užtikrinti tinkamo pokalbio su sūnumi, t. y. dažnai tyli, vartoja keiksmažodžius, konfliktuoja su A. Č., toks jos elgesys labiau atstumia, nei padeda bendrauti su sūnumi. Skyrius neturi duomenų, kad ieškovas A. Č. kaip nors trukdytų, ar draustų E. S. bendrauti su sūnumi. Po 2015 m. liepos 8 d. Jungtinės Karalystės Aukštesniojo teisingumo teismo priimtos nutarties byloje Nr.: FD15P00124 praėjo daugiau kaip keturi metai. A. prisitaikė ne tik prie fizinės, bet ir socialinės aplinkos, kuri žymiai išsiplėtė ir apima ne tik jo tėvo, artimųjų giminaičių, bet ir ugdymo įstaigos aplinką. Sparčią vaiko raidą jo buvimo Lietuvoje laikotarpiu sąlygoja tai, kad tėvo pastangomis vaikui sukurta kokybiška aplinka, t. y. sudarytos geros gyvenimo sąlygos, užtikrintas sistemingas vaiko ugdymas, sveikatos priežiūra. Aplinka atitinka berniuko pagal jo amžių išaugusį pažinimo lygį ir socialinius įgūdžius. Dėl nurodytų faktorių (ugdymo įstaigos lankymas, nauji draugai, geri santykiai šeimoje, natūralus ir tvirtesnis emocinis ryšys su tėvu, įgytas saugumo ir stabilumo jausmas esamoje aplinkoje, geros buities sąlygos) vaiko gyvenimas jau žinomoje, socialiai saugioje aplinkoje teikia daugiau garantijų tęstiniam vaiko vystymuisi ir labiausiai atitinka vaiko interesus. Pažymėjo, kad 2020 m. kovo 20 d. skyriaus atstovas bendravo su nepilnamečiu A. Č.. Pokalbio metu A. Č. išreiškė aiškų norą gyventi su tėvu. Berniuko teigimu, tėčio namuose jaučiasi saugiai yra mylimas. Su mama bendrauja retai, pokalbių metu mama linkusi išsakyti priekaištus, o nesidomi jo poreikiais, pasiekimais. Atsakovė su sūnumi bendravo retai, nesiekė atkurti emocinio ryšio su sūnumi, nevykdė specialistų rekomendacijų, o siekis susigrąžinti sūnų buvo deklaratyvus.

Teismo posėdžio metu ieškovas A. Č. prašė patikslintą ieškinį tenkinti pilnai jame išdėstytais motyvais ir papildomai paaiškino, kad nepilnametis vaikas A. Č. su ieškovu gyvena nuo gimimo. Pradžioje ieškovas su atsakove abu gyveno Jungtinėje Karalystėje, tačiau atskirai ir iki metų amžiaus vaikas su mama būdavo tik retsykiais, dažniausiai pasiimdavo po 2 dienas sūnų. Nurodė, kad vaikas jai buvo reikalingas tik tada, kai ateidavo tarnybos ir, kad gautų pašalpą. Penktadieniais vaiką atsakovė liepdavo pasiimti ieškovui ir taip gyveno iki, kol vaikui suėjo trys metai. Nuo 2014 metų sūnų parsivežė į Lietuvą gyventi ir nuo to laiko pas mamą nebuvo grįžęs gyventi. A. Č. lanko (duomenys neskelbtini) progimnaziją, 3 klasę, lanko krepšinio būrelį. Vaiko socialiniai ryšiai susiklostę Lietuvoje, turi čia draugų. Vaikas nori gyventi su juo, o su mama paskutinį kartą bendravo gal liepos mėnesį. Jokio bendravimo nėra, tik formalus paklausinėjimas telefonu. Per devynerius metus net nėra paklaususi apie vaiko sveikatos būklę. Skatina vaiką bendrauti su motina, tačiau pati mama nerodo noro bendrauti su vaiku. Vaikas jai reikalingas nebent dėl socialinio būsto, dėl socialinių garantijų. Antstolė vykdydama vykdomąją bylą ragino atsakovę grįžti bendrauti su vaiku, ragino ir vaiko teisių apsaugos skyrius, tačiau pati atsakovė savo pažadų nevykdo ir su vaiku nesistengia susitikti ir bendrauti. Prašo iš atsakovės priteisti išlaikymą po 150,00 Eur, nors ir pats gali vaiką išlaikyti. Per mėnesį vaikui išleidžia ir 450,00-500,00 Eur, nors ir nereiktų jokio išlaikymo iš atsakovės, tačiau įstatymo nustatyta tvarka prašo priteisti iš atsakovės po 150,00 Eur išlaikymą, mokamą kas mėnesį. Pinigai išleidžiami telefonui, vaistams, maistui, kanceliarinėms prekėms, pratyboms, mokyklos uniformai, kurios neužtenka metams, sezoniniams rūbams ir avalynei, pramogoms (dviračiui, riedžiui, keturačiui). Gyvena bute su vaiku dviese, kas mėnesį moka apie 70,00 Eur. Perka krepšinio avalynę, rūbus, važiuoja į baseinus, į prekybos centrus, perka vaikui to, ko jis nori ir tiksliai neskaičiuoja kiek vaikui išleidžia. Po pamokų lanko žaidimus ir būrelius, kurie nekainuoja. Vaikas turi specialų raidos sutrikimą, vežioja pas gydytojus, psichologus, logopedus. Vesdavo privačiai pas logopedą. Vaikui duoda dienpinigius, kasdien 2-3 Eur. Visada šaldytuvas pilnas ir į kavinę vedasi pavalgyti. Prašo iš atsakovės priteisti minimalų išlaikymo dydį. Žino, kad atsakovė dirba, kitų išlaikytinių neturi. Atsakovė yra sveika ir neturi sveikatos problemų. Kai vaikui buvo 5-6 metai, pirmą kartą atsakovės tėvai pamatė A. Č.. Tikslo nustatyti atsakovės ir vaiko bendravimo tvarką nėra ir nemato pagrindo, nes nedraudžia vaikui bendrauti su motina. Atsakovė paskutinį kartą kai buvo grįžusi į Lietuvą šaltai bendravo su vaiku, nebuvo jokio bendravimo.

Ieškovo atstovė advokatė K. P. teismo posėdyje palaikė patikslintą ieškinį ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ieškovo ir atsakovės nepilnametis sūnus A. Č. nuo 2014 metų gyvena su ieškovu Lietuvoje, o atsakovė gyvena Jungtinėje Karalystėje. Jungtinės Karalystės teismo sprendimu šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, tačiau faktiškai sūnus po sprendimo priėmimo gyvena su ieškovu ir su atsakove negyveno. Atsakovė kreipėsi į antstolė dėl sprendimo vykdymo, tačiau vykdymas buvo formalus, su vaiku nebendravo ir nepilnamečio vaiko nesiekė susigrąžinti. Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė ieškovo ir jo sūnaus dvasinį ir emocinį ryšį, o atsakovė ryšio neatkūrė. Ieškovas pilnavertiškai rūpinasi sūnumi ir užtikrina jo poreikius, ugdymą, sveikatos priežiūrą. Tuo tarpu atsakovės ryšys su nepilnamečiu vaiku yra nutrūkęs, ji vaiku nesirūpina ir nesidomi. Atsakovė nevykdė antstolės nurodymų, todėl prašo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu. Taip pat turėtų būti išspręstas nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimas ir iš atsakovės priteista po 150,00 Eur periodinių išmokų suma, mokama kas mėnesį nepilnamečio vaiko išlaikymui, nors vaiko poreikiai ir yra didesni. Ieškovas vykdo individualią veiklą, todėl prisiima didesnę nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą. Duomenų apie atsakovės pajamas ir turtą ieškovas neturi, todėl neturi duomenų, kodėl atsakovė negalėtų teikti prašomo priteisti išlaikymo dydžio. Ieškovas užtikrina pilnavertį nepilnamečio vaiko išlaikymą ir mano, kad priteisti minimalų 150 Eur dydį iš atsakovės yra pagrindas.

Išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau byloje gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovei E. S., gim. (duomenys neskelbtini), gimė sūnus A. Č., gim. (duomenys neskelbtini).

Anglijos ir Velso Aukštesniojo teisingumo teismo Šeimos teisme, posėdžiaujančiame Karališkajame Teisingumo teisme, 2015 m. liepos 8 d. įvykusiame privačiame posėdyje, byloje Nr. FD15P00124 buvo nustatyta, kad: vaikas A. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuolat gyvena Anglijoje ir Velse, ir toliau lieka nuolat gyventi Anglijoje ir Velse (14 punktas); Vaikas A. S., kai pirmą kartą buvo kreiptasi į šios jurisdikcijos teismą, būtent 2015 m. sausio 23 d., nuolat gyveno Anglijoje ir bylos nagrinėjimas dėl tėvų atsakomybės jo atžvilgiu patenka į Anglijos ir Velso teismų jurisdikciją (15 punktas); teismas atsisako perduoti šios bylos nagrinėjimą Lietuvos teismams (16 punktas); vaikas turi būti grąžintas į Angliją ne vėliau nei 2015 m. liepos 21 d., antradienį, iki 14 val. (18 punktas); kai vaikas bus grąžintas į Anglijos ir Velso jurisdikciją, atsakovui tėvui A. Č. draudžiama, kol nebus priimtas kitas įsakymas, pačiam arba nurodžius kitam asmeniui, išvežti vaiką A. S. iš Anglijos ir Velso, kol nebus priimtas kitas įsakymas (22 punktas); kai vaikas bus grąžintas į Anglijos ir Velso jurisdikciją, vaikas A. S. turi gyventi su atsakove motina E. S., kol nebus priimtas kitas įsakymas (23 punktas).

2014 m. lapkričio 28 d., Vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo gautas Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinio biuro valdybos prašymas patikrinti nepilnamečio vaiko A. Č. gyvenimo sąlygas, nes Anglijoje sprendžiamas klausimas dėl vaiko globos tarp E. S. ir A. Č..

Antstolės E. M. kontoroje Jungtinės Karalystės Aukštesniojo teisingumo teismo 2015 m. spalio 19 d. išduoto pažymėjimo pagrindu dėl vaiko A. S. grąžinimo išieškotojai E. S. pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0009/15/04797 ieškovo atžvilgiu. Ieškovui neįvykdžius nurodytos teismo nutarties, 2015 m. spalio 19 d. buvo išduotas Reglamento IV priedo formos vaiko sugrąžinimo pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad pažymėjimas išduodamas Jungtinės Karalystės Aukštesniojo teisingumo teismo 2015 m. liepos 8 d. nutarties pagrindu, asmuo, kuriam turi būti grąžintas vaikas – E. S.. Taip pat nustatyta, kad atsakovė E. S. 2019 m. rugsėjo 16 d. antstolei E. M. pateikė prašymą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo vykdomojoje byloje Nr. 0009/15/04797, kurio pagrindu antstolė 2019 m. spalio 14 d. patvarkymu Nr. S3i-61230 nutraukė vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą grąžino atsakovei.

2017 m. spalio 20 d. antstolės E. M. kontoroje vykusio susitikimo metu dėl A. Č. perdavimo motinai E. S. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas akcentavo, jog reikia įvertinti galimą emocinę psichologinę žalą vaikui bei pasiūlyta, kad vaiko perdavimo metu dalyvauti psichologas. Buvo stengtasi sustiprinti emocinį vaiko ir motinos ryšį. E. S. buvo įsipareigojusi 2018 metais dviem savaitėms atvykti į Lietuvą ir pasitelkiant psichologų pagalbą, sustiprinti emocinį ryšį su sūnumi. 2018 m. liepos 17 d. antstolės kontoroje, vykdant Jungtinės Karalystės Aukštesniojo Teisingumo Teismo 2015 m. spalio 19 d. išduotą nutartį Nr. FD15P00124 dėl vaiko A. perdavimo motinai E. S., vyko šalių susitikimas.

Atsakovė į Lietuvą grįžo 2018 m. liepos 10 d., tačiau pas sūnų atvyko tik liepos 13 d. E. S. paaiškino, kad 2018 m. liepos 13 d. su psichologe susitarė dėl 2018 m. liepos 19 d. jos ir sūnaus susitikimo (psichologės pavardės nežinojo). Paklausus, kodėl 2015 metais teismui priėmus sprendimą ji nepasiėmė sūnaus A., E. S. paaiškino, kad tuo metu neturėjo darbo ir laiko. E. S. buvo įsipareigojusi į Lietuvą grįžti po trijų mėnesių, tačiau šio įsipareigojimo neįvykdė. 2019 m. spalio 14 d. vykdomoji byla nutraukta, nes vykdant teismo sprendimą dėl sūnaus perdavimo, E. S. buvo pasyvi, nesiėmė jokių konkrečių veiksmų, kad greičiau būtų įvykdytas teismo sprendimas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Kaip minėta, Anglijos ir Velso Aukštesniojo teisingumo teismo Šeimos teisme, posėdžiaujančiame Karališkajame Teisingumo teisme, 2015 m. liepos 8 d. įvykusiame privačiame posėdyje, byloje Nr. FD15P00124 buvo nustatyta, kad vaikas A. S., gim. 2011 m. rugpjūčio 11 d., nuolat gyvena Anglijoje ir Velse, ir toliau lieka nuolat gyventi Anglijoje ir Velse su motina E. S. (14 ir 23 punktai). Vaikui jau beveik šešerius metus gyvenant Lietuvoje su ieškovu A. Č. jo gyvenamojoje vietoje, 2019 m. rugsėjo 16 d. buvo nutraukta vykdomoji byla Nr. 0009/15/04797 (užvesta antstolės E. M. kontoroje) dėl vaiko A. Č. grąžinimo į Angliją jo motinai E. S., kadangi atsakovė neatkūrė ryšio su nepilnamečiu vaiku ir nesiėmė konkrečių veiksmų, kad įvykdyti užsienio valstybės teismo sprendimą ir susigrąžinti sūnų, todėl spręstinas klausimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu A. Č. jo gyvenamojoje vietoje.

Iš ieškovo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad šalių nepilnametis vaikas A. Č. nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją ieškovo gyvenamojoje vietoje, kurioje mokosi, turi draugų, lanko krepšinio būrelį, po pamokų lanko kitus užsiėmimus. A. Č. yra 8 metų amžiaus, jau nuo 2014 metų gyvena su tėvu, be to, Vaiko teisių apsaugos skyriui yra išreiškęs aiškią nuomonę gyventi su tėvu, nes jis jį myli, rūpinasi, namuose turi visas reikiamas priemones, jam patinka gyventi su tėčiu. Nurodė, kad žino, jog mama gyvena Anglijoje, tačiau su ja bendrauja retai, nes ji pati neskambina, o bendraujant jam neįdomu ir nuobodu. Anot berniuko, tėtis liepia ir skatina bendrauti su mama, tačiau savo gyvenimą įsivaizduoja su tėčiu.

Iš teismui pateiktų J. J., B. H.-B., V. S. ir I. S. laiškų matyti, kad jie kurį laiką gyveno kartu su atsakove E. S., kai gimė A. Č. ir jų nuomone atsakovė nuo pat A. Č. gimimo netinkamai juo rūpinosi, neužtikrino vaikui tinkamų sąlygų augti, vystytis, nesirūpino, neprižiūrėjo. Laiškuose akcentuojama, kad berniuku nuolat rūpindavosi tėvas A. Č., o mama stengdavosi kuo ilgiau ir dažniau vaiką palikti su tėvu ir jų žiniomis vaikas visada gyveno ir gyvena su tėvu. B. H.-B. laiške akcentavo, kad kartais prižiūrėdavo berniuką. Berniukas, kai būdavo su mama stengdavosi gauti mamos dėmesio, tačiau ji jo neskirdavo, o su tėčiu vaikas buvo ir yra laimingas.

Esant šiems duomenims, teismui akivaizdu, kad ieškovo A. Č. ir nepilnamečio vaiko A. Č. bendravimas yra glaudus, juo sieja stiprus emocinis ryšys. A. Č. gyvenamosios vietos nustatymui su jo tėvu pritarė ir išvadą teisme teikiančios institucija, be to, teismui pateikti duomenys, kad atsakovė E. S. visiškai nusišalinusi nuo bendravimo su nepilnamečiu vaiku, nesidomi jo ugdymusi, vystymusi, sveikatos priežiūra, bendrauja su juo retai ir paviršutiniškai nuo pat gimimo. Nepilnamečio vaiko faktinis ryšys su atsakove ir jos gyvenamosios vietos aplinka šiuo metu yra nutrūkęs, todėl jo gyvenamosios vietos nustatymas su tėčiu jo gyvenamojoje vietoje neturės kokių nors pasekmių vaiko psichologinei būsenai, aplinkos stabilumo prasme. Priešingai, A. Č. šiuo metu turi stabilų ryšį su ieškovo gyvenamąja vieta, nes ten lanko mokyklą, ten pomėgių realizavimo vieta, susiformavęs draugų ratas. Tėvas užtikrina visas nepilnamečiui vaikui tinkamas sąlygas augti, vystytis, mokytis, būti sveikam, todėl darytina išvada, kad ieškovas A. Č. tinkamai rūpinasi nepilnamečiu vaiku. Atsižvelgiant į tai, A. Č. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu A. Č. jo gyvenamojoje vietoje, kadangi tai geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

Tėvams išaiškintina, kad pasikeitus esamai situacijai, bet kuris iš tėvų turi teisę bet kada kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (CK 3.169 straipsnio 3 dalis).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

Iš ieškovo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad ginčo dėl atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku nėra. Byloje nėra pareikšto reikalavimo nustatyti nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką su skyriumi gyvenančia motina. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad nedraudžia sūnui bendrauti su atsakove, o kaip tik skatina sūnų bendrauti su mama, tačiau mama nerodo jokio noro ir nededa pastangų bendrauti su nepilnamečiu vaiku. Atsižvelgiant į tai, atsakovės bendravimo tvarka su vaiku nenustatinėjama.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės nepilnamečiui vaikui A. Č. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Nurodyti kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011; kt.). Be to, minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nepilnamečio A. Č. išlaikymui kas mėnesį vidutiniškai reikia apie 450,00-500,00 Eur, iš kurių lėšos išleidžiamos telefonui, vaistams, maistui, kanceliarinėms prekėms, pratyboms, mokyklos uniformai, kurios neužtenka metams, sezoniniams rūbams ir avalynei, pramogoms (dviračiui, riedžiui, keturačiui). Ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad gyvena bute su vaiku, kur komunalinės paslaugos kas mėnesį siekia apie 70,00 Eur. Sūnui perka krepšinio avalynę, rūbus, važiuoja pramogauti. Ieškovas patikslintame ieškinyje ir teisme pažymėjo, kad sutinka didesne dalimi prisidėti prie sūnaus išlaikymo ir prašo iš atsakovės priteisti bent minimalią sumą, nes atsakovė niekada neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo jokia dalimi. Nuo pat gimimo ieškovas vienas išlaiko sūnų, todėl prašo iš atsakovės sūnaus išlaikymui priteisti tik 150,00 Eur, nes pats yra dirbantis, ūkininkauja, turi nekilnojamojo turto Naujojoje Akmenėje ir yra pajėgus skirti didesnę išlaikymo dalį A. Č..

Nors ieškovas teismo posėdžio metu ir teigė, kad išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui turi būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tokio dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Teismas mano, kad teismo posėdžio metu, ieškovo dalis nurodomų vaiko poreikiams skirtinų lėšų yra šiek tiek per didelės ir nėra būtinos tokio amžiaus vaiko poreikių tenkinimui, tačiau paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).

Byloje atsakovė nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį, turimą nekilnojamąjį turtą, savo sveikatos būklę. Todėl, atsižvelgiant į atsakovės amžių, gyvenimą užsienyje, tikėtinumą, jog atsakovė, gyvendama Jungtinėje Karalystėje turi darbą ir gauna pajamas (priešingų duomenų nepateikta), teismas vertina, kad atsakovė gali ir turi pareigą prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo prašoma priteisti 150,00 Eur išlaikymo suma, jo vertinimu yra pakankama prisidėti prie vaiko išlaikymo, teismas nukrypsta nuo tėvų lygių dalių principo ir nepilnamečio sūnaus A. Č. išlaikymui iš atsakovės priteisia po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, išlaikymą priteisiant nuo patikslinto ieškinio gavimo dienos, t. y. 2020 m. kovo 17 d.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tėvų ginčo atveju nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo metu. Pasikeitus tėvų galimybėms teikti išlaikymą ir vaiko poreikiams, šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis) ar dėl atsiradusių papildomų išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

Priteisto išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Nepilnamečio sūnaus A. Č. išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas ieškovas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos 2020 m. kovo 19 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės valstybei, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas įstatymo buvo atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo 41,00 Eur (150,00 Eur x 12 x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl šis žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės valstybei.

Ieškovas už ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį, tačiau su patikslintu ieškiniu nereiškė reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės ir nepateikė duomenų apie kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje, todėl iš atsakovės ieškovo patirto bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 ir 96 straipsniais, 150 straipsniu, 259–260, 263-270 straipsniais

nutaria:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškovu A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2020 m. kovo 17 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovą A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui A. Č. priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Telšių apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Priteisti iš atsakovės E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 41,00 Eur (keturiasdešimt vieno euro 00 ct) žyminį mokestį valstybei.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Teisėja Jūratė Žemgulienė