Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, iki sulaikymo gyvenęs (duomenys neskelbtini), neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, jos nedeklaravęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 2001 m. lapkričio 26 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 272 straipsnio 2 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) laisvės atėmimu 4 metams su turto konfiskavimu; 2003 m. liepos 2 d. teismo nutartimi veika perkvalifikuota į BK 180 straipsnio 1 dalį (nuo 2003 m. gegužės 1 d. galiojanti BK redakcija), bausmė sumažinta iki 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo, panaikinant turto konfiskavimą; bausmę atliko 2004 m. gegužės 19 d.;

2) 2005 m. birželio 2 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį 3 metų laisvės atėmimo bausme; 2007 m. birželio 26 d. teismo nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos namų neatlikęs 10 mėnesių 22 dienų laisvės atėmimo bausmės; 2008 m. gegužės 19 d. išbrauktas iš įskaitos;

3) 2008 m. gruodžio 31 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, skirta 15 parų arešto bausmė; bausmę atliko 2009 m. gegužės 12 d.;

4) 2009 m. spalio 22 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme; 2010 m. birželio 21 d. teismo nutartimi lygtinai paleistas neatlikęs 2 mėnesių 29 dienų skirtos laisvės atėmimo bausmės; 2010 m. spalio 22 d. teismo nutartimi grąžintas į bausmės vietą atlikti likusią bausmės dalį; bausmę atliko 2011 m. sausio 7 d.;

5) 2011 m. kovo 23 d. Vokietijos Berlyno Tiergarten apylinkės teismo nuosprendžiu už vagystę bauda;

6) 2011 m. birželio 21 d. Vokietijos Berlyno Tiergarten apylinkės teismo nuosprendžiu už vagystę bauda;

7) 2011 m. birželio 28 d. Vokietijos Berlyno Tiergarten apylinkės teismo nuosprendžiu už vagystę laisvės atėmimu 3 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant, kuris vėliau panaikintas, bausmę atliko 2011 m. gruodžio 21 d.;

8) 2011 m. liepos 12 d. Vokietijos Berlyno Tiergarten apylinkės teismo nuosprendžiu už vagystę laisvės atėmimu 3 mėnesiams, bausmę atliko 2012 m. sausio 14 d.;

9) 2011 m. gruodžio 14 d. Vokietijos Tiergarten apylinkės teismo nuosprendžiu už vagystę bauda;

10) 2012 m. vasario 3 d. Vokietijos Tiergarten apylinkės teismo nuosprendžiu už prekybą vogtomis prekėmis laisvės atėmimu 5 mėnesiams, bausmę atliko 2013 m. sausio 4 d.;

11) 2012 m. balandžio 10 d. Vokietijos Tiergarten apylinkės teismo nuosprendžiu už vagystę laisvės atėmimu 7 mėnesiams, bausmę atliko 2012 m. lapkričio 14 d.;

12) 2013 m. birželio 7 d. Vokietijos Tiergarten apylinkės teismo nuosprendžiu už vagystę laisvės atėmimu 4 mėnesiams, bausmę atliko 2013 m. lapkričio 13 d.;

13) 2014 m. gruodžio 19 d. Vokietijos Tiergarten apylinkės teismo nuosprendžiu už vagystę laisvės atėmimu 2 mėnesiams, bausmę atliko 2016 m. liepos 7 d.;

14) 2015 m. gegužės 5 d. Vokietijos Tiergarten apylinkės teismo nuosprendžiu už nesunkų kūno sužalojimą laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmę atliko 2015 m. rugsėjo 9 d.;

15) 2016 m. sausio 22 d. Vokietijos Tiergarten apylinkės teismo nuosprendžiu už vagystę laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui, bausmę atliko 2017 m. vasario 6 d.;

16) 2019 m. lapkričio 18 d. Vokietijos Tiergarten apylinkės teismo nuosprendžiu už judėjimo laisvės pažeidimą bauda;

kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis 2021 m. gegužės 18 d., apie 16.45 val., gatvėje, netoli pastato, esančio Geležinkelio g. 15, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su T. A. metu, tyčia dūrė pastarajam peiliu į krūtinę, tuo padarydamas nukentėjusiajam T. A. durtinį pjautinį krūtinės ląstos sužalojimą, kas komplikavosi ūminiu širdies veiklos sutrikimu, ir dėl vidinio bei išorinio nukraujavimo, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose nukentėjusysis tą pačią dieną mirė.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. S. savo kaltę pripažino pilnai ir nurodė, kad 2021 m. gegužės 18 d., apie 16.45 val., stoties rajone, Vilniuje, prie baro, apie 10 metrų nuo viešbučio, kur jis gyveno, eidamas gatve jis pamatė stovintį T. A., Ž. P. ir A., su kuriuo gyveno viešbutyje viename kambaryje. Jis priėjo prie jų. Ž. ir A. aiškinosi su T. dėl pavogtų sportbačių. Jie susitaikė ir visi pykčiai nukrypo į T. T. jam pareiškė pretenzijas dėl vagysčių, neva jis dėl visko kaltas. Tarp jo ir T. kilo ginčas. Ž. klausė, ką jis (K. S.) į tai pasakys, kaip pasiaiškins dėl narkotikų dingimo. A. į konfliktą nesikišo, tik stovėjo šalia. Jis (K. S.) pagalvojo, kad jį vėl muš, nes taip jau yra buvę. A. buvo anksčiau raminęs T. kai šis ant jo šoko. Iš dešinės kišenės jis išsitraukė peilį „plaštakę“, jį galima atlenkti viena ranka. Jį nešiojosi nuolat dėl T. terorizavimo, nes jis fiziškai nėra pajėgus apsiginti. Buvo net jį įspėjęs, kad bus priverstas jį panaudoti prieš jį. Išsitraukęs peilį iš karto T. T. nuo jo stovėjo per ranką, buvo pasilenkęs į jį ir sakė, kad jis ateitų. Jis norėjo durti į petį, T. T. pasitraukė ir gavosi, kad pataikė į krūtinę. Dūris buvo vienas. Norėjo jį tik pagąsdinti, sužeisti, kad nuo jo atstotų, suprastų, jog gali už save pastovėti. Po to jis nuėjo į viešbutį. Peilį pasiėmė su savimi. Iš viešbučio stebėjo viską pro langą. Pamatė, kad atvyko greitoji. T. buvo blogai, meldėsi, kad jis nenumirtų. Nežino, kas kvietė greitąją pagalbą, kodėl pats jos nekvietė, kodėl nebandė suteikti T. pagalbos. Jam išeinant šis dar buvo gyvas. Įvykio vietoje buvo nemažai žmonių, galvojo, kad kažkas iškvies pagalbą. Ž. prie jo (kaltinamojo) pribėgo, jį laikė. Iš įvykio vietos išėjo norėdamas susidėti daiktus. Žinojo, kad jį uždarys į kalėjimą. Dėjosi daiktus ir po 10–12 minučių atėjo policija. Kažkas jam pasakė, kad jo ieško. Peilį buvo numetęs po spintele kambaryje, bet jo neslėpė. Buvo persirengęs, į vieną maišelį sudėjo rūbus, su kuriais padarė nusikaltimą. Žinojo, kad rūbų reikės ekspertizei. Atidavė juos policijai, pasakė, kur peilis. Padarė labai didelę klaidą, labai gailisi. Konfliktų su T. kildavo ir anksčiau. Jie gyveno viename kambaryje T. T. yra jį kaltinęs, neva jis pavogė iš jo narkotikus (fentanilį), nors taip nebuvo. Šis pavartojęs pats juos pamesdavo, nerasdavo, tuo tarpu jis (K. S.) narkotikų nevartoja jau 4 metus, nes vartoja T. T. su draugu yra jį ir sumušęs, daužė į galvą, o jis dėl širdies nepakankamumo negali gintis. Šie barniai vyko trijų savaičių laikotarpyje. Tuo metu jie gyveno kartu, bet vėliau T. išvijo iš viešbučio dėl narkotikų. Tai buvo maždaug prieš savaitę iki įvykio. Nežino, kur šis tuo metu gyveno. Vengė kontakto su T., bet jis (K. S.) ten gyveno, o incidentas įvyko beveik viešbučio kieme. Įvykio metu buvo išgėręs apie 5 butelius alaus 6 procentų stiprumo. Tuo metu gėrė apie porą mėnesių kasdien. Mano, kad jei ne alkoholis, to neįvyktų. A. T. tėvų. Su pareikštu ieškiniu sutinka, mano, kad jis net per mažas, nes atimta žmogaus gyvybė. Jis 10 metų gyveno Vokietijoje, grįžo į Lietuvą, bet nedirbo, nes su jo širdimi yra labai blogai, kojoje – trombozė, negali dirbti sunkių darbų. Neįgalumo neturi. Iki sulaikymo gaudavo 180 Eur bedarbio pašalpą, iš jos sumokėdavo už viešbutį. Dar turėjo iš Vokietijos santaupų, kurių nebeliko, dar padėdavo mama. Jokio turto neturi, žalos nėra atlyginęs.

K. S. davė iš esmės tokius pačius parodymus ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 181–182 ). Savo parodymus patvirtino ir įvykio vietoje (t. 2, b. l. 194–200).

2021 m. gegužės 18 d. įvykio vietos apžiūros protokole fiksuoti įvykio vietos, adresu: Geležinkelio 15, Vilniuje, apžiūros duomenys. Nustatyta, kad šalia pastato minėtu adresu yra atvira teritorija, kurioje yra lauko pastogė su lauko baldais, šalia kurios yra kelios raudonos spalvos dėmės. Ant pastogės medinių pakopų ir pagrindo yra raudonos dėmės bei avalynės pėdsakai, kurie nufotografuoti, paimtos dėmių nuoplovos (t. 1, b. l. 16–28).

6. T. A. mirė nuo durtinio pjautinio krūtinės ląstos sužalojimo.

7. T. A. lavone nustatyti sužalojimai padaryti iki mirties.

8. T. A. lavone nustatyta žaizda krūtinės ląstos priekyje ir gyjanti žaizda nugaroje, savęs žalojimui nėra būdingos.

10. Po patirtų sužalojimų nukentėjusysis galėjo atlikti savarankiškus veiksmus keletą minučių, kol nenukraujavo.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo, nustatytų faktinių aplinkybių ir jų teisinio kvalifikavimo

Byloje surinkti anksčiau aprašyti įrodymai, tai yra įvykio vietos, patalpų, lavono apžiūros duomenys, specialisto išvadose fiksuota informacija, kaltinamojo K. S., liudytojų Ž. P., A. J., P. J. parodymai, patvirtina, kad 2021 m. gegužės 18 d., apie 16.45 val., gatvėje, netoli pastato, esančio Geležinkelio g. 15, Vilniuje, tarp K. S. ir T. A. įvyko konfliktas, kurio metu K. S. dūrė peiliu T. A. į krūtinę, taip padarydamas jam durtinį pjautinį krūtinės ląstos sužalojimą, kas komplikavosi ūminiu širdies veiklos sutrikimu, ir dėl vidinio bei išorinio nukraujavimo VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose T. A. tą pačią dieną 18.30 val. mirė. Kaltinamasis K. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje pripažino, kad būtent jis konflikto su T. A. metu peiliu smogė jam į krūtinės sritį. Tai patvirtina ir įvykio vietoje buvusių ir K. S. veiksmus stebėjusių, taip pat iš karto po incidento su juo bendravusių liudytojų Ž. P., A. J. ir P. J. parodymai, kurie patvirtino, kad būtent S. S. peiliu smogė T. A. į krūtinės sritį, po ko pasišalino į viešbutį, kur stebėjo tolimesnius įvykius pro langą, krovėsi daiktus, gailėjosi dėl incidento. Tame pačiame kambaryje, kuriame buvo rastas K. S., buvo aptiktas ir peilis su T. A. kraujo pėdsakais. Specialisto tyrimo metu padaryta išvada, kad atlikus DNR tyrimą ant peilio rankenos, gautas mišrus dviejų asmenų DNR profilis, kurį galimai sudaro K. S. ir T. A. DNR profiliai. Specialisto tyrimo metu taip pat padaryta tikėtina išvada, kad T. A. žaizda krūtinėje buvo padaryta tirti pateiktu peiliu. Kategoriška išvada dėl šio peilio negalima, kadangi sutampančių požymių visuma nėra individuali. Kaltinamojo bei liudytojų parodymai apie smurtinius K. S. veiksmus bei įvykių eigą atitinka specialisto išvadoje nurodytus T. A. padarytus kūno sužalojimus, jų pobūdį, nustatytą mirties priežastį. Taigi, šie įrodymai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas juos vertina kaip patikimus ir jais remdamasis pripažįsta esant įrodyta, kad būtent K. S. peiliu vieną kartą smogė T. A. į krūtinę, tokiais veiksmais padarydama kaltinime nurodytus kūno sužalojimus, dėl kurių T. A. mirė. Tarp nustatytų jo smurtinių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Vertindamas byloje surinktus įrodymus, sietinus su subjektyviaisiais nagrinėjamo nusikaltimo sudėties požymiais, teismas atsižvelgia į nustatytas faktines aplinkybes, kad buvo suduotas vienas smūgis peiliu, tai yra duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu, į krūtinės sritį, kurioje yra gyvybiškai svarbūs organai. Dėl šio smūgio pagal specialisto išvadą buvo pažeista oda, poodis, tarpšonkauliniai raumenys, V-VI kairiųjų šonkaulių kremzlės, krūtinplėvė, širdiplėvės priekinė siena, dešinio skilvelio išorinė siena. Šie duomenys leidžia spręsti, kad peiliu padaryta žaizda, pasiekusi širdį, buvo pakankamai gili, o tai tuo pačiu leidžia spręsti apie suduoto smūgio peiliu stiprumą. Šiuo atveju vertintina ir tai, kad K. S. pasišalino iš įvykio vietos nesuteikęs sužeistajam jokios pagalbos ir nepasirūpinęs medicininės pagalbos iškvietimu, tačiau suprasdamas, kad šalia sužeistojo yra ir kitų žmonių, galinčių suteikti pagalbą. Kartu vertintini K. S. parodymai, kad jis nenorėjo nužudyti T. A., taip pat jo ir liudytojų Ž. P., A. J. parodymai, kad K. S. sudavė smūgį peiliu kilus konfliktui su T. A., bei liudytojo P. J. parodymai, kad iš karto po incidento K. S. labai pergyveno dėl įvykio, pro langą stebėjo situaciją, vylėsi, kad T. A. išgyvens. Šių įrodymų ir argumentų visumos pagrindu teismas daro išvadą, jog K. S., smogdamas peiliu T. A. į krūtinę, veikė sąmoningai, suvokdamas pavojingą savo smurtinių veiksmų pobūdį, numatydamas, kad dėl jo smurtinių veiksmų galimi sunkūs padariniai – kūno sužalojimai, tikėtinai ir gyvybės atėmimas, ir nors tokių padarinių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti, tai yra veikė netiesiogine tyčia.

Nustatytos faktinės aplinkybės atitinka BK 129 straipsnio 1 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, nes K. S. nužudė žmogų.

Pagrindo kvalifikuoti nustatytus K. S. veiksmus pagal BK 130 straipsnį, kaip tai siūlo gynėjas, nėra. Pagal minėtą teisės normą nužudymas kvalifikuojamas tada, kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui staiga labai susijaudinus, tai yra esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo poelgis (Lietuvos A. T. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2008, 2K-155/2009, 2K-305/2010, 2K-537-303/2015). Nors kaltinamasis K. S. nurodė teismui, kad smogė peiliu T. A. susiginčijęs su juo, nes šis apkaltino jį vagystėmis, vis tik ir pats K. S. savo neadekvačią reakciją į nukentėjusiojo žodžius siejo su apsvaigimu nuo alkoholio. Tiek K. S., tiek ir liudytojų Ž. P., A. J. parodymai patvirtina, kad tarp kaltinamojo ir T. A. jiems gyvenant kartu kildavo barniai, kad T. A. yra kaltinęs K. S. narkotikų vagystėmis, buvo jį ir sumušęs, vis tik tokie nukentėjusiojo veiksmai, įvertinus ir nuo jų praėjusį pakankamai ilgą laiko tarpą, nėra toks elgesys, kuris pagrįstų didelį susijaudinimą būtent nagrinėjamo incidento metu. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad pagal liudytojų Ž. P., A. J., taip pat ir paties kaltinamojo parodymus, prieš pat smūgį peiliu bendravimas su T. A. nebuvo piktas. Pastarasis nepadarė jokių smurtinio pobūdžio veiksmų K. S. atžvilgiu, tarp jų įvyko tik apsižodžiavimas ir pretenzijų dėl vagystės pareiškimas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad po incidento K. S. buvo tokios būklės, kad sugebėjo pasišalinti į viešbutį, su savimi paimti peilį, susikrauti daiktus, netgi nusivilkti rūbus ir sudėti į maišelį tam, kad atiduoti tai policijai tyrimui. Tai rodo, kad jis iš karto po smurto gebėjo įvertinti situaciją, ėmėsi sau palankių veiksmų. Visuma šių duomenų neleidžia teismui spręsti, kad veikos padarymo metu kaltinamasis buvo staiga labai susijaudinęs, fiziologinio afekto būsenos dėl neteisėtų, įžeidžiančių T. A. veiksmų, tad šis būtinasis pagal BK 130 straipsnį kvalifikuotinos veikos požymis nėra konstatuotas.

Dėl bausmės

BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis K. S. padarė labai sunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą žmogaus gyvybei. Veika padaryta veikiant netiesiogine tyčia.

Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Šią aplinkybę patvirtina alkotesterio rodmenys, pagal kuriuos 2021 m. gegužės 18 d. 19.40 val. K. S. nustatytas 2,64 promilės girtumas. Kad prieš nagrinėjamus įvykius ilgą laiko tarpą kasdien vartodavo alkoholinius gėrimus patvirtino ir pats kaltinamasis, kuris taip pat nurodė, kad alkoholis buvo jo spontaniškus smurtinius veiksmus paskatinusi priežastis. Teismas sprendžia, kad būtent alkoholio poveikis neabejotinai neigiamai paveikė K. S. galimybes adekvačiai ir tinkamai įvertinti ir reaguoti į konfliktinę situaciją.

Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta ir tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). K. S. nagrinėjamą tyčinį nusikaltimą padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, teistumas už kurį nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka (BK 27 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų (t. 2, b. l. 25–47), K. S. už tyčinius nusikaltimus buvo teistas Lietuvoje, tarp jų ir už sunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje. Teistumo terminas už tokią veiką – penkeri metai. Vėliau K. S. buvo teistas ir už baudžiamuosius nusižengimus, taip pat ir už nusikalstamas veikas Vokietijoje. Pagal BK 97 straipsnio 1 dalį, turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Teistumo išnykimo terminas skaičiuojamas nuo bausmės atlikimo, be to, jo eiga nutrūksta asmeniui padarius naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, ir yra skaičiuojama naujai nuo bausmės už naujai padarytas veikas atlikimo (BK 97 straipsnio 1, 3, 5, 8 dalys). Prokurorė neprašė pripažinti šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia, tačiau, vadovaujantis teismų praktika (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85-303/2017, 2K-272-976/2017, 2K-231-495/2019), tai nėra kliūtis ją konstatuoti, nes teistumo duomenys K. S. buvo žinomi, jie yra bylos medžiagoje ir buvo ištirti kartu su kitais duomenimis.

Teismas taip pat sprendžia esant pagrindui pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. K. S. savo kaltę dėl jam pareikštų įtarimų pripažino nuo pat pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu, davė parodymus, juos patvirtino įvykio vietoje, kritiškai vertino savo poelgį, išgyveno dėl kilusių padarinių, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiųjų.

Kitų kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę. K. S. praeityje yra daug kartų teistas už įvairias nusikalstamas veikas, daugiausia atvejų už vagystes. Jis taip pat keturis kartus trauktas ir administracinėn atsakomybėn už įvairius administracinius nusižengimus, padarytus 2021 m., skirtos baudos nėra sumokėtos. Kaltinamasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nėra vedęs, vaikų neturi, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Nuo 2021 m. vasario 15 d. įrašytas į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo įskaitą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant opioidus, priklausomybės sindromas. Teismas įvertino ir kaltinamojo pateiktą informaciją apie jo sveikatos būklę, apsunkintą galimybę judėti. Teismas atsižvelgė ir į byloje nustatytus duomenis, sietinus su neleistinu T. A. elgesiu su K. S., kas, teismo vertinimu, greta kitų priežasčių, iš dalies paskatino pastarąjį smurtauti.

Pagrindo taikyti BK 62 straipsnio nuostatas nenustatyta. Vertinant gynėjo prašymą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas pažymėtina, kad minėtoje teisės normoje yra numatyta išimtis iš to paties straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintos nuostatos, suteikianti galimybę teismui motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tokiais atvejais švelnesnės, nei numatyta sankcijoje, bausmės skyrimas privalo būti motyvuojamas. Tuo pačiu, teismas turi įvertinti ir tai, ar skiriant bausmę bus įgyvendintos BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties nuostatos, kadangi teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme yra visuomenės bei valstybės interesų suvokimas, siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme nustatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė yra teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo, ir visuomenės ar valstybės interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Teismų praktikoje BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytas bausmės švelninimo pagrindas yra siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę šiuo pagrindu, turi motyvuotai nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos A. T. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7/2010, 2K-P-89/2014, 2K-432/2014 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Parinkdamas bausmę teismas įvertino ne tik kaltinamąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, bet ir kitus, jam nepalankius duomenis, tarp kurių yra ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Įvertinęs bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį nėra. Šiuo atveju BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam parenkant BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, artimesnę jos minimaliai ribai.

K. S. buvo laikinai sulaikytas 2021 m. gegužės 18 d. 17.20 val. 2021 m. gegužės 20 d. teismo nutartimi jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuri 2021 m. rugpjūčio 12 d., 2021 m. lapkričio 16 d. teismo nutartimis pratęsta iki 2022 m. sausio 18 d. Skirta kardomoji priemonė nekeistina, ji paliktina galioti iki skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti – panaikintina. Laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į skirtą bausmę (BK 66 straipsnio 1–2 dalys, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalis).

Dėl civilinio ieškinio

Civilinė ieškovė G. A. byloje pareiškė civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 101), kurį patikslino teismo posėdžio metu ir prašė iš K. S. priteisti: bendrai 10 780,90 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 22 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad turtinę žalą sudaro laidotuvių organizavimo išlaidos pagal pateiktą UAB „Laidojimo paslaugų centras“ sąskaitą 1 783 Eur, gedulingi pietūs – 550 Eur, šarvojimo rūbai – 200 Eur, kunigo paslaugos – 100 Eur. Taip pat nurodė, kad kapavietės įrengimo darbai pagal pateiktą sutartį jai kainuos 8 147,90 Eur. Šie pinigai dar nėra sumokėti, tačiau užsakyti darbai yra beveik baigti.

Kaltinamasis K. S. su pareikštais reikalavimais sutiko.

Dalis ieškovės nurodytų patirtų finansinių išlaidų yra pagrįstos pateiktais rašytiniais dokumentais, o būtent UAB „Laidojimo paslaugų centras“ sudaryta paslaugų teikimo sutartis ir kvitai patvirtina, kad G. A. už T. A. laidotuvių organizavimą sumokėjo 1 783 Eur sumą (laidojimo pašalpa yra išskaičiuota). Ieškovės nurodytos išlaidos šarvojimo rūbams įsigyti, gedulingiems pietums ir kunigo paslaugoms apmokėti nėra pagrįstos rašytiniais dokumentais, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad vien tai nėra kliūtis jas priteisti (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14/2012). Minėtas išlaidas patvirtina nukentėjusiųjų G. A., T. A. parodymai, jos yra sietinos su T. A. laidotuvių organizavimu, visuotinai priimtomis laidojimo tradicijomis, jų dydis atitinka protingumo kriterijus, su šiais reikalavimais pats kaltinamasis sutinka. Šios sumos yra priteistinos iš K. S. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.291 straipsnio 1 dalis).

Civilinė ieškovė G. A. šiuo metu nėra sumokėjusi jos prašomų priteisti 8 147,90 Eur už T. A. kapavietės įrengimą. Šią aplinkybę akcentavo ir gynėjas. Visgi teismas vertina tai, kad ji yra pateikusi 2021 m. spalio 22 d. statybos rangos sutartį su priedu-pasiūlymu, sudarytą su UAB „Stogana“, pagal kurią G. A. už T. A. kapavietės pamato ir granito įrengimą yra įsipareigojusi sumokėti jos nurodytą sumą, tai yra 8 147,90 Eur. Numatyta darbų pabaiga –2021 m. gruodžio 12 d. Kaip patvirtina nukentėjusios pateikta nuotrauka ir jos parodymai, kapavietės įrengimo darbai yra vykdomi – yra įrengtas pamatas, atvežtos granito plokštės. Šie įrodymai leidžia teismui pripažinti, kad G. A. nurodytos būsimos išlaidos yra realios, nes už atliktus darbus ji privalės sumokėti. Visgi spręsdamas nurodytos žalos dydžio klausimą, teismas atsižvelgia ir į kitas aplinkybes. Vadovaujantis jau minėto CK 6.291 straipsnio 1 dalimi, atlyginamos yra tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad protingumo kriterijus atitinka įprastos, vidutinės, bet ne prabangios kapavietės įrengimo kaina (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-489/2017; 2K-146-895/2018). Kaip matyti tiek iš pateiktų minėtų rašytinių dokumentų, tiek ir iš pačios G. A. parodymų, T. A. urna yra palaidota naujai įrengiamoje daugiavietėje kapavietėje, kurios dydis yra 3 x 2,70 m. Kapavietės padengimui naudojamos ištisinės granito plokštės. Išlaidos už tokio dydžio kapavietės įrengimą šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgus ne tik į teismų praktiką, bet ir į ekonominę situaciją Lietuvoje, infliacijos rodiklius, vertintinos kaip neatitinkančios protingumo kriterijaus, todėl yra mažintinos. Iš K. S. priteistina 5 000 Eur kapavietės įrengimo suma (CK 6.291 straipsnio 1 dalis).

Reikalavimas dėl 22 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatyta, kad nagrinėjamo įvykio metu G. A. neteko sūnaus, tai yra itin artimo jai asmens. Todėl dėl smurtinės ir netikėtos jo netekties ji neabejotinai patyrė didelius ir skaudžius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, tai yra patyrė neturtinę žalą bei turi teisę į jos atlyginimą. Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, pagal kurios nuostatas sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, taip pat teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

Vertinant padarytos neturtinės žalos mastą, šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad G. A. ir T. A. palaikė tarpusavio glaudžius, artimus ryšius, nuolat susitikdavo, bendraudavo telefonu. Šie tarpusavio ryšiai buvo negrįžtamai prarasti. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad T. A. buvo suaugęs asmuo, prieš žūtį buvo apsisprendęs negyventi kartu su savo motina. Žala buvo padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais. Byloje nėra jokių duomenų apie kaltinamojo turimą kokį nors nekilnojamąjį turtą ar santaupas, K. S. išlaikomų asmenų neturi, tačiau turi sveikatos problemų, ribojančių jo galimybes dirbti. Iš jo priteistinos turtinės žalos dydis aptartas anksčiau. Įvertinęs visumą paminėtų reikšmingų duomenų, taip pat atsižvelgęs į teismų praktiką tyčinių nužudymų bylose, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju civilinei ieškovei turi būti atlyginta 15 000 Eur neturtinės žalos suma, kuri priteistina iš K. S. (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.284 straipsnio 1 dalis).

Daiktų, saugomų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kameroje (t. 1, b. l. 165–168), klausimas spręstinas vadovaujantis BPK 94 straipsniu ir 108 straipsnio 1 dalimi.

Įvykio vietos ir patalpų apžiūros metu paimti daiktai, tai yra peilis, 4 vnt. nuoplovų ir DNR pavyzdys, sunaikintini kaip menkaverčiai daiktai.

K. S. pateikti tyrimui jo daiktai, tai yra baltos spalvos sportbačių ,,Adidas“ pora, juodos sportinės kelnės su balta juostele ,,Nike“, raudonos spalvos medžiaginė striukė ,,Spirit of the ocean – Marinepool“; jo asmens kratos metu paimti daiktai, tai yra medžiaginis juodos spalvos krepšelis, 2 raktai su pakabuku, ausinukai, knyga, žirklės, saldumynai, mobiliojo ryšio telefonas „Huawei“ ir mobiliojo ryšio telefono pakrovimo antgalis su laidu, grąžintini K. S.. Grąžintinus daiktus draudžiant turėti įkalinimo įstaigoje, jie perduotini K. S. nurodytam asmeniui, o tokio nenurodžius, grąžintini K. S. atlikus laisvės atėmimo bausmę.

T. A. daiktai, tai yra mobilaus ryšio telefonas ,,Nokia“, IMEI 355198055269073, raudonos spalvos kepurė su snapeliu, juodos spalvos kojinės, juodos spalvos sportbačiai, sukarpyta juodos spalvos liemenė, sukarpytas juodos spalvos džemperis, sukarpyti mėlynos spalvos su baltais taškeliais marškiniai trumpomis rankovėmis, sukarpytos juodos spalvos kelnės, grąžintini G. A., o jai atsisakius daiktus priimti – sunaikintini kaip menkaverčiai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kurioje nurodytos 310,75 Eur dydžio išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis niekur nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, gauna 180 Eur pašalpą, turto neturi. Be to, jam bus skirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Šių duomenų pagrindu teismas K. S. turtinę padėtį vertina kaip sunkią, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš jo nepriteisia.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

K. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, ir skirti devynerių metų laivės atėmimo bausmę.

Įskaityti į bausmę K. S. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2021 m. gegužės 18 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra 2021 m. gruodžio 1 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra 2021 m. gruodžio 1 d.

K. S. skirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti – panaikinti.

Civilinės ieškovės G. A. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš K. S. G. A. naudai 7 633 (septynis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt tris) Eur turtinei žalai atlyginti ir 15 000 (penkioliką tūkstančių) Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą ieškinio dalį atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kameroje, o būtent:

1) įvykio vietos ir patalpų apžiūros metu paimtus daiktus, tai yra peilį, 4 vnt. nuoplovų ir DNR pavyzdį, sunaikinti kaip menkaverčius daiktus;

2) K. S. pateiktus tyrimui jo daiktus, tai yra baltos spalvos sportbačių ,,Adidas“ porą, juodas sportines kelnes su balta juostele ,,Nike“, raudonos spalvos medžiaginę striukę ,,Spirit of the ocean – Marinepool“; jo asmens kratos metu paimtus daiktus, tai yra medžiaginį juodos spalvos krepšelį, 2 raktus su pakabuku, ausinukus, knygą, žirkles, saldumynus, mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“ ir mobiliojo ryšio telefono pakrovimo antgalį su laidu, grąžinti K. S.. Grąžintinus daiktus draudžiant turėti įkalinimo įstaigoje, juos perduoti K. S. nurodytam asmeniui, o tokio nenurodžius, grąžinti K. S. atlikus laisvės atėmimo bausmę;

3) T. A. daiktus, tai yra mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia“, IMEI 355198055269073, raudonos spalvos kepurę su snapeliu, juodos spalvos kojines, juodos spalvos sportbačius, sukarpytą juodos spalvos liemenę, sukarpytą juodos spalvos džemperį, sukarpytus mėlynos spalvos su baltais taškeliais marškinius trumpomis rankovėmis, sukarpytas juodos spalvos kelnes, grąžinti G. A., o jai atsisakius daiktus priimti – sunaikinti kaip menkaverčius.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo iš K. S. nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos (suimtam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos) gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.