- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-02-28
- Bylos Nr.
- 1A-166-1076/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15904-2021-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Gražys, Justas Namavičius, Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- K. S.
- Civilinis ieškovas
- G. A.
- Advokatai
- Pavelas Ravluševičius
- Kategorijos
- 14.1.8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.2.3.1.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
- 2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Šiukštos,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, naudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijas, t. y. vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo K. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta devynerių metų laivės atėmimo bausmė.
Į bausmę įskaitytas K. S. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. gegužės 18 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra 2021 m. gruodžio 1 d.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2021 m. gruodžio 1 d.
K. S. skirta kardomoji priemonė – suėmimas – palikta nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti – panaikinama.
Civilinės ieškovės G. A. ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš K. S. G. A. naudai 7 633 Eur (septyni tūkstančiai šeši šimtai trisdešimt trys eurai) turtinei žalai atlyginti ir 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kita ieškinio dalis atmesta.
Taip pat išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo iš K. S. nepriteistos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. K. S. nuteistas už tai, kad nužudė žmogų, o būtent: jis 2021 m. gegužės 18 d. apie 16.45 val., gatvėje, netoli pastato, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su T. A. metu, tyčia dūrė pastarajam peiliu į krūtinę, tuo padarydamas nukentėjusiajam T. A. durtinį pjautinį krūtinės ląstos sužalojimą, kas komplikavosi ūminiu širdies veiklos sutrikimu, ir dėl vidinio bei išorinio nukraujavimo, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose nukentėjusysis tą pačią dieną mirė.
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai, proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. S. prašo sutrumpinti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
2.1. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Iki nužudymo nukentėjusysis T. A. dažnai priekabiaudavo prie K. S., jį užgauliodavo, smurtaudavo. Nukentėjusysis su savo draugu buvo atėję pas nuteistąjį K. S. į viešbutį ir jį mušė lenta per galvą, atėmė pinigus ir jo vaistus. Nukentėjusysis vartojo narkotikus ir norėjo, kad nuteistasis jam pastoviai duotų K. S. skiriamus vaistus – metadoną. Tai tęsėsi apie mėnesį. Nuteistasis negalėjo viso to išvengti, nes grįžęs po dešimties metų iš Vokietijos apsistojo prie geležinkelio stoties esančiame viešbutyje, o T. A. savo laiką leisdavo aplink stotį ieškodamas iš ko ką nors atimti, ką apvogti.
2.2. Nuteistasis K. S. yra silpnas, invalidas, vartoja daug vaistų nuo širdies, kraujagyslių ir venų trombozės. Kadangi iš Vokietijos grįžo po dešimties metų ir iki nusikaltimo padarymo Lietuvoje buvo tik keturis mėnesius, todėl nespėjo susitvarkyti dokumentų dėl invalidumo. Nuteistasis tik pasidarė tyrimus gydymui. Šiuo metu invalidumo įteisinimu jis rūpinasi laisvės atėmimo vietoje. Dėl nurodytų aplinkybių nuteistasis laisvėje ieškojo pagalbos ir apsiginimui įsigijo peilį. Nuteistasis peiliu norėjo atbaidyti nukentėjusįjį, tačiau dėl išgerto alkoholio kiekio nesugebėjo įvertinti jam keliamos grėsmės ir padarinių. Pajutęs baimę vėl būti sumuštam, K. S. smogė T. A. peiliu. Nuteistasis taikėsi į dešinį petį, tačiau nukentėjusiajam staigiai pasitraukus į šoną, pataikė į krūtinę, po ko T. A. mirė.
2.3. Nuteistasis dėl padaryto nusikaltimo iki šiol labai pergyvena, gaila tėvų. Apeliantas pripažįsta įvykdęs nusikaltimą, tačiau prašo sutrumpinti jam skirtos laisvės atėmimo bausmės terminą. Nuteistojo nuomone, dėl jo sveikatos būklės, lėtinių nepagydomų ligų K. S. galimai iki galo nesugebės atlikti jam skirtos bausmės.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo K. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
4. Vilniaus apygardos teismas nuteistajam K. S. paskyrė teisingą bausmę, tačiau nepagrįstai nuteistojo K. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis veiką padarė kaip recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
5. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. BK 97 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Turinčiais teistumą taip pat laikomi už nusikaltimo padarymą ne Europos Sąjungos valstybėje narėje nuteisti asmenys, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu gauta informacijos, kad jiems įsiteisėjo tos valstybės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Į teistumą teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu. BK 97 straipsnio 9 dalyje išvardinti atvejai, kai teismas neatsižvelgia į įsiteisėjusį kitos valstybės teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį. Teismas į kitos valstybės įsiteisėjusį teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį neatsižvelgia ir tuo atveju, kai padaryta veika pagal šį kodeksą nelaikoma nusikaltimu (BK 97 straipsnio 9 dalies 2 punktas); nepakanka gautos informacijos apie kitos valstybės teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir šią informaciją persiuntusi valstybė per nustatytą terminą jos nepateikia (BK 97 straipsnio 9 dalies 4 punktas).
6. Pagal įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašą (t. 2, b. l. 25-42) matyti, kad K. S. 1998 – 2009 m. laikotarpiu buvo šešis kartus teistas Lietuvoje už turtinio pobūdžio veikas, sunkiausia veika pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. birželio 2 d. nuosprendį pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (teistumo trukmė pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b papunktį– 5 metai). Bausmę pagal paskutinį 2009 m. spalio 22 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendį (už nusikaltimą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį) atliko 2011 m. sausio 7 d. Nuo 2011 m. iki 2019 m. K. S. buvo 12 kartų teistas Vokietijoje, daugiausia už vagystes, tačiau taip pat vieną ir už kūno sužalojimą bei už pasikėsinimą padaryti pavojingą kūno sužalojimą, paskutinį kartą – 2019 m. lapkričio 18 d. Berlyno Tyrgarteno apylinkės teismo bauda už ES piliečių judėjimo laisvės įstatymo pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad pagal BK 97 straipsnio 8 dalį, padarius naują nusikalstamą veiką teistumo eiga nutrūksta, ir teistumo terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo nuo bausmės už naują nusikalstamą veiką atlikimo. Asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų. Pagal BK 27 straipsnio 4 dalį, 97 straipsnio 1 dalį konstatuojant teistumą taip pat atsižvelgiama ir į ES ar kitos užsienio valstybės įsiteisėjusį apkaltinamąjį nuosprendį. Tačiau iš registro turinio nepakanka informacijos, ar į K. S. atžvilgu priimtus (visus) apkaltinamuosius nuosprendžius Vokietijoje galima atsižvelgti vertinant juos kaip recidyvą, nes iš šių duomenų negalima konstatuoti K. S. Vokietijoje padarytų veikų faktinių aplinkybių, kad būtų galima spręsti dėl abipusio veikos baudžiamumo (BK 97 straipsnio 9 dalies 2 punktas), taigi kokios veikos pagal Lietuvos BK pagrįstų nusikaltimus; atitinkamai negalima nuspręsti, ar teistumo termino eiga vis darant naujas veikas sunkiausio nusikaltimo atžvilgiu buvo nutrūkusi, o jeigu teistumas kažkokiu metu buvo išnykęs – ar ir nuo kokios veikos reikia skaičiuoti naujo teistumo terminą, ir kokia turėtų būti jo trukmė. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepakanka duomenų K. S. pripažinti recidyvą Vokietijoje priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių atžvilgiu, ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė šalintina; pripažinti K. S. recidyvistu neprašė ir prokuroras.
7. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė pernelyg griežtą bausmę. Su šiuo apeliacinio skundo teiginiu teisėjų kolegija nesutinka, kaip ir nemato pagrindo pakeisti bausmę nepripažinus recidyvo kaip K. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktą). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, ir apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tuomet, jeigu nuteistajam paskiriama aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.
8. Nusikalstama veika, numatyta BK 129 straipsnio 1 dalyje, už kurios padarymą K. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurios padarymą numatytas laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų. Nuteistajam K. S. skundžiamu nuosprendžiu paskirta devynerių metų laivės atėmimo bausmė.
9. Skiriant bausmę, apygardos teismo buvo įvertinta nuteistojo K. S. asmenybė. Nuteistasis K. S. anksčiau daug kartų teistas už įvairias nusikalstamas veikas (t. 2, b. l. 25-47), keturis kartus baustas administracine tvarka, baudos nesumokėtos (t. 2, b. l. 48-51), nuteistasis K. S. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nėra vedęs, vaikų neturi, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Nuteistasis K. S. nuo 2021 m. vasario 15 d. įrašytas į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo įskaitą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant nuteistojo pateiktą informaciją apie jo sveikatos būklę, apsunkintą jo galimybę judėti. Taip pat apygardos teismas atsižvelgė ir į bylos duomenis, suteikiančius pagrindo manyti, kad T. A. kartu gyvenant viešbutyje sistemingai kabinėdavosi prie K. S., jį ujo, nepagrįstai kaltindavo narkotikų vagystėmis, galimai ir smurtavo, ir toks neleistinas elgesys, apygardos teismo vertinimu, greta kitų priežasčių, iš dalies paskatino pastarąjį nužudyti T. A.. Kita vertus, sprendžiant iš liudytojų parodymų, K. S. apsižodžiavęs su nukentėjusiuoju dėl galimos vagystės ir netikėtai smogė peiliu pastarajam į krūtinę, kas rodo, kad konkrečioje situacijoje agresyviai nusiteikęs buvo būtent nuteistasis, į žodinį konfliktą reaguodamas tokiu masyviu smurtu. Taigi skiriant bausmę buvo įvertintas padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rūšis, taip pat nusikalstamos veikos padarymo motyvas ir tikslas, t. y., kad K. S. padarė labai sunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą žmogaus gyvybei, veika padaryta veikiant netiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad yra viena K. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat teismas pagrįstai nustatė atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad K. S. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Byloje nėra ir BK 62 straipsnyje nustatytų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygų, taip pat nenustatyta nei išimtinių aplinkybių, mažinančių K. S. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nei išimtinių aplinkybių, susijusių su K. S. asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas K. S. už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas taip pat vertino galimybę taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies ir 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau nenustatė pagrindo nuteistajam K. S. skirti švelnesnę, negu nustatyta įstatyme, bausmę. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad jis yra neįgalus, turi sveikatos problemų, jog nukentėjusysis jo atžvilgiu anksčiau naudojo fizinį smurtą, apvogė, priekabiaudavo, užgauliodavo, nėra tokios, kad galėtų būti vertinamos kaip išimtinės, kuriomis galima pagrįsti sprendimą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Byloje nėra duomenų, kad dėl sveikatos būklės nuteistasis negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės. Skiriant bausmę K. S. buvo atsižvelgta į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Įvertinus tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo K. S. paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Apygardos teismas, skirdamas bausmę K. S., atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė. Nors šiuo apeliacinio teismo nuosprendžiu buvo pašalinta viena nuteistojo K. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau tai nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam paskirtos bausmės, kurios dydis ir taip artimas minimaliam. Todėl pripažinti, kad nuteistajam K. S. paskirta neteisinga ar aiškiai per griežta bausmė, nėra pagrindo. Kolegija konstatuoja, kad nuteistajam K. S. paskirta bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bausmės skyrimo taisykles, yra teisingai ir tinkamai individualizuota, todėl jos švelninti nėra teisinio pagrindo.
Dėl proceso išlaidų
10. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba informavo, kad nuteistąjį K. S. ginti parinktas advokatas Pavelas Ravluševičius, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartimi buvo paskirta nuteistojo K. S. gynėju ir dalyvavo teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl patirtų išlaidų, kuria prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą, nurodant, jog iš nuteistojo K. S. priteistina suma už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 213,40 eurų.
11. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016 ir kt.).
12. Baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo K. S. apeliacinį skundą, kuris tenkintas iš dalies. Nuteistajam Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu paskirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė ir tai apsunkina nuteistojo galimybes sumokėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikime nurodytą sumą antrinės teisinės pagalbos suteikimo išlaidoms apmokėti, be to, nuteistasis nedirba, iš jo priteistas civilinis ieškinys. Įvertinus nuteistojo K. S. turtinę padėtį, priteisto civilinio ieškinio sumas, daroma išvada, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje nepagrįstai apsunkintų asmens padėtį, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nuosprendį pakeisti:
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistojo K. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė kaip recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą nuteistajam K. S. apeliacinės instancijos teisme atmesti.