Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. S. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3787-733/2019 pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovei M. U. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo netenkintas ieškovo reikalavimas sumažinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. vasario 13 d. sprendimu priteisto iš atsakovo išlaikymo vaikui dydį nuo 350 Eur iki 200 Eur, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra) (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).

10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

11. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga yra iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

12. Tėvų ginčo atveju, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

13. Pažymėtina, kad išlaikymą teikiančio tėvo (motinos) turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis Nr. 3K-3-303/2008; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis Nr. 3K-3-341/2006). Taigi bylose dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, ar po teismo sprendimo dėl išlaikymo dydžio ir formos nustatymo iš esmės pasikeitė tėvo (motinos) turtinė padėtis ir vaiko (vaikų) poreikiai.

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas J. S. ir atsakovė M. U. turi nepilnametę dukterį M. S., gimusią (duomenys neskelbtini). Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. vasario 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-699-351/2018 buvo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Sutartimi šalys susitarė, kad J. S. teiks išlaikymą dukrai M. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Eur nuo 2018 m. sausio 8 d. iki vaiko pilnametystės.

15. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium.

16. Vykdydami prievolę išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jį teikti didesnį, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

17. Teismų praktikoje vyrauja pozicija, kad vaiko išlaikymui yra reikalinga suma, ne mažesnė nei minimali mėnesinė alga, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ši suma yra orientacinė, kadangi kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio būtina įvertinti ne tik abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą, bet turi būti atsižvelgiama ir į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K?3-286/2004).

18. Ieškovas argumentuoja, kad po 2018 m. vasario 13 d. sprendimo iš esmės pablogėjo jo turtinė padėtis, nes jam gyvenant naujoje šeimoje 2019 m. gegužės 20 d. gimė dukra L. S., todėl kartu su šios dukters gimimu ieškovui atsirado ir papildoma gimusio vaiko išlaikymo prievolė, o atsakovės turtinė padėtis kaip tik pagerėjo, nes ji pradėjo dirbti ir gauti darbines pajamas. Tuo tarpu atsakovė teigia, jog ieškovas neįrodė esminio savo turtinės padėties pablogėjimo, todėl sumažinti iš jo priteistą nepilnametei dukrai M. S. išlaikymą nėra pagrindo.

19. Vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, atsižvelgtina į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims, kitų išlaikytinių. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo teiktino išlaikymo vaikui dydį, pagrįstai vadovavosi proporcingumo kriterijumi, vertino abiejų tėvų turtinę padėtį, realias galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą, tačiau nepagrįstai nustatė, kad ieškovas neįrodė, jog iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis ir ieškovas nebeturi galimybės mokėti M. S. išlaikymą 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovo gaunamos pajamos iš darbo santykių po teismo sprendimo, kuriuo iš jo priteistas išlaikymas dukrai M., padidėjo. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugpjūčio 9 d. pažymos, ieškovas 2018 m. liepos mėn. – 2019 m. birželio mėn. vidutiniškai gavo (duomenys neskelbtini) per mėnesį, išskaičius mokesčius, 2017 m. liepos– gruodžio mėnesiais UAB (duomenys neskelbtini) jis vidutiniškai gavo (duomenys neskelbtini), išskaičius mokesčius. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors į ieškovo gaunamas pajamas iš darbo santykių priskiriami ir komandiruotpinigiai bei dienpinigiai, kurie, pagal kasacinio teismo išaiškinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-131/2016), nepatenka į darbo užmokesčio sąvoką, tačiau nagrinėjamu atveju tai esminės reikšmės neturi, nes bet kuriuo atveju tai yra pajamos, atnešančios ieškovui naudą, jas ieškovas gauna ir iš jų gyvena. Taigi ieškovo gaunamos pajamos iš darbo santykių po 2018 m. vasario 13 d. teismo sprendimo vidutiniškai padidėjo (duomenys neskelbtini).

21. Tačiau pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo finansinę padėtį, jo gaunamo darbo užmokesčio pasikeitimus, nepakankamai atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovės finansinė padėtis iš esmės pagerėjo – ji pradėjo dirbti. Nors atsakovės pateikta (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos pažyma patvirtina, kad ji 2019 m. kovo–liepos mėnesiais vidutiniškai uždirbo (duomenys neskelbtini) per mėnesį, išskaičius mokesčius, tačiau, neatmetama galimybė, jog vaikui augant, greitu metu atsakovė galės daugiau laiko skirti karjeros galimybėms ir siekti geresnio darbo užmokesčio. Teisėjų kolegija atsižvelgia į apeliantės argumentus, nurodytus atsiliepime į apeliacinį skundą, kad jai nepavyksta susirasti geriau apmokamo darbo, nes dauguma darbdavių net nenori priimti į darbą, kai sužino, jog ji viena augina mažametį vaiką, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai yra tik deklaratyvūs teiginiai. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie atsakovės dedamas pastangas susirasti geriau apmokamą darbą ar turimas sveikatos problemas, dėl kurių ji negalėtų rasti kito, geriau apmokamo darbo.

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvieno vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Taigi nagrinėjamu atveju tiek ieškovas, tiek atsakovė privalo imtis visų prieinamų priemonių, jog gautų pakankamai geras pajamas ir prisidėtų prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo.

23. Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad, kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-243/2010). Taigi sutiktina su atsakove, kad jai tenka didesnė vaiko auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi našta, be to, kartu gyvenant atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė savaime nereiškia, kad vaiko motinos turtinė padėtis dėl to tampa daug blogesnė ir yra pagrindas priteisti iš atsakovo daug didesnį išlaikymą (perkelti daug didesnę išlaikymo naštą).

24. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad nors ieškovės gaunamas darbo užmokestis šiuo metu nėra didelis, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių valstybės įmonės Registrų centro duomenų, atsakovei nuosavybės teise priklauso šie nekilnojamieji daiktai: 1) dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypas su statiniais, esantis adresu (duomenys neskelbtini); 3) žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini); 4) keturi žemės sklypai, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Be to, kaip atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo pati atsakovė, ji už deklaruotus žemės sklypus iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos kasmet gaudavo ir iki šiol gauna apie (duomenys neskelbtini) išmokų per metus, finansiškai jai taip pat padėdavo ir iki šiol padeda jos mama. Tuo tarpu atsakovas gyvena sugyventinei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Iš VĮ „Regitra“ duomenų nustatyta, kad ieškovo vardu nuo 2013 m. lapkričio 16 d. registruotas 2001 m. laidos automobilis „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o VĮ Registrų centro duomenimis, ieškovas asmeninės nuosavybės teise nuo 1997 m. liepos 21 d. valdo 1/5 dalį garažo (boksas Nr. 11), esančio (duomenys neskelbtini).

25. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad visas šis paminėtas turtas šalims priklausė ir sprendimo priteisti išlaikymą momentu, todėl šioje byloje tai nebeturi būti vertinta iš naujo. Tačiau šalių turtinę padėtį patvirtinantys duomenys leidžia objektyviai įvertinti realią galimybę, kokia apimtimi kiekvienas iš tėvų gali ir turi pareigą finansiškai prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Nors 2018 m. vasario 13 d. sprendimo priėmimo metu ieškovas sutiko ir buvo finansiškai pajėgus didesne dalimi teikti vaikui išlaikymą nei atsakovė, kuri tuo metu nedirbo ir negavo pastovių pajamų, tačiau tai nereiškia, kad pasikeitus aplinkybėms, atsakovui kuriant naują šeimą, susilaukus dar vieno vaiko ir pasikeitus finansinėms galimybėms, ieškovas ir toliau privalo teikti tokio pat dydžio išlaikymą, net jei jo finansinė padėtis nebeleidžia to daryti. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovės finansinė padėtis yra pakankamai gera ir stabili, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad vaikų motina, lygiai kaip ir tėvas, turi tokią pačią pareigą prisidėti prie vaiko išlaikymo, o ne siekti ją perkelti tik vaiko tėvui.

26. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad nepagrįsta yra teigti, jog, gimus vaikui ieškovo šeimoje, iš esmės pablogėjo jo turtinė padėtis. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog kitų pagal įstatymą atsiradusių išlaikytinių asmenų atsiradimas yra viena iš galimų aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

27. Pažymėtina, kad vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą (CK 3.198 straipsnis). Tais atvejais, kai tėvai turi pareigą rūpintis keliais vaikais, iš kurių vieni kartu negyvena, o kiti auginami šeimoje ir kartu su vienu iš tėvų gyvena, tai šis tėvas (motina) turi įgyvendinti pareigą išlaikyti visus vaikus derinant vaikų interesus ir siekiant, kad vaikams būtų sudarytos panašios išlaikymo sąlygos, kiek tai galima pagal aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009).

28. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neanalizavo dabar esančių mažametės mergaitės poreikių. Apelianto tvirtinimu, šalių vaikui, kuris neturi specialiųjų poreikių, per mėnesį reikalinga suma – (duomenys neskelbtini), t. y. po (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno iš tėvų. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas, prašydamas sumažinti iš jo priteistą išlaikymą tuo aspektu, kad nepilnamečio vaiko poreikiai sumažėjo, turėjo įrodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias esminį vaiko poreikių sumažėjimą. Taigi, įrodinėjimo pareiga, kad šalių dukters M. S. poreikiai nuo 2018 metų sumažėjo, vadovaujantis CPK 178 straipsniu, tenka ieškovui. Ieškovas tokių aplinkybių neįrodinėjo, todėl atmestinas kaip nepagrįstas ieškovo argumentas, jog šalių nepilnamečiam vaikui per mėnesį reikalinga (duomenys neskelbtini) suma.

29. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į faktines bylos aplinkybes, šalių turtinę padėtį, nepilnamečio vaiko amžių, jo amžių atitinkančius poreikius, konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju nėra tikslinga, teisinga ir protinga mažinti ieškovo teikiamą išlaikymo nepilnamečiam vaikui sumą iki (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie nepilnamečio vaiko sveikatos sutrikimus, specialiuosius poreikius ar reikalingą išimtinę priežiūrą, į tai, kad ieškovas kartu su sugyventine turi išlaikyti kitą jiems gimusį nepilnametį vaiką, proporcingumo principą atitinkančia ieškovo nepilnametei dukteriai teiktino išlaikymo suma pripažintina 275 Eur per mėnesį. Pažymėtina tai, kad ši išlaikymo suma kasmet turi būti indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

30. Pažymėtina, kad atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad išlaikymo dukrai dydis buvo nustatytas realiai įvertinus jos poreikius ir abiejų šalių galimybes šiuos poreikius tenkinti. Atsižvelgiant į tai, kad nutraukiant santuoką bendru sutikimu, ieškovas ir atsakovė sutarė, kad ieškovas teiks 350 Eur dydžio vaiko išlaikymą, tikėtina, kad tokio pat dydžio vaiko išlaikymą teikė ir atsakovė, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vaiko poreikiai nutraukiant ieškovo ir atsakovės santuoką buvo 700 Eur. Kadangi šioje byloje nei ieškovas nei atsakovė neteikė jokių papildomų įrodymų dėl vaiko poreikių pasikeitimo (padidėjimo, sumažėjimo), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vaiko poreikiai ir šiuo metu yra 700 Eur.

31. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas išlaikymo dydžio sumažinimo klausimą, vertindamas šalių gaunamas pajamas ir vaiko poreikius, iš dalies netinkamai aiškino ir taikė CK 3.192 straipsnį ir jame įtvirtintą proporcingumo principą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo pakeisti iš ieškovo priteistą išlaikymo dydį, jį sumažinant. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo reikalavimą sumažinti priteisto išlaikymo dydį tenkinti iš dalies – priteisto išlaikymo dydį sumažinti iki 275 Eur per mėnesį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad 275 Eur per mėnesį išlaikymo dydis nustatomas atsižvelgiant į šiuo metu (t. y. nagrinėjant šalių ginčą) egzistuojančias aplinkybes. Šis teismo procesinis sprendimas neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios, todėl, pvz., padidėjus vaiko poreikiams (kas, pagal šioje nutartyje aptartą kasacinio teismo praktiką, yra vienas iš kriterijų, sudarančių pagrindą pakeisti nustatytą išlaikymo dydį), ieškovas turės teikti didesnio dydžio išlaikymą, o jam to savanoriškai nedarant, atsakovė gali kreiptis į teismą, prašydama padidinti nustatytą išlaikymo sumą.

33. Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

34. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

35. CPK 93 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas turėjo 700 Eur teisinės pagalbos (atstovavimo) išlaidų pirmosios instancijos teisme. Kadangi, ieškinį patenkinus iš dalies, patenkinta 50 proc. ieškinio reikalavimo, ieškovui iš atsakovės priteistina 350 Eur teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme ir atitinkamai 27 Eur žyminio mokesčio valstybei. Atsakovė turėjo 600 Eur teisinės pagalbos (atstovavimo) išlaidų. Atsižvelgiant į atmestų reikalavimų dalį, atsakovei iš ieškovo priteista 50 proc. jos patirtų teisinės pagalbos išlaidų – 300 Eur bei atitinkamai 27 Eur žyminio mokesčio valstybei.

36. Ieškovui ir atsakovei tenkanti po 2,26 Eur dalis išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatytos minimalios 3 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl teismo nepriteistina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

37. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 93 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

38. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 54 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, ieškovo apeliacinio skundo reikalavimų patenkinta 50 proc., todėl atitinkamai ieškovui iš atsakovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme – 150 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 27 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

39. Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 500 Eur. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos atlyginamos proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai – 50 proc., todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 250 Eur teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme.

40. Apskaičiavus šalių patirtas ir priteistinas bylinėjimosi išlaidas pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme, atlikus tarpusavio vienarūšių reikalavimų (piniginių) įskaitymą ((300 Eur + 250 Eur) - (350 Eur + 150 Eur + 27 Eur) = 23 Eur), iš ieškovo atsakovei priteistina 23 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo J. S. ieškinį atsakovei M. U. dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo tenkinti iš dalies – sumažinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. vasario 13 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-699-351/2018 iš ieškovo J. S. priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis priteistą 350 Eur (trijų šimtų eurų) Eur per mėnesį išlaikymą iki 275 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt penkių eurų) per mėnesį.

Priteisti atsakovei M. U. iš ieškovo J. S. 23 Eur (dvidešimt tris eurus) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš ieškovo J. S. ir atsakovės M. U. po 27 Eur (dvidešimt septynis eurus) žyminio mokesčio valstybei.