Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1503-794/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-09-12
Bylos Nr.: e2A-1503-794/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-02404-2027-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vaclovas Paulikas
Atsakovas: A. B.

Kategorijos

2.1.2.7Kiti su sandoriais susiję klausimai
2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
2.6.1.3.6Piniginės prievolės
3.3.1.3Apeliacinis skundas ir jo padavimo tvarka
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1503-794/2023Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02404-2027-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.7; 2.4.2.9.1; 2.6.1.3.6; 3.3.1.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)

VILNIAUS apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. B. ir A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3249-608/2023 pagal ieškovės 11-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovams A. B. ir A. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

1. Ieškovė 11-oji daugiabučių namų savininkų bendrija kreipėsi į teismą su ieškinių atsakovams A. B. ir A. B., kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų 1 877,30 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė administruoja daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovai nuosavybės teise valdo administracinės paskirties pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), esantį kaimynystėje su ieškovės administruojamu daugiabučiu gyvenamuoju namu. Atsakovai, privažiuodami prie savo pastato, naudojasi (duomenys neskelbtini) žemės sklypu (privažiavimo keliu). Vadovaujantis viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Atnaujinkime miestą“ 2022 m. vasario 3 d. raštu „Dėl Kaimynijos teritorijos NJM-05-N066 ((duomenys neskelbtini)) Vilniuje sutvarkymo“ kaimynijos teritorijos Nr. NJM-05-N066 ((duomenys neskelbtini)) tvarkymo darbai buvo atliekami pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. 1-1058 „Dėl Vilniaus miesto kaimynijų teritorijų atnaujinimo programos ir šios programos įgyvendinimo aprašo tvirtinimo“ patvirtintą Vilniaus miesto kaimynijų teritorijų atnaujinimo programą. Kaimynijų programos administratoriumi paskirta savivaldybės VšĮ „Atnaujinkime miestą“. Tarybos sprendimu patvirtintame Vilniaus miesto kaimynijų teritorijų atnaujinimo programos įgyvendinimo aprašo 5 punkte nustatyta, kad kaimynijos nariai sprendimo atnaujinti kaimynijos teritoriją arba jo dalies įgyvendinimą, jeigu nenusprendžia įgyvendinti patys, paveda organizuoti administratoriui. Kaimynijos Nr. NJM-05-N066 nariai – (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkai ir (duomenys neskelbtini) pastato savininkai, atstovaujami kaimynijos iniciatorės, ieškovės pirmininkės A. M., norėdami dalyvauti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. 1-1058 „Dėl Vilniaus miesto kaimynijų teritorijų atnaujinimo programos ir šios programos įgyvendinimo aprašo tvirtinimo“ patvirtintoje Vilniaus miesto kaimynijų teritorijų atnaujinimo programoje, 2019 m. rugsėjo 19 d. pateikė paraišką atnaujinti teritoriją pagal kaimynijų programą. Paraiškoje nurodyta, kad kaimynijos nariai nėra pasirašę jungtinės veiklos sutarties. Specialiose sąlygose nurodyta, kad projekto įgyvendinimą organizuojantis asmuo yra projekto administratorius. Tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Projekto administratorius ir kaimynijos Iniciatorės 2019 m. gruodžio 10 d. buvo pasirašyta kaimynijos teritorijos Nr. NJM-05-N066 atnaujinimo bendradarbiavimo sutartis Nr. A72-217/19, kurios pagrindu projekto administratorius Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta tvarka ir Tarybos sprendimu patvirtinto Aprašo 32 p. organizavo teritorijos atnaujinimo projekto parengimą, rangos darbus ir techninės priežiūros paslaugas. Tarp Projekto administratoriaus ir rangos darbų konkursą laimėjusios įmonės UAB „Profitecha“ 2021 m. vasario 23 d. buvo pasirašyta rangos darbų sutartis Nr. 04-21-101, kurios pagrindu UAB „Profitecha“ įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis, rizika ir atsakomybe pagal pirkimo metu užsakovo pateiktą techninę specifikaciją, projektą ir kitus techninius dokumentus, atlikti (duomenys neskelbtini), kaimynijos teritorijos sutvarkymo darbus, o projekto administratorius įsipareigojo priimti tinkamai suteiktas paslaugas ir jas apmokėti. Tarp Projekto administratoriaus ir mažosios bendrijos (toliau – MB) „Statybų biuras“ 2021 m. kovo 10 d. pasirašyta techninės priežiūros paslaugos teikimo sutartis Nr. 04-21-131, kurios pagrindu MB „Statybų biuras“ įsipareigojo suteikti statybos techninės priežiūros paslaugas, o projekto administratorius įsipareigojo priimti tinkamai suteiktas paslaugas ir jas apmokėti. Tarp visų Bendradarbiavimo sutarties šalių 2021 m. balandžio 19 d. buvo pasirašytas papildomas susitarimas Nr. A72-141/21 prie 2019 m. gruodžio 10 d. Bendradarbiavimo sutarties. 2021 m. liepos 15 d. teritorijos sutvarkymo darbai, pagal 2021 m. vasario 23 d. pasirašytą rangos darbų sutartį, buvo baigti, bendra projekto kaina – 41 710,46 Eur, iš kurių kaimynijos narių lėšos – 3 810,23 Eur, savivaldybės skirtas finansavimas projekto įgyvendinimui – 37 900,23 Eur, t. y. 34 090,00 Eur ir papildomai 3 810,23 Eur.

2. Ieškovė pažymėjo, jog vadovaujantis Tvarkos aprašo 42 punktu, savivaldybės suteiktą finansavimą (34 090,00 Eur) viršijančių išlaidų apmokėjimas yra vykdomas Kaimynijų programos 17 punkte, Tvarkos aprašo 42 punkte ir Bendradarbiavimo sutarties 23-25 punktuose nustatyta tvarka, todėl butų ir kitų patalpų savininkai, atstovaujami 11-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos, įgyvendinant kaimynijos teritorijos atnaujinimo projektą prisideda savo lėšomis – 3 810,23 Eur pagal paslaugų teikėjo pateiktą sąskaitą faktūrą per iniciatorių. Atsakovai aukščiau aptartos Kaimynijos programos įgyvendinime dalyvavo 2018 m. balandžio 24 d. VšĮ „Atnaujinkime miestą“ pateikto prašymo pagrindu. Šiuo prašymu atsakovai nurodė, kad norėtų prisijungti prie kaimynijos Nr. NJM-05-N066 ir dalyvauti Vilniaus miesto kaimynijų teritorijų atnaujinimo programoje kaip šios kaimynijos nariai. Tarp kaimynijos narių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atstovaujamų Kaimynijos iniciatorės ieškovės, Vilniaus miesto savivaldybės ir administratoriaus (VšĮ „Atnaujinkime miestą“) 2019 m. gruodžio 30 d. buvo sudaryta Kaimynijos teritorijos atnaujinimo bendradarbiavimo sutartis Nr. A72-217/19 dėl aukščiau nurodytų kiemo sutvarkymo darbų atlikimo. Vadovaudamasi aukščiau aptartais pagrindais, ieškovė išrašė atsakovams sąskaitas dalyvavimo Kaimynijos programoje išlaidoms padengti, kurios yra proporcingos atsakovų dalyvavimo programoje daliai.

3. Iki bylos nagrinėjimo iš esmė ieškovė pateikė pareiškimą dėl dalies ieškinio atsisakymo, kuriuo atsisakė nuo ieškinio reikalavimo dalies dėl 73,84 Eur išlaidų, susidariusių iki kaimynijos programos sutarties pasirašymo, priteisimo.

Atsiliepimas

4. Atsakovai ieškinio nepripažino. Nurodė, kad atsakovai niekuomet nebuvo kaimynijos NJM-05-N066 nariais, neįgaliojo ieškovės ar A. M. atstovauti atsakovus, teikiant paraišką Vilniaus miesto savivaldybės finansavimui kaimynijos teritorijai atnaujinti gauti ar atlikti kitus veiksmus, reikalingus parengti ir įgyvendinti kaimynijos teritorijos atnaujinimo projektą, taip pat patys niekuomet nesikreipė su paraiška į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl finansavimo kaimynijos teritorijai atnaujinti. Ieškovės pateiktas dokumentas dėl sutikimo dalyvauti kaimynijos programoje buvo skirtas tik VšĮ „Atnaujinkime miestą“, kai jų darbuotojas kreipėsi į atsakovus su prašymu duoti preliminarų sutikimą dalyvauti kaimynijos programoje, kad VšĮ „Atnaujinkime miestą“ galėtų kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą su prašymu pakeisti kaimynijos teritorijos ribas, išimant iš šios teritorijos šalia esančio namo (duomenys neskelbtini), teritoriją, nes nebuvo suformuotas šiam pastatui priklausantis sklypas, o pagal tuo metu galiojančią tvarką reikėjo bent dviejų kaimynijos narių norint gauti finansavimą. Preliminarus prašymas dalyvauti kaimynijos programoje parašytas 2018 m. balandžio 24 d., tuo tarpu sutartis Nr. A72217/19 pasirašyta 2019 m. gruodžio 10 d. (po 1 m. ir 8 mėn.). Nuo 2018 m. ieškovė neteikė atsakovams jokios informacijos apie kaimynijos projektą, jo įgyvendinimą, atsakovai nebuvo kviečiami ir nedalyvavo kaimynijos narių susirinkimuose, balsavime, negavo nei susipažinimui, nei derinimui jokių projektų su sąmatomis, dokumentų, raštų. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir VšĮ „Atnaujinkime miestą“ 2019 m. gruodžio 10 d. pasirašė Kaimynijos teritorijos Nr. NJM05N066 atnaujinimo bendradarbiavimo sutartį Nr. A72217/19 tik su ieškove. Sutarties pasirašymo metu įgaliojimo veikti atsakovų vardu neturėjo nei ieškovė, nei A. M., todėl atsakovai laiko, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir VšĮ „Atnaujinkime miestą“ nelaikė atsakovų programos dalyviais.

5. Atsakovai laiko, kad jų prašymas dalyvauti programoje yra preliminarus ir nesukuria jokių prievolinių santykių tarp ginčo šalių. Prievolė kaimynijos nariams prisidėti lėšomis prie programos atsiranda tada, kai suderinamas projektas su sąmata ir kaimynijos nariai Aprašo nustatyta tvarka balsuoja ir įsipareigoja (jei būtina) savo lėšomis prisidėti prie projekto konkrečia suma. Atsakovai nėra derinę nei vieno projekto ir niekada nėra prisiėmę įsipareigojimo prisidėti lėšomis. Atsakovai nurodė, kad iš ieškovės pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti, už kokias paslaugas ir pagal kokias sutartis ar sandorius yra reikalaujama iš atsakovų sumokėti 1 877,30 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 28 d. sprendimu priėmė ieškovės 11-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 73,84 Eur priteisimo iš atsakovų ir šią civilinės bylos dalį nutraukė, o kitą ieškinio dalį patenkino visiškai. Teismas priteisė solidariai iš atsakovų ieškovei 1 803,46 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 1 803,46 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. lapkričio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovei 1 113,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas taip pat priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų valstybei 13,28 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

7. Teismas nurodė, jog atsakovai 2018 m. balandžio 24 d. raštu išreiškė valią dėl savo narystės kaimynijoje Nr. NJM-05-N066 ir jos vykdomoje teritorijų sutvarkymo programoje. Teismas nustatė, jog VšĮ „Atnaujinkime miestą“ pažyma Dėl kaimynijos teritorijos NJM-05-N066 ((duomenys neskelbtini)) Vilniuje sutvarkymo patvirtina, kad ieškovė buvo šios kaimynijos vykdomos programos iniciatorė, todėl išreikšdami valią prisijungti prie ieškovės inicijuotos kaimynijos programos, atsakovai prisiėmė ne tik teises, bet ir pareigas, kylančias dėl jų dalyvavimo šioje programoje. Teismas vertino, jog atsakovų teiginiai, kad ieškovės pirmininkė, teikdama paraišką ir kitus dokumentus kaimynijos programai įgyvendinti, nebuvo atsakovų įgaliota veikti jų kaip kaimynijos narių vardu, nepagrįsti. Teismas taip pat vertino, jog atsakovų 2018 m. balandžio 24 d. administratoriui pateiktas prašymas prisijungti prie ieškovės įgyvendinamos kaimynijos programos teismas laikytinas teisiniu pagrindu, kuriuo vadovaujantis atsakovai išreiškė valią šioje programoje būti atstovaujamiems kaimynijos iniciatorės, t. y. ieškovės. Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, jog atsakovai prisijungė prie ieškovės vykdomos programos, nepasidomėję, kokias pareigas jiems sukuria dalyvavimas minėtoje programoje, neatleidžia atsakovų nuo prievolių vykdymo. Priešingu atveju atsakovai neatlygintinai įgytų dalyvavimo kaimynijos programoje turtinę naudą kitų kaimynijos programos dalyvių sąskaita, nes atsakovų išlaidų dalį privalėtų padengti kiti gyventojai. Teismas nurodė, jog vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 26 d. sprendimu patvirtinto Vilniaus miesto kaimynijų teritorijų atnaujinimo programos ir šios programos įgyvendinimo aprašo 4.7. punktu, atsakovai, 2018 m. balandžio 24 d. išreiškę valią prisijungti prie kaimynijos programos, laikytini kaimynijos nariais nepriklausomai nuo to, kad jie nebuvo sudarę jungtinės veiklos sutarties.

8. Teismas nustatė, kad ieškovė kaimynijos Nr. NJM-05-N066 narius atstovavo 11-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos 2018 m. lapkričio 20 d. butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo bei pastato (duomenys neskelbtini), savininkų (atsakovų) 2018 m. balandžio 24 d. prašymo pagrindu. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 26 d. sprendimu patvirtinto Vilniaus miesto kaimynijų teritorijų atnaujinimo programos ir šios programos įgyvendinimo aprašo 3 punktą, kaimynija savo valią inicijuoti, parengti ir įgyvendinti projektą išreiškia bendru sprendimu, kurį sudaro kiekvieno kaimynijos nario atskirai priimti sprendimai. Kaimynijos nariai individualius sprendimus priima Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 26 d. sprendimu patvirtinto Vilniaus miesto kaimynijų teritorijų atnaujinimo programos ir šios programos įgyvendinimo aprašo 6 punktą, kaimynijos nariams priėmus sprendimą inicijuoti projekto parengimą, iniciatorius pateikia Vilniaus miesto savivaldybei paraišką Vilniaus miesto savivaldybės finansavimui kaimynijos teritorijai atnaujinti gauti. Atsakovai teigia, kad jie kaip kaimynijos nariai, jokių sprendimų, susijusių su projektu, nepriėmė ir/ar jokiu kitu būdu neišreiškė pritarimo kaimynijos bendriems sprendimams, todėl jų vardu paraiška negalėjo būti teikiama, tačiau teismas vertino, jog atsakovai neginčijo ieškovės kaip iniciatoriaus veiksmų, teikiant minėtą paraišką, taip pat kaimynijos sprendimų, susijusių su projekto įgyvendinimu.

9. Taip pat teismas vertino, jog atsakovų argumentai dėl ieškovės atstovės įgaliojimų pasibaigimo nepagrįsti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų įstatymo 16 straipsnio 9 dalies pagrindu bendrijos valdybos 2019 m. balandžio 8 d. susirinkimo protokolu A. M. buvo paskirta laikinai eiti bendrijos pirmininkės pareigas iki naujo pirmininko išrinkimo. Teismas pažymėjo, jog kaimynijos programos pagrindu buvo atlikti bendrai išsinuomoto sklypo sutvarkymo darbai, todėl visi kaimynijos programos nariai šias išlaidas privalo padengti proporcingai išsinuomotai žemės sklypo daliai.

Atsiliepimas

10. Atsakovų nurodytas privalomasis nurodymas ieškovei pašalinti savavališkos statybos padarinius yra įvykdytas, atlikus savavališkos statybos akte užfiksuotos aikštelės padalijimą į du vienetus, atstatant pėsčiųjų taką, kiekvienos iš aikštelių bendras plotas sudaro 91,54 kv. m ir 45,86 kv.m, pėsčiųjų tako plotas 5,6 k. m. Suformuotos aikštelės atitinka I grupės nesudėtingų statinių parametrus – plotas iki 100 kv. m. Taigi, teismas atmetė atsakovų argumentus dėl teritorijos sutvarkymo programos priemonių netinkamumo.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismas vertino, jog išdėstytos aplinkybės patvirtina atsakovų narystę kaimynijoje Nr. NJM-05-N066 ir jos vykdomoje teritorijų sutvarkymo programoje, taip pat ieškovės kaip minėtos kaimynijos iniciatorės teises bei pareigas apskaičiuoti ir surinkti atsakovams tenkančią programos įgyvendinimo išlaidų dalį.

12. Teismas taip pat nustatė, jog tarp projekto administratoriaus VšĮ „Atnaujinkime miestą“ ir rangos darbų konkursą laimėjusios įmonės UAB „Profitecha“ 2021 m. vasario 23 d. buvo pasirašyta rangos darbų sutartis Nr. 04-21-101, kurios pagrindu UAB „Profitecha“ įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis, rizika ir atsakomybe pagal pirkimo metu užsakovo pateiktą techninę specifikaciją, projektą ir kitus techninius dokumentus, atlikti (duomenys neskelbtini), kaimynijos teritorijos sutvarkymo darbus, o projekto administratorius įsipareigojo priimti tinkamai suteiktas paslaugas ir jas apmokėti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, pirkimas vykdytas Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Tarp Projekto administratoriaus ir mažosios bendrijos (toliau – MB) „Statybų biuras“ 2021 m. kovo 10 d. pasirašyta techninės priežiūros paslaugos teikimo sutartis Nr. 04-21-131, kurios pagrindu MB „Statybų biuras“ įsipareigojo suteikti statybos techninės priežiūros paslaugas, o projekto administratorius įsipareigojo priimti tinkamai suteiktas paslaugas ir jas apmokėti. Tarp visų Bendradarbiavimo sutarties šalių 2021 m. balandžio 19 d. buvo pasirašytas papildomas susitarimas Nr. A72-141/21 prie 2019 m. gruodžio 10 d. Bendradarbiavimo sutarties. 2021 m. liepos 15 d. teritorijos sutvarkymo darbai, pagal 2021 m. vasario 23 d. pasirašytą rangos darbų sutartį, buvo baigti, bendra projekto kaina – 41 710,46 Eur, iš kurių kaimynijos narių lėšos – 3 810,23 Eur, savivaldybės skirtas finansavimas projekto įgyvendinimui – 37 900,23 Eur, t. y. 34 090,00 Eur ir papildomai 3 810,23 Eur. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 26 d. sprendimu patvirtinto Vilniaus miesto kaimynijų teritorijų atnaujinimo programos ir šios programos įgyvendinimo aprašo 42 punktą savivaldybės suteiktą finansavimą (34 090,00 Eur) viršijančių išlaidų apmokėjimas yra vykdomas Kaimynijų programos 17 punkte, Tvarkos aprašo 42 punkte ir Bendradarbiavimo sutarties 23-25 punktuose nustatyta tvarka, todėl butų ir kitų patalpų savininkai, atstovaujami 11-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos, įgyvendinant kaimynijos teritorijos atnaujinimo projektą prisideda savo lėšomis – 3 810,23 Eur pagal paslaugų teikėjo pateiktą sąskaitą faktūrą per iniciatorių. Ieškovės išrašytose atsakovams sąskaitose dalyvavimo kaimynijos programoje išlaidoms padengti atsakovams apskaičiuota išlaidų dalis yra proporcinga jų nuomojamai bendro žemės sklypo daliai. Teismas pažymėjo, jog atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių jiems apskaičiuotos išlaidų dalies dydžio nepagrįstumą. Prašymą dalyvauti kaimynijos programoje abu atsakovai pateikė bendrai, todėl teismas sprendė, kad šis sandoris yra susijęs su atsakovų bendro turto išlaikymu ir priežiūra, ir atsakovų prievolė yra solidari. Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas vertino, jog ieškovė įrodė atsakovų prievolės savo lėšomis prisidėti prie kaimynijos vykdytos programos pagrindą ir išlaidų dydį, todėl sprendė, jog atsakovų skola, sudaranti 1 803,46 Eur dėl kaimynijos programos įgyvendinimo išlaidų, susidariusių iki 2019 m. gruodžio 10 d. kaimynijos programos sutarties sudarymo, yra pagrindas priteisti solidariai iš atsakovų ieškovei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Apeliaciniu skundu atsakovai A. B. ir A. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3249-608/2023 ir priimti naują sprendimą šioje byloje – ieškovės ieškinį atmesti. Taip pat prašo priteisti atsakovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Apeliantai nurodo, jog teismas neįvertino, kad ieškovė neturėjo įgaliojimų sudaryti sutartis ir prisiimti finansinius įsipareigojimus atsakovų vardu, o vienintelis atsakovų pasirašytas 2018 m. balandžio 24 d. prašymas tokių įgaliojimų nesuteikė ir neleido numatyti. Nurodo, jog teismas nepagrįstai vertino, jog atsakovų pareigas apmokėti ieškovės sąskaitas pagrindžia vienintelis atsakovų pasirašytas dokumentas, t. y. 2018 m. balandžio 24 d. dviejų sakinių prašymas, kuris buvo adresuotas VšĮ „Atnaujinkime miestą“ (o ne ieškovei).

13.2. Apeliantai nurodo, jog remdamiesi Aprašu ir VšĮ „Atnaujinkime miestą“ darbuotojo paaiškinimais, atsakovai nesuprato (negalėjo ir neprivalėjo suprasti ar numatyti), kad parašę tokį prašymą adresuotą VšĮ „Atnaujinkime miestą“ dėl suinteresuotumo prisijungti prie kaimynijos, automatiškai išreiškia ir sutikimą dėl tolimesnių veiksmų, dėl įgaliojimų suteikimo ir netgi dėl iš anksto nežinomo dydžio ir pobūdžio išlaidų pagal ieškovės išrašomas sąskaitas apmokėjimo – atsakovai tikėjosi, kad šie klausimai turėjo būti suderinami su atsakovais papildomai, prieš teikiant paraišką atsakovų vardu dėl dalyvavimo programoje turėjo būti sudaromi papildomi susitarimai tarp atsakovų ir ieškovės.

13.3. Apeliantai pažymėjo, jog nors ieškovė kaltina atsakovus pasyvumu, tačiau bet kuriuo atveju būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti, kokiu būdu atsakovai išreiškė sutikimą su ieškovės prisiimamais įsipareigojimais ir kokiu būdu atsakovai yra prisiėmę įsipareigojimus apmokėti ieškovės išrašomas sąskaitas.

13.4. Nurodo, jog po 2018 m. balandžio 24 d. prašymo pateikimo pati ieškovė ilgą laiką neteikė jokios informacijos atsakovams. Teismas visiškai neįvertino pačios ieškovės pasyvius veiksmus (atsakovų neinformavimo) ir informacijos slėpimo nuo atsakovų.

13.5. Apeliantai taip pat nurodo, jog teikdami 2018 m. balandžio 24 d. prašymą atsakovai negalėjo numanyti, kad įgyvendinant kaimynijos projektus bus viršyta savivaldybės suteikiamo finansavimo suma ir kad atsakovams reikės savomis lėšomis prisidėti prie kurių nors projektų finansavimo. Nei vienas minėto prašymo žodis neišreiškia sutikimo prisiimti kokias nors finansines prievoles. Net jei minėtas raštas būtų pripažintas atsakovų įsipareigojimu dalyvauti kaimynijos programoje, vėlesni kaimynijos sprendimai turėjo būti priimami laikantis Apraše numatytos tvarkos, tačiau tas nebuvo užtikrinta.

13.6. Pažymėjo, jog 2018 m. balandžio 24 d. prašymas negali būti laikomas įgaliojimu arba suteikiančiu įgaliojimus raštu, prašymas neatitinka įgaliojimams keliamų reikalavimų. Skundžiamame sprendime įgaliojimų veikti atsakovų vardu klausimas nėra aptariamas. Atsakovai nepasirašė sutarties Nr. A72217/19 ir nesuteikė įgaliojimų tokią sutartį pasirašyti jų vardu, todėl nėra sutarties šalis ir neprivalo vykdyti joje vienasmeniškai ieškovės (nors formaliai ir Kaimynijos vardu) prisiimtų įsipareigojimų.

13.7. Iš atsakovų reikalaujama sumokėti beveik 50 procentų (1877,30 Eur iš 3810,23 Eur) visų lėšų, kurios viršijo Savivaldybės teikiamą finansavimą, nors pastato (duomenys neskelbtini) bendrasis plotas ir šiam pastatui priskirto žemės sklypo dalies plotas yra kur kas mažesnis nei 50 procentų. Apeliantų teigimu, toks skaičiavimas yra nesąžiningas, neproporcingas ir neatitinka pačios ieškovės prisiimtų įsipareigojimų pagal jos pasirašytą bendradarbiavimo sutartį Nr. A72217/19. Teismas nepagrįstai ignoravo, kad pati ieškovė bylos nagrinėjimo metu painiojosi aiškindama, kaip atsakovams priskaičiuoja taikomą bendros kainos tarifą 9,01 proc., kas dar kartą parodo ieškovės reikalavimų nesąžiningumą ir nepagrįstumą.

13.8. Pažymėjo, kad ir sąskaitose nurodytos tariamos ieškovės suteiktos „paslaugos“ kelia daugybę abejonių. Apeliantai abejoja, ar visos sąskaitos iš tiesų yra susijusios su kaimynijos projektu. Nurodo, jog būtent ieškovė turi pareigą įrodyti išrašomų sąskaitų pagrįstumą, o teismas šią įrodinėjimo pareigą taikė neteisingai ir nepagrįstai atsuko prieš atsakovus.

13.9. Atsakovams nėra žinoma, nei ką ar kokiems tikslams ieškovė pirko, nei ar apmokėta kaina buvo teisinga. Atsakovų vertinimu, nesant išankstinio atsakovų pritarimo ir nesant ieškovei suteiktų įgaliojimų, visos išlaidos, privalėjo būti derinamos iš anksto – išlaidų nesuderinus, ieškovė negali turėti lūkesčių, kad atsakovai su jomis sutiks ir apmokės.

13.10. Ieškovė pateikė chaotiškas sąskaitas su daugybe trūkumų, neaiškumų ir neatitikimų, o teismas neatliko sąskaitų analizės ir nepateikė vertinimo. Kaip byloje reikalaujama priteisti suma ar konkrečios sąskaitos susijusios su Kaimynijos programa ar su atsakovų pastato (duomenys neskelbtini) eksploatacija ieškovė net nebandė paaiškinti, o teismas nesiaiškino. Atsakovai tokių sąskaitų apmokėti nesutinka, nes jos išrašytos ne atsakovams, taip pat nėra jokių atsakovų įsipareigojimų šias sąskaitas apmokėti.

13.11. Ieškovė jau po visų parengiamųjų dokumentų byloje pateikimo atsisakė dalies reikalavimo ir teismas civilinės bylos dalį nutraukė. Vadinasi, sprendimo motyvuojamosios dalies teiginys, kad ieškovės pareikštas ieškinys tenkintas visiškai, yra objektyviai neteisingas, tokiu atveju ieškinio tenkinimo atveju ieškovei negalėjo būti priteistos visos ieškovės bylinėjimosi išlaidos.

Atsiliepimas

14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė 11-oji daugiabučio namo savininkų bendrija prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 28 d. sprendimą nepakeistą bei priteisti iš apeliantų ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

14.1. Ieškovės teigimu, apeliantai patys pateikė prašymą ir tuo išreiškė norą prisijungti prie ieškovės įgyvendinamos Kaimynijos Nr. NJM-05-N066 programos, todėl apeliantų teiginiai, kad neva ieškovė ir jos pirmininkė be apeliantų sutikimo naudojosi jų 2018 m. balandžio 24 d. prašymu, yra visiškai nepagrįsti.

14.2. Ieškovės teigimu, patys apeliantai savo prašymu išreiškė valią prisijungti prie Kaimynijos programos, tad nesuprantama, ką ieškovė galėjo klaidinti, jeigu ji atitiko visus teisinius reikalavimus dalyvauti Kaimynijos programoje. Apeliantai nebuvo ieškovės verčiami dalyvauti Kaimynijos programoje, prašymą joje dalyvauti pateikė savanoriškai, taip pat apeliantai neneigia, kad prašymas prisijungti prie programos yra pasirašytas jų pačių, jis nėra suklastotas, todėl tokie apeliantų teiginiai prieštarauja ne tik įrodinėjimo taisyklėms, bet ir logikos dėsniams, nes tokie apeliantų teiginiai reikštų, kad dėl apeliantų savanoriškai išreikštos valios prisijungti prie ieškovės organizuotos Kaimynijos programos, yra kalta ieškovė.

14.3. Nors apeliaciniame skunde apeliantai akcentuoja tik vienintelį prašymą, tačiau byloje yra surinkta ir daugiau įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantai kryptingai siekė ir norėjo prisijungti prie Kaimynijos programos. Apeliantų argumentai apie tai, kad neva dėl kokių nors savavališkų ieškovės ir/ar jos pirmininkės veiksmų apeliantai netapo nei programos dalyviais, nei juo labiau įsipareigojo prie programos prisidėti finansiškai nuosavomis lėšomis ar apmokėti bet kokias kitas ieškovės sąskaitas dar kartą patvirtina, kad apeliantai neigia akivaizdžius faktus juos klaidingai interpretuodami.

14.4. Apeliantai savo prašymo pagrindu prisijungė prie ieškovės įgyvendinamos Kaimynijos programos ir tapo jos nariais, būtent taip jie yra traktuojami ir programos administratorės VšĮ „Atnaujinkime miestą“. Kadangi programos organizatore buvo ieškovė, ji visų narių vardu ir pasirašė sutartį.

14.5. Apeliantams niekada nebuvo kilę jokių klausimų dėl jų dalyvavimo Kaimynijos programoje, tačiau apeliantų pasyvumas ir nesidomėjimas programos eiga negali būti pagrindu atleisti juos nuo prisiimtų prievolių vykdymo. Patys apeliantai teigia, kad ieškovei jie jokių prašymų neteikė ir niekada nesikreipė į ją dėl dalyvavimo jos organizuotoje programoje, tačiau, apeliantai visgi pripažįsta, kad po 2018 m. balandžio 24 d. prašymo pateikimo klausė ieškovės apie projektą, kuris tuo metu buvo tik pradinėje stadijoje, nes sutartis pasirašyta tik 2019 m. Tai dar kartą patvirtina, kad apeliantai puikiai žinojo, kokioje programoje dalyvauja. Jeigu apeliantai buvo nušalinti nuo informacijos apie programos įgyvendinimą jiems teikimo, tai šias savo pažeidžiamas teises jie turėjo ginti teisės aktų nustatyta tvarka, o ne vienašališkai atsisakydami vykdyti prievolę dengti dalyvavimo programoje išlaidas.

14.6. Apeliantų pozicija, kuria jie teigia neįgalioję ieškovės veikti jų vardu, patvirtina, kad apeliantai siekia neatlygintinai kitų gyventojų sąskaita gauti turtinę naudą, kurią suteikia dalyvavimas kaimynijos programoje.

14.7. Ieškovė pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostę santykiai nekvalifikuotini kaip įgaliotojo ir įgaliotinio teisiniai santykiai, todėl įgaliojimo teisinius santykius reguliuojantis teisinis reguliavimas jiems netaikytinas. Valią prisijungti ir dalyvauti kaimynijos programoje apeliantai išreiškė patys, ne per įgaliotus asmenis.

14.8. Tai, kaip apeliantai suprato teisinį reguliavimą ir VšĮ „Atnaujinkime miestą“ darbuotojo poziciją nėra teisiškai reikšminga, nes vien savo lengvabūdiškumu apeliantai negali grįsti atsisakymo vykdyti prievolę. Jeigu atitinkamos Aprašo nuostatos apeliantams buvo neaiškios, jie būdami apdairūs ir rūpestingi galėjo kreiptis konsultacijos į teisininkus, tačiau to nepadarė.

14.9. Apeliantų teiginiai, kuriais teigiama, kad jie nesuvokė savo 2018 m. balandžio 24 d. prašymo tikslo ir jo pagrindu atsirasiančių padarinių yra nesuderinami su menkiausiais protingumo reikalavimais ir logikos dėsniais.

14.10. Tai, kad tarp šalių nebuvo pasirašyta jungtinės veiklos sutartis, negali būti pagrindu suteikti apeliantams teisę neatlygintinai įgyti dalyvavimo kaimynijos programoje turtinę naudą, prie kurios kiti kaimynijos programos dalyviai prisidėjo savo finansiniais įnašais ir tuo išvengti prievolių vykdymo. Tokia situacija reikštų, kad apeliantų kaštų dalį privalėtų padengti kiti gyventojai, nes pati ieškovė jokios ekonominės veiklos nevykdo, o įgyvendina savininkų teises prižiūrint bendrojo naudojimo objektus. Kita vertus, Kaimynijos programą reglamentuojantis norminis reguliavimas (ne tik pasirašyta sutartis) aiškiai numato, kad programos nariai privalo padengti išlaidas, viršijančias paramos sumą, tad tai, kad apeliantai nesidomėjo norminiu reguliavimu, yra pačių apeliantų atsakomybė.

14.11. Visiškai nepagrįstais laikytini apeliantų teiginiai, kad apeliantai kaip kaimynijos nariai jokių sprendimų, susijusių su Projektu, nepriėmė ir/ar jokiu kitu būdu neišreiškė pritarimo Kaimynijos bendriems sprendimams, todėl jų vardu paraiška negalėjo būti teikiama. Teikdami prašymą prisijungti prie ieškovės įgyvendinamos Kaimynijos programos apeliantai suprato, kad Kaimynijos programą įgyvendina bendrai su daugiabučiu namu, todėl apeliantai negali suabsoliutinti savo vienų nuomonės. Juo labiau, niekada nedalyvavę Kaimynijos programų klausimų sprendime, nesidomėję programos eiga apeliantai išvis negali remtis savo nuomonės reikšmės aplinkybe.

14.12. Ieškovė nurodo, jog nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiama dėl jos išrašytų sąskaitų – faktūrų turinio, tačiau tokie deklaratyvūs apeliantų argumentai negali paneigti jų pareigos padengti apeliantų dalyvavimo programoje išlaidų dalies.

14.13. Apeliantai klaidina teismą teigdami, kad nors ieškinyje ieškovė teigia, kad pagal Programą kaimynijos nariai turi savo lėšomis prisidėti 3 810,23 Eur, ji atsakovams teikia reikalavimą 1 877,30 Eur, t. y. 9,01 proc. nuo 20 835,74 Eur. Pastebėtina, kad 3 810,23 Eur yra nurodoma kaip kiekvienam Kaimynijos programos nariui papildomai tenkanti maksimali jo primokėtina suma, o ne bendrai visiems kaimynijos programos nariams. Iš kur atsiranda ši suma (20 835,74 Eur) ieškovė pagrindė su savo dubliku pateikdama itin išsamius paaiškinimus iš kur ši suma atsirado, pridėjo visas paslaugų teikėjų sąskaitas ir netgi nurodė matematines skaičiavimo formules, kaip buvo skaičiuojami priskaitymai apeliantams, o nustačius, kad per klaidą kaip Kaimynijos programos išlaidos buvo paskirstytos kitos išlaidos – dalies reikalavimo atsisakė.

14.14. Pažymėjo, jog ieškovė atsisakė vos 73,84 Eur reikalavimų dalies ir tą padarė būdama sąžininga – nustačiusi, kad bendrijos buhalterė apeliantams paskirstė per apsirikimą. Taigi ieškinio reikalavimų dalies atsisakymas šioje nedidelėje dalyje buvo įvykdytas siekiant nepažeisti apeliantų teisių, o atsisakymo priežastys nėra susijusios su ieškovės nesąžiningais veiksmais, bet nustačius buhalterijos apsirikimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Žemesnės instancijos teismas

16. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

18. Šiuo atveju svarbu pabrėžti, kad pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, suinteresuotų asmenų apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009).

19. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

20. Byloje nustatyta, kad ieškovė 11-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija administruoja daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (e. b .l. 7-9, tomas 1). Atsakovams nuosavybės teise priklauso administracinės paskirties pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), esantis žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, greta ieškovės administruojamo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 7-9, tomas 1). Atsakovas A. B. 2018 m. balandžio 19 d. elektroniniu laišku kreipėsi į VšĮ „Atnaujinkime miestą“ nurodydamas, kad yra administracinės paskirties pastato adresu (duomenys neskelbtini), savininkas ir kartu su daugiabučiu namu (duomenys neskelbtini), yra suformuotas žemės sklypas. Atsakovas minėtame elektroniniame laiške nurodė, kad norėtų dalyvauti kaimynijos programoje, sutvarkant suformuotą žemės sklypą ir klausė, kokius dokumentus reikėtų pateikti, kad galėtų dalyvauti programoje (e. b. l. 82-83, tomas 1). VšĮ „Atnaujinkime miestą“ 2018 m. balandžio 20 d. elektroniniu laišku pranešė atsakovui, kad reikėtų parašyti laisvos formos prašymą, adresuotą Vilniaus miesto savivaldybei, kuriame reikėtų nurodyti, kad kaip pastato (duomenys neskelbtini) savininkas nori prisijungti prie kaimynijos Nr. NJM-05-N066 ir dalyvauti Vilniaus miesto kaimynijų teritorijų atnaujinimo programoje kaip kaimynijos narys. Atsakovai 2018 m. balandžio 24 d. pateikė VšĮ „Atnaujinkime miestą“ prašymą prisijungti prie kaimynijos Nr. NJM-05-N066 ir dalyvauti Vilniaus miesto kaimynijų teritorijų atnaujinimo programos kaip šios kaimynijos nariai (e. b. l 10, tomas 1).

21. Ieškovė, 11-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos 2018 m. lapkričio 20 d. butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo bei pastato (duomenys neskelbtini), savininkų (atsakovų) 2018 m. balandžio 24 d. prašymo pagrindu atstovaudama kaimynijos Nr. NJM-05-N066 narius 11-ojo daugiabučių namų savininkų bendriją ir (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkus A. B. ir A. B., Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir administratorius VšĮ „Atnaujinkime miestą“ 2019 m. gruodžio 10 d. sudarė Kaimynijos teritorijos atnaujinimo bendradarbiavimo sutartį Nr. A72-217/19, kuria ieškovė kaip projekto įgyvendinimą organizuojantis asmuo įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis įgyvendinti kaimynijos teritorijos atnaujinimo projektą, o administratorius įsipareigojo organizuoti minėto projekto parengimą, teikti konsultacijas iniciatoriui projekto įgyvendinimo klausimais ir užtikrinti tinkamą ir teisingą savivaldybės suteikto finansavimo panaudojimą; Savivaldybė įsipareigojo finansuoti projekto įgyvendinimą ne didesnei nei specialiose sąlygose nurodytai sumai ir kompensuoti administratoriaus projekto įgyvendinimo administravimo išlaidas pagal programą. Iniciatorius taip pat įsipareigojo užtikrinti kaimynijos narių bendradarbiavimą įgyvendinant projektą ir patvirtino kaimynijos narių įsipareigojimą ne mažesnį nei 10 metų laikotarpį nuo projekto įgyvendinimo savo valia neišformuoti kaimynijos nariams priklausančių žemės sklypų (e. b. l. 38-45, tomas 1).

22. VšĮ „Atnaujinkime miestą“ 2022 m. vasario 3 d. raštu Nr. 02-22-262 pranešė 11-ajai daugiabučio gyvenamojo namo bendrijai, Vilniaus miesto savivaldybei apie įgyvendintą kaimynijos teritorijos Nr. NJM-05-N066 atnaujinimo bendradarbiavimo sutartį Nr. A72-217/19 ir pateikė atliktų veiksmų aprašymą (e. b. l. 32-36, tomas 1).

23. Vadovaujantis VšĮ „Atnaujinkime miestą“ 2022 m. vasario 3 d. raštu Dėl Kaimynijos teritorijos NJM-05-N066 ((duomenys neskelbtini)) sutvarkymo Kaimynijos teritorijos Nr. NJM-05-N066 ((duomenys neskelbtini)) tvarkymo darbai buvo atliekami pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. 1-1058 „Dėl Vilniaus miesto kaimynijų teritorijų atnaujinimo programos ir šios programos įgyvendinimo aprašo tvirtinimo“ patvirtintą Vilniaus miesto kaimynijų teritorijų atnaujinimo programą. Kaimynijų programos administratoriumi paskirta VšĮ „Atnaujinkime miestą“.

24. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintame Vilniaus miesto kaimynijų teritorijų atnaujinimo programos įgyvendinimo aprašo 5 punkte nustatyta, kad kaimynijos nariai sprendimo atnaujinti kaimynijos teritoriją arba jo dalies įgyvendinimą, jeigu nenusprendžia įgyvendinti patys, paveda organizuoti Administratoriui. Nagrinėjamu atveju sprendimas atnaujinti kaimynijos teritoriją vykdė administratorius VšĮ „Atnaujinkime miestą“, o iniciatore buvo ieškovė 11-oji daugiabučių namų savininkų bendrija.

25. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 26 d. sprendimu patvirtinto Vilniaus miesto kaimynijų teritorijų atnaujinimo programos ir šios programos įgyvendinimo aprašo 4.7 punktas numato, kad kaimynijos nariais yra kaimynijos teritorijoje esančių daugiabučių namų bendruomenės ir prisijungusių negyvenamosios paskirties pastatų savininkai, jeigu tokių yra.

26. Ieškovės teigimu, dėl atsakovų 2018 m. balandžio 24 d. raštu išreikšto sprendimo dalyvauti kaimynijos programoje, kurios iniciatore yra ieškovė, tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, t. y. atsakovai įgijo kaimynijos nario teises ir pareigas (CK 1.71 straipsnio 2 dalis, 1.136 straipsnis).

27. Atsakovai laiko, kad jų prašymas dalyvauti programoje yra preliminarus ir nesukuria jokių prievolinių santykių tarp ginčo šalių, todėl neturi pagrindo atsiskaityti su ieškove.

Dėl prašymo skirti žodinį bylos nagrinėjimą

28. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas (CPK 322 straipsnis).

29. Nagrinėjamu atveju apeliantas A. B. prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 306 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Apeliantas nurodė, jog prašo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, nes iš skundžiamo sprendimo turinio yra matoma, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą neatskleidė tarp šalių susiklosčiusių santykių esmės, atliko tik formalų rašytinių dokumentų vertinimą ir galimai dėl to priėmė nepagrįstą skundžiamą sprendimą. Pažymėjo, jog byla pirmosios instancijos teisme taip pat buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, todėl šalys neturėjo galimybės pristatyti savo pozicijos, duoti paaiškinimų, užduoti viena kitai klausimų, taip pat atsakyti į teismui kylančius klausimus.

30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto argumentus dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, atsižvelgęs į byloje esančius duomenis, bylos apimtį, byloje sprendžiamo dėl apeliantų prievolės savo lėšomis prisidėti prie kaimynijos vykdytos programos pagrįstumo klausimą, sprendžia, kad teisingam bylos išnagrinėjimui žodinis procesas nėra būtinas, nes šalys turėjo galimybę raštu pateikti savo argumentus, taip pat šalys (šiuo atveju apeliantai) turėjo galimybę nurodyti reikšmingas bylos aplinkybes bei kartu su apeliaciniu skundu pateikti jas patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad apeliantai nenurodė, kaip pirmosios instancijos teismas galimai neteisėtai apribojo apeliantų procesines teises įrodinėti ieškovės ieškinio nepagrįstumą. Papildomai pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teisme buvo nuspręsta šios civilinės bylos nagrinėjimui ruoštis paruošiamųjų dokumentų būdu, t. y. atsakovai teikė ne tik atsiliepimą į ieškinį, bet ir tripliką bei kitus papildomus įrodymus ieškinio nepagrįstumui pagrįsti. Be to, nors pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliantai buvo informuoti apie rašytinį šios civilinės bylos nagrinėjimą, pirmosios instancijos teismas 2023 m. vasario 27 d. nutartimi šalims išaiškino jų teisę iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios pateikti prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau tokio prašymo apeliantai pirmosios instancijos teisme neteikė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju pagrindo tenkinti apelianto prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo nėra.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl ieškovės įgaliojimų sudaryti sutartis ir prisiimti finansinius įsipareigojimus atsakovų vardu bei atsakovų buvimo kaimynijos programos nariais vertinimo

31. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ieškovė neturėjo įgaliojimų sudaryti sutartis prisiimti finansinius įsipareigojimus apeliantų vardu, o vienintelis apeliantų pasirašytas 2018 m. balandžio 24 d. prašymas tokių įgaliojimų nesuteikė ir neleido numatyti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog atsakovų pareigas apmokėti ieškovės sąskaitas pagrindžia vienintelis atsakovų pasirašytas dokumentas, t. y. 2018 m. balandžio 24 d. prašymas, kuris buvo adresuotas VšĮ „Atnaujinkime miestą“ (o ne ieškovei).

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 26 d. sprendimu patvirtintas Vilniaus miesto kaimynijų teritorijų atnaujinimo programos ir šios programos įgyvendinimo aprašas nenumato jokių įgaliojimų, tam, kad asmenys galėtų dalyvauti kaimynijos programose. Kaip jau buvo minėta, atsakovas A. B. 2018 m. balandžio 19 d. elektroniniu laišku kreipėsi į VšĮ „Atnaujinkime miestą“ nurodydamas, kad yra administracinės paskirties pastato adresu (duomenys neskelbtini), savininkas ir kartu su daugiabučiu namu (duomenys neskelbtini), yra suformuotas žemės sklypas. Atsakovas minėtame elektroniniame laiške nurodė, kad norėtų dalyvauti kaimynijos programoje, sutvarkant suformuotą žemės sklypą ir klausė, kokius dokumentus reikėtų pateikti, kad galėtų dalyvauti programoje (e. b. l. 82-83, tomas 1). VšĮ „Atnaujinkime miestą“ 2018 m. balandžio 20 d. elektroniniu laišku pranešė atsakovui, kad reikėtų parašyti laisvos formos prašymą, adresuotą Vilniaus miesto savivaldybei, kuriame reikėtų nurodyti, kad kaip pastato (duomenys neskelbtini) savininkas nori prisijungti prie kaimynijos Nr. NJM-05-N066 ir dalyvauti Vilniaus miesto kaimynijų teritorijų atnaujinimo programoje kaip kaimynijos narys. Atsakovai A. B. ir A. B. 2018 m. balandžio 24 d. pateikė VšĮ „Atnaujinkime miestą“ prašymą prisijungti prie kaimynijos Nr. NJM-05-N066 ir dalyvauti Vilniaus miesto kaimynijų teritorijų atnaujinimo programos kaip šios kaimynijos nariai (e. b. l 10, tomas 1). Taigi, šiuo atveju valią prisijungti ir dalyvauti kaimynijos programoje apeliantai išreiškė patys, ne per įgaliotus asmenis, t. y. apeliantai savo pačių išreikštos valios pagrindu prisijungė prie ieškovės įgyvendintos kaimynijos programos. Be to, VšĮ „Atnaujinkime miestą“ pažyma Dėl kaimynijos teritorijos NJM-05-N066 ((duomenys neskelbtini)) Vilniuje sutvarkymo patvirtina, kad ieškovė buvo šios kaimynijos vykdomos programos iniciatorė, todėl išreikšdami valią prisijungti prie ieškovės inicijuotos kaimynijos programos, atsakovai prisiėmė ne tik teises, bet ir pareigas, kylančias dėl jų dalyvavimo šioje programoje. Šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog atsakovų 2018 m. balandžio 24 d. administratoriui pateiktas prašymas prisijungti prie ieškovės įgyvendinamos kaimynijos programos laikytinas teisiniu pagrindu, kuriuo vadovaujantis atsakovai išreiškė valią šioje programoje būti atstovaujamiems kaimynijos iniciatorės, t. y. ieškovės. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tarp šalių susiklostę santykiai nekvalifikuotini kaip įgaliotojo ir įgaliotinio teisiniai santykiai, todėl įgaliojimo teisinius santykius reguliuojantis teisinis reguliavimas jiems netaikytinas. Dėl šios priežasties apeliantų argumentai, jog ieškovė neturėjo įgaliojimų sudaryti sutartis ir prisiimti finansinius įsipareigojimus yra atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

33. Apeliantai nurodo, jog remdamiesi Aprašu ir VšĮ „Atnaujinkime miestą“ darbuotojo paaiškinimais, atsakovai nesuprato (negalėjo ir neprivalėjo suprasti ar numatyti), kad parašę tokį prašymą adresuotą VšĮ „Atnaujinkime miestą“ dėl suinteresuotumo prisijungti prie kaimynijos, automatiškai išreiškia ir sutikimą dėl tolimesnių veiksmų, dėl įgaliojimų suteikimo ir netgi dėl iš anksto nežinomo dydžio ir pobūdžio išlaidų pagal ieškovės išrašomas sąskaitas apmokėjimo – atsakovai tikėjosi, kad šie klausimai turėjo būti suderinami su atsakovais papildomai, prieš teikiant paraišką atsakovų vardu dėl dalyvavimo programoje turėjo būti sudaromi papildomi susitarimai tarp atsakovų ir ieškovės.

34. Bylos duomenimis nustatyta, jog iki 2018 m. balandžio 24 d. prašymo pateikimo apeliantas A. B. 2018 m. balandžio 19 d. elektroniniu laišku kreipėsi į VšĮ „Atnaujinkime miestą“ nurodydamas, kad yra administracinės paskirties pastato adresu (duomenys neskelbtini), savininkas ir kartu su daugiabučiu namu (duomenys neskelbtini), yra suformuotas žemės sklypas. Apeliantas minėtame elektroniniame laiške nurodė, kad norėtų dalyvauti kaimynijos programoje, sutvarkant suformuotą žemės sklypą ir klausė, kokius dokumentus reikėtų pateikti, kad galėtų dalyvauti programoje (e. b. l. 82-83, tomas 1). Nagrinėjamu atveju matyti, jog apeliantai neigia savo raštu pateiktą poziciją, kuri patvirtina suvokimą dėl prisijungimo prie kaimynijos. Nors apeliantai teigia, kad jie nebuvo supažindinti su Kaimynijos programos sutartimi bei tai, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino pačios ieškovės pasyvius veiksmus (atsakovų neinformavimo) ir informacijos slėpimo nuo atsakovų, tačiau taip pat bylos duomenimis nustatyta, jog patys apeliantai niekada nesidomėjo programos eiga, į ieškovę dėl informacijos pateikimo nesikreipė. Be to, nors apeliantai gaudavo sąskaitas už dalyvavimą programoje, tačiau jie nesidomėjo, kaip vyksta programa. Nors apeliantai nurodo, jog ieškovė galimai slėpė informaciją nuo apeliantų, tačiau tokie apeliantų argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

35. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų argumentai dėl teisinio reguliavimo nesupratimo šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, nes toks nesupratimas negali būti pagrindas atsisakyti vykdyti prievolę. Pažymėtina, jog jeigu atitinkamos Aprašo nuostatos apeliantams buvo neaiškios, jie būdami apdairūs ir rūpestingi galėjo kreiptis konsultacijos į teisininkus, tačiau to nepadarė.

36. Apeliantai nurodo, jog nesupranta, kokiu teisėtu pagrindu nesant jungtinės veiklos sutarties ir nesant įgaliojimų ieškovė galėjo pasirašinėti dokumentus atsakovų vardu ar nurodyti, kad apeliantai pritarė projekto iniciatoriaus paskyrimui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutikdamas su ieškovės argumentais, pažymi, jog tai, kad tarp šalių nebuvo pasirašyta jungtinės veiklos sutartis, negali būti pagrindu suteikti apeliantams teisę neatlygintinai įgyti dalyvavimo kaimynijos programoje turtinę naudą, prie kurios kiti kaimynijos programos dalyviai prisidėjo savo finansiniais įnašais ir tuo išvengti prievolių vykdymo. Tokia situacija reikštų, kad apeliantų kaštų dalį privalėtų padengti kiti savininkai, nes pati ieškovė jokios ekonominės veiklos nevykdo, o įgyvendina savininkų teises prižiūrint bendrojo naudojimo objektus. Be to, vadovaujantis Aprašo 4.7. p., kaimynijos nariai – kaimynijos teritorijoje esančių daugiabučių namų bendruomenės ir prisijungusių negyvenamosios paskirties pastatų savininkai, jeigu tokių yra. 2018 m. balandžio 24 d. išreiškę valią prisijungti prie kaimynijos programos apeliantai laikytini jos nariais nepriklausomai nuo to, ar jie veikė jungtinės veiklos ar kito jų dalyvavimą programoje patvirtinančio dokumento pagrindu.

37. Apeliantai nurodo, kad teikdami 2018 m. balandžio 24 d. prašymą jie negalėjo numanyti, kad įgyvendinant kaimynijos projektus bus viršyta savivaldybės suteikiamo finansavimo suma ir kad atsakovams reikės savomis lėšomis prisidėti prie kurių nors projektų finansavimo. Nurodo, jog niekada ir jokia forma nepritarė, kad jų vardu būtų prisiimami bet kokie finansiniai įsipareigojimai dėl priemonių, kurių kaina viršija savivaldybės skirtą finansavimo sumą. Apeliacinės instancijos teismas nesutikdamas su tokiais apeliantų argumentais pažymi, jog kaimynijos programą reglamentuojantis norminis reguliavimas (ne tik pasirašyta sutartis) aiškiai numato, kad programos nariai privalo padengti išlaidas, viršijančias paramos sumą, todėl tai, kad apeliantai nesidomėjo norminiu reguliavimu, yra pačių apeliantų atsakomybė.

38. Apeliantai taip pat teigia, kad jie niekada nebalsavo už šias programos finansavimą viršijančias išlaidas, todėl nesutinka jas padengti.

39. Pagal Aprašo 3 punktą, „Kaimynija savo valią inicijuoti, parengti ir įgyvendinti Projektą išreiškia bendru sprendimu, kurį sudaro kiekvieno kaimynijos nario atskirai priimti sprendimai. Kaimynijos nariai individualius sprendimus priima Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka.” Pagal Aprašo 6 punktą, „Kaimynijos nariams priėmus sprendimą inicijuoti Projekto parengimą, iniciatorius pateikia Vilniaus miesto savivaldybei paraišką Vilniaus miesto savivaldybės finansavimui kaimynijos teritorijai atnaujinti gauti (toliau – Paraiška).“ Nagrinėjamu atveju apeliantų balsas susirinkimuose vertinamas CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. savininkų daugumos kontekste, todėl apeliantai nepagrįstai suabsoliutina savo pačių poziciją. Be to, kaip jau buvo minėta, apeliantai nebuvo aktyvūs reikšdami savo valią, nors programos įgyvendinimo eigą žinojo. Taip pat ieškovė paaiškino, jog daug klausimų, susijusių su programos eiga, ji sprendė valdybos surinkimuose, kuriuose nedalyvavo ne tik atsakovai, bet ir kiti savininkai.

40. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teikdami prašymą prisijungti prie ieškovės įgyvendinamos Kaimynijos programos apeliantai suprato, kad Kaimynijos programą įgyvendina bendrai su daugiabučiu namu, todėl sutiktina su ieškovės argumentais, jog apeliantai negali suabsoliutinti savo vienų nuomonės. Taigi, apeliantų argumentai, jog jie kaip kaimynijos nariai jokių sprendimų, susijusių su Projektu, nepriėmė ir/ar jokiu kitu būdu neišreiškė pritarimo Kaimynijos bendriems sprendimams, todėl jų vardu paraiška negalėjo būti teikiama, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

Dėl apeliantams išrašytų sąskaitų ir priskaičiuotų mokėti sumų detalizavimo

41. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp projekto administratoriaus VšĮ „Atnaujinkime miestą“ ir rangos darbų konkursą laimėjusios įmonės UAB „Profitecha“ 2021 m. vasario 23 d. buvo pasirašyta rangos darbų sutartis Nr. 04-21-101, kurios pagrindu UAB „Profitecha“ įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis, rizika ir atsakomybe pagal pirkimo metu užsakovo pateiktą techninę specifikaciją, projektą ir kitus techninius dokumentus, atlikti (duomenys neskelbtini), kaimynijos teritorijos sutvarkymo darbus, o projekto administratorius įsipareigojo priimti tinkamai suteiktas paslaugas ir jas apmokėti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, pirkimas vykdytas Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Tarp Projekto administratoriaus ir MB „Statybų biuras“ 2021 m. kovo 10 d. pasirašyta techninės priežiūros paslaugos teikimo sutartis Nr. 04-21-131, kurios pagrindu MB „Statybų biuras“ įsipareigojo suteikti statybos techninės priežiūros paslaugas, o projekto administratorius įsipareigojo priimti tinkamai suteiktas paslaugas ir jas apmokėti. Tarp visų Bendradarbiavimo sutarties šalių 2021 m. balandžio 19 d. buvo pasirašytas papildomas susitarimas Nr. A72-141/21 prie 2019 m. gruodžio 10 d. Bendradarbiavimo sutarties. 2021 m. liepos 15 d. teritorijos sutvarkymo darbai, pagal 2021 m. vasario 23 d. pasirašytą rangos darbų sutartį, buvo baigti, bendra projekto kaina – 41 710,46 Eur, iš kurių kaimynijos narių lėšos – 3 810,23 Eur, savivaldybės skirtas finansavimas projekto įgyvendinimui – 37 900,23 Eur, t. y. 34 090,00 Eur ir papildomai 3810,23 Eur. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 26 d. sprendimu patvirtinto Vilniaus miesto kaimynijų teritorijų atnaujinimo programos ir šios programos įgyvendinimo aprašo 42 punktą savivaldybės suteiktą finansavimą (34 090,00 Eur) viršijančių išlaidų apmokėjimas yra vykdomas Kaimynijų programos 17 punkte, Tvarkos aprašo 42 punkte ir Bendradarbiavimo sutarties 23-25 punktuose nustatyta tvarka, todėl butų ir kitų patalpų savininkai, atstovaujami 11-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos, įgyvendinant kaimynijos teritorijos atnaujinimo projektą prisideda savo lėšomis – 3 810,23 Eur pagal paslaugų teikėjo pateiktą sąskaitą faktūrą per iniciatorių. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovės išrašytose atsakovams sąskaitose dalyvavimo kaimynijos programoje išlaidoms padengti atsakovams apskaičiuota išlaidų dalis yra proporcinga jų nuomojamai bendro žemės sklypo daliai, o atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių jiems apskaičiuotos išlaidų dalies dydžio nepagrįstumą.

42. Apeliantai taip pat teigia, kad nei VšĮ „Atnaujinkime miestą“, nei pati ieškovė apeliantų nelaikė programos dalyviais, nes dokumentus ieškovė teikė savo vardu. Apeliacinės instancijos teismas nesutikdamas su tokiais apeliantų argumentais pažymi, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tiek VšĮ „Atnaujinkime miestą“, tiek ir ieškovė apeliantus laikė programos dalyviais, o dokumentus teikė savo vardu, nes būtent ieškovė buvo programos organizatorė, tad ji veikė visų programos narių vardu, o ne savarankišku pagrindu.

43. Apeliantai nurodo, kad ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė niekieno nepasirašytas sąskaitas-faktūras, kurių gavėjas nėra aiškus, kad ieškovės išrašomos sąskaitos-faktūros neturi Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 7 straipsnio 6 punkte numatytos privalomos informacijos.

44. Bylos duomenimis nustatyta, jog pateikdama apeliantams sąskaitas, ieškovė juos informavo apie jų turimas sumokėti sumas, sąskaitose yra aiškiai nurodyta atsakovų mokėtina suma, taip pat nurodytas jų dalykas, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantais, jog sąskaitų turinys yra neaiškus. Be to, byloje duomenų, jog ieškovė buvo gavusi iš apeliantų prašymų paaiškinti jiems išrašytas sąskaitas, nėra (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai patvirtina, jog dėl ieškovės išrašytų sąskaitų, apeliantai neaiškumų neturėjo. Be to, sutiktina su ieškovės argumentais, jog net ir nepateikus apeliantams jokių sąskaitų, jų pareiga apmokėti Kaimynijos programos išlaidas kyla iš jų dalyvavimo šioje programoje, todėl sąskaitos laikytinos ne apeliantų prievolės atsiradimo pagrindu, o informavimu apie prievolės vykdymą.

45. Apeliantų teigimu, iš atsakovų reikalaujama sumokėti beveik 50 procentų (1 877,30 Eur iš 3 810,23 Eur) visų lėšų, kurios viršijo Savivaldybės teikiamą finansavimą, nors pastato (duomenys neskelbtini) bendrasis plotas ir šiam pastatui priskirto žemės sklypo dalies plotas yra kur kas mažesnis nei 50 procentų. Apeliantai nurodo, jog toks skaičiavimas yra neproporcingas ir neatitinka pačios ieškovės prisiimtų įsipareigojimų pagal jos pasirašytą bendradarbiavimo sutartį Nr. A72217/19. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo, kad pati ieškovė bylos nagrinėjimo metu painiojosi aiškindama, kaip atsakovams priskaičiuoja taikomą bendros kainos tarifą 9,01 proc., kas dar kartą parodo ieškovės reikalavimų nesąžiningumą ir nepagrįstumą.

46. Bylos duomenimis nustatyta, jog vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ NTR išrašu, 0,4817 ha bendro ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, sklypui yra registruoti juridiniai faktai apie sudarytas nuomos sutartis: 2019 m. spalio 10 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu Nr. 49SŽN-368-(14.49.57.) 0.4383 ha žemės sklypo dalis yra išnuomota 88 metų terminui ieškovei, o 2018 m. lapkričio 2 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 49SŽN-353-(14.49.57.) pagrindu 0.0434 ha ploto žemės sklypo dalis iki 2077 m. lapkričio 1 d. yra išnuomota apeliantams. Atsižvelgiant į tai, 0,4817 ha yra 100 proc. sklypo, todėl atsakovų nuomojama sklypo dalis, sudaranti 0,0434 ha, yra lygi 9,01 proc. sklypo daliai. Šiuo atveju Kaimynijos programos pagrindu buvo atlikti bendrai išsinuomoto sklypo sutvarkymo darbai, todėl visi kaimynijos programos nariai šias išlaidas privalo padengti proporcingai išsinuomotai žemės sklypo daliai.

47. Ginčydami 9,01 proc. koeficientą, lygų apelianto išsinuomotai sklypo daliai, apeliantai teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Projekto administratoriaus ir kaimynijos pasirašytos kaimynijos teritorijos Nr. NJM-05- N066 atnaujinimo bendradarbiavimo sutarties Nr. A72-217/19 23-25 p. numato savivaldybės finansavimą viršijančių išlaidų apmokėjimo tvarką, pagal kurią Kaimynijos teritorijos atnaujinimo išlaidos, viršijančios Savivaldybės teikiamą finansavimą, paskirstomos Kaimynijos nariams proporcingai pagal Kaimynijos nario daugiabučio namo naudingojo ploto ir visų Kaimynijos narių bendro daugiabučių namų naudingojo ploto (arba bendrojo ploto, jeigu pastatas negyvenamosios paskirties) santykį. Bylos duomenimis nustatyta, kad šis punktas apeliantams netaikytinas, nes jie neturi patalpų daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), o nuosavybės teise valdo atskirą pastatą, kurio naudojimui yra išsinuomoję 9,01 proc. sklypo dalį. Kadangi apeliantams nuosavybės teise priklausantis pastatas yra savarankiškas statinys, o ne butas/ patalpa daugiabučiame pastate, todėl šis punktas jiems negali būti pritaikytas ir jis yra skirtas reguliuoti vidinius daugiabučio pastato savininkų dalyvavimo programoje išlaidų paskirstymo klausimus.

48. Apeliantai taip pat nurodo, jog ieškovė pateikė chaotiškas sąskaitas su daugybe trūkumų, neaiškumų ir neatitikimų, o pirmosios instancijos teismas neatliko sąskaitų analizės ir nepateikė vertinimo. Atsakovai tokių sąskaitų apmokėti nesutinka, nes jos išrašytos ne atsakovams, taip pat nėra jokių atsakovų įsipareigojimų šias sąskaitas apmokėti.

49. Iš byloje ieškovės pateikto dubliko 27 punkto papunkčių matyti, jog ieškovė paaiškino, kaip buvo skaičiuojami mokesčiai apeliantams. Nors apeliantai kvestionuoja ieškovės sąskaitas, teigdami, kad jiems neaišku, kaip atitinkamos sąskaitos yra susijusios su Kaimynijos programa, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog detalūs Kaimynijos programos sprendiniai buvo patvirtinti kaip įvykdyti projekto administratorės VšĮ „Atnaujinkime miestą“, kuri vertino šias sąskaitas ir neturėjo ieškovei jokių pretenzijų dėl jų sąsajumo su projektu. Taip pat nors apeliantai teigia, kad dalis sąskaitų yra išrašyta ne tuo laikotarpiu, kai vyko programa, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šių išlaidų iš jų nepriteisė, nes ieškovė pateikė pareiškimą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo, kurį pirmosios instancijos teismas priėmė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliantų argumentai dėl sąskaitų neaiškumų ir trūkumų atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

50. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas sprendime neaptarė kiekvienos ieškovės pateiktos sąskaitos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).

51. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė įrodė atsakovų prievolės savo lėšomis prisidėti prie kaimynijos vykdytos programos pagrindą ir išlaidų dydį, todėl pagrįstai atsakovų skolą, (1 803,46 Eur) dėl kaimynijos programos įgyvendinimo išlaidų, susidariusių iki 2019 m. gruodžio 10 d. kaimynijos programos sutarties sudarymo, priteisė solidariai iš atsakovų ieškovei.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme priteisimo

52. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš apeliantų visas ieškovės bylinėjimosi išlaidas, nors dalies reikalavimo ieškovė atsisakė.

53. Nagrinėjamu atveju matyti, jog ieškovė atsisakė nuo reikalavimo dėl atsakovams priskaičiuotų mokesčių, susidariusių iki kaimynijos programos įsigaliojimo, nustačius, kad šie mokesčiai įskaičiuoti atsakovams išrašytoje 2022 m. rugpjūčio 9 d. sąskaitoje – faktūroje Nr. 000016. Minėtos išlaidos buvo patirtos ieškovės pagal 2019 m. lapkričio 13 d. sąskaitą faktūrą Nr. V107; UAB „Ekskomisarų biuras“ PVM sąskaitas faktūras: 2019 m. spalio 31 d. Nr. EBV9098774; 2019 m. gegužės 31 d. Nr. EBV9049057 2019 m. rugpjūčio 30 d. Nr. EBV9077886; 2019 m. spalio 31 d. Nr. EBV9097645; 2019 m. lapkričio 29 d. Nr. EBV9107729; 2019 m. lapkričio 29 d. Nr. EBV9108636; UAB „Froleta“ 2019 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaitas faktūras Nr. 818 ir Nr. 2083.

54. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog ieškovės atsisakymas nuo ieškinio dalies dėl 73,84 Eur išlaidų, susidariusių iki 2019 m. gruodžio 10 d. kaimynijos programos sutarties pasirašymo, nepažeidžia imperatyvių įstatymo reikalavimų ir viešojo intereso, todėl priėmė ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

55. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

56. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kai civilinė byla nutraukiama, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018; Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-237-943/2017).

57. Šiuo atveju pastebėtina, kad ieškovė, iki bylos nagrinėjimo iš esmės, atsisakė 73,84 Eur reikalavimų dalies, nustačiusi, kad bendrijos buhalterė apeliantams paskirstė per apsirikimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju ieškinio reikalavimų dalies atsisakymas nedidelėje dalyje buvo įvykdytas siekiant nepažeisti apeliantų teisių, o atsisakymo priežastys nėra susijusios su ieškovės nesąžiningais veiksmais, t. y. ieškovės procesinis elgesys buvo sąžiningas, ji dėjo pastangas teisingam bylos išnagrinėjimui, bendradarbiavo su teismu ir apeliantais, todėl būdama sąžininga, pripažino klaidą ir atsisakė reikalavimų dalies. Be to, byloje nenustatyta, kad ieškovė būtų piktnaudžiavusi savo procesinėmis teisėmis, vilkinusi procesą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, sutikti su apeliantų argumentais, jog ieškovės elgesys vertintinas kaip netinkamas, nesąžiningas atsižvelgiant į CPK 94 straipsnio 1 dalies taikymo tikslus, nėra pagrindo. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė priteisti ieškovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

58. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi yra nesusiję su nagrinėjamu dalyku. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

59. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantai, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantai nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

60. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

61. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, ieškovė turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į atsakovų apeliacinį skundą parengimą.

62. Ieškovė prašė priteisti iš apeliantų lygiomis dalimis 762,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato teisinę pagalbą (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, rengto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei vadovaudamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis (8.11 punktas), sprendžia lygiomis dalimis priteisti iš apeliantų ieškovei 762,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

63. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovų apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų A. B. ir A. B. ieškovei 11-osios daugiabučio namo savininkų bendrijai 762,30 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt du eurus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, t. y. po 381,15 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 15 ct) iš kiekvieno atsakovo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Vaclovas Paulikas