Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Aldonai Migauskienei,

tretiesiems asmenims Marijampolės socialinės pagalbos centro atstovui D. B., Vilkaviškio rajono Kybartų socialinės pagalbos centro atstovei L. Bagdanavičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui L. M. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, tretieji asmenys Vilkaviškio socialinės pagalbos centras, Marijampolės socialinės pagalbos centras, Vilkaviškio rajono Kybartų socialinių paslaugų centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo

Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (žr. pvz., LAT 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; LAT 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-7-114/2013). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1233-577/2020, 26–27 punktai).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad L. M. yra L. M. tėvas.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. vasario 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-158-1021/2024, nutarta: neterminuotai apriboti motinos valdžią R. J. nepilnametės dukters L. M., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; laikinai apriboti tėvo valdžią L. M. nepilnametės dukters L. M., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-1940-1021/2024 nepilnametei L. M. nustatyta nuolatinė globa, nepilnametės nuolatiniu globėju paskirtas Vilkaviškio rajono Kybartų socialinių paslaugų centras.

Vilkaviškio rajono Kybartų socialinių paslaugų centro 2024 m. birželio 20 d. pažymoje nurodyta, kad L. M. dukrą L. M. aplankė du kartus. Paskutinį kartą aplankė 2024 m. sausio 18 d. L. M. dukra nesidomi, išlaikymo neteikia. Mergaitė labai retai prisimena tėtį, apie jį nekalba.

Institucijų fiksuota, jog L. M. su dukra nesusitinka, ryšio nebandė užmegzti.

Teismas atsižvelgdamas į nurodytus teisinius kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad atsakovo elgesys atitinka dvi tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas: vengimą atlikti savo pareigas ir nesirūpinimą vaiku, o atsakovo kaltė pasireiškia neveikimu, t. y. atsakovas vaiko neprižiūri ir neaugina, nesiima jokių veiksmų, kad vaikas jam būtų grąžintas. Atsakovas, per visą laiką, kada nepilnamečiui vaikui buvo nustatyta globa, nerodė nuolatinės iniciatyvos bendrauti su vaiku, nesidomėjo jo pasiekimais, jo sveikata. Atsakovas nededa pastangų susigrąžinti savo vaiką, nebendrauja su specialistais, neatvyksta į atvejo vadybos posėdžius, neatskleidžia savo gyvenamosios vietos adreso. Atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų vykdymo dukros atžvilgiu – dukros neauklėja, dukra nesirūpina, nesirūpina dukros sveikata, ugdymu, netekia dukrai išlaikymo, su dukra nebendrauja, nededa pastangų atkurti ar palaikyti emocinį ryšį su dukra, dukrą susigrąžinti į šeimą ir ją auginti. Teismo vertinimu, 2024 m. vasario 5 d. sprendimas, kuriuo buvo laikinai apribota atsakovo tėvo valdžia dukros L. M., atžvilgiu, buvo prevencinė priemonė ir signalas atsakovui keisti savo gyvenimą, norint, kad dukra galėtų augti kartu su ja. Tačiau atsakovas jokių veiksmų nesiėmė, pagalbos priemonių nepriėmė ir byloje nėra jokių įrodymų, kad tam trukdė objektyvios aplinkybės, todėl nėra pagrindo manyti, kad pratęsus laikiną tėvo valdžios apribojimą, situacija galėtų kisti.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog atsakovas negali užtikrinti gyvenimo sąlygų, būtinų nepilnamečio vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi tik dėl savo kaltės ir byloje nėra duomenų, kurie leistų teismui daryti išvadą, kad situacija artimiausiu metu gali iš esmės pasikeisti. Atsakovas nesugeba dalyvauti savo vaiko gyvenime ir nesistengia pakeisti situacijos. Teismas pabrėžia, kad tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, o vaikų poreikiai yra ne tik fiziologiniai.

Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ir abejingumo savo tėviškomis pareigomis laikytinas atsakovo kaltais veiksmais, todėl šių atsakovo pareigų nevykdymas – nesirūpinimas vaiku, nesidomėjimas vaiko sveikata, lavinimu, vertintini kaip atsakovo veikimas priešingai vaiko interesams. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas atsakovui jo nepilnamečio vaiko atžvilgiu, yra teisėta ir teisingiausia priemonė, nes užtikrina vaiko teises ir interesus augti bei vystytis saugioje aplinkoje.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas neterminuotai apriboti atsakovo L. M. tėvo valdžią nepilnametės dukros L. M., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, vertintinas kaip pagrįstas, todėl tenkintinas.

Teismas pažymi, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovui ateityje kreiptis į teismą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo buitinių sąlygų ir elgesio su vaiku pasikeitimą bei galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo bei ugdymo procese. Teismas išaiškina, kad apribojus tėvo valdžią, tėvui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnis).

Dėl globos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Vadovaujantis CPK 496¹ straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo, vaiko globėjo paskyrimo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad 2024 m. kovo 21 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-1940-1021/2024 nepilnametei L. M. nustatyta nuolatinė globa, nepilnametės nuolatiniu globėju paskirtas Vilkaviškio rajono Kybartų socialinių paslaugų centras, todėl teismas šiuo klausimu nepasisako. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. vasario 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-158-1021/2024 nutarta Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. gegužės 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2234-633/2021, kuriuo priteista iš atsakovo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymas jo nepilnametei dukrai L. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą 2021 m. kovo 22 dienos iki vaiko pilnametystės, dalyje, kurioje pavesta išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkyti vaiko motinai R. J., ir nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2023 m. rugpjūčio 10 d. pavesti šias lėšas uzufrukto teise tvarkyti laikinam globėjui Vilkaviškio rajono Kybartų socialinių paslaugų centrui, iki teismo nutarties, kuria bus vaikams nustatyta globa ir paskirti globėjai, priėmimo dienos, todėl šis klausimas byloje nėra sprendžiamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovė šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-07177 atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. rugsėjo 26 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodoma, jog šioje byloje valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 308,33 Eur. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 4 dalimi, jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 406, 407 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnametės dukros L. M., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Sprendimą dėl tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.