Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2022 m. gruodžio 31 d.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. R. paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, šmeižė asmenį per visuomenės informavimo priemonę, o būtent:

jis, 2022 m. sausio 21 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą (duomenys neskelbtini), sąmoningai, turėdamas tikslą paniekinti, pažeminti, apšmeižti bei pakirsti pasitikėjimą (duomenys neskelbtini) D. D., filmavo laidą ir tiesiogiai transliavo bei įkėlė (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašą (duomenys neskelbtini) visuomenės informavimo priemonėje (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu L. R., tiesiogiai transliuodamas laidos vaizdo įrašą, kreipėsi į visuomenę (duomenys neskelbtini), skleisdamas neigiamą, tikrovės neatitinkančią informaciją, kad D. D. (duomenys neskelbtini). Taip pat L. R., pateikdamas neigiamą informaciją apie D. D., paniekindamas pastarąjį vadino žeminančiais epitetais (duomenys neskelbtini), t. y. tokiais savo žeminančiais bei niekinančiais veiksmais ir teiginiais šmeižė nukentėjusįjį D. D. bei siekė per visuomenės informavimo priemonę pažeminti (duomenys neskelbtini) visuomenės akyse, (duomenys neskelbtini) pakirsti pasitikėjimą juo (duomenys neskelbtini).

Šiais veiksmais L. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 154 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2022 m. gruodžio 31 d.).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis L. R. parodė, kad nagrinėjamoje byloje kalbama apie vaizdo įrašą. Buvo gyva transliacija (duomenys neskelbtini). Dabar šis kanalas yra uždarytas (pakankamai senai). Aktualiame vaizdo įraše, transliacijos metu, kaip ir nurodyta kaltinamajame akte, (duomenys neskelbtini) reikšdamas savo nuomonę apie (duomenys neskelbtini) D. D. veiksmus. Patį vaizdo įrašą, gyvą transliaciją paskelbė todėl, kad (duomenys neskelbtini). Savo neigiamais pasisakymais užsipuolė D. D. (Duomenys neskelbtini). Paskui jis įsitikino, kad (duomenys neskelbtini) jo veiksmai yra labai korektiški, net jeigu jis yra provokuojamas. Jo pirmieji gyvi susitikimai su D. D. jam leido susidaryti iškreiptą ir neteisingą nuomonę, kurią jis paskubėjo išsakyti internete savo žiūrovams. (Duomenys neskelbtini). Jam labai nemalonu ne tik tai, kad jis įžeidė ir apšmeižė D. D. kaip žmogų, bet ir bandė pažeminti jį (duomenys neskelbtini). Jis be pagrindo, susidaręs neteisingą nuomonę, užsipuolė D. D., dėl to jam labai gaila ir nemalonu. (Duomenys neskelbtini). Tas kanalas, kuriame buvo paskelbtas vaizdo įrašas, buvo panaikintas ir vaizdo įrašas nespėjo plačiai išplisti. Ikiteisminio tyrimo metu D. D. nurodė dar vieną epizodą, kur jis nepagarbiai į jį kreipėsi. Jis tą epizodą irgi ištrynė. Prieš teisiamąjį posėdį interneto erdvėje ištrynė viską, ką galėjo. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad norėtų D. D. atsiprašyti ir su juo susitaikyti ne tik dėl to, kad būtų nutrauktas ikiteisminis tyrimas, bet ir dėl to, kad jam labai nemalonu, kad (duomenys neskelbtini) atsirado konfrontacija. Susitaikydamas galėtų pervesti auką vaikų fondui ar išpildyti kitas sąlygas, jei D. D. sutiktų.

Atsakydamas į klausimus parodė, kad vaizdo įrašą filmavo 2022 m. sauso 21 d., vedė gyvą (duomenys neskelbtini) transliaciją. Šį kanalą ištrynė (duomenys neskelbtini). Transliacijos metu kanalą gyvai stebėjo 30-50 žmonių, o peržiūrų buvo daugiau nei 350. Dėl pasitikėjimo pakirtimo parodė, kad tikisi, jog (duomenys neskelbtini) yra adekvačiai žiūrinčių į tokius, sau daug leidžiančius (duomenys neskelbtini). Tikisi, kad realiai pasitikėjimo D. D. nepakirto, bet jam (duomenys neskelbtini) buvo nemalonu dėl tokių pasisakymų. Sutinka, kad paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie kitą žmogų. Duodamas parodymus jis neturėjo pakankamai informacijos apie D. D. (duomenys neskelbtini). Su D. D. gyvai buvo susitikęs du kartus. Peržiūrėjęs daugiau vaizdo įrašų (duomenys neskelbtini) įsitikino, kad jo pirminis įsivaizdavimas (duomenys neskelbtini) neatitinka tikrovės. Sutinka, kad paskleista informacija galėjo paniekinti, pažeminti nukentėjusįjį, pakirsti juo pasitikėjimą. Vaizdo įrašu, jo pavadinimu jis kreipėsi į kitas institucijas ir norėjo informuoti, kad D. D. (duomenys neskelbtini). Taip pat išsakė kaltinime nurodytus D. D. žeminančius epitetus (duomenys neskelbtini). Nurodydamas žodį (duomenys neskelbtini) turėjo tikslą įžeisti (duomenys neskelbtini) asmeniškai. Pagal tuo metu turėtą informaciją, jis susidarė nuomonę (duomenys neskelbtini). Jis pats transliacijai nesiruošė (duomenys neskelbtini). Jis buvo užpykęs. Jis suvokė, kad transliaciją stebės ir vaizdo įrašą žiūrės žmonės. Sutinka su lingvistinės ekspertizės išvadomis. Jis savo elgesį vertina kritiškai, galvoja, kad reikėjo susilaikyti. Nukentėjusiojo minimas epizodas buvo praeitų mėtų spalio mėnesį (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad savo paskutiniuose reportažuose labai aiškiai nubrėžė ribą, kurios negalima peržengti (duomenys neskelbtini). Jam labai nemalonu, kad apkalbėjo, apšmeižė žmogų, atsakomybė tenka ne tik jam, bet ir jo šeimai, artimiesiems. Nori būti geras žmogus.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. D. dėl susitaikymo pažymėjo, kad tiek kaltinamasis, tiek gynėjas tokią poziciją (norą susitaikyti) išsakė šio proceso metu ir anksčiau. Tačiau, prasidėjus šiam procesui, kaltinamasis ir toliau elgėsi netinkamai (duomenys neskelbtini). Dėl nurodytų priežasčių jis susitaikyti su kaltinamuoju nesutinka. (Duomenys neskelbtini). Po mėnesio jis prisijungė pasižiūrėti vaizdo įrašą, ir tuo metu jau buvo apie pora tūkstančių peržiūrų. Kaltinamasis du vaizdo įrašus ištrynė, bet jau proceso eigoje. (Duomenys neskelbtini).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta galima laiduotoja A. R. parodė, kad L. R. yra jos sūnus. Sūnaus poelgį vertina kritiškai. Ji prieš savaitę susipažino su filmuota medžiaga, anksčiau sūnus jai yra sakęs apie jam iškeltą baudžiamąją bylą. Jie kalbėjosi apie tai, kad kiekvieną problemą galima išspręsti, išsakyti savo nuomonę, bet reikia žiūrėti, kad nuomonė neužgautų kito žmogaus interesų, neįžeistų kito žmogaus. Mano, kad sūnus iš šio proceso padarys išvadas (duomenys neskelbtini). Sūnus gailisi dėl nekultūringai išsakytų teiginių, atsiprašė nukentėjusiojo. Nors ji ir sūnus (duomenys neskelbtini), tačiau dažnai bendrauja, susitinka kiekvieną savaitgalį (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju sūnus nesuvaldė emocijų ir jas išliejo, trūko žvilgsnio į situaciją iš šono. Ji pati (duomenys neskelbtini). Nori įtraukti sūnų į visuomeninę veiklą, kad jis savo energiją nukreiptų kūrybine linkme, pabendrautų su kultūringais žmonėmis.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis, gynėjas ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiamas nukentėjusysis, tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. liepos 22 d. apklaustas įtariamasis L. R. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad su (duomenys neskelbtini) D. D. susidūrė 2021 m. rugpjūčio 10 d. Tą dieną pirmą kartą užfiksavo šį (duomenys neskelbtini). Tą dieną jokio kontakto tarp jų neįvyko. (Duomenys neskelbtini). Antrą kartą su D. D. susidūrė (duomenys neskelbtini). Tuo metu prie jo priėjo D. D. (duomenys neskelbtini). Susidarė labai neigiamą įspūdį apie D. D. (Duomenys neskelbtini). 2022 m. sausio 21 d. į pavakarę nuvyko (duomenys neskelbtini) ir savo telefonu nusprendė kalbėdamas užfiksuoti tas vietas, kuriose buvo pastebėjęs D. D. bei pakomentuoti šio veiklą, kaip jam atrodė ar įsivaizdavo. (Duomenys neskelbtini). Jokios tyčios, kaip Lietuvos patriotas, pažeminti, paniekinti D. D. neturėjo. Jo tikslas buvo parodyti D. D. (duomenys neskelbtini) trūkumus. (Duomenys neskelbtini). Jis netgi vaizdo įraše daug kartų akcentavo, kad tai tik jo nuomonė. (Duomenys neskelbtini). Galimai vaizdo įraše per daug aštriai buvo išsakyta jo nuomonė (duomenys neskelbtini). Bet vėlgi, tai tik jo išsakyta nuomonė. Dėl negražiai išsakytų žodžių apie D. D., vadinant šį (duomenys neskelbtini) ir kitais žodžiais, gali pasisakyti, kad (duomenys neskelbtini). Neneigia, kad darydamas šį vaizdo įrašą jautė pasipiktinimą D. D., ir kai kuriose situacijose jo kritika D. D. atžvilgiu peržengė etikos ribas. Jokio tikslo paniekinti, pažeminti D. D. neturėjo. (Duomenys neskelbtini). Tai buvo vienintelis įrašas apie D. D. Daugiau apie šį asmenį niekur, nieko nekalbėjo, neįrašinėjo. Nemanė, kad D. D. taip sureaguos. Jis nenorėjo sumenkinti šio reputacijos (duomenys neskelbtini). Įraše tik komentavo (duomenys neskelbtini). Pamatęs dar kartą D. D., tikrai ketina šio atsiprašyti (t. 1, b. l. 67–68).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gruodžio 15 d. papildomai apklaustas įtariamasis L. R., susipažinęs su Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. lapkričio 9 d. specialisto išvada Nr. 11-2159(22), savo kaltės nepripažino ir parodė, kad laikosi savo anksčiau duotų parodymų. Neturėjo tikslo apšmeižti D. D. vaizdo įrašo turiniu. Akcentavo tik šio darbo trūkumus (t. 2, b. l. 47–48).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. vasario 10 d. apklaustas nukentėjusysis D. D. parodė, kad (duomenys neskelbtini). Apie L. R. žino jau keletą metų. Tiesiogiai su šiuo asmeniu iki 2021 m. rugsėjo 10 d. neteko susidurti. (Duomenys neskelbtini). Jo atžvilgiu jokių komentarų neišsakė. Iki 2021 m. sausio 13 d. daugiau jie jokių kontaktų neturėjo. 2022 m. sausio 13 d. (duomenys neskelbtini) kreipėsi asmuo. Kadangi buvo šalia, nuėjo pasiaiškinti. Prieidamas pamatė, kad tai yra L. R. Priėjo prie jo ir paprašė paaiškinti situaciją. (Duomenys neskelbtini). Su L. R. bendravo kultūringai, be jokių įtampų. Ar šis jį atpažino, nežino. 2022 m. sausio 24 d. kažkas iš kolegų, tikrai neprisimins kas, (duomenys neskelbtini) informavo, kad (duomenys neskelbtini) yra vaizdo įrašas, kuriame L. R. skleidžia apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją. Peržiūrėjus įrašą, akivaizdu, kad L. R. sąmoningai sukūrė vaizdo įrašą, kurio metu skleidė melagingą ir tikrovės neatitinkančią informaciją, paniekinančią bei žeminančią jį (duomenys neskelbtini). Iš kur L. R. ištraukė, kad jis (duomenys neskelbtini), neįsivaizduoja. Šiuo įrašu šis pažemino jį kaip žmogų, (duomenys neskelbtini) kitų žmonių akyse, skleisdamas melą (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad šiuo įrašu šis siekė pakirsti kolegų pasitikėjimą juo, siekiant sumenkinti jų pagarbą, paniekinančiai vadindamas jį (duomenys neskelbtini). Todėl L. R. vaizdo įraše paskleista tikrovės neatitinkanti informacija leido suabejoti kitiems žmonėms (duomenys neskelbtini) jo padorumu, darbštumu, kompetencija. Buvo siekiama viešai įtikinti kitus žmones, kad jis (duomenys neskelbtini). Viešai paskleidė informaciją, kuri jį pažemino (duomenys neskelbtini) ir net neabejoja, kad kitų žmonių akyse pakirto pasitikėjimą juo, kurie galimai suabejojo jo reputacija (duomenys neskelbtini). Po vaizdo įrašo pasirodymo darbe, einant koridoriumi, vienas iš kolegų pasakė frazę (duomenys neskelbtini). Jo nuomone, šis vaizdo įrašas buvo sukurtas iš L. R. asmeninių paskatų (duomenys neskelbtini). Jis L. R. parengtą vaizdo įrašą, paskleistą viešai (duomenys neskelbtini), vertina ne kaip šio nuomonę, o sąmoningą, kryptingą siekį apšmeižti, pažeminti jį kitų žmonių akyse (t. 1, b. l. 22–24).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gruodžio 15 d. papildomai apklaustas nukentėjusysis D. D. parodė, kad 2022 m. gruodžio 13 d. buvo susitikęs su L. R. šio iniciatyva. L. R. jo atsiprašė už savo poelgį, nurodė, kad viso to įrašo nebūtų, jei (duomenys neskelbtini). Taip pat šis paminėjo, kad įrašo nebėra, nes (duomenys neskelbtini) panaikino paskyrą. Minėjo, kad nenorėjo jo sumenkinti kaip asmenybės. Prašė, kad atleistų tokį poelgį, o byloje būtų priimtas sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą susitaikius. Norėdamas įsitikinti jo nuoširdumu, iš karto neatsakė, ar jis priima atsiprašymą ir pasiūlymą susitaikyti. Pažymi, kad šiais metais dar buvo vienas atvejis, kai (duomenys neskelbtini) L. R. vėl (duomenys neskelbtini) pradėjo šaukti jo vardą ir pavardę, sakydamas (duomenys neskelbtini). Visa tai buvo išsakyta arogantiškai, šaipantis. Nėra įsitikinęs, kad L. R. gailisi dėl savo tokio poelgio, mano, kad jis ir toliau darys panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas. Šio atsiprašymo nuoširdumas jam kelia daug abejonių. L. R., siekdamas susitaikyti su juo, jo nuomone, siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl nesutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas susitaikius (t. 2, b. l. 31–32).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. kovo 8 d. apklaustas liudytojas A. M. parodė, kad (duomenys neskelbtini). D. D. apibūdintų kaip pareigingą, sąžiningą, kompetentingą, lojalų (duomenys neskelbtini). Konkrečiu atveju, ieškodamas informacijos apie artėjantį Vasario 16-osios dienos renginį, (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad yra sukurtas ir įkeltas L. R. vaizdo įrašas apie (duomenys neskelbtini) D. D., pavadinimu (duomenys neskelbtini). Prie sukurto vaizdo įrašo pavadinimo buvo (duomenys neskelbtini). L. R. žino apie metus (duomenys neskelbtini). Jam pačiam tokiuose renginiuose tenka dažniausiai dalyvauti gyvai. (Duomenys neskelbtini). Jam pačiam neteko patekti su šiuo į konfliktinę situaciją. Peržiūrėjus visą sukurtą L. R. vaizdo įrašą, buvo galima susidaryti nuomonę, kad D. D. (duomenys neskelbtini). L. R. akivaizdžiai skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją (duomenys neskelbtini). Tokie L. R. pasisakymai tikrai negali būti vertinami kaip jo kritiška nuomonė apie D. D. ar pastabos apie šio atliekamas darbo funkcijas. Tai sąmoningas šmeižimas, tikslu pažeminti, sumenkinti (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašas yra viešai prieinamas, todėl jį peržiūrėjo daug žmonių. Taip pat pats L. R. įraše visiems nurodo, kad šiuo įrašu dalintųsi kuo daugiau (duomenys neskelbtini) kiti asmenys. Tokiais tikrovės neatitinkančiais, niekinančiais teiginiais pakenkė (duomenys neskelbtini). L. R. netgi pats vaizdo įraše pamini, kad tyčia sukūrė šį filmuką (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad šiuo įrašu L. R. sąmoningai, skleisdamas melą bei tikrovės neatitinkančią informaciją, apšmeižė, pažemino D. D. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 34–35).

Iš 2022 m. sausio 28 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 36–39).

Iš 2022 m. vasario 3 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašo tęsinys (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 40–48).

Iš 2022 m. vasario 1 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašo tęsinys (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 49–52).

Iš 2022 m. gruodžio 1 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas L. R. sukurtas įrašas (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 26–30).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. lapkričio 9 d. specialisto išvados Nr. 11-2159 (22) nustatyta, kad: 1. L. R. filmuotame 2022 m. sausio 21 d. (duomenys neskelbtini) tyrimui pateiktame vaizdo/garso įraše yra pateikta konstatuojamojo ir nekonstatuojamojo pobūdžio informacijos apie D. D.; 2. L. R. filmuotame 2022 m. sausio 21 d. (duomenys neskelbtini) tyrimui pateiktame vaizdo/garso įraše yra pateikta konstatuojamojo pobūdžio informacija (duomenys neskelbtini). L. R. šią informaciją apie D. D. pateikia kaip neigiamą. Konkretūs pasakymai nurodyti tyrimo dalyje, pirmoje lentelėje; 3. L. R. filmuotame 2022 m. sausio 21 d. (duomenys neskelbtini) tyrimui pateiktame vaizdo/garso įraše yra pateikta nekonstatuojamojo pobūdžio informacija, lydinti konstatuojamojo pobūdžio informaciją bei nekonstatuojamojo pobūdžio informacija (duomenys neskelbtini). Konkretūs pasakymai nurodyti tyrimo dalyje, pirmoje lentelėje; 4. L. R. filmuotame 2022 m. sausio 21 d. (duomenys neskelbtini) tyrimui pateiktame vaizdo/garso įraše (duomenys neskelbtini), pateikiant apie jį informaciją, nurodytą tiriamojoje dalyje, jeigu ji neatitinka tikrovės, nuteikinėjant prieš jį (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 19–25).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 154 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2022 m. gruodžio 31 d.) atsako tas, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje.

Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, kurio objektas – žmogaus garbė ir orumas. Asmens garbė ir orumas, privataus gyvenimo neliečiamumas, teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas yra žmogaus konstitucinės teisės (Konstitucijos 21, 22, 25, 44 straipsniai). Šios konstitucinės nuostatos apibrėžia, viena vertus, teisę į saviraiškos laisvę, antra vertus, žmogaus teisę į garbę ir orumą, privataus gyvenimo neliečiamumą. Šių nuostatų tarpusavio santykis bei jų derinimas yra vienas pagrindinių demokratinės ir pliuralistinės visuomenės bendrabūvio principų. Saviraiškos laisvė negali būti įgyvendinama skleidžiant apie asmenį netikras jį žeminančias ir niekinančias žinias (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56-697/2017, 2K-198-697/2020).

Pagal objektyviuosius požymius šmeižimu laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios. Aptariamas nusikaltimas aprašytas formaliąja nusikalstamos veikos sudėtimi. Tai reiškia, kad kaltininkui baudžiamoji atsakomybė kyla už teisės normoje nurodytų veiksmų atlikimą (šiuo konkrečiu atveju – melagingos ir galinčios paniekinti, pažeminti ar pakirsti pasitikėjimą asmeniu informacijos paskleidimą) neatsižvelgiant į tai, ar dėl nusikalstamos veikos padarymo atsirado pavojingi padariniai.

Teismų praktikoje apibrėžiant šmeižimo sąvokos turinį įtvirtinta, kad paskleisdamas informaciją kaltininkas turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo. Nuomonė apie tam tikrą informaciją – tai faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, todėl nuomonė nelaikoma žinia, jei pareikšta nuomone nepaskleidžiama nauja informacija. Kvalifikuodamas veiką pagal BK 154 straipsnį teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) ir norėjo taip veikti, siekė paskleisti būtent tokią informaciją (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2013, 2K-57/2015, 2K-451-895/2016, 2K‑56-697/2017, 2K-198-697/2020).

Teismo vertinimu, kaltinamojo L. R. kaltė padarius BK 154 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumos analizė.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis L. R. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes. Kaltinamasis L. R. parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje darė tiesioginę transliaciją į savo tuometinį (duomenys neskelbtini) kanalą, po to šiame internetiniame tinklapyje buvo išsaugotas vaizdo įrašas apie (duomenys neskelbtini) D. D. veiksmus. Šiuos savo veiksmus jis atliko pykdamas dėl to, kad (duomenys neskelbtini). Sutiko, kad paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie kitą žmogų; kad paskleista informacija galėjo paniekinti, pažeminti nukentėjusįjį, pakirsti juo pasitikėjimą; vaizdo įrašu, jo pavadinimu jis (duomenys neskelbtini) norėjo informuoti, kad D. D. (duomenys neskelbtini); išsakė kaltinime nurodytus D. D. žeminančius epitetus. Kaltinamajam L. R. pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo paties prisipažinimas ir duoti parodymai, bet ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai – ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiojo D. D. ir liudytojo A. M. parodymai, 2022 m. sausio 28 d. apžiūros protokolas, 2022 m. vasario 3 d. kitų objektų apžiūros protokolas, 2022 m. vasario 1 d. apžiūros protokolas, 2022 m. gruodžio 1 d. apžiūros protokolas, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. lapkričio 9 d. specialisto išvada Nr. 11-2159 (22), vaizdo įrašas, kita bylos medžiaga.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad L. R. 2022 m. sausio 21 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini) sąmoningai, turėdamas tikslą paniekinti, pažeminti, apšmeižti bei pakirsti pasitikėjimą (duomenys neskelbtini) D. D., filmavo laidą ir tiesiogiai transliavo bei įkėlė (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašą (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu L. R., tiesiogiai transliuodamas laidos vaizdo įrašą, kreipėsi į visuomenę (duomenys neskelbtini), skleisdamas neigiamą, tikrovės neatitinkančią informaciją, kad D. D. (duomenys neskelbtini). Taip pat L. R., pateikdamas neigiamą informaciją apie D. D., paniekindamas pastarąjį vadino žeminančiais epitetais (duomenys neskelbtini), t. y. tokiais savo žeminančiais bei niekinančiais veiksmais ir teiginiais šmeižė nukentėjusįjį D. D. bei siekė per visuomenės informavimo priemonę pažeminti (duomenys neskelbtini) kitų žmonių, visuomenės akyse, (duomenys neskelbtini) pakirsti pasitikėjimą juo (duomenys neskelbtini).

Pagal šias nustatytas faktines aplinkybes kaltinamojo L. R. tyčinė veika teisingai kvalifikuota pagal BK 154 straipsnio 2 dalį.

Dėl galimybės atleisti kaltinamąjį L. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismų praktikoje konstatuota, jog tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2008, 2K-P-82/2010, 2K‑7‑75/2011, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis L. R. teisminio bylos nagrinėjimo metu prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau teismas nenustatė, kad jis gailėtųsi dėl minėtos veikos padarymo, kas reiškia, jog byloje nenustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga.

Pagal teismų praktiką visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Tačiau ši sąlyga neapima kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiama padarytos veikos kvalifikacija, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir kt. Visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jie nėra identiški. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-137/2015 ir kt.). Taigi, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo instituto taikymui, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuoseklumą.

Viso šio proceso metu kaltinamojo pozicija dėl kaltės pripažinimo nebuvo nuosekli. Kaltinamasis L. R. ikiteisminio tyrimo metu, kuris truko beveik visus metus (nuo 2022 m. sausio 27 d. iki 2023 m. sausio 3 d.; t. 1, b. l. 2; t. 2, b. l. 79) savo kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką nepripažino. L. R., 2022 m. kovo 28 d. įteikus jam pranešimą apie įtarimą, nurodė, kad su juo nesutinka, parodymų nedavė (t. 1, b. l. 62–63), 2022 m. birželio 29 d. parodymų nedavė (t. 1, b. l. 65), 2022 m. liepos 22 d. savo kaltės dėl jam pareikšto įtarimo nepripažino ir parodė, kad neturėjo jokios tyčios pažeminti ar paniekinti D. D.; norėjo parodyti jo darbo trūkumus; reiškė savo nuomonę; D. D. vadino (duomenys neskelbtini); nurodė, kad pamatęs D. D., jo atsiprašys (t. 1, b. l. 67–68). Kaltinamasis L. R., 2022 m. gruodžio 5 d. įteikus jam pranešimą apie įtarimą, nurodė, kad savo pozicijos dėl kaltės neišsakys (t. 2, b. l. 41), 2022 m. gruodžio 13 d. prašė atidėti jo apklausą, nes nori aptarti susitaikymo galimybes su D. D. (t. 2, b. l. 45), 2022 m. gruodžio 15 d. parodė, kad susipažinęs su įtarimu ir specialisto išvada, savo kaltės nepripažįsta visiškai, laikosi savo 2022 m. liepos 22 d. duotų parodymų; D. D. apšmeižti nenorėjo, akcentavo tik jo darbo trūkumus (t. 2, b. l. 47–48). Pažymėtina, kad net ir kaltinamajame akte yra nurodyta prokuroro pozicija, jog byloje nėra galimybės taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes kaltinamasis savo kaltę neigia (t. 2, b. l. 86). Aplinkybę, kad L. R. viso ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką neigė ir atitinkamai dėl jos padarymo nesigailėjo, patvirtina ir tai, kad nukentėjusysis D. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu paaiškino nesutinkantis susitaikyti su L. R., netiki jo ikiteisminio tyrimo metu (2022 m. gruodžio 13 d. susitikus pas tyrėją) ir vėliau teisiamojo posėdžio metu išreikšto atsiprašymo nuoširdumu, nes L. R. (duomenys neskelbtini). Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis pripažino, kad toks incidentas įvyko. Pažymėtina, kad šis įvykis įvyko beveik po 9 mėnesių nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, kas dar kartą patvirtina, jog L. R. ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai savo kaltę neigė ir dėl savo veiksmų nesigailėjo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad po 2022 m. gruodžio 13 d. kaltinamojo ir nukentėjusiojo susitikimo pas tyrėją praėjus vos dviem dienoms (susitikimo metu nukentėjusysis nurodė pagalvosiantis dėl susitaikymo galimybės), t. y. 2022 m. gruodžio 15 d. apklaustas L. R. savo kaltės vėlgi visiškai nepripažino, kas leidžia teismui konstatuoti, jog L. R. bylos nagrinėjimo teisme metu kardinaliai pasikeitusi pozicija – visiškas savo kaltės padarius nusikalstamą veiką pripažinimas ir išreiškiamas gailėjimas – buvo nulemta siekio išvengti gręsiančios baudžiamosios atsakomybės dar kartą bandant susitaikyti su nukentėjusiuoju, o tam nepavykus – prašant atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Šios išvados pagrįstumą patvirtina ir aplinkybės, kad ne kaltinamasis L. R., o internetinio tinklapio (duomenys neskelbtini) administratorius pašalino 2022 m. sausio 21 d. vaizdo įrašą, be to, L. R. buvo paviešinęs ir 2022 m. spalio 22 d. vaizdo įrašą, tačiau, jo teigimu, šį vaizdo įrašą pašalino jis pats. Teismas apibendrina, kad nors bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis L. R. ir pripažino jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tačiau nėra jokio pagrindo teigti, jog jis kritiškai vertina savo poelgį, priešingai, prieš tai aptartos aplinkybės rodo jo cinišką požiūrį ir manipuliacijas, kas prieštarauja nuoširdaus gailėjimosi sampratai.

Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pabrėžia ir tai, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto paskirtis yra nustatyti papildomai reikalingą tolesnio elgesio korekciją būtent tokiam asmeniui, kuris nėra tiek savarankiška ir brandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo galutinai nesusiformavę.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis nusikalstamos veikos darymo metu buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, yra vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini). Vien iš šių aplinkybių galima spręsti, kad kaltinamasis yra visiškai savarankiška, brandi asmenybė, kurio gyvenimiška patirtis leido aiškiai suvokti savo veiksmų neteisėtą ir nusikalstamą pobūdį. Jis savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo ilgai neigė, nusikalstamą veiką padarė vedamas pykčio, (duomenys neskelbtini), o 2022 m. spalio 22 d. (duomenys neskelbtini), nors ir suprato, kad tai turės įtakos nukentėjusiojo apsisprendimui priimti jo atsiprašymą ir susitaikyti baudžiamajame procese. L. R. savo valios pastangomis galėjo nuo tokių savo veiksmų susilaikyti, tačiau to nepadarė, kas kartu leidžia teismui spręsti, kad nėra pagrindo manyti, jog L. R. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kas reiškia, jog byloje nenustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta sąlyga.

Teismas apibendrina, kad nagrinėjamu atveju nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose įtvirtintų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

Teismas, skirdamas bausmę L. R., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 154 straipsnio 1 dalies (redakcija, galiojanti nuo 2022 m. gruodžio 31 d., kuria teismas vadovaujasi kaip švelninančia bausmę; BK 3 straipsnio 2 dalis) sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam L. R., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą asmens garbei ir orumui, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – neteistas (t. 1, b. l. 70–72), baustas administracine tvarka, dalis paskirtų baudų sumokėta (t. 1, b. l. 73–84), dirba (t. 1, b. l. 92), (duomenys neskelbtini).

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti L. R. už nusikalstamos veikos padarymą paskyrus BK 154 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam, nurodytam už nesunkų nusikaltimą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Kaltinamasis L. R. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į prieš tai paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinis diskas (t. 1, b. l. 53), įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Šioje baudžiamojoje byloje laikinasis nuosavybės apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra, kardomųjų priemonių nepaskirta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2022 m. gruodžio 31 d.), ir paskirti jam 75 MGL, t. y. 3750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, L. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 50 MGL, t. y. 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų), dydžio baudą.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti L. R., kad teismo nuosprendžiu paskirta bauda per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už (būtina nurodyto bylos numerį)“, įmokos kodas 6801): (duomenys neskelbtini), esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Medicinos bankas“, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, ar (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus baudą į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.