Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Kultūros paveldo centro bei Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Orkela“ ieškinį atsakovams Kultūros paveldo centrui bei Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovas ieškiniu prašo uždrausti atsakovams (įskaitant abiejų atsakovų padalinius) atlikti Vilniaus Lukiškių dominikonų vienuolyno statinių ansamblio vertingųjų savybių tikslinimą, papildant ansamblį į šv. Jokūbo ligoninės pastatų kompleksą įeinančiais pastatais, teritorijoje esančiomis vertingosiomis savybėmis, apibrėžiant apsaugos zoną. Nurodė, kad:ieškovui nuosavybės teise priklauso 1,2210 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenis neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), ir Žemės sklype stovintys statiniai: pastatas – administracinis-gydymo korpusas; pastatas-ligoninė; pastatas – auditorija-rentgenas; pastatas-gimdymo korpusas; pastatas-garažas; pastatas-garažas; pastatas-transformatorinė; kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai (kiemo aikštelė, tvora) (toliau – Statiniai). Pirmi keturi Statiniai įrašyti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir sudaro šv. Jokūbo ligoninės pastatų kompleksą, kuris yra įregistruotas kaip vietinės reikšmės kultūros paveldas. Ieškovas atliko veiksmus, kurie privalomi, siekiant vykdyti statybas Žemės sklype;Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-04-23 sprendimu Nr. 1-445 buvo patvirtintas teritorijos detalusis planas (toliau – Detalusis planas). Detaliuoju planu patvirtinti Žemės sklypo užstatymo reglamentai, pagal kuriuos Žemės sklype numatyta komercinės paskirties ir daugiaaukščių namų statyba. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017-09-25 įsakymu buvo patvirtinta Detaliojo plano korektūra. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo apsaugos skyrius 2017-04-19 suderino ieškovo pateiktus projektinius pasiūlymus (toliau – Projektiniai pasiūlymai);Objekto projekto rengimui buvo išduoti: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – KPD) Vilniaus skyriaus 2017-12-22 specialieji paveldosaugos reikalavimai (laikinasis apsaugos reglamentas); KPD Vilniaus skyriaus 2018-02-22 tvarkybos darbų projektavimo sąlygos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018-01-19 specialieji architektūros reikalavimai. Vadovaujantis suderintais Projektinių pasiūlymų sprendiniais ir išduotais specialiaisiais paveldosaugos bei specialiaisiais architektūros reikalavimais, taip pat tvarkybos darbų projektavimo sąlygomis buvo parengtas objekto projektas (toliau – Projektas), atlikta Projekto paveldosaugos (specialioji) ir bendroji ekspertizė. Projektas buvo pateiktas derinimui, tačiau KPD atsisakė pritarti Projektui. KPD 2018-06-01 rašte nurodė, kad ketina rengti dokumentus, siekdama: atlikti Vilniaus Lukiškių dominikonų vienuolyno statinių ansamblio vertingųjų savybių tikslinimą, papildant ansamblį į ligoninės kompleksą įeinančiais pastatais, teritorijoje esančiomis vertingosiomis savybėmis, apibrėžiant apsaugos zoną ir; atšaukti KPD pritarimus projektinei dokumentacijai.Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovams KPD ir Kultūros paveldo centrui (toliau – KPC) (įskaitant abiejų atsakovų padalinius) atlikti įstatymuose nenumatytus veiksmus, atliekant Vilniaus Lukiškių dominikonų vienuolyno statinių ansamblio vertingųjų savybių tikslinimą, papildant ansamblį į šv. Jokūbo ligoninės pastatų kompleksą įeinančiais pastatais, teritorijoje esančiomis vertingosiomis savybėmis, apibrėžiant apsaugos zoną. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad:atsakovas KPD ieškovo atžvilgiu ketina imtis tokių veiksmų, kurių įstatymai nenumato. KPD siekia išplėsti egzistuojantį valstybės saugomą nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektą, t. y., ketina nustatyti šv. Jokūbo ligonės pastatų kompleksui valstybės saugomo, nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objekto statusą. Nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objekto skelbimas valstybės saugomu yra kita procedūra, nei vertingųjų savybių tikslinimas, ir ji nepriskirta KPD kompetencijai. KPD ketina nustatyti šv. Jokūbo ligonės pastatų kompleksui valstybės saugomo, nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objekto statusą ne Kultūros ministro įsakymu, bet tikslinant kito kultūros paveldo objekto – Vilniaus Lukiškių dominikonų vienuolyno statinių ansamblio – vertingąsias savybes, kas yra neteisėta. Egzistuoja reali grėsmė, kad atsakovai, nesilaikydami įstatymo nustatytų taisyklių, nustatys šv. Jokūbo ligonės pastatų kompleksui valstybės saugomo, nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objekto statusą;2018-06-01 buvo inicijuota šv. Jokūbo ligoninės komplekso vertingųjų savybių patikslinimo procedūra, o 2018-06-07 pripažinti negaliojančiais KPD projektinių pasiūlymų suderinimai bei projektavimo sąlygos. Egzistuoja reali tikimybė, kad KPD padarys ieškovui didelę žalą. Laikinosios apsaugos priemonės apsaugotų nuo žalos ne tik ieškovą, bet ir nekilnojamojo turto sektorių, kas suponuoja viešojo intereso egzistavimą. Įsigydamas ligoninės pastatų kompleksą ieškovas turėjo teisėtą lūkestį vykdyti statybos ir tvarkybos darbus. KPD, pripažindamas negaliojančiais savo atliktus projektinių pasiūlymų suderinimus bei projektavimo sąlygas, užkirto kelią vykdyti suprojektuotus statybos ir tvarkybos darbus. Ieškovas būtų priverstas inicijuoti naujus teisminius procesus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 15 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovams KPD ir KPC (įskaitant abiejų atsakovų padalinius) atlikti įstatymuose nenumatytus veiksmus, atliekant Vilniaus Lukiškių dominikonų vienuolyno statinių ansamblio vertingųjų savybių tikslinimą, papildant ansamblį į šv. Jokūbo ligoninės pastatų kompleksą įeinančiais pastatais, teritorijoje esančiomis vertingosiomis savybėmis, apibrėžiant apsaugos zoną. Apylinkės teismas sprendė, kad ieškovas pareiškė prevencinį ieškinį, kuriame prašo uždrausti atsakovams atlikti tam tikrus veiksmus. Sprendė, kad ieškovas tikėtinai pagrindė pareikštus reikalavimus atsakovams. Konstatavo, jog atsakovai siekia atlikti veiksmus, kuriuos ieškovas prevenciniu ieškiniu prašo uždrausti ir dėl to kyla reali grėsmė žalos atsiradimui.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės 2018 m. birželio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą atmesti. Nurodė, kad:KPD direktorius 2018-06-01 priėmė įsakymą Nr. Į-170, kuriuo inicijavo Vilniaus Lukiškių dominikonų vienuolyno statinių ansamblio vertingųjų savybių patikslinimo procedūrą. KPD 2018-06-01 atliko veiksmą, kurį ieškovas siekia uždrausti. Ieškovas neginčija vertingųjų savybių tikslinimo procedūrą inicijavusio administracinio teisės akto, t. y. KPD direktoriaus 2018-06-01 įsakymo Nr. Į-170 teisėtumo. KPD direktorius 2018-06-07 įsakymu Nr. Į-179 pripažino negaliojančiais KPD Vilniaus skyriaus sprendimus: projektinių pasiūlymų suderinimą, išduotus specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, tvarkybos darbų projektavimo sąlygas. KPD nepritarė Projektui, todėl ieškovas neturi statybą leidžiančio dokumento. Nuo administracinių sprendimų priėmimo dienos atsakovą ir ieškovą sieja administraciniai, o ne civiliniai santykiai. Ne atsakovai, o vertinimo tarybos sprendžia dėl reikšmingumo nustatymo, teritorijų ir apsaugos zonų apibrėžimo, vertingųjų savybių nustatymo ar patikslinimo. KPD gali tik inicijuoti vertingųjų savybių patikslinimo procedūrą. Vertinimo tarybos neturi juridinio asmens statuso, bet yra atsakovais administracinėse bylose, o vertinimo tarybos aktas yra administracinis aktas. Ginčai dėl vertingųjų savybių nustatymo ar tikslinimo priskirti administracinių teismų kompetencijai. KPD direktorius 2018-06-01 įsakymu Nr. Į-170 inicijavo vertybės atskleidimą, tačiau neperėmė vertinimo tarybų ar kultūros ministro kompetencijos;ieškovas nepagrindė būsimos žalos atsiradimo. Net jei kultūros ministras ir priimtų sprendimą dėl naujų Žemės sklype esančių objektų / teritorijų paskelbimo valstybės saugomomis, ieškovas galėtų pretenduoti į kompensaciją. Ginčas galėtų kilti dėl kompensacijos dydžio, o ne dėl žalos. Ieškovas neįrodė galimos žalos, kurios nepadengtų kompensacija. Ieškovas nenurodo, kokias KPC nuostatuose nurodytas funkcijas prašo uždrausti vykdyti. Neaišku, kodėl KPC buvo įtrauktas į bylą atsakovu. Įstatymai viešojo administravimo subjektams tiesiogiai draudžia atlikti įstatymuose nenumatytus veiksmus. Taikyta laikinoji apsaugos priemonė nekonkreti, neaiški.Atsakovas Kultūros paveldo centras atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartį dalyje, kurioje uždrausta KPC atlikti įstatymuose nenumatytus veiksmus, atliekant Vilniaus Lukiškių dominikonų vienuolyno statinių ansamblio vertingųjų savybių tikslinimą papildant ansamblį į šv. Jokūbo ligoninės pastatų kompleksą įeinančiais pastatais, teritorijoje esančiomis vertingosiomis savybėmis, apibrėžiant apsaugos zoną ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą atmesti. Nurodė, kad neegzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Teismas preliminariai nevertino nepagrįstų ieškovo reikalavimų, neegzistuoja teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo grėsmė. Atsakovas yra valstybės biudžetinė kultūros įstaiga, neturinti viešojo administravimo įgaliojimų. Konkrečias nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas atlieka ir už jų vykdymą atsako KPD. Įstatymuose nenustatyta, kad apeliantas vykdytų valstybinio administravimo funkcijas, susijusias su nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga, nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimu, jų teritorijų ir apsaugos zonų ribų nustatymu (patvirtinimu). Ieškovas prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad:atskiruosiuose skunduose dėstomos aplinkybės susijusios su ginčo išsprendimu, todėl gali būti patikrintos tik nagrinėjant bylą iš esmės. Ieškovas iš KPD tinklalapyje viešai skelbiamos informacijos sužinojo, kad 2018-06-07 KPD pripažino negaliojančiais KPD Vilniaus skyriaus projektinių pasiūlymų suderinimus ir projektavimo sąlygas dėl ieškovui priklausančių šv. Jokūbo ligoninės pastatų komplekso statybos ir tvarkybos darbų. Atsakovas KPD siekia išplėsti valstybės saugomą nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektą, pripažįstant, kad šv. Jokūbo ligonės pastatų kompleksas yra vienuolyno ansamblio dalis. Nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objekto skelbimas valstybės saugomu yra kita procedūra, nei vertingųjų savybių tikslinimas, ir ji nepriskirta atsakovų kompetencijai. KPD ketina nustatyti šv. Jokūbo ligonės pastatų kompleksui valstybės saugomo, nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objekto statusą ne Kultūros ministro įsakymu. KPD 2018-06-01 įsakymas Nr. Į-170 neeliminuoja grėsmės, kad KPD imsis teisės aktuose nenumatytų veiksmų. KPD siekia užkirsti kelią ieškovui vykdyti objekto tvarkybos ir statybos darbus;KPD rašte nurodytas Vilniaus Lukiškių dominikonų vienuolyno statinių ansamblio vertingųjų savybių tikslinimas reiškia ieškovo nuosavybės atėmimą. KPD minima teisė į kompensaciją neeliminuoja ieškovo nuosavybės teisės pažeidimo. Tai, kad Viešojo administravimo įstatymas draudžia viešojo administravimo subjektams atlikti įstatyme nenumatytus veiksmus nereiškia, kad šio principo yra laikomasi. Įstatymai įtvirtina galimybę kreiptis į teismą su prašymu uždrausti tam tikrų veiksmų atlikimą, jeigu egzistuoja reali žalos padarymo grėsmę ateityje. Teisėtumo principo įtvirtinimas pats savaime neeliminuoja neteisėtų KPD veiksmų grėsmės. KPD pavedimu visą medžiagą vertingųjų savybių tikslinimui rengia KPC. Bet kokie KPC veiksmai, susiję su Vilniaus Lukiškių dominikonų vienuolyno statinių ansamblio vertingųjų savybių tikslinimu, nesilaikant įstatymų reikalavimų, būtų neteisėti. KPC yra tinkamas atsakovas, nes ieškovui žalą galintys sukelti veiksmai yra atliekami kelių asmenų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai tenkintini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjęs bylą absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo taikytos prevencinio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiant atsakovams KPD ir KPC atlikti įstatymuose nenumatytus veiksmus, atliekant Vilniaus Lukiškių dominikonų vienuolyno statinių ansamblio vertingųjų savybių tikslinimą, papildant ansamblį į šv. Jokūbo ligoninės pastatų kompleksą įeinančiais pastatais, teritorijoje esančiomis vertingosiomis savybėmis, apibrėžiant apsaugos zoną.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

Ieškovas atsiliepime į atskiruosius skundus suformulavo reikalavimą prijungti papildomą įrodymą – KPD 2018-06-14 siųstą elektroninį laišką ieškovo atstovui bei prie elektroninio laiško prisegtą KPD 2018-06-07 įsakymą Nr. Į-179 (El. b. l. 55–56). Prašymą prijungti įrodymą grindė tuo, kad įrodymo pateikimo būtinybė iškilo gavus KPD atskirąjį skundą. Atsakovai KPD ir KPC, nors ir nesuformulavo atskiro prašymo, tačiau su atskiraisiais skundais taip pat pateikė naujos rašytinės medžiagos: KPD 2018-06-01 įsakymą Nr. Į-170, KPD 2018-06-07 įsakymą Nr. Į-179 bei KPC nuostatus (El. b. t. 2, b. l. 28–31, 38–39). Bendroji taisykle ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai). Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga bei procesu apylinkės teisme, sprendžia, jog atsakovo KPD 2018-06-14 elektroninis laiškas ieškovo atstovui prijungtinas. Įrodymas nedidelės apimties, pateiktas savalaikiai, įrodymo prijungimas neužvilkins bylos nagrinėjimo trukmės. Teismas pažymi, jog ieškovo 2018-08-14 papildomai pateikti nauji įrodymai prijungti teisėjos 2018-08-20 rezoliucija. Atsakovų su atskiraisiais skundais pateikti nauji įrodymai taip pat prijungtini, kadangi jie nėra didelės apimties, pateikti savalaikiai, ieškovas turėjo galimybę dėl pateiktų įrodymų pasisakyti atsiliepime į atskiruosius skundus.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo

Analizuojant bylos duomenis nustatyta, kad 1,2210 ha ploto Žemės sklypas bei jame esantys Statiniai 2016-03-17 pirkimo–pardavimo sutarties bei 2016-03-31 priėmimo–perdavimo akto pagrindu nuosavybės teise priklauso ieškovui (El. b. t. 1, b. l. 20–33). Žemės sklypas bei jame esantys 4 Statiniai, t. y. administracinis-gydymo korpusas, pastatas-ligoninė, auditorija-rentgenas ir gimdymo korpusas įrašyti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir sudaro šv. Jokūbo ligoninės pastatų kompleksą, kuris yra įregistruotas kaip vietinės reikšmės kultūros paveldas (El. b. t. 1, b. l. 34–37). Ieškovas siekia Žemės sklype vystyti statybas. Ieškovas, vystydamas nekilnojamojo turto projektą, su atsakovu KPD 2017-11-20 suderino projektinius pasiūlymus (El. b. t. 1, b. l. 70–503). KPD Vilniaus skyrius 2017-12-22 išdavė specialiuosius paveldosaugos reikalavimus (laikinąjį apsaugos reglamentą (El. b. t. 1, b. l. 504–506). Taip pat KPD Vilniaus skyrius 2018-02-22 išdavė tvarkybos darbų projektavimo sąlygas (El. b. t. 1, b. l. 507–509). Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018-01-19 išdavė specialiuosius architektūros reikalavimus (El. b. t. 1, b. l. 510–519). Nustatyta, kad KPD projektiniams pasiūlymams nepritarė, o 2018-06-01 rašte nurodė, kad ketina rengti dokumentus, siekdama atlikti Vilniaus Lukiškių dominikonų vienuolyno statinių ansamblio vertingųjų savybių tikslinimą, papildant ansamblį į ligoninės kompleksą įeinančiais pastatais, teritorijoje esančiomis vertingosiomis savybėmis, apibrėžiant apsaugos zoną ir atšaukti KPD pritarimus projektiniams pasiūlymams, išduotiems specialiesiems paveldosaugos reikalavimams bei tvarkybos darbų sąlygoms (El. b. t. 1, b. l. 535–536). Ieškovas ieškinį pareiškė 2018-06-11, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-08 nutartimi patvirtintas ieškovo atisakymas nuo vieno iš dviejų ieškinio reikalavimų (El. b. t. 1, b. l. 1; t. 4, b. l. 1). Šios nutarties priėmimo dieną ieškovas pareiškęs reikalavimą uždrausti atsakovams KPD ir KPC (įskaitant abiejų atsakovų padalinius) atlikti Vilniaus Lukiškių dominikonų vienuolyno statinių ansamblio vertingųjų savybių tikslinimą, papildant ansamblį į šv. Jokūbo ligoninės pastatų kompleksą įeinančiais pastatais, teritorijoje esančiomis vertingosiomis savybėmis, apibrėžiant apsaugos zoną.Atsakovas KPD 2018-06-01 įsakymu Nr. Į-170 inicijavo Lukiškių dominikonų vienuolyno statinių ansamblio (vertingųjų savybių) patikslinimo procedūrą (El. b. t. 2, b. l. 39), o KPD 2018-06-07 įsakymu Nr. Į-179 pripažino negaliojančiais KPD Vilniaus skyriaus sprendimus: 2017-11-20 projektinių pasiūlymų suderinimą, 2017-12-22 išduotus specialiuosius paveldosaugos reikalavimus bei 2018-01-22 išduotas tvarkybos darbų projektavimo sąlygas (El. b. t. 2, b. l. 38–39). Ieškovas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teigė, kad atsakovų veiksmai, kuriais buvo nepritarta projektiniams pasiūlymams bei ketinta inicijuoti atlikti Vilniaus Lukiškių dominikonų vienuolyno statinių ansamblio vertingųjų savybių tikslinimą, papildant ansamblį į ligoninės kompleksą įeinančiais pastatais, teritorijoje esančiomis vertingosiomis savybėmis, apibrėžiant apsaugos zoną, pažeidė jo nuosavybės teisę bei rodo piktnaudžiavimą turimomis teisėmis. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinos dvi sąlygos: pirma, byloje pareikštas reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, laikinosios apsaugos priemonės netaikytinos. CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad laikinoji apsaugos priemonė gali būti draudimas atsakovui imtis tam tikrų veiksmų. Taikydamas šią laikinąją apsaugos priemonę, teismas turi nustatyti, kokio konkretaus pobūdžio veiksmų yra draudžiama imtis, nes draudimas imtis bet kokių veiksmų gali būti ir nesusijęs su pareikštojo ieškinio užtikrinimu. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti aiškiai apibrėžtos, o ne abstrakčios, kad jų apimtis ir mastas būtų suprantami ir jas galima būtų vykdyti.Skundžiama nutartimi atsakovams uždrausta atlikti įstatymuose nenumatytus veiksmus, atliekant Vilniaus Lukiškių dominikonų vienuolyno statinių ansamblio vertingųjų savybių tikslinimą, papildant ansamblį į šv. Jokūbo ligoninės pastatų kompleksą įeinančiais pastatais, teritorijoje esančiomis vertingosiomis savybėmis, apibrėžiant apsaugos zoną (El. b. t. 2, b. l. 17–18). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovu KPD, jog draudimas atlikti įstatymuose nenumatytus veiksmus, kaip laikinoji apsaugos priemonė, yra ydingas. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte įvirtinta nuostata, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų. Tai reiškia, jog ir be CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos laikinosios apsaugos priemones įstatymai savaime draudžia viešojo administravimo subjektams atlikti veiksmus, kurie nenumatyti teisės aktuose, arba kuriais siekiama priešingų, nei teisės aktuose nustatytų, tikslų.Atsakovas KPD – viešojo administravimo subjektas (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis), atliekantis įstatymų pavestas funkcijas Kultūros paveldo srityje (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, jog aptariamu atveju kilęs privataus juridinio asmens (ieškovo) konfliktas su viešojo administravimo subjektu dėl jo priimamų sprendimų ar atliekamų veiksmų, įtakojančių ieškovo galimybę laisvai disponuoti, naudoti bei valdyti savo nuosavybę. Toks ginčas turi ne tik civilinio, bet ir administracinio ginčo požymių. Papildomai pastebėtina, jog CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas atsakovui imtis tam tikrų veiksmų – neskirta uždrausti valstybės institucijoms atlikti teisės aktų priskirtų funkcijų. Ieškovo nurodoma, kaip reali, grėsmė, jog ateityje administracinius sprendimus priims ne tas administravimo subjektas, kuriam tokia teisė suteikta, yra niekuo nepagrįsta. Nei jokiu veiksmu KPD nėra nurodęs, jog imsis kultūros ministrui priskirtų funkcijų nustatyti šv. Jokūbo ligonės pastatų kompleksui valstybės saugomo, nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objekto statusą. Nors savininkas turi teisę savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, tačiau nuosavybės teisė nėra absoliuti, kadangi ji gali būti apribota įstatymų. Nuosavybės teisės apsaugos principas be svarstymų negali turėti viršenybės prieš viešąjį interesą saugoti Lietuvos kultūros paminklus. Konstitucijos 42 straipsnio 2 dalis nurodo, jog valstybė rūpinasi Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų ir vertybių apsauga. Šios funkcijos įgyvendinamos, įgalinant atsakovus atlikti teisės aktuose numatytus veiksmus. Jei administravimo subjektai jų kompetencijai priskirtus veiksmus atlieka neteisėtai, asmuo, kurio teisės pažeistos, turi teisę kreiptis į teismą dėl tų veiksmų teisėtumo patikrinimo. Nekilnojamojo turto registre įrašas apie tai, kad Žemės sklypas įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą galioja nuo 2009-08-18, o įrašas apie tai, kad keturi Statiniai yra įrašyti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą galioja nuo 2006-08-02 (El. b. t. 1, b. l. 20–33). Tai reiškia, jog ieškovas, įsigydamas žemės sklypus 2016 m., žinojo aplinkybę, jog nekilnojamasis turtas turi ypatingą statusą. Nekilnojamojo turto įtraukimas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą reiškia, jog tokio turto valdymui, naudojimui bei disponavimui keliami papildomi apribojimai bei reikalavimai (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 39 dalis, 14 straipsnis). Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, jog ieškovo nuosavybės teisės įgyvendinimas gali būti ribojamas kompetentingų institucijų, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, susijusios su konkrečios faktinės padėties, buvusios iki atsakovo KPD 2018-06-01 įsakymo Nr. Į-170 ir 2018-06-07 įsakymo Nr. Į-179 priėmimo, išsaugojimu. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, taip pat sutinka su atsakovo KPD teiginiais, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovas, atlikdamas įstatymuose numatytas funkcijas, nepagrįstai sukels ieškovui žalos. Ieškovo nurodomi teiginiai, susiję su žalos dydžiu, yra abstraktaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog atsakovai KPD ar KPC kokius nors veiksmus būtų atlikę neteisėtai. Teismas taip pat sutinka su atskirojo skundo teiginiais, jog jeigu žala buvo padaryta neteisėtais valdžios institucijų veiksmais (CK 6.271 straipsnis), tai tokie ginčai sprendžiami administracinio, o ne civilinio proceso tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas papildomai atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovas jau inicijavęs kelias administracines bylas Vilniaus apygardos administraciniame teisme dėl nepritarimo Projektui panaikinimo ir žalos atlyginimo bei dėl įsakymo panaikinimo ir žalos atlyginimo. Tai reiškia, jog ieškovas savo teises lygiagrečiai gina ir administracinio proceso tvarka. Atsakovas KPD teigė, jog atsakovas KPC nėra tinkamas atsakovas šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismas pasisakydamas dėl šio argumento pažymi, jog šia nutartimi sprendžiamas klausimas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo, o ne dėl šalių procesinio statuso byloje. Be to, atsakovas KPC tokio argumento savo atskirajame skunde nekelia. Atsakovas KPC teigė, jog jis nėra viešojo administravimo subjektas Viešojo administravimo 2 straipsnio 4 dalies prasme. Tokią aplinkybę grindė į bylą pateiktais savo veiklos nuostatais, patvirtintais atsakovo KPD (El. b. t. 2, b. l. 28–31). Tokia atsakovo KPC nurodyta aplinkybė, sprendžiant klausimą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, neturi teisinės reikšmės, kadangi labiau susijusi su atsakovo KPC procesiniu statusu byloje ir jam pareikštų materialių reikalavimų pagrįstumu. Atsakovo KPC procesinio statuso atleidimas, taip pat jo teisių ir pareigų apimtis bei analizė yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl tarpine nutartimi nesprendžiamas. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes bei netinkamai taikė tiesės normas, numatančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl atskirieji skundai tenkinami, skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžiamas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ir atsakovo Kultūros paveldo centro atskiruosius skundus tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo UAB „Orkela“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.