Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-12-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-170-337/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-16
Bylos Nr.
AN2-170-337/2021
Teisminio proceso Nr.
4-37-3-00059-2021-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Evaldas Vanagas (pirm.)
Institucija
Alplinkos apsaugos departamenstas prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
Advokatai
Jonas Stankevičius
Kategorijos
Adm. nusižengimo byla Nr. AN2-170-337/2021
Teisminio proceso Nr. 4-37-3-00059-2021-6 Procesinio sprendimo kategorija: 21.11.10.
(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. gruodžio 16 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Vanagas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. spalio 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. II-214-620/2021 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Institucijos vyr. specialisto R. R. 2021 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. AM-AAD_ANR­_N-2180-2021 (toliau – Institucijos nutarimas) S. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 291 straipsnio 4 dalį 150 Eur dydžio bauda su administracinio poveikio priemone – daiktų konfiskavimu, konfiskuojant valtį „Dulkan 370“ su irklais 1 vnt., elektrinį variklį „Motorguide“ su akumuliatoriumi 1 vnt., spiningą „Ultrastrong“ 1 vnt., už tai, kad jis Rokiškio r. sav., 2021 m. gegužės 15 d., 16.00 val., Sartų ežere, Rokiškio rajone, iš valties spiningu užkabinamuoju būdu, t. y. už uodegos, sugavo šamą, tuo pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. Dl-14 (toliau – Taisyklės), 9.1 punkto reikalavimus.

2. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. spalio 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-214-620/2021 (toliau – skundžiamas nutarimas) priimtas sprendimas S. S. skundą tenkinti ir panaikinti Institucijos nutarimą, grąžinant S. S. iš jo konfiskuotus daiktus ir priteisiant jam iš valstybės 300 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Teismas konstatavo, kad įvertinus administracinio nusižengimo bylos medžiagą, nebuvo gauta jokių objektyvių ir patikimų duomenų, galinčių patvirtinti, jog S. S. savo veiksmais padarė ANK 291 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą. O Institucijos nutarimas priimtas, vadovaujantis prielaidomis, kurios negali būti vertinamos kaip patikimi įrodymai S. S. patraukti administracinėn atsakomybėn.

Šalies argumentai

3. Nesutikdama su skundžiamu nutarimu, Institucija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir priimti naują sprendimą – palikti galioti Institucijos nutarimą.

3.1. Skunde nurodoma, kad remtis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo S. S. parodymais nėra teisinga, o byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog jis šamą sugavo draudžiamu užkabinamuoju būdu, t. y. kabliukais už uodegos. Nors šioje byloje ir kilo ginčas dėl to, ar šamas buvo sugautas už uodegos, tačiau šią aplinkybę pakankamai aiškiai patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas „video I“, kuriame asmenys apžiūrinėja jau krante gulinčią žuvį. Apylinkės teismas šiame vaizdo įraše matomą šamo kūno sužalojimą prie uodegos įvardija kaip nubrozdinimą, tačiau šiame vaizdo įraše matyti aiški plėštinė žaizda prie šamo uodegos, o asmuo pirštu apibrėžia žaizdos kontūrus. Nors vaizdo įraše „video I“ S. S. ir kartu su juo žvejojęs jo brolis R. S. nėra matomi, tačiau iš prieš šamo galvos esančio ir gerklę žiodančio asmens išvaizdos (asmuo yra basas, purvinas, žemiau juosmens vilki tik trumpikėmis) matyti, kad tai yra vienas iš S. ir R. S. nurodytų žvejų, padėjusių prie kranto vandenyje buvusią žuvį ištraukti iš vandens ir po to ją tempti sausumoje. Būtent šis asmuo matė prie kranto vandenyje buvusią žuvį ir kur buvo užsikabinęs vobleris, todėl aiškiai apibūdina, kad šamas sugautas už uodegos, o kitas žvejys, kišdamas pirštą į netoli uodegos išplėštą gyvūno kūno vietą, patvirtina tokio apibūdinimo logiškumą.

3.2. Nesutinkama su teismo vertinimu, kad atsižvelgiant į šioje byloje sugauto šamo svorį ir dydį, žuvis negalėjo būti sugauta, vobleriui užsikabinus už uodegos, kadangi dėl Archimedo jėgos kūnų svoris vandenyje yra daug mažesnis, šamas valo ir voblerio pagalba lygiai taip pat galėjo būti ištrauktas iš vandens, tiek voblerui užsikabinus už uodegos, tiek jam užsikabinus gerklėje. Be to, iš sugauto šamo dydžio galima spręsti, kad tai yra ilgaamžė žuvis, kuri pasižymi susiformuota atsargia elgsena, nepuola kiekvieno grobio, todėl šiuo atveju visiškai realu, kad šamas, pamatęs žuvelę imituojantį voblerį, per jį sudavė uodega patikrinti, ar saugu jį praryti, ir tuo metu voblerio kabliukai užsikabino už uodegos.

3.3. Kreipiamas dėmesys į S. S. duotų parodymų prieštaringumą visos proceso metu, t. y. nors S. S. teigia, kad jeigu jis būtų buvęs prie tų žvejų, esančių vaizdo įraše „video I“, butų prieštaravęs jiems ir nurodęs, jog šamas sugautas už galvos, tačiau kyla klausimas, kodėl 2021 m. gegužės 18 d. apklausiamas Institucijos pareigūnų nurodė: „už kurios vietos užsikabinęs vobleris, nemačiau, tikėtina, už burnos“. Be to, 2021 m. gegužės 27 d. bylos nagrinėjimo Institucijoje metu S. S., pažiūrėjęs vaizdo įrašą „video I“, nurodė, kad jame matomas šamas nėra jo sugautas šamas, tačiau skunde apylinkės teismui ir teismo posėdyje pripažino, kad vaizdo įraše „video I“ užfiksuotas šamas vis tik yra jo pagautas. Šie prieštaravimai S. S. parodymuose yra esminiai ir neleidžiantys jo parodymų laikyti patikimais. Atitinkamai patikimais neturėtų būti laikomi ir jo brolio R. S. parodymai. Be to, šie asmenys teismo posėdyje puikiai prisiminė S. S. naudingą aplinkybę, kad šamas buvo sugautas už galvos, tačiau abu negalėjo prisiminti, ar vaizdo įraše „video I“ šamą žiodantis asmuo yra vienas iš jų nurodomų žvejų, padėjusių ištraukti šamą iš vandens.

Atsiliepimas

4. S. S. ir jo atstovo advokato Jono Stankevičiaus pateiktame atsiliepime nesutinkama su Institucijos apeliaciniu skundu, prašoma jo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad vaizdo įraše matyti, kaip nenustatytas asmuo galėjo įkišti į šamo kūną pažeistoje vietoje pirštą, o tai patvirtina, kad šamo kūno pažeidimas padarytas tuo metu, kai jis buvo verčiamas į valtį ir atsitrenkė į irklo tvirtinimo virbą ar variklio sraigtą, ar tempiant per šakas, šaknis, nes 3 cm. dydžio kabliukas giluminio šamo kūno pažeidimo padaryti negalėjo. Dėl to visiškai sutinka su apylinkės teismo atliktu šio vaizdo medžiagos vertinimu skundžiamame nutarime. Taip pat nesutinkama su skundo teiginiais, kad vaizdo įraše „video I“ užfiksuotas asmuo, esantis prie šamo galvos ir žiodantis jo gerklę, matė prie kranto vandenyje buvusią žuvį ir kur buvo užkibęs vobleris, tai sprendžiant iš jo išvaizdos ir aprangos, kadangi jei šis asmuo būtų matęs, kaip buvo pagautas šamas, jis neieškotų užkibimo vietos, apžiūrėdamas pražiodytą šamo gerklę ir kitas šamo kūno vietas. Juolab negalima žuvį prilyginti paprasčiausiam rąstui, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, nes užkibusi žuvis visomis jėgomis bando išsivaduoti, ką patvirtina aplinkybė, kad tik po 3 valandų galynėjimosi šamą jam pavyko pritraukti prie kranto, todėl jeigu nagrinėjamu atveju butų užsikabinęs žvejybos įrankis už šamo uodegos, tokio dydžio žuviai butų pakakę išsivaduoti vieno uodegos mostelėjimo. O skundo versija, kaip voblerio kabliukai galėjo užsikabinti už šamo uodegos – negali būti gali būti laikomas objektyviu įrodymu. Tuo tarpu S. S. ir jo brolio parodymų laikyti nepatikimais nėra pagrindo, kadangi jis teisingai buvo nurodęs Institucijos nutarimo priėmimo metu, kad ne jis vaizdo įraše apžiūrėjo atitemtą šamą ir ne jo girdimi žodžiai, o kitų ten buvusių žvejų nei jis, nei jo brolis nežino, kadangi su jais nebendravo, o prie ežero tvarkėsi žvejybos įrangą. Šias aplinkybes tinkamai įvertino apylinkės teismas skundžiamame nutarime ir pagrįstai byloje visas abejones aiškino administracinėn atsakomybės traukiamo asmens naudai.

Žemesnės instancijos teismas

Skundas netenkinamas.

5. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismo išvadomis dėl S. S. kaltės, nepadarius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 291 straipsnio 4 dalyje. Būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako šioje nutartyje.

6. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl galimai netinkamo apylinkės teismo atlikto bylos įrodymų vertinimo, pažymint tai, kad apylinkės teismas tinkamai neįvertino byloje esančių tiesioginių įrodymų, užfiksuotų vaizdo įrašuose, bei S. S. ir jo brolio parodymų prieštaringumo ir nepatikimumo, kartu pateikiant ir savo vertinimą dėl šamo sugavimo aplinkybių, dėl ko Institucijos nutarimas panaikintas nepagrįstai. Tuo tarpu vertinant skundžiamą nutarimą apeliacinio skundo ribose, apygardos teismas laiko apeliacinio skundo argumentus nepagrįstais, kadangi pakartotinai patikrinus byloje esančius įrodymus, nėra jokio pagrindo nesutikti su apylinkės teismo atliktu šios bylos įrodymų vertinimu bei padaryta išvada, kad byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių S. S. kaltę dėl ANK 291 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, o byloje kilusios abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

7. Pažymėtina tai, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Tuo tarpu vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalimi, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

8. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtų teisės normų nuostatas, įvertinęs skundžiamame nutarime bei apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir motyvus, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu panaikinti Institucijos nutarimą S. S. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu sprendė, kad byloje nėra jokių objektyvių ir patikimų duomenų, galinčių patvirtinti, jog S. S. savo veiksmais padarė ANK 291 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą, kadangi teismui kėlė abejonių aplinkybė, kad šis asmuo Institucijos nutarime minimą šamą už uodegos sužvejojo neleistinu užkabinamuoju būdu, ko tiesiogiai nepatvirtino bylos įrodymų visuma. Pažymėtina, kad vien Institucijos atstovų manymas, jog galimai buvo padarytas teisės pažeidimas minėtos šamo žvejybos metu, negali būti pagrindu traukti S. S. administracinėn atsakomybėn.

9. Pakartotinai įvertinus bylos duomenis bei apeliacinio skundo argumentus matyti, kad iš esmės vienintelis įrodymas, kuriuo rėmėsi Institucija, priėmusi nutarimą, buvo byloje esantys vaizdo įrašai, kurie, anot Institucijos, pakankamai aiškiai patvirtina, jog šamas buvo sugautas už uodegos (vaizdo įrašas „video I“), o apžiūrint šamo galvą, jokių užkabinimo vietų nenustatyta (vaizdo įraše „video II“). Tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs šiuos duomenis, sutinka su jų vertinimu skundžiamame nutarime, kad dėl blogos vaizdo įrašo „video I“ kokybės ir nemažo filmavimo atstumo negalima tiksliai įvertinti šamui padaryto sužalojimo pobūdžio ir kokiu būdu jis galėjo atsirasti, dėl ko negalima tvirtinti, kad šamas neabejotinai buvo sužvejotas už uodegos užkabinamuoju būdu. Juolab pats S. S. atsiliepime pateikė įtikinamas versijas, kad sužalojimai ant šamo dėl jo nemažo svorio galėjo atsirasti nuo jo atsitrenkimo į irklo tvirtinimo virbą ar variklio sraigtą, ar jo tempimo per šakas ir šaknis metu. Kadangi pagautas šamas iki galvos jau suvartotas, nėra galimybės objektyviai patikrinti šios aplinkybės. O aplinkybė, kad vaizdo įraše „video I“ iš asmens su šlapiais ir purvinais drabužiais girdimas komentaras, kad šamas pagautas už uodegos, vienareikšmiai nepatvirtina S. S. padaryto nusižengimo fakto, kadangi toks komentaras yra išimtas iš pokalbio konteksto, labai trumpas, nėra aišku, kuo jis remiasi taip teikdamas ir kurioje šamo sužvejojimo stadijoje šis asmuo dalyvavo, o pats asmuo nebuvo nustatytas ir apklaustas dėl šių aplinkybių. Dėl to, negalima tinkamai ir patikimai įvertinti minėto vaizdo įrašo „video I“, kaip galimo įrodymo, kuriuo galėtų būti grindžiama galimo kaltininko kaltė. Taip pat sutinkant su skundžiamu nutarimu, kritiškai vertintinas ir vaizdo įrašas „video II“, kuriame užfiksuota, kaip apžiūrima sušaldyta šamo galva, kurios žiaunose nėra voblerio kabliukais padarytų sužalojimų, kadangi tokia aplinkybė nepaneigia to, kad vobleris galėjo būti įstrigęs giliau šamo gerklėje. Kartu įvertinus ir byloje esančias nuotraukas matyti, kad tik vienoje jų (b. l. 19) užfiksuotas šamas su viršutinėje jo kūno dalyje matomu kūno sužalojimu, kurio tiksliai įvertinti ir nustatyti jo susidarymo priežastingumo taip pat nėra galimybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju lieka neįrodyta aplinkybė, kad šamas S. S. buvo sužvejotas būtent už uodegos užkabinamuoju būdu. Tuo tarpu apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl S. S. parodymų prieštaringumo viso proceso metu yra nepagrįstos, formalios ir subjektyvios, kadangi šis asmuo viso proceso metu nuosekliai nurodė visas faktines įvykio aplinkybes ir nors pradžioje jis buvo suabejojęs, kad minimą šamą sugavo už burnos, tačiau vėliau vienareikšmiai tvirtino tik šią aplinkybę, o taip pat ir liudytojas R. S. nuosekliai patvirtino šias aplinkybes, kuo abejoti pagrindo neturi ir apeliacinės instancijos teismas. Taigi, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nesant objektyvių įrodymų, paneigiančių S. S. nurodytas aplinkybes, ir esant išlikusioms abejonėms, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad būtent jis padarė ANK 291 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

10. Pažymėtina, kad nutarimas dėl administracinio nusižengimo padarymo negali būti grindžiamas prielaidomis, išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, taip pat vadovaujantis in dubio pro reo principu. Nagrinėjamu atveju Institucija apeliaciniame skunde naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti motyvuotas išvadas, jog S. S. šamą sužvejojo būtent už uodegos užkabinamuoju būdu, pažeidžiant Taisyklių reikalavimus, apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Tuo tarpu likę neaptarti apeliacinio skundo argumentai dėl Archimedo jėgos dėsnio vandenyje, galimai palengvinančio didelės žuvies sužvejojimą už uodegos, ar dėl atsargios ilgaamžės žuvies elgsenos, galimai lėmusios lengvesnį tokios žuvies pagavimą už galinės dalies – tėra bendro pobūdžio situacijos vertinimai ir samprotavimai, kurie objektyviai negali pagrįsti konkretaus pažeidimo fakto buvimo. Dėl to, laikytina nepaneigta, jog minimas šamas buvo sužvejotas nepažeidžiant Taisyklių reikalavimų.

11. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu padarė pagrįstą išvadą nutraukti S. S. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną. Dėl to, apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, naikinti skundžiamą procesinį sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

12. Atsiliepime yra suformuluotas prašymas teismui priteisti iš valstybės S. S. naudai 300 Eur dydžio jo išlaidas advokato J. Stankevičiaus teisinei pagalbai, kurią sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas, pateikiant tai patvirtinančius dokumentus.

13. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, sprendžiant klausimą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo už teisinę advokato pagalbą pagal ANK 666 straipsnį, vadovaujamasi bendrosiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-7-6-303/2021). Pagal teismų praktiką bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos atsižvelgiant į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2K-143-696/2017, 2AT-7-5-303/2021 kt.). Šia nutartimi konstatavus, kad Institucijos apeliacinio skundo reikalavimai yra nepagrįsti, darytina išvada, kad teisę į išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą turi S. S..

14. Vis dėlto, pažymėtina, kad pagal teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, tarp jų ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė (kasacinė nutartis 2AT-7-5-303/2021), t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta. Šiuo atveju byloje susidarė būtent tokia situacija, kai yra pagrindas spręsti, kad prašoma priteisti išlaidų suma už advokato pagalbą yra per didelė. Atsižvelgiama į administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, tikėtinai skirtą darbo laiką, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus. Atsiliepimas į apeliacinį skundą šiuo atveju nebuvo privalomas (ANK 649 straipsnis), tas pats advokatas atstovavo asmenį ir apylinkės teisme, taigi faktinės situacijos aplinkybės bei keliami teisiniai klausimai advokatui jau buvo žinomi, byla nėra sudėtinga ar didelės apimties, apeliaciniame skunde taip pat nebuvo keliami sudėtingi, teisinės analizės ar vertinimo reikalaujantys klausimai, juolab apeliacinis procesas vyko rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgus į aptartų aplinkybių visumą, priimamas sprendimas tenkinti iš dalies atsiliepime išdėstytą prašymą dėl 300 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš valstybės S. S. naudai, priteisiant 100 Eur sumą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

palikti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. spalio 13 d. nutarimą nepakeistą ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Priteisti S. S. iš valstybės 100 (vieną šimtą) Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apeliaciniame procese apmokėti atlyginimą.

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną.

Teisėjas Evaldas Vanagas