Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutarimas

2021-10-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-214-620/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-10-13
Bylos Nr.
II-214-620/2021
Teisminio proceso Nr.
4-37-3-00059-2021-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
Teisėjas
Loreta Kukelkienė (pirm.)
Pažeidėjas
S. S.
Institucija
Alplinkos apsaugos departamenstas prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
Advokatai
Jonas Stankevičius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-214-620/2021Teisminio proceso Nr. 4-37-3-00059-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 12.30.1; 21.10.4; 21.10.5; 21.13.3 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 13 d.Rokiškis
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Loreta Kukelkienė,sekretoriaujant Jūratei Meiluvienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. S., jo atstovui advokatui Jonui Stankevičiui,

institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovui Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiajam specialistui R. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. S. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. gegužės 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD_ANR­_N-2180-2021panaikinimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis specialistas R. R. 2021 m. gegužės 27 d. priėmė nutarimą Nr. AM-AAD_ANR­_N-2180-2021 (toliau – Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje, kuriuo S. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 291 straipsnio 4 dalį 150 Eur dydžio bauda su administracinio poveikio priemone – daikto konfiskavimu ir konfiskavo valtį Dulkan 370 su irklais 1 vnt., elektrinį variklį Motorguide su akumuliatoriumi 1 vnt., spiningą Ultrastrong 1 vnt., už tai, kad jis Rokiškio r. sav., 2021 m. gegužės 15 d., 16.00 val., Sartų ežere, Rokiškio rajone, iš valties spiningu užkabinamuoju būdu, t. y. už uodegos, sugavo šamą, tuo pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. Dl-14, 9.1 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

S. S., nesutikdamas su priimtu Nutarimu, pateikė skundą (b. l. 3), prašydamas panaikinti Nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutrakti; priteisti turėtas advokato pagalbos išlaidas.

Pateiktame skunde S. S. nurodė, kad su Nutarimu nesutinka, nes nubaustas nepagrįstai, kadangi sugaudamas šamą Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių nepažeidė. Jis tuo metu žvejojo lydekas su vobleriu 12 cm, valu 0,16 mm ir dviem trišakiais kabliukais 3 cm dydžio. Kibimo metu vobleris šamui įsikabino gerklėje. Žvejojo su broliu R. S. iš valties. Vienu metu pajuto labai stiprų truktelėjimą ir suprato, kad užkibo stambi žuvis. Supratęs, kad į valtį žuvies neištrauks, broliui pasakė, kad po truputį vairuotų valtį link kranto. Po ilgo galinėjimosi su žuvimi, priplaukė iki kranto. Brolis išlipo iš valties ir į tinklinį graibštą įkišo šamo galvą. Tuo metu jis atleido valą ir šamas, pasimuistęs iš gerklės, išmetė voblerį, kuris įsivėlė į graibšto tinklą. Brolis nesėkmingai per keletą bandymų bandė įversti šamą į prie kranto esančią svetimą medinę valtį, nes trukdė valties irklo metalinis tvirtinimo virbas. Pribėgęs nepažįstamas vyras padėjo įversti šamą į valtį. Besigalinėjant su šamu buvo nutrauktas valas. Tam, kad ištemti šamą į krantą, pro šamo galvos žiaunas pririšo virvę. Po to prisijungė dar du vyrai ir jie keturiese nutempė šamą mišku apie 100 metrų. S. S. tuo metu liko prie valties kur nusiplovė rankas ir pririšo valtį prie kranto. Kai nuėjo prie šamo, ten buvo brolis ir dar trys vyrai. Vaizdo įrašas, kuris yra pateiktas kaip įrodymas byloje yra padarytas jam nedalyvaujant, nes tuo metu buvo prie ežero, kur plovėsi rankas ir rišo valtį prie kranto. Šamo šonai buvo apdraskyti, nes apdraskymai galimai atsirado šamui pralendant pro variklio sraigtą, verčiant šamą į valtį, tempiant per mišką. Kraujavo iš šamo gerklės.

Skundą padavęs asmuo S. S. apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, jog jis su broliu R. S. 2021 m. gegužės 15 d. žvejojo ežere. Jiems užkibo žuvis ir jie apie tris valandas galynėjosi, nes žuvis buvo didelė ir negalėjo jos ištraukti. Pamatę, kad jos į valtį neįkels, jie pradėjo su valu ir valtimi tempti žuvį kranto link. Valtis buvo su varikliu. Pritempus prie kranto, matėsi, kad žuvis labai didelė, todėl brolis įšoko iš valties ir bandė su graibštu žuvį paimti, tačiau šamo galva įstrigo graibšte, suplėšė tinkliuką. Nuo kranto atėjo dar du žvejai, kurie padėjo šamą įversti į krante buvusią apsemtą medinę valtį, kad žuvis nebegalėtų pabėgti. Jis atleido valą ir jis nutrūko. Prie jų dar priplaukė du ežere buvę žvejai, nes buvo netoliese, tačiau jie nepadėjo šamo iškelti. Tada jis pririšo virvę už šamo galvos ir jį traukė į mišką, nes krante buvo skardis. Vobleris, kuriuo buvo sugautas šamas, liko suplėšytame graibšto tinkliuke. Jis buvo išplėštas iš šamo burnos, ant kurios ir užsikabino bei buvo pagautas šamas. Jis ir brolis prie pagauto šamo padarė nuotraukas ir abu nuėjo link kranto susirinkti daiktų. Matė, kad prie šamo liko keli vyrai, tačiau ar jie filmavo, ar fotografavo, jis nestebėjo. Po kelių dienų pas jį atvažiavo pareigūnai ir liepė prisipažinti, kad jis brakonieriavo, teigė, jog bus mažesnės pasekmės, kitaip viską atims. Pareigūnai apžiūrėjo jo garažą, tačiau jam nebuvo ko bijot, nes jis šamą sugavo legaliai, o jokių brakonieriavimų įrankių jis neturi. Žvejoja jau apie 35 metus. Ištraukto šamo galvoje buvo daug sužeidimų, jau vien jį tempiant virve. Be to jie nesaugojo, kad žuvis tempiama į krantą nesusižeistų. Jis visą laiką matė, kad šamo galva buvo užsikabinusi už voblerio. Šamas buvo didelis, apie 90 kg. Jis visą laiką judėjo, muistėsi. Jie šamą traukė link kranto su valtimi, kurios variklis visą laiką veikė. Šamas iš pradžių buvo toli, o po to po valtimi ir apie valtį. Iki kranto buvo apie pusę kilometro. Jie žvejojo ežere, pavasarį, todėl neįmanoma žuvies ir dar šamo užkabinti kabliu, nes taip būtų galima pagauti tik duobėje ir prie dugno, daugiau upėse, ūkių duobėse, kai žuvis susirenka žiemoti, tačiau ne tokiais įrankiais, kokiais žvejojo jis, t.y. su valu ir vobleriu. Tuo metu vobleriu žvejojo lydekas, o šamą sugavo pirmą kartą. Pateiktame vaizdo įraše jis nėra užfiksuotas, ten kalba kiti buvę žvejai, kuriuos matė pirmą kartą. Jei jis būtų buvęs, jis tikrai jiems būtų paaiškinęs kaip šamas buvo pagautas, o jie to nematė, todėl negali atsakyti ir paaiškinti kodėl asmenys taip kalba.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynėjas advokatas prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad Nutarimas priimtas remiantis prielaidomis, jokių konkrečių įrodymų į bylą nėra pateikta, o visos kylančios abejonės turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Atsiliepimas

Per teismo nustatytą terminą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyrius (toliau – Institucija) pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad S. S. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2021 m. gegužės 15 d. apie 16.00 val., Sartų ežere, Rokiškio r. spiningu iš valties užkabinamuoju būdu, t. y. už uodegos, sugavo šamą.

Departamento pareigūnas 2021 m. gegužės 27 d. nutarimu S. S. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 291 straipsnio 4 dalyje, skyrė 150 Eur baudą su administracinio nusižengimo padarymo įrankio - spiningo ir priemonių - valties, elektrinio variklio su akumuliatoriumi, konfiskavimu.

Mano, kad pareigūnas, priimdamas Nutarimą šioje administracinio nusižengimo byloje, laiku, visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino bylos aplinkybes bei išsprendė ją tiksliai pagal įstatymus. Įrodymai administracinėje byloje bylą nagrinėjusio pareigūno yra įvertinti remiantis visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. S. S. skunde išdėstyti argumentai dėl Nutarimo yra nepagrįsti ir su jais nesutinka.

Šalies argumentai

Savo skunde S. S. nurodo, kad jis šamą sugavo žvejodamas spiningu, žuviai sugriebus masalą burna, o traukiant žuvį į krantą, masalas atsikabino, vaizdo filmavimas buvo vykdomas jam nedalyvaujant, žuvies šonai buvo apdraskyti galimai šamu pralendant pro variklio sraigtą ir tempiant mišku.

Tokią S. S. šamo sugavimo versiją paneigia byloje esantis, po išskirtinio dydžio šamo sugavimo internetinėje erdvėje pasirodžiusių straipsnių išplatintas vaizdo įrašas, kuriame matyti trys asmenys, apžiūrinėjantys sugautą šamą. Vaizdo įraše matyti, kad asmuo laikantis šamą už galvos, sako „pasisekė už uodegos gerai užkabint“, prie šamo uodegos prieina trečias asmuo, kuris kiša ranką į netoli uodegos esančią išplėštą žuvies kūno vietą, girdisi replika „kiek atlaikė, čiūt, čiūt laikė“ (video I). Šis vaizdo įrašas aiškiai ir be jokių abejonių patvirtina, kad šamas buvo sugautas už uodegos.

Motyvuojamoji dalis

ANK 291 straipsnio 4 dalis numato atsakomybę už mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimą, padarytą draudžiamu būdu. Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. Dl-14, 9.1. punktas numato draudžiamą žvejybos būdą - žvejojimą užkabinamuoju būdu, t. y. kai žuvis gaudoma ar sugaunama kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą.

Byloje esantys įrodymai - vaizdo įrašas, darytas iškart sugavus žuvį ir aplinkosaugos pareigūnų šamo galvos apžiūros įrašas (video II), neabejotinai patvirtina S. S. kaltę administracinio nusižengimo, numatyto ANK 291 straipsnio 4 dalyje padarymu, todėl jam pagrįstai skirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė.

Vadovaudamiesi išdėstytomis aplinkybėmis ir ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismo prašo S. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Nutarimą palikti nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas R. R. skundą prašė atmesti, nurodė, kad surinktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, kad šamas buvo sugautas už uodegos, o ne už galvos, tai yra neleidžiamu būdu, ir nėra svarbu kokiu įrankiu ta žuvis buvo pagauta. Šamą, kuris gyvena arčiau dugno, yra nerangus ir įvertinus jo svorį, galima užkabinti vobleriu, ar kitu žvejybos įrankiu, ir už kitos kūno vietos, ne tik už galvos. Pripažįsta, kad žmogus pateiktame vaizdo įraše, kuris žiodo žuvį, yra ne S. S., tačiau akivaizdu, kad tai yra S. S. sužvejotas šamas. Iš vieno vaizdo įraše esančio asmens šlapios aprangos, iš to, kad jis purvinas, akivaizdu, kad jis tą šamą padėjo ištraukti ir jam buvo žinomos aplinkybės, kaip buvo sužvejotas šamas, ir tai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad komentarai, jog šamas buvo sugautas už uodegos, yra pagrįsti. Be to, vaizdo įraše matyti aiškus išplėšimas uodegoje, pasisakymas „čiut atlaikė“ taip pat aiškiai patvirtina, kad šamas buvo sugautas būtent už uodegos. O vobleris graibšte galėjo likti ne tik dėl to, kad vobleris pagavus šamą buvo gerklėje, bet taip pat ir valui atsilaisvinus bei vobleriui atsikabinus nuo uodegos. Be to, pareigūnams apžiūrėjus šamo galvą, kabliukų žymių nepastebėjo, o kraujavo iš gerklės dėl to, kad buvo perverta virvė šamo gerklėje kai jis buvo vilktas į krantą. Nurodo, kad pagrindiniai įrodymais, kuriais rėmėsi priimdami Nutarimą, buvo internete paviešinti vaizdo įrašai bei apžiūrėta sušaldyta šamo galva. Be to, S. S. pirmą kartą apklaustas nurodė, kad šamas galėjo būti pagautas už galvos, ir tik skunde bei teismo posėdyje nurodė, kad šamą neabejotinai pagavo už galvos.

Skundas tenkintinas.

Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. ANK 569 straipsnyje numatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos ir skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis specialistas D. D. 2021 m. gegužės 18 d. S. S. atžvilgiu surašė Administracinio nusižengimo protokolą Nr. AM-AAD-ANR_P-1466-2021, dėl to, kad S. S. 2021 m. gegužės15 d.,16 val. 00 min., Sartų ežere, Rokiškio rajone, sugavo šamą iš valties su spiningu. Administracinis nusižengimas užfiksuotas viešojoje erdvėje „Delfi“ portale pasirodžius informacijai. Atsitiktinio žvejo filmuotoje medžiagoje matyti, kad žuvis buvo sugauta užkabinamuoju būdu už šamo uodegos (kitos kūno dalies nei galva kaip numatyta Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 9.1 punkte). Šiais savo veiksmais S. S. pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-14, 9.1 ir 9 punkto reikalavimus. S. S. su jo atžvilgiu inkriminuojamu pažeidimu nesutiko.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis specialistas R. R. 2021 m. gegužės 27 d. priėmė Nutarimą S. S. atžvilgiu pagal 291 straipsnio 4 dalį, dėl to, kad S. S. 2021 m. gegužės mėn. 15 d., 16.00 val., Sartų ežere, Rokiškio rajone, iš valties spiningu užkabinamuoju būdu, t. y. už uodegos, sugavo šamą, tuo pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. Dl-14, 9.1 punkto reikalavimus.

Nutarime nurodyta, kad iš nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad viešojoje erdvėje (internetinėje spaudoje) pasirodė straipsnis apie 2021 m. gegužės 15 d. Sartų ežere rokiškėno sugautą daugiau nei 90 kg svėrusį šamą, taip pat pasirodė ir kitas straipsnis, jog šamas galėjo būti sugautas pažeidžiant mėgėjų žvejybos taisykles. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai atliko tyrimą dėl šamo sugavimo aplinkybių. Tyrimo metu buvo apklaustas S. S.. Iš S. S. apklausos protokolo matyti, kad jis pripažino, jog 2021 m. gegužės 15 d. 16.00 val. Sartų ežere, Rokiškio rajone spiningu, naudodamas voblerį, sugavo šamą ir jog žvejyba vyko naudojant jam priklausančią pripučiamą valtį Dulkan 370 su elektriniu varikliu Motorguide su akumuliatoriumi, taip pat nurodė, kad žvejybą filmavo nepažįstami asmenys. Byloje pateiktas vaizdo įrašas (video (I)), kuriame matyti trys asmenys, apžiūrinėjantys panašaus dydžio šamą, koks buvo aprašytas ir nufotografuotas minėtuose viešoje erdvėje (internetinėje spaudoje) pasirodžiusiuose straipsniuose; asmuo, laikantis šamą už galvos, sako: „pasisekė už uodegos gerai užkabint“; prie šamo uodegos prieina trečias asmuo, kuris kiša ranką į netoli uodegos esančią išplėštą šamo kūno vietą, girdisi replika: „kiek atlaikė, čiūt, čiūt. laikė“. Ši filmuota medžiaga pakankamai aiškiai patvirtina, kad šamas buvo sugautas už uodegos. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu pažiūrėjęs minėtą vaido įrašą, S. S. nurodė, kad tai ne jo sugautas šamas ir jo paties vaizdo įraše nėra. Tačiau šis vaizdo įrašas pasirodė internetinėje spaudoje neilgai trukus (praėjus kelioms dienoms) po S. S. šamo sugavimo, pats S. S. per tyrimo metu atliktą apklausą pripažino, jog jo šamo sugavimą filmavo nepažįstami asmenys, vaizdo įraše pavaizduotas žmogus, laikantis šamą už galvos, pagal amžių, ūgį ir kūno sudėjimą panašus į S. S., duomenų, kad vaizdo įrašas galėtų būti suklastotas, nėra. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, daroma išvada, kad minėtame vaizdo įraše užfiksuotos būtent šioje byloje aptariamo šamo sugavimo aplinkybės. Bylos nagrinėjimo metu S. S. kategoriškai teigė, kad šamą sugavo ne už uodegos, tvirtindamas, kad yra daug liudytojų ir kitos filmuotos medžiagos, kurie gali tai patvirtinti. Tačiau konkrečių tokių liudytojų pavardžių nenurodė, papildomos filmuotos medžiagos savo versijai pagrįsti nepateikė, prašymų neturėjo.

Tiriant administracinio nusižengimo aplinkybes buvo apklaustas S. S. ir R. S..

2021 m. gegužės 18 d. apklaustas S. S. parodė, kad Sartų ežere žvejojo su broliu R. S.. Šamą sužvejojo Rokiškio rajone, Sartų ežere, ties Pasartės kaimu. 2021 m. gegužės 15 d., 16.00 val., šamą pagavo su spiningu, masalu ir vobleriu. Už kurios vietos užsikabinęs vobleris, nematė, tikėtina, kad už burnos. Žvejojama buvo su pripučiama valtimi Dulkan 370, kuri priklauso jam pačiam. Valtis buvo naudojama su elektriniu varikliu Motorguide su akumuliatoriumi. Į krantą išvilkti šamą padėjo nepažįstami asmenys. Kaip vobleris atsidūrė graibšte jis nematė, nes žuvis spurdėjo. Pagautą žuvį išdalino draugams, pas jį liko tik galva. Žvejybą filmavo nepažįstami asmenys, filmuotos medžiagos ir nuotraukų jis neturi. Galiojantį žvejo mėgėjo bilietą turi.

Žemesnės instancijos teismas

Apklaustas R. S. 2021 m. gegužės 19 d. paaiškinime nurodė, kad š. m. gegužės 15 d. dalyvavo žvejyboje su broliu S. S. Sartų ežere. Žvejojo spiningais. Broliui užkibo šamas, padėjo jį ištraukti į krantą. Įbridęs į vandenį graibštu suėmė šamo galvą. Iš galvos matėsi valas. Vanduo buvo sudrumstas žuvies, vobleris buvo kažkur burnos srityje. Graibštą suplėšė, ten tilpo tik žuvies galva. Graibšte liko įsipynęs vobleris. Vienas šamo išlaikyti negalėjo, nes jis vartėsi, todėl atskubėjo nepažįstamas vyras ir įvertė žuvį į medinę krante stovėjusią valtį, kurios savininko nežino. Vėliau su kitais keturiais vyrais tempė į statų krantą apie 100 metrų.

Daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu iš S. S. 2021 m. gegužės 18 d. buvo paimta: šamo galva, 1 vnt., valtis Dulkan 370, 1 vnt., variklis Motoguide su akumuliatoriumi, 2 vnt., spiningas Ultrastrong, 1 vnt.

Žemesnės instancijos teismas

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcija 2021 m. gegužės 18 d. apskaičiavo 480 Eur gyvūnijai (žuvų ištekliams) padarytą žalą, kurios S. S. sumokėti nesutiko.

Pareiškėjas nesutinka su priimtu Nutarimu, prašo jį panaikinti skundą motyvuodamas tuo, kad jis šamą sužvejojo leidžiamu būdu, tai yra vobleriu, ir žuvis buvo sužvejota už galvos.

S. S. veika jam surašytame Nutarime yra kvalifikuota pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį, kuri numato, kad Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą), užtraukia baudą nuo 120 iki 300 Eur. Ši teisės norma yra blanketinė ir nukreipia į kitą teisės aktą – Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles (toliau – Taisyklės), patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-01-04 įsakymu Nr. D1-14 (aktuali šių taisyklių redakcija galiojanti nuo 2021 m. gegužės 7 d.).

Minėtų taisyklių 9.1 punkte numatyta, kad draudžiama žvejoti naudojant elektros energiją, nuodingąsias ar sprogstamąsias medžiagas, šaunamuosius ar pneumatinius ginklus (išskyrus povandeninės žūklės šautuvus), akvalangus bei kitus autonominius kvėpavimo prietaisus, šaudyti žuvis povandeninei žūklei skirtais šautuvais iš valties, braidant ar vaikštant pakrantėmis, žvejoti duriamuoju, užkabinamuoju (kai žuvis gaudoma ar sugaunama kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą), smogiamuoju būdu, du ir daugiau kartų viršijant leidžiamą naudoti žvejybos įrankių ar kabliukų skaičių, naudojant ne mėgėjų žvejybos įrankius ar juos išimant iš vandens telkinių, nesilaikant 9.3 papunkčio reikalavimų, vietose, kuriose žvejoti draudžiama ar tuo metu draudžiama, įrankiais ar masalais, kuriais tuo metu toje vietoje žvejoti draudžiama ar nustatyta tvarka neįgijus teisės žvejoti tokiais įrankiais ir masalais, pažeidžiant Taisyklių 11.1, 11.2 ir 11.4 papunkčių reikalavimus, žvejoti kiršlius, marguosius upėtakius, šlakius, lašišas natūralios kilmės masalais, bučiukais ar samteliais vėžiams gaudyti kitų rūšių žuvis nei siauražnypliai, žymėtieji ir rainuotieji vėžiai (toliau – draudžiami žvejybos būdai).

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. S. paaiškino, kad su broliu S. S. 2021 m. gegužės 15 d. jie žvejojo Sartų ežere, Rokiškio rajone su valtimi. Į žvejybos pabaigą, apie 12-13 valandą, jiems užkibo žuvis, net nematė kokia, nes ji nesikėlė nuo ežero dugno. Po trijų valandų jiems pavyko žuvį pritraukti prie kranto. Jis įšoko į vandenį, bandė ją paimti, tačiau buvo neįmanoma. Žuvis buvo nelinkusi pasiduoti. Jis stebėjo kur yra žuvies galva pagal valą ir kišo į graibštą šamo galvą. Krante buvęs atsitiktinis žvejys įšoko į vandenį ir padėjo žuvį suvaldyti. Tada šamo galva įstrigo graibšte, jis plyšo. Šamą įtempė į panirusią į vandenį seną valtį. Tada sušoko į vandenį brolis ir toliau žvejojęs žvejys ir pririšus virvę jie keturiese šamą stačiu šlaitu ištraukė. Valas ėjo iš šamo galvos, šamas griebė masalą ir vobleris įstrigo jo gerklėje. Po to jie rado voblerį jau įstrigusį graibšte. Jie net nekreipė dėmesio į šamo sužalojimus, nes jis buvo tempiamas per žoles, krūmus, kelmus. Patvirtino, jog šamas buvo pagautas už galvos, be to, tokiu vobleriu, kuriuo jie gaudė, net būtų neįmanoma, kad šamą galėtų pagauti ne už galvos ir dar tokio dydžio. Valas ėjo iš šamo galvos. Pateikus vaizdo įrašą apžiūrai, liudytojas teigė, kad vaizdo įraše užfiksuotas jų pagautas šamas, tačiau tarp asmenų, komentuojančių įvykį, nėra nei jo, nei brolio. Mano, kad jie tuo metu buvo nuėję susidėti daiktus.

Teismo posėdžio metu apžiūrėtas S. S. pateiktas vobleris, kokiu, kaip nurodo, ir buvo sugautas šamas, kuris yra 12 cm ilgio su trimis trišakiais kabliukais, bei teismui į bylą pateiktas CD, kuriame pateikti du vaizdo įrašai (video I ir video II).

ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, be kita ko, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kaltu dėl administracinio nusižengimo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Nagrinėjamu atveju S. S. gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį tik neabejotinai nustačius teisiškai reikšmingą aplinkybę, jog jis, Nutarime nurodytu laiku ir vietoje, sužvejojo šamą neleistinu būdu, tai yra iš valties spiningu užkabinamuoju būdu, tai yra už uodegos, tuo Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. Dl-14, 9.1 punkto reikalavimus.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, sprendžia, kad byloje nesurinkta pakankamai vienareikšmiškų ir neginčytinų S. S. kaltę dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo patvirtinančių įrodymų.

Iš bylos medžiagos ir Nutarimą priėmusio pareigūno duotų paaiškinimų teismo posėdžio metu, matyti, kad Nutarimas iš esmės priimtas remiantis viešojoje erdvėje patalpintu aukščiau aprašytu vaizdo įrašu (video I), nurodant, kad ši filmuota medžiaga pakankamai aiškiai patvirtina, jog šamas buvo sugautas už uodegos, o apžiūrint šamo galvą (video II), jokių užkabinimo vietų nenustatyta. Be to, S. S., duodamas pirminius parodymus nurodė, kad šamas galėjo būti pagautas už galvos, nors skunde ir teismo posėdžio metu iš parodymus pakeitė ir nurodė, kad šamas neabejotinai buvo pagautas už galvos.

Byloje nustatyta, kad S. S. 2021 m. gegužės 18 d. apklaustas Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūno nurodė, kad šamą sugavo su vobleriu, už kurios vietos nematė, tikėtina už burnos, tačiau S. S. tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu davė nuoseklius parodymus, kad šamas buvo sužvejotas už galvos. Be to, liudytoju apklaustas R. S. savo 2021 m. gegužės 19 d. paaiškinime, taip pat apklaustas teismo posėdžio metu, nuosekliai parodė, kad šamas buvo pagautas už galvos bei detaliai nurodė kitas šamo sužvejojimo aplinkybes ir teismas neturi pagrindo abejoti šių asmenų duotais parodymais.

Be to, peržiūrėjus vaizdo įrašą (video I) matyti, kad prie šamo uodegos priėjęs nenustatytas asmuo pirštu rodo į tamsesnę kūno vietą, esančią netoli uodegos. Iš vaizdo įrašo tiksliai nustatyti kokio gylio ir dydžio yra žaizda, nėra galimybės, tik matyti, kad ta šamo vieta, į kurią rodo minėtas asmuo pirštu, yra tamsesnė, nelygi, akivaizdaus kraujavimo iš pirštu rodomos vietos nematyti. Pažymėtina, kad vaizdo įrašas padarytas iš pakankamai toli, mėgėjiška filmavimo įranga ir vaizdo įrašo kokybė nėra gera. Esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo daryti išvadą, kad vaizdo įrašas neabejotinai patvirtina, jog šamas buvo sužvejotas už uodegos užkabinamuoju būdu. Teismas neatmeta tos galimybės, kad nubrozdinimai ant šamo galėjo atsirasti šamui pralendant pro variklio sraigtą, jį traukiant iki kranto ,verčiant šamą į valtį, tempiant per mišką.

Be to, Nutarimą priėmusios institucijos atstovas nurodė, kad vaizdo įraše vienas iš asmenų yra šlapiais drabužiais, jis purvinas, kas leidžia daryti išvadą, jog jis dalyvavo traukiant šamą iš vandens ir turėjo žinoti šamo sugavimo aplinkybes, dėl to vaizdo įraše girdimas komentaras, kad šamas pagautas už uodegos, nekelia abejonių, tačiau teismas tokią pateiktą įvykio versiją vertina kritiškai, nes jokie kiti byloje pateikti įrodymai šių aplinkybių nepatvirtina.

Be to, S. S. neneigia, kad byloje esančiame vaizdo įraše yra nufilmuotas jo sužvejotas šamas, tačiau nurodė, kad asmenų, kurie matomi vaizdo įraše jis nepažįstas, tuo metu, kai padarytas vaizdo įrašas, jis kartu nebuvo, kodėl šie asmenys komentuoja, kad šamas buvo pagautas už uodegos, jis nežino. Byloje šie asmenys nenustatyti ir neapklausti, filmuota medžiaga (video I) buvo patalpinta internete, o po viešai publikuotų straipsnių patalpintais komentarais, kad šamas sugautas nelegaliu būdu, teismas, tirdamas bylos aplinkybes, remtis neįpareigotas. Pažymėtina, kad oficialių pranešimų, jog nagrinėjamu atveju šamas sužvejotas neleistinu būdu, nebuvo gauta.

Be to, iš byloje esančių spalvotų nuotraukų (b. l. 17-19), tik vienoje nuotraukoje (b. l. 19), kurioje yra užfiksuotas šamas, viršutinėje šamo kūno dalyje netoli uodegos matyti galimas nubrozdinimas, tačiau kokio konkrečiai dydžio jis yra, nematyti. Matomas nubrozdinimas nėra kraujuojantis, todėl teismas abejoja, kad būtent už šios vietos šamas, įvertinus jo svorį ir dydį, galėjo būti pagautas, ir vėliau išvilktas į krantą. Iš nuotraukos (b. l. 19) matyti, kad šamas vilktas pervėrus virves pro jo žiaunas, o nuotraukose (b. l. 17, 18) matyti kraujavimas iš šamo žiaunų.

Nors byloje esančiame vaizdo įraše (video II), kuriuo apžiūrima sušaldyta šamo galva, voblerio kabliukais žiaunose padarytų sužalojimų nematyti, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad vobleris galėjo būti įstrigęs giliau šamo gerklėje, o ne žiaunose, dėl ko ir sužalojimų nesimato.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad visapusiškai ir objektyviai ištyrus, išanalizavus bei įvertinus administracinio nusižengimo bylos medžiagą, nebuvo gauta jokių objektyvių ir patikimų duomenų, galinčių patvirtinti, jog S. S. savo veiksmais padarė ANK 291 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad Nutarimas priimtas vadovaujantis prielaidomis, kurios negali būti vertinamos kaip patikimi įrodymai pareiškėją patraukti administracinėn atsakomybėn.

Administracinio nusižengimo byloje nesant patikimų įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, bei įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, S. S. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina, o Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. gegužės 27 d. nutarimas naikintinas.

Vadovaujantis ANK 643 straipsniu panaikinus Nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir šią bylą nutraukus, grąžintinos (jeigu buvo) išieškotos pinigų sumos, atlygintinai paimti ir konfiskuoti daiktai, panaikinami kiti apribojimai, susiję su priimtu nutarimu.

ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Teismui konstatavus, jog asmens veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymių, toks asmuo turi teisę į advokatui sumokėtų išlaidų atlyginimą (Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-108-366/2021).

Iš teismui pateikto 2021 m. gegužės 28 d. Mokėjimo nurodymo matyti, kad S. S. patyrė 600,00 Eur išlaidų advokato paslaugoms.

Teismas proceso dalyvio prašomą atstovavimo išlaidų sumą gali sumažinti, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė. Įvertinus advokato darbo sąnaudas ir paruoštų procesinių dokumentų kiekį, atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumą, į tai, jog advokatas atstovavo S. S. pirmosios instancijos teisme, bei tai, kad byla išnagrinėta viename teismo posėdyje, taip pat vadovaujantis proporcingumo kriterijumi, S. S. prašoma priteisti suma už atstovavimo paslaugas mažintina iki 300,00 Eur. Ši suma priteisiama iš valstybės.

Daiktiniai įrodymai – vobleris, pareiškėjo S. S. pateiktas teismo posėdžio metu, bei 2021 m. gegužės 18 d. Daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu iš S. S. paimta šaldyta šamo galva (teismui neturint duomenų, kad ji yra sunaikinta), nutarimui įsiteisėjus grąžintini pareiškėjui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 640-641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 643 straipsniu, ANK 666 straipsniu, teismas

nutaria:

S. S. skundą tenkinti.

Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. gegužės 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD_ANR­_N-2180-2021, kuriuo S. S. pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį nubaustas 150 Eur dydžio bauda su valties Dulkan 370 su irklais 1 vnt., elektrinio variklio Motorguide su akumuliatoriumi 1 vnt., spiningo Ultrastrong 1 vnt., konfiskavimu, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Grąžinti S. S. iš jo konfiskuotus valtį Dulkan 370 su irklais,1 vnt., elektrinį variklį Motorguide su akumuliatoriumi 1 vnt., spiningą Ultrastrong 1 vnt.

Priteisti S. S.iš valstybės 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Daiktinius įrodymus – voblerį, pateiktą 2021-09-30 teismo posėdžio metu, ir šaldytą šamo galvą, paimtą 2021 m. gegužės 18 d. Daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, nutarimui įsiteisėjus grąžinti pareiškėjui.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.

Teisėja Loreta Kukelkienė