Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.10.1.2; 1.2.4.1.1; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2026 m. sausio 23 d.

sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, Korolinai Venslovaitytei, Amandai Viktoravičiūtei, Solvitai Ausiukaitytei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, auginantis mažametį vaiką, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2020-08-20 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 253 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta subendrinta bausmė – areštas 90 parų. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – areštas 60 parų. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 8, 10 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, įpareigojant N. N. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

N. N. 2021 metų gruodžio 30 d., apie 23.28 val., važiuojamoje kelio dalyje, ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia, ne mažiau kaip tris kartus rankomis sudavė ir spyrė nukentėjusiajam D. K. į galvos sritį, tuo padarydamas poodines kraujosruvas kaktoje, dešinės akies vokuose, kairės ausies kaušelyje, pakaušio kairėje, kaktikaulio skeveldrinį įspaustinį lūžį, dešinės akiduobės viršutinės sienelės lūžį, kas vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, tokiu būdu sunkiai sužalojo D. K..

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis N. N. kaltu prisipažino dalinai.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 253 straipsniu, 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu balsu perskaitė kaltinamojo N. N. parodymus, duotus 2022-03-24 ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis nurodė, kad 2021-12-30, apie 20 val., atvažiavo draugas D. Š.. Po to kartu važiavo į (duomenys neskelbtini) ir nusipirko išsivežimui cepelinų. Tada sugrįžo, pavalgė, išgėrė alaus. Po kurio laiko paskambino draugas L. G. ir pasiūlė susitikti. Susitikę pakalbėjo, ir L. G. pasiūlė visiems pasivažinėti. Važinėjo po įvairias (duomenys neskelbtini) vietas. Po to pradėjo tartis dėl Naujųjų metų šventimo. L. G. buvo ne kartą siūlęs Naujuosius Metus švęsti jo sodyboje. Galiausiai nusprendė dar tą patį vakarą nuvažiuoti iki sodybos, ją aptvarkyti, pašildyti patalpas, kad kitą dieną nereikėtų gaišti laiko. Ta sodyba yra (duomenys neskelbtini) rajone. D. Š. buvo nelabai patenkintas, nes jam kitą dieną anksti į darbą reikėjo. Važiavo link (duomenys neskelbtini), lyg pro (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Važiuojant (duomenys neskelbtini), kažkodėl L. G. pristabdė, o tada pajuto smūgį į automobilio galą. Smūgis nebuvo stiprus. Tada L. sustabdė automobilį, įsijungė avarinį ir išlipo pasižiūrėti kas ten nutiko. Pats su D. liko sėdėti automobilyje. Maždaug po 1- 2 min. išgirdo, kad lauke L. su kažkokiu vyriškiu barasi. Po kurio laiko ir pats išlipo. Pamatė, kad kito automobilio vairuotojas D. (D. K.), būdamas prie savo automobilio vairuotojo pusės ar sėdėdamas, rėkė ant L. G.. D. pažinojo iš matymo, buvo kelis kartus matęs, kalbėjosi dėl automobilio detalių, kitą kartą kalbėjo apie L. G. vairuotojo S. užpuolimą, dėl ko pradėtas ikiteisminis tyrimas. L. G. ir D. K. šūkavo vienas ant kito, koliojosi, bet nežino dėl ko. Pats tuo metu apžiūrinėjo abu automobilius. Paskui L. G. ir D. K. susikibo, pradėjo griaut vienas kitą. Pamatęs, kad gali prasidėt muštynės, pradėjo juos skirti. Išskyrė juos rankomis atstumdamas vieną nuo kito, tada L. nuėjo prie savo automobilio ir kvietė policiją, o D. irgi vaikščiojo prie savo automobilio. Pats sugrįžo prie L. G. automobilio, rūkė cigaretes. D. Š., sėdėdamas automobilyje, klausinėjo kas čia vyksta. Nematė, kad D. Š. būtų išlipęs iš automobilio. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, kurie juos visus tris sulaikė, o D. K. išvežė greitoji medicinos pagalba. Nematė kas, kada ir kokiomis aplinkybėmis sužalojo D. K. (5 t., b. l. 120-121).

Papildomai apklaustas įtariamuoju 2022-08-17 N. N. papildė anksčiau duotus parodymus. Parodė kad bevažinėjant po (duomenys neskelbtini) suskambo L. G. telefonas. Nežino kas skambino, tačiau L. G. staiga apsuko automobilį ir pradėjo važiuoti dideliu greičiu. Tada klausė kas nutiko. Į tai L. G. atsakė, kad seniai norėjo jį pagauti. Parodė, kad yra girdėjęs L. G. pasakojimus apie užpultą jo darbuotoją (G. S.) dėl to atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas, D. K. buvo įtariamasis. Dėl to suprato, kad L. G. tuo skambučiu gavo informaciją kur šiuo metu yra D. K. ir važiavo link tos vietos. Važiuojant ties (duomenys neskelbtini), pajuto smūgį į automobilio galą. Smūgis nebuvo stiprus, nelabai jautėsi. Po smūgio L. G. staigia sustabdė automobilį ir iššoko iš automobilio. Jis nesupratęs kas įvyko, kodėl taip staigiai L. iššoko iš mašinos, atsigręžė atgal, per galinį automobilio stiklą pamatė, kaip L. pribėgo prie atsitrenkusio automobilio „Ford Focus“, atidarė vairuotojo dureles, bandė vairuotoją (D. K.) ištempti iš automobilio, matė kaip L. buvo įlindęs į jo automobilį iki pusės ir ten kažkas tarp jų vyko, kas ten vyko jam sunku buvo matyti. Tada ir pats išlipo iš automobilio ir nuėjo pažiūrėti kas vyksta. Jam priėjus prie jų, pamatė, kad D. (automobilio „Ford Focus“ vairuotojas D. K.) rankomis ir kojomis buvo ant žemės, tuo metu L. jam smūgiavo kumščiais, sakė L. G. kad „gana jau, baik“, matė, kad D. K. bandė stotis nuo žemės, bet L. į jo žodžius nereagavo. Tada atitraukė L. G. nuo D. K., laikė jį rankomis apglėbęs, bandė išvengti konflikto. Betraukiant L. G., šis dar spėjo D. K. įspirti į kažkurią kūno vietą kelis kartus. L. G. plūdosi „tu kūrva, gaidy naglas užpuldinėti mano darbuotojus, su dujomis pūsti, toks tu ir bachūras“. D. K. atsikirsdamas taip pat rėkė. Po to L. G. nuėjo prie savo automobilio ir skambino policijai. D. Š. visą laiką sėdėjo automobilyje, išskyrus vieną momentą, Kai jis D. išlipo iš automobilio tik parūkyti. Kai L. G. baigė kalbėti su policija, D. jam pradėjo sakyti, kad „tai koks tu bachūras, einam prasimesim vienas ant vieno ir be draugelių“. Po to pamatė, kad L. susikibo su D., jie muistėsi, bandė pargriauti vienas kitą, matė kaip L. bandė kišti koją jam per kojas, tačiau jam nepavyko, jie nei vienas neparkrito. Pradėjo eiti link jų tikslu vėl juos išskirti, tačiau jam dar nepriėjus, pamatė kaip L. panaudojus daugiau jėgos pavyko pargriauti D. ant žemės, tiksliau parkrito jie abu, nes L. vertė D. per savo šoną (matė, kad šį kartą D. parkrito ant asfalto labai stipriai, nes jeigu neklysta L. netgi užgriuvo ant jo savo svoriu). D. pargriuvo veidu į asfaltą, o L. buvo suklupęs ant kelių šalia jo. D. bandė atsiversti. Pats, pribėgęs prie L., atitraukė jį, sakė, kad „ką jūs čia darot, juk jau policija atvažiuoja, kiek galima“. L. G. dar bandė veržtis prie D. K., jie abu koliojosi vienas ant kito, tada priėjo prie D. ir rankomis jį vedė link jo automobilio, kad jie daugiau nebesusikibtų. D. nebuvo atsisukęs į jį veidu, todėl ant jo veido sužalojimų nematė. Einant pasakė, kad pasiimtų savo striukę nuo žemės, kurią buvo numetęs ant asfalto. Neužilgo atvyko ir policijos pareigūnai, kurie pasiaiškinę aplinkybes, juos visus tris, t. y. jį patį, L. G. ir D. Š., sulaikė. Tą dieną narkotinių medžiagų nevartojo, buvo išgėręs du buteliukus alaus. Paaiškino, kad jo parodymai pasikeitė todėl, kad L. G., kadangi turi bėdų, nuo pat įvykio dienos bandė jį įkalbinti, kad viską apsiimtų. Taip pat ir D. Š. prašė duoti jam palankius parodymus negu, kad buvo ištiesų.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis N. N. parodė, kad tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir prašo vadovautis paskutiniais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Nurodė, kad kiek atsimena, tai į galvą ir į veido sritį nukentėjusiajam jis nesmūgiavo. Pripažįsta, kad įspyrė ir sudavė D. K. kelis smūgius į įvairias kūno vietas, tačiau sprendžia, kad jo suduoti smūgiai negalėjo sulaužyti nukentėjusio kaukolės. Negali paaiškinti aplinkybės, kokiu būdu jo bato pėdsakas atsirado ant nukentėjusio galvos. Tvirtina, kad iš automobilio pirmas išlipęs L. G. ir pribėgęs prie nukentėjusiojo ir jis pirmas sudavė smūgius jam į galvą. Jis iš automobilio išlipo tik todėl, kad L. G. buvo jo draugas. Mano, kad L. G. nukentėjusiajam sumokėjo pinigus, todėl tik jis vienas liko kaltu dėl įvykio. Nežino, kodėl L. G. nurodo, kad nemušė D. K. ir visą kaltę suverčia tik jam. Jau nuo ikiteisminio tyrimo metu pradžios L. G. prašė, kad jis prisiimtų kaltę dėl įvykio. Pradžiai jis sutiko prisiimti kaltę, tačiau vėliau pakeitė poziciją, nes dėl sunkaus sužalojimo nėra kaltas. Gailisi dėl savo elgesio.

Nors kaltinamasis N. N. kaltu prisipažino tik dalinai, tačiau jo kaltė pilnai įrodyta šiais įrodymais:

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 253 straipsniu, 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu balsu perskaitė nukentėjusiojo D. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis nurodė, kad 2021-12-30, apie 23.00 val., vienas važiavo (duomenys neskelbtini) gatve automobiliu „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastebėjo, kaip jį seka automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jei neklysta, minėtame automobilyje sėdėjo 4 asmenys. Važiuojant apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini) pusėn, (duomenys neskelbtini) gatve, jį aplenkė minėtas automobilis „BMW“, kuris persirikiavęs į jo važiavimo kryptį, staigiai paspaudė stabdžius. Teigė, kad išsigando ir pradėjo savo automobilį stabdyti, dėl slidžios kelio dangos sustoti nepavyko ir atsitrenkė į automobilio „BMW“ galą. Pamatęs automobilio valstybinius numerius, suprato, kad tai tas pats automobilis, kuris jį sekė. Iš automobilio „BMW“ išlipo 3 ar 4 asmenys, tiksliai negali pasakyti, atpažino du asmenis, tai L. G. ir N. N., kitų nepažino. Šie asmenys priėjo tik pradėjus daryti automobilio dureles. Tada N. N. truktelėjo dureles, o pats kairę koją ir kairę ranką į lauką. Tuo metu gavo vieną smūgį į galvos kairę pusę, smūgiavo jam nepažįstamas vaikinas. Pradėjo rėkti ant jų- „ką čia debilai darot“, po ko tas pats nepažįstamas vaikinas patraukė jį už rankos, kad visiškai išliptų iš automobilio. Tik ištrauktas iš automobilio vėl pajuto smūgį iš kojos virš kaktos, nuo smūgio suklupo ant kelių ir rankomis atsirėmė į žemę, o galvą nuleido žemyn. Po to gavo dar vieną smūgį iš kažko labai kieto į kaktą, nuo to smūgio prarado trumpai sąmonę. Nematė kas sudavė ir kuo tą smūgį, nes buvo nuleidęs akis į žemę. Vėliau pajuto gal 7 smūgius iš kojų į galvos sritį, smūgiavo jau visi vaikinai, po ko L. G. jam pasakė: „bus tau ko mano vairuotoją pulti“. Šiuos jo žodžius suprato kaip kerštą iš kitos bylos, kurioje nukentėjusiuoju yra G. S.. Gulėdamas ant žemės girdėjo, kaip L. skambino „112“, ir kalbėjo dėl autoįvykio, kad jis atsimušė į jo automobilį. Po to atsistojo ant kojų, nusiėmė striukę, pasidėjo ant automobilio stogo ir pasakė L. G.: „ką jūs čia mane trise galite mušti, einame vienas ant vieno“. L. G. atsakė „gerai“, tada pribėgo ir įspyrė į jam pilvo sritį. Paskui susigrūmė, parkrito ant žemės, po ko juos pradėjo skirti N. N. ir kitas nepažįstamas asmuo, sakydami, kad atvažiuoja mentai. Jiems išsiskyrus, nuėjo į savo automobilį ir atsisėdęs laukė policijos. Užpuolikai stovėjo prie savo automobilio „BMW“. Parodė, kad sėdėdamas savo automobilyje pajuto galvos skausmus, pradėjo tinti galva. Atvykus policijos pareigūnai, išlipo iš automobilio ir visi aiškinosi įvykio aplinkybes. Stovint prie policijos pareigūnų pajuto, kad pradėjo iš nosies bėgti kraujas. Tada jam buvo iškviesta greitoji pagalba. Atvykusi greitoji pagalba jį išvežė į Kauno klinikas. Po apžiūros buvo paguldytas į ligoninę, kur jam bus atliekama kaktos operaciją. Mano, kad buvo užpultas dėl keršto. Prašo jį pripažinti nukentėjusiuoju bei išduoti užduotį kreiptis pas teismo medikus. Kokia šiuo metu padaryta jam žala negali pasakyti, tai padarys vėliau (1 t., b. l. 95–96).

Papildomai apklaustas 2022-01-05 nukentėjusysis D. K. parodė, kad 2021-12-30, apie 16 val., grįžo į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini), kur poilsiavo kelias dienas. (duomenys neskelbtini) buvo ir kartu į (duomenys neskelbtini) grįžo su draugais- M. R. ir L. B.. Po to važinėjo asmeniniais reikalais. Tuo metu neturėjo jokių sužalojimų, jo automobilis nebuvo apgadintas. Vėliau važiavo link savo namų, esančių (duomenys neskelbtini) rajone. Maždaug ties (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad paskui jį važiuoja kitas automobilis. Pradžioje į tai nekreipė dėmesio- tik jį nervavo tai, kad labai akinančiai švietė to automobilio žibintai. Važiavo apie 60 km/h greičiu, nes buvo naktis, nebuvo kitų automobilių. Ties (duomenys neskelbtini) gatve kilo įtarimas, kad tas automobilis vis važiuoja paskui jį, neatsilikdamas ir neaplenkdamas jo. Pradžioje nematė automobilio markės ir valstybinių numerio ženklų. Jam važiuojant (duomenys neskelbtini) gyvenviete, jos gale, (duomenys neskelbtini) gatvėje, staiga tas automobilis jį aplenkė ir staigiai persirikiavo priešais jį, o tada pamatė valstybinį numerį (duomenys neskelbtini). Tada suprato, kad L. G. persekioja jį automobiliu „BMW“. Pastarasis persirikiavęs iškart staigiai pradėjo stabdyti. Pats tuo metu važiavo apie 60 km/h greičiu, tačiau kelio danga buvo slidi, dėl to nespėjo sustabdyti savo automobilio, todėl atsitrenkė į automobilio „BMW“ galą. Susidūrimo metu jo važiavimo greitis buvo apie 20 km/h, o automobilis „BMW“ irgi turbūt panašiu greičiu važiavo, nes smūgis buvo silpnas. Po susidūrimo atsisegė saugos diržą ir pamatė, kad iš automobilio „BMW“ išlipa 3 vaikinai, kurių du pažinojo, t. y. L. G. ir N. N.. Kito vaikino nepažinojo, matė pirmą kartą. Jam atidarius dureles, lipant iš automobilio, staiga pajuto smūgį į kairę ausį, galvos srityje. Mano, kad dešinės rankos kumščiu jam sudavė tas nepažįstamas vaikinas. Po to, kažkuris vaikinas sugriebė jį už kairės rankos ir ištempė iš automobilio. Tik ištempus iš mašinos pamatė, kad kažkokiu juodu daiktu jam sudavė į kaktos sritį. Kuris iš vaikinų jam tiksliai sudavė nežino, bet lyg L. G.. Gali pasakyti, kad tas smūgis į kaktą buvo suduotas tikrai ne koja. Tas daiktas buvo kietas. Nuo smūgio apsvaigo galva, aptemo akyse, kelioms sekundėms neteko sąmonės. Kai atsipeikėjo - tai pajuto, kad kojomis spardoma jo galva. Tie vaikinai jam spardė tik galvą, nebuvo spyrių, smūgių į kitas kūno vietas. Viso spyrių buvo apie 5- 6. Kojomis spyrė jam visi trys vaikinai. Mušimo, spardymo metu negulėjo ant žemės, o stovėjo keturiomis, t. y. delnais ir keliais atsirėmęs į žemę. Gatvėje buvo tamsu, nebuvo gatvės apšvietimo, taip pat nebuvo ir jokių aplinkinių, pašalinių žmonių. To įvykio niekas nematė. Ant jo kaktos yra dar ir dabar likusi žymė, atrodanti kaip bato pėdsakas, tačiau tai tikrai ne žymė nuo bato. Tai yra kaktos lūžio fragmentas. Policijos pareigūnai fotografavo jo kaktą manydami, kad tai bato pėdsakas, fragmentas, tačiau jie suklydo. Spardomas pajuto, kad trūksta oro, tada sušuko „oro trūksta, užlenksit mane“. Kai nustojo jį spardyti, jis atsigavo, atsistojo ir pamatė, kad L. stovi maždaug 2 metrų atstumu nuo jo, o N. prie automobilio „BMW“, o tas kitas sėdėjo automobilio viduje ant galinės sėdynės kairėje pusėje. Tada įlipo į savo automobilio, užgesino variklį. Girdėjo kaip L. G. skambino policijai ir melavo, kad neva jis į jį atsitrenkė, kažką jiems nori padaryti, ketina muštis. Visko tiksliai nepamena, nes buvo šoke ir patyręs sužalojimus. Po to jam buvo nustatyti kaukolės kaulų lūžiai, galvos, smegenų sutrenkimai, 2022-01-11 buvo atliekama kaktos atstatymo operacija. Suprato, kad šis užpuolimas buvo L. G. kerštas už spalio mėnesio įvykį. 2021 m. spalio mėnesį su draugais kažką šventė ir pritrūko alkoholio. Tada „Messenger“ programa draugas D. V. parašė žinutę L. G., nes žinojo, kad jis prekiauja alkoholiu. Iki tol L. G. ir jo draugų nepažinojo. L. važinėja automobiliu BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pats L. G. nevežioja alkoholio, jis turi savo vairuotojus ir dirba keliais automobiliais. Tą vakarą G. S.atvežė jiems degtinės „Absolut“, 1 litro talpos. Nepažinojo G. S., bet kaip suprato, tai jį žinojo D. Begeriant atvežtą alkoholį, pastebėjo, kad degtinės butelis su lenkiška etikete, po to jam buvo labai bloga, dvi paras vėmė ir suprato, kad ta degtinė buvo nekokybiška. Tuo metu žiniasklaidoj buvo skelbiama, kad nuo alkoholio (duomenys neskelbtini) apsinuodijo ir mirė keli žmonės. Tada pagalvojo, kad gal ir jam pardavė to blogo alkoholio, todėl norėjo pasikalbėti su L. ar G. 2021-10-03, apie 20 val., nuvažiavo ir sėdėdamas savo draugės automobilyje „BMW“ laukė kažkurio iš jų atvažiuojančio prie garažo, kurima galimai laiko alkoholį. Pralaukė 8- 9 valandas. Tada apie 4:30 val. ryto pamatė, kad atvažiavo automobilis „VW Touran“ ir iš jo išlipo G. S., kuris įėjo į garažą. Tada nusekė paskui jį. G. S. pamatė, pradėjo šaukti „kokį šūdą jūs čia stumdot“. Prieš tai turėjo informacijos, kad jie gali būti ginkluoti, todėl ir pats turėjo dujų balionėlį. G., pamatęs jį, rankomis padarė staigius judesius ir pagalvojo, kad tuoj puls, todėl papurškė G. S. į veidą dujų. G. pabėgo. Tada jis buvo piktas dėl savo apsinuodijimo ir norėjo su jais pasiaiškinti. Kai G. pabėgo- tai garaže pamatė pinigus ir juos pasiėmė. Ten buvo 794 eurų. Neužilgo pamatė, kad L. G. įdėjo skelbimą į „Facebook“ tinklalapį su jo draugės automobilio foto. Skelbime nurodė, kad ieško automobilio savininko. Skelbimo komentaruose buvo nurodyta melaginga informacija, t. y. neva kažkas atėmė telefonus, cigaretes, pinigus- 2500 Eur, tam, kuris suteiks informaciją apie to automobilio savininką, pažadėjo atsilyginti. Tada pats susikūrė kitą „Facebook“ anketą ir parašė L. G., kad žino kas juos užpuolė. Susirašinėjo „Messenger“ ir sutarė, kad gaus 1000 Eur už informaciją. Su L. susitikti paprašė pažįstamo pravarde „(duomenys neskelbtini)“, kitų duomenų nežino. L., susitikęs su L. G., pasakė jo (D. K.) duomenis ir pasiėmė pinigus. Tuo metu žinojo, kad L. G. kreipėsi į policiją dėl pinigų vagystės ir D. S. užpuolimo. 2021-10-11 nuėjo į policijos komisariatą (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad nori prisipažinti nusikaltimo padarymu. Tada nukreipė jį pas tyrimą atliekančią tyrėją. Buvo atlikta jo apklausa, įteiktas įtarimas ir kiti veiksmai. Vėliau su L. dar susirašė, paskui susitiko ir sutarė, kad bylą nutrauks susitaikius. Tačiau maždaug po mėnesio, t. y. 2021 m. gruodžio mėn. L. G. į jo netikrą facebook paskyrą pradėjo rašyti grasinančias žinutes, kad padegs jo automobilį ir pan. Tada suprato, kad taikiai užbaigti proceso nepavyks. Todėl mano, kad tas 2021-12-30 eismo įvykis ir sumušimas, tai L. G. kerštas už įvykį su G. S. ir tai, kad už informaciją pasiėmė 1000 Eur (1 t., b. l. 97-100).

2022-02-24 nukentėjusysis D. K. papildomos apklausos metu parodė, kad 2022-01-26, apie 19.45 val., prekybos centro (duomenys neskelbtini) aikštelėje buvo susitikęs su L. G., kuris siūlė išspręsti visas jų problemas. L. G. pasiūlė jam apklausos metu pasakyti kažkokią nesąmonę, t. y. kad jį (nukentėjusįjį) kažkas sumušė arba kad jis pats galva trenkėsi į žemę ir panašiai. Tvirtino, kad neturi tikslo pasipelnyti, kadangi jokie pinigai neatpirks to, kokia žala padaryta jo sveikatai. Taip pat supranta, kad jei pakeistų parodymus, apklausos metu meluotų, tai jam pačiam kiltų baudžiamoji atsakomybė už melagingų parodymų davimą. Tikrai nesiruošia meluoti, tačiau nesijaučia saugus, bijo L. G. ar N. N. keršto. Be to, per programėlę „Messenger“ parašė ir N. N., kuris taip pat bandė jį įkalbėti, kad reikia viską čia „užglaistyti“ ir susitikti. Dar kartą su jais buvo susitikęs 2022-02-21, apie 18.30 val., prie paštomato, netoli (duomenys neskelbtini). Susitikime buvo N. N., L. G. ir G. S.. Susitikimo metu kalbėjo apie kitą ikiteisminį tyrimą, kur jis pats įtariamasis, o S. nukentėjęs, aptarė susitaikymo galimybes, o paskui jie vėl pradėjo jo klausinėti ar jis yra davęs parodymus dėl sumušimo, vėl prašė jo pakeisti parodymus. Tačiau pokalbio nebaigė ir visi išsivažinėjo (1 t., b. l. 101–102).

Papildomai apklaustas 2022-05-17 nukentėjusysis D. K. parodė, kad D. Š. tikrai stovėjo prie jo automobilio kartu su L. G. ir N. N., tačiau nėra įsitikinęs, kad D. Š. sudavė jam pirmą smūgį į kairę galvos pusę. Nenori apkaltinti žmogaus, dėl to D. Š. neturi pretenzijų. Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, ką galėjo sukelti D. Š. suduotas smūgis, atsisako rašyti pareiškimą. Tačiau dėl L. G. ir N. N. veiksmų, kuriais jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, todėl turi pretenzijų. Civilinio ieškinio šiuo metu nereiškia (1 t., b. l. 148–149).

Papildomai apklaustas 2022-11-28 nukentėjusysis D. K. parodė, kad savo duotus parodymus ankstesnėse savo apklausose jis pamena, juos tvirtina, tačiau nori papildyti, kad prisiminė svarbių aplinkybių kas vyko prieš jo sumušimą ir kas po to. Patikslino, kad po susidūrimo jam bandant atidaryti savo automobilio dureles, pajuto, kad už jų jau sugriebė ir jas bando atidaryti N. N.. Durelėms atsidarius, tiesiai prieš save, prie atidarytų automobilio durelių pamatė stovintį N. N., šalia jo, arčiau automobilio priekio, kažkur prie kairės pusės sparno, stovėjo L. G.. Gali būti, kad prie kairės pusės galinių keleivio durelių lyg stovėjo dar kažkas, galbūt D. Š., tačiau nespėjo pamatyti. Viskas truko sekundėmis Atidarius jo automobilio dureles, gavo pirmąjį smūgį į kairės pusės skruostą, kuris iš minėtų vaikinų jį sudavė tiksliai nematė, kaip jau ir minėjo viskas vyko staiga, netikėtai, buvo prieblanda. Nuo šio smūgio jis parkrito ant žemės, rankomis ir keliais klūpėjo ant žemės. Kadangi nuo pirmojo smūgio į galvą, jis pajuto skausmą galvoje, todėl viena ranka susiėmė už galvos ir laikėsi užsidengęs, nieko aplinkui nematė. Lygtais pamena, kad kažkuris sugriebė už rankos ir patempė, tačiau nežymiai. Toliau sekė smūgis į galvą, tačiau ne koja ir ne ranka, jautė kietą daiktą, šis smūgis ir buvo pats stipriausias. Nuo šio smūgio jam apsvaigo galva ir pradėjo temti akyse, nesiorentavo. Viso spyrių, be šių pirminių dar buvo apie 3- 4. Visi smūgiai buvo į galvos sritį, kitos kūno vietos nenukentėjo. Toliau viskas vyko kaip ir pasakojo ankstesnėse apklausose. Šiuo metu prisiminė prieš tai buvusius įvykius su šiais asmenimis. Prieš šį jo sumušimą su N. N. taip pat turėjo konfliktą. 2021 m. gruodžio mėnesį svečiavosi pas draugą (duomenys neskelbtini). Tuo metu jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl L. G. vairuotojo G. S.. Norėjo dėl to pasiaiškinti, todėl sugalvojo vėl užsisakyti alkoholio iš L. G., nes manė, kad alkoholį atveš S. Tačiau alkoholį atvežė N. N., kurį matė pirmą kartą. Su juo, automobilyje, priekyje sėdėjo mergina, matėsi, kad ji laukiasi vaikelio. Suprato, kad tai N. N. mergina. Atvykus N. N., priėjo kartu su draugais ir pradėjo klausinėti kur yra G. S.. Buvo apgirtęs, todėl nepamena ką kalbėjo, bet matė, kad N. mergina, kuri sėdėjo šalia jo, buvo išsigandusi, „perbalusi“. Be to, pažįstamas M. R. sugriebė N. už kaklo, prispaudė jį prie sėdynės ir pasakė, kad dingtų iš čia. Pats dar šuktelėjo, kad perduotų linkėjimus L. G.. Tuo jų konfliktas baigėsi, N. išvažiavo. Mano, kad ir šis įvykis taip pat gali būti motyvas prieš jį kerštauti. Be to, po sumušimo, 2022 m. balandžio mėnesį, pas jį į darbą atvyko N. N., kuris bandė apsimesti jo draugu, bandė išgauti kuo daugiau informacijos apie įvykio detales. N. N. sakė, kad supranta jį kaip žmogus, nes pats turi mažą vaiką, kad nori kuo mažiau problemų ir t. t. Suprato, kad N. N. tikrai įvykio metu jį mušė, nes kalbėdamas jautėsi kaltas, vis kartojo „sorry taip gavosi“. Tada pradėjo klausti tai ką darom, kaip čia užglaistyti viską, kad kuo mažiau nukentėti. Pradėjo siūlyti, kad reikia kažkaip išsukti jį ir visą kaltę suversti L. G., pasakydamas, kad „Jūs vis tiek tarpusavyje su L. kariaujat“, tai sakydamas turėjo omenyje tyrimą dėl G. S.. Dar bandė jam siūlyti pinigus, tačiau neėmė, norėdamas jį nuraminti pasakė, kad nepergyventų. Tuo baigėsi jų susitikimas. Apgalvojęs visas aplinkybes, mano, kad jam smūgius į galvą sudavė N. N., nes jis stovėjo arčiausiai, be to turėjo motyvą. Abejoja, kad L. G. galėjo jam suduoti smūgius įvykio metu, nes jis stovėjo toliau nei N. N. ir už atidarytų vairuotojo pusės durelių (1 t., b. l. 154–156).

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis D. K. parodė, kad tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir prašo vadovautis paskutiniais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais parodymais. Sprendžia, kad jį sužalojo N. N..

2022-05-17 akistatos su D. Š. metu nukentėjusysis D. K. parodė, kad D. Š. stovėjo kartu su L. G. ir N. N., tačiau dėl patirtos galvos traumos viską pamena kaip per miglą, todėl jam tik atrodo, kad D. Š. trenkė pirmą smūgį. Akistatos metu D. Š. neigė vartojęs smurtą prieš D. K. (2 t., b. l. 69–71).

2023-02-01 akistatos su L. G. metu nukentėjusysis D. K., be kita ko, parodė, kad minimo įvykio metu priešais save pamatė N. N., o už atidarytų automobilio vairuotojo durelių L. G.. Taip pat matė dar vieną asmenį (D. Š.). Atidarius automobilio dureles, gavo pirmąjį smūgį į kairės pusės skruostą, bet nematė kuris iš minėtų vaikinų sudavė. Mano, kad tą smūgį sudavė N. N., kadangi stovėjo arčiausiai. Nuo šio smūgio parkrito ant žemės, rankomis ir keliais klūpėjo ant žemės. Kadangi nuo pirmojo smūgio į galvą, pajuto skausmą galvoje, todėl viena ranka susiėmė už galvos ir laikėsi užsidengęs, nieko aplinkui nematė. Toliau sekė dar keli smūgiai į galvos sritį, į kitas kūno vietas smūgių nebuvo. Smūgių buvo gal 3- 4. Pasibaigus šiems smūgiams, atsistojo ir, kadangi pagalvojo, kad smūgius sudavė L. G., todėl pradėjo ant jo šaukti, keiktis, spyrė jam į pilvo sritį ir susigrūmė. Po to kažkuris N. arba D. išskyrė. Tada L. pradėjo skambinti policijai.

L. G. akistatos metu parodė, kad N. N. mušė kitos mašinos vairuotoją, t. y. D. K.. Todėl pribėgo ir nustūmė N. N. nuo D. K.. Tada skambino policijai. Kol skambino, D. provokavo, bandė žodžiais iššaukti konfliktą, vėliau jis nusirengė striukę ir spyrė jam (L. G.) į pilvo sritį, po ko abu susigrūmė. Tada priėjo N. N. ir juos išskyrė (6 t., b. l. 10–13).

Liudytojas D. Š. parodė, kad N. N. yra jo draugas, o nukentėjusiojo D. K. jis nepažįsta. Tą dieną jis buvo pas N. namuose, kai atvažiavo ir pasikvietė pasivažinėti L. G.. Važiuojant link (duomenys neskelbtini) L. G. kažkas paskambino ir tada prasidėjo gaudynės, kurių metu D. K. automobilis atsitrenkė į jų automobilį. Tada L. G. pirmas išlipo iš automobilio ir pradėjo aiškintis, konfliktuoti ir muštis su D. K.. Po kurio laiko iš automobilio išlipo ir prie konfliktuojančių nuėjo ir N. N.. Jis pats iš automobilio išlipęs nebuvo ir konfliktą stebėjo per galinį vaizdo veidrodėlį. Matė, kaip L. G. susimušė su D. K.. Iš automobilio išlipęs N. N. bandė juos išskirti. Matė, kaip L. G. sudavė kelis smūgius D. K., tačiau nematė, kad D. K. būtų mušęs N. N.. Sprendžia, kad konfliktas kilo dėl L. G. kaltės. D. K. vėliau jam pasakojo, kad su L. G. jie turi konfliktą, todėl suprato, kad L. G. iniciatyva viskas nutiko.

Prieš tai apklaustas įtariamuoju D. Š. neigė smurtavęs prieš D. K. (2 t., b. l. 54–56, 65–66).

2022-07-04 prokuroro nutarimu nutraukta dalis ikiteisminio tyrimo įtariamojo D. Š. atžvilgiu (2 t., b. l. 72–75).

Liudytojas L. G. parodė, kad 2021 m. gruodžio 30 d., apie 22.00 val., jam paskambino N. N., kuris pasiūlė pasivažinėti. N. N. buvo su draugu D. Š.. Visi važinėjosi po (duomenys neskelbtini). Po to pasiūlė visiems nuvykti į jo kaimo turizmo sodybą (duomenys neskelbtini). Važiuojant pro (duomenys neskelbtini), į automobilio galą pajuto smūgį į galinę automobilio dalį. Sustojus N. N. išlipo iš automobilio ir pradėjo šaukti „kas čia per pyderas“, girdėjo, kad lauke N. N. koliojasi su kitos mašinos vairuotoju D. K.. Per galinį vaizdo veidrodėlį pamatė, kaip N. N. rankos kumščiu trenkė D. tiesiai į kaktą. Tada ir pats išlipo iš automobilio. Tuo metu D. K. jau gulėjo ant asfalto, prie savo automobilio susirietęs ir užsidengęs galvą, o N. N.spyrė 2 ar 3 kartus D. K. į galvos sritį, po to abejomis kojomis užšoko ant gulinčio D. K. ir 2 ar 3 kartus šokinėjo ant jo. Tuomet pribėgo ir nustūmė N. N. nuo D. K.. Pats paskambino policijai. Tada D. K. pradėjo šaukti, koliotis „ką jūs čia trise, o aš vienas“, ir priėjęs spyrė jam į pilvą. Po smūgio suklupo ant žemės, atsistojo, tada susigrūmė su D. K.. Atvykę policijos pareigūnai pristatė juos į komisariatą.

2022-10-14 L. G. patvirtino savo parodymus akistatos su N. N. metu (5 t., b. l. 12–18).

2023-02-21 prokuroro nutarimu nutraukta dalis ikiteisminio tyrimo įtariamojo L. G. atžvilgiu (6 t., b. l. 17–22).

2022-01-05- 2022-02-17 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. K. konstatuota poodinės kraujosruvos kaktoje, dešinės akies vokuose, kairės ausies kaušelyje, pakaušio kairėje, kaktikaulio skeveldrinis įspaustinis lūžis, dešinės akiduobės viršutinės sienelės lūžis (kaukolės pamato priekinės duobės). Poodinė kraujosruva kaktoje, kaktikaulio skeveldrinis įspaustinis lūžis, dešinės akiduobės viršutinės sienelės lūžis padaryti kietu buku riboto paviršiaus daiktu, kuo galėjo būti koja apauta batu. Į tai nurodo poodinės kraujosruvos pobūdis. Poodinės kraujosruvos pakaušyje, kairėje ausyje padarytos kietu buku daiktu, kuo galėjo būti ranka, koja ar panašiai. Poodinė kraujosruva dešinės vokuose galėjo susidaryti užtekėjus kraujui iš lūžio vietos. Sužalojimai padaryti ne mažiau trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodomu laiku, t. y. 2021-12-30. Sužalojimas dėl įspaustinio skeveldrinio kaktikaulio lūžio, dešinės akiduobės viršutinės sienelės lūžio vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktas) (2 t., b. l. 1–5).

2022-04-20 specialistė S. B. parodė, kad sužalojimai nukentėjusiajam atitinkantys sunkų sveikatos sutrikdymą padaryti 1-o ar daugiau trauminių poveikių į kaktos sritį metu. Trauminiu poveikiu į kaktos sritį buvo padaryta poodinė kraujosruva kaktoje, kaktikaulio skeveldrinis įspaustinis lūžis, dešinės akiduobės viršutinės sienelės lūžis (kaukolės pamato priekinės duobės). Poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose galėjo susidaryti užtekėjus kraujui iš lūžio vietos. Poodinė kraujosruva kairės ausies kaušelyje padaryta antruoju trauminiu poveikiu, trečiuoju trauminiu poveikiu padaryta poodinė kraujosruva pakaušio kairėje. Šios poodinės kraujosruvos vertinant atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimų padarymo seka galėjo būti ir kita, nėra medicininių duomenų sužalojimų eiliškumui nustatyti. Trauminių poveikių galėjo būti ir daugiau, tik jie nėra užsifiksavę sužalojimo pavidalu. Ne kiekvienas trauminis poveikis palieka sužalojimą (2 t., b. l. 9–10).

Iš liudytojo, Kauno miesto GMP skubios pagalbos specialisto, D. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2021-12-31, apie 00.25 val., iš dispečerinės gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) gatvėje, įvyko eismo įvykis ir reikalinga medikų pagalba. Atvykus įsivertino aplinką ir pagal automobilių sugadinimus, jų padėtis buvo akivaizdu, kad susidūrimas nestiprus. Pastebėjo, kad automobilio „Ford“ vairuotojo galva deformuota ir yra nubrozdinimas. Tada vairuotoją D. K. nusivedė į GMP automobilį apžiūrai, pamatė, kad sužalojimai švieži, akivaizdžiai matėsi šviežias kraujas kaktos srityje. Kakta buvo įdubus ir matėsi ryškus raudonas nubrozdinimas su kapiliariniu kraujavimu- iškart įtarė lūžį. Tada dar pamatė, kad kairėje galvos pusėje yra gumbas, patinimas ir iš nosies nestipriai tekėjo kraujas. Paklausus ar jis buvo be sąmonės, vairuotojas patvirtino, kad buvo po smūgio į galvos sritį, papasakojo, jog automobilio „BMW“ vairuotojas ir keleivis išsitempė iš automobilio ir sumušė. Kadangi buvo pranešimas dėl autoįvykio, todėl perklausė ar nesusižalojo eismo įvykio metu. D. K. atsakė, kad eismo įvykio metu susidūrimas buvo visiškai nestiprus ir jokių sužalojimų tuo metu nepatyrė. Tada pats nuėjo apsižiūrėti nukentėjusiojo automobilio ir, įvertinęs automobilio išorę bei vidų, suprato, kad pacientas nemeluoja ir tokių sužalojimų eismo įvykio metu jis patirti negalėjo. Akivaizdžiai matėsi, kad vairas daug žemiau nei jo galva, todėl smūgio metu nukentėjusysis negalėjo trenktis kakta į vairą ir patirti tokius sužalojimus. Pagal paciento būklę buvo akivaizdu, kad sužalojimus jis patyrė keliolika minučių iki jiems atvykstant, t. y. tikrai tai negalėjo būti anksčiau, kelių valandų laikotarpyje. Po paciento apžiūros jis buvo transportuojamas į LSMUL Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių. Transportuojant paciento būklė keitėsi, prastėjo, jį pradėjo pykinti, vemti. Tai dar kartą patvirtino, kad jis patyrė rimtus sužalojimus, nemelavo, kad buvo be sąmonės. Pacientas pasakojo, kad tie vaikinai jam keršijo už kažkokį įvykį, kuris tiriamas policijoje. Jis tikino, kad automobilio "BMW" vairuotojas jį aplenkė ir staigiai stabdydamas "užkišo", todėl susidūrimo negalėjo išvengti. Pacientas akivaizdžiai atrodė blaivus, jokio alkoholio kvapo nesijautė, orientavosi aplinkoj, į klausimus atsakė prasmingai, buvo orientuotas, buvo ramus (2 t., b. l. 26–27).

2022-02-03 kitų objektų apžiūros protokolu, atlikta DVD kompaktinės plokštelės, kurioje bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius kartu su raštu Nr. 41D(K)-68 pateikė skambučio garso įrašą, pavadinimu „2021_12_30_23-54-49_37063095694.mp3“, apžiūra, iš kurio matyti, jog L. G. praneša apie autoįvykį (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 92–94).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuoti policijos pareigūnų ir L. G. bei D. Š. pokalbiai dėl autoįvykio ir sužalojimo aplinkybių. Taip pat pareigūnai apžiūrinėja automobilius, kelkraštį, paima telefonus. Tikrinamas blaivumas. Po to iškviečiama greitoji medicinos pagalba, kuri išveža D. K. (2 t., b. l. 104–111).

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad veiksmo pradžia 2022-01-06, veiksmo pabaiga 2022-04-06. Atliekant L. G. naudojamo mobilaus ryšio telefono abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) kontroelę, yra gauta naudingos informacijos ikiteisminiam tyrimui, kuri užfiksuota ir pateikta pokalbių suvestinėse Nr. 20-IL-2727, 20-IL-6224, 20-IL-6922:

-suvestinėje 20-IL-6224 L. G.2022-01-12, 14:16:16, skambina N. N.. L. G. kalbą apie advokatus ir siūlo pasiimti ta patį advokatą, kad viskas plius minus sutaptu (parodymų davimas);

-suvestinėje 20-IL-6224 L. G., 2022-02-28, 12:34:01 val., skambina G. S.. Jie kalbasi apie tai, kad S. bendravo su D. ir kad nebus jokių susitarimų (kitoje vagystės byloje, kur D. K. pavogė iš L. G. draugo pinigus). S. pasakoja, kad D. K. visos sąlygos buvo sudėtos ant lėkštutės, o jis nori pasodinti L. ir N., todėl ir kitoje byloje nebus jokio susitarimo;

-suvestinėje 20-IL-6922 L. G.2022-03-02, 12:53:34 val., skambina nenustatytam vyrui. L. G. pasakoja, kad N. N. gėrė su merginomis ir girtas pasakojo, kad pasodins L., kad jis pats (N. N.) nekaltas. Tuomet L. sako, kad susitiks su N., ir pasakys jam, kad išmeta jį iš darbo;

-2022-03-02, 16:06:40 val., G. S. skambina L. G.. G. S. pasakoja, kad jis kalbėjosi su mama, kuri jam paaiškino, kad nebus čia jokio sunkaus kūno sužalojimo, nes jeigu būtų, tai būtų juos jau seniai suėmę, taip pat G. S. paklausia ar L. G. bei N. N. grąžino batus, kurie buvo paimti po įvykio. L. G. atsako, kad batai dar negrąžinti ir paaiškina, kad negali būti L. G. batų žymių ant D. K., nes tik N. N. jį spardė. Taip pat G. S. sako, kad jam mama pasakė, kad jiems t. y. N. N., L. G. ir D. Š. reikia susiburti į vieną ratą ir pasakoti tapačią istoriją (3 t., b. l. 40–42).

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad veiksmo pradžia 2022-04-06, veiksmo pabaiga 2022-05-06. Atliekant mobilaus ryšio telefono SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), yra gauta naudingos informacijos ikiteisminiam tyrimui, kuri užfiksuota ir pateikta pokalbių suvestinėse Nr. 20-IL-11823, t. y. G. S. skambina L. G.. L. G. pasakoja G. S., kad N. N. apklausoje pasakė, jog L. G. susigrūmė su D. K., o pats N. N. nieko nedarė. L. G. sako, kad buvo susitarę su N., kad abudu eis gražiuoju, o jisai (N. N.) suvertė viską ant jo (L. G.). Vėliau pasakoja G. S., kad N. šokinėjo ant D. K. galvos (3 t., b. l. 60–61).

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad veiksmo pradžia 2022-01-06, veiksmo pabaiga 2022-04-06. Atliekant mobilaus ryšio telefono abonento numerio (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi N. N., kontrolę, gauta naudingos informacijos ikiteisminiam tyrimui, kuri užfiksuota ir pateikta pokalbių suvestinėse Nr. 20-IL-2725, 20-IL-4333, 20-IL-4686, 20-IL-5497, 20-IL-6413:

-pokalbių suvestinėje Nr. 20-IL-2725 N. N.2022-01-12, 10:52:31 val., skambina L. G. ir siūlo N. N. susitikti ir apsitarti. Taip pat L. G. pasiūlo, kad N. N. ir D. Š. apklausose sakytų, jog L. G. pasiėmė kaip taksistą, kad juos pavežiotu;

-2022-01-19, 13:49:38 val., N. N. skambina L. G. ir pasakoja apie apklausą;

-pokalbių suvestinėje 20-IL4333 N. N.2022-02-09, 16:15:26 val., skambina motina L. G.. N. N. pasakoja, kad jie (N. N. ir L. G.) tempia laiką, kol bus gauta medikų išvada dėl sužalojimų. Po to N. N. pasako, kad L. G. buvo susitikes su D. K., o šis paprašė penkiolikos tūkstančių eurų;

-pokalbių suvestinėje 20-IL4686 N. N.2022-02-17, 10:53:37 val., skambina D. Š. ir praneša, kad apklausos metu nedavė parodymu, nes pridėjo naujų straipsnių, taip pat N. N. sako D. Š., kad dabar turės laiko viską užglostyti;

-pokalbių suvestinėje 20-IL-5497 N. N.2022-02-22, 13:59:16 val., skambina D. Š.. N. N. sako D. Š., kad buvo susitikęs su D. K.;

-pokalbių suvestinėje 20-IL-6413 D. K.2022-03-01, 16:01:30 val., skambina N. N.. D. K. kalbasi su N., kad jiems dviems reikia susitarti, be L. G., ir kad jiems, D. K. ir N. N., reikia susitikti ir pasikalbėti, kad jie rastų kartu kompromisą, kaip išspręsti viską (3 t., b. l. 72–74).

2022-04-13 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo J. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022-02-24 nukentėjęs D. K. iš savo mobilaus telefono numerio per „Viber“ programą persiuntė darytas nuotraukas su susirašinėjimais tarp D. K., N. N. ir L. G.. Foto nuotraukos pridedamos prie bylos, taip pat visos foto nuotraukos įkeliamos į kompaktinį diską, kuris pridedamas prie bylos (1 t., b. l. 103–104).

2021-12-31 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės E. D. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021-12-31 patruliuojant nustatytame maršrute apie 00 val. 01 min. buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) sankryžoje susidūrė pranešėjo (L. G.) automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilis "Ford“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešėjas nurodė, kad automobilio „Ford“ savininkas konfliktuoja, kažką iš kišenės išsitraukė, grasino. Ką tiksliai turėjo rankoje nežino, laukia visi vietoje.

Nuvykus nurodytu adresu, ties (duomenys neskelbtini) sankryža, automobilio „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas D. K., gim. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės, kai jo vairuojamą automobilį staigiai aplenkė automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei užkišo ir ėmė staigiai stabdyti be jokios priežasties, nepalikdamas nei laiko, nei atstumo, pakankamo sustabdyti vairuojamą automobilį „Ford“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl vairuotojas D. K., gim. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į automobilio „BMW“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio galinį bamperį, taip apgadindamas savo vairuojamo automobilio „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinį buferį, kairį priekinį žibintą, groteles, priekinį kalpoką bei automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinį bamperį.

Pranešėjas L. G., gim. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, aplenkė priešpriešais važiuojantį automobilį „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pavažiavus 400- 600 metrų ir grįžus į savo eismo juostą bei sulėtinus greitį pajuto smūgį į galinę automobilio dalį. L. G., gim. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad automobilyje važiavo kartu su N. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Automobilių vairuotojai dėl eismo įvykio aplinkybių bei kaltininko nesutaria, todėl nurodė, kad eismo įvykį nori registruoti. D. K., gim. (duomenys neskelbtini), su medikų brigada pristatytas į Kauno Klinikas dėl sužalojimų, kuriuos kaip nurodė D. K. patyrė nuo automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavusių asmenų. Patikrinus vairuotojų blaivumą, tiek L. G., tiek D. K. nustatytas 0 promilių blaivumas. Eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, kelio danga- asfaltas, šlapias, horizontalus kelias. Kelias neapšviestas. Leistinas greitis – 50 km/h. Eismo įvykio vieta- (duomenys neskelbtini) sankryža, data ir laikas- 2021-12-31, 23 val. 50 min. Apgadinimai- kairys priekinis žibintas, grotelės, priekinis kapotas; automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)- galinis buferis. D. K., gim. (duomenys neskelbtini), surašyti LR ANK protokolo nepavyko dėl asmens sveikatos būklės, nes asmuo pristatytas į Kauno Klinikas apžiūrai (2 t., b. l. 172–175).

2021-12-31 įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryža prie namo adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu matomas dviejų eismo juostų asfaltuotą kelią, kur yra po vieną eismo juostą į skirtingas puses. Dešinėje kelio pusėje matomas kelio ženklas nurodantis priekyje esančių gatvių pavadinimus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Abiejose kelio pusėse matoma apsnigusi žemės dalis. Dešinėje kelio pusėje, kryptimi link (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžos matomas stovintis juodos spalvos automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio galinis bamperis apgadintas ir matomas už jo esantis automobilis „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio apgadintas priekinis bamperis. Kraujo ar kitų pėdsakų įvykio vietoje nepastebėta. Vaizdo stebėjimo kamerų įvykio vietoje nenustatyta (1 t., b. l. 61–63).

Iš 2023-05-04 Trasologinio tyrimo specialisto išvados matyti, kad tyrimui pateiktose tirti pateiktose fotonuotraukose „received_501013734571737“, „received_1514173522289418“, "received_2207605632712143" yra nufotografuota kraujosruva ant D. K. kaktos, kurioje užsifiksavęs avalynės pado pėdsakas, kuris yra tinkamas avalynės grupinei priklausomybei nustatyti, žiūrėti nuotraukose Nr. 2, 3, 4.

Tirti pateiktose D. K. kaktos nuotraukose (kraujosruvoje) yra užfiksuotas avalynės pado piešinio raštas, kuris yra paliktas tos pačios grupės avalyne kaip ir N. N. batų padų raštas, užfiksuotas nuotraukose ir pateiktas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) prie 2021-12-31 asmens apžiūros protokolo esančioje fotolentelėje, žiūrėti nuotraukoje Nr. 11 (6 t., b. l. 62–74).

2022-11-28 – 2022-12-07 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tyrimas buvo atliekamas remiantis KTC SVP– 10/08 "Psichofiziologinių tyrimų (tyrimų poligrafu) atlikimas“. Susipažinus ir išanalizavus 2022-11-07 pateiktus IT medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, tyrimui atlikti buvo pasirinkta psichofiziologiniuose tyrimuose taikoma Jutos palyginimo zonos metodika (angliškai Utah Zone of Comparison Test, toliau– UZCT), priklausanti melo nustatymo metodikų grupei.

Išvada neigiama- UZCT testo metu tiriamasis L. G. į jam šiame teste pateiktus tikrinamuosius klausimus sakė netiesą (5 t., b. l. 36–41).

2022-11-28 – 2022-12-05 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tyrimas buvo atliekamas remiantis KTC SVP– 10/08 "Psichofiziologinių tyrimų (tyrimų poligrafu) atlikimas". Susipažinus ir išanalizavus 2022-11-07 pateiktus IT medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, tyrimui atlikti buvo pasirinkta psichofiziologiniuose tyrimuose taikoma Jutos palyginimo zonos metodika (angliškai Utah Zone of Comparison Test, toliau– UZCT), priklausanti melo nustatymo metodikų grupei.

Išvada neigiama - UZCT testo metu tiriamasis N. N. į jam šiame teste pateiktus tikrinamuosius klausimus sakė netiesą (5 t., b. l. 140–144).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas, pareikštas N. N. dėl sunkaus D. K. sveikatos sužalojimo, pasitvirtino.

BK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusiojo kūnas.

Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 straipsnis) gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti kitam žmogui sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju, nors jų nenori, nesiekia, sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Tiesioginės neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas numato įvairių padarinių galimybę – nuo fizinio skausmo sukėlimo iki mirties, taigi atsako už faktiškai atsiradusius padarinius. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-118-976/2015, 2K-195-693/2017). Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-253-693/2017, 2K-244-303/2018, 2K-255-697/2022).

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme N. N. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino tik dalinai. Teisiamojo posėdžio metu N. N.. parodė, kad jis sudavė kelis kartus nukentėjusiajam D. K., tačiau jo suduoti smūgiai negalėjo nukentėjusiajam sukelti sunkų sveikatos sužalojimą.

Iš N. N. parodymų matyti, kad jie nėra visiškai nuoseklūs ir dėl esminių aplinkybių tarpusavyje ne visiškai sutampa, be to, kiti byloje surinkti įrodymai jo parodymų nepatvirtina, priešingai, juos paneigia, todėl šiuos parodymus vertinti kaip teisingus nėra pagrindo. Nukentėjusysis D. K. teisme parodė, kad po susidūrimo jam bandant atidaryti savo automobilio dureles, pajuto, kad už jų jau sugriebė ir jas bando atidaryti N. N.. Durelėms atsidarius, tiesiai prieš save, prie atidarytų automobilio durelių pamatė stovintį N. N., šalia jo, arčiau automobilio priekio, kažkur prie kairės pusės sparno, stovėjo L. G.. Gali būti, kad prie kairės pusės galinių keleivio durelių lyg stovėjo dar kažkas, galbūt D. Š., tačiau nespėjo pamatyti. Viskas truko sekundėmis. Atidarius jo automobilio dureles, gavo pirmąjį smūgį į kairės pusės skruostą, kuris iš minėtų vaikinų jį sudavė tiksliai nematė, kaip jau ir minėjo viskas vyko staiga, netikėtai, buvo prieblanda. Nuo šio smūgio jis parkrito ant žemės, rankomis ir keliais klūpėjo ant žemės. Kadangi nuo pirmojo smūgio į galvą, jis pajuto skausmą galvoje, todėl viena ranka susiėmė už galvos ir laikėsi užsidengęs, nieko aplinkui nematė. Lygtais pamena, kad kažkuris sugriebė už rankos ir patempė, tačiau nežymiai. Toliau sekė smūgis į galvą, tačiau ne koja ir ne ranka, jautė kietą daiktą, šis smūgis ir buvo pats stipriausias. Nuo šio smūgio jam apsvaigo galva ir pradėjo temti akyse, nesiorentavo. Viso spyrių, be šių pirminių dar buvo apie 3-4. Visi smūgiai buvo į galvos sritį, kitos kūno vietos nenukentėjo.

Liudytojas L. G. teisme parodė, kad N. N. išlipo iš automobilio ir pradėjo šaukti „kas čia per pyderas“, girdėjo, kad lauke N. N. koliojasi su kitos mašinos vairuotoju D. K.. Per galinį vaizdo veidrodėlį pamatė, kaip N. N. rankos kumščiu trenkė D. tiesiai į kaktą. Tada ir pats išlipo iš automobilio. Tuo metu D. K. jau gulėjo ant asfalto, prie savo automobilio susirietęs ir užsidengęs galvą, o N. N.spyrė 2 ar 3 kartus D. K. į galvos sritį, po to abejomis kojomis užšoko ant gulinčio D. K. ir 2 ar 3 kartus šokinėjo ant jo. Tuomet pribėgo ir nustūmė N. N. nuo D. K..

Iš 2023-05-04 Trasologinio tyrimo specialisto išvados matyti, kad tyrimui pateiktose tirti pateiktose fotonuotraukose yra nufotografuota kraujosruva ant D. K. kaktos, kurioje užsifiksavęs avalynės pado pėdsakas, kuris yra tinkamas avalynės grupinei priklausomybei nustatyti, žiūrėti nuotraukose Nr. 2, 3, 4. Tirti pateiktose D. K. kaktos nuotraukose (kraujosruvoje) yra užfiksuotas avalynės pado piešinio raštas, kuris yra paliktas tos pačios grupės avalyne kaip ir N. N. batų padų raštas, užfiksuotas nuotraukose ir pateiktas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) prie 2021-12-31 asmens apžiūros protokolo esančioje fotolentelėje (6 t., b. l. 62–74).

Atkreiptinas dėmesys, kad nors pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, byloje esančius dokumentus, daiktinius įrodymus ir pan.), be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-592/2010, 2K-461/2011, 2K-276-976/2015, 2K-292-693/2018, 2K-5-719/2022, 2K-232-697/2022). Būtent taip, laikantis įstatymo reikalavimų ir nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos teismų praktikos, vertintini kaltinamojo N. N. ir nukentėjusiojo D. K. parodymai.

Išanalizavus nukentėjusiojo D. K. ir liudytojo L. G. parodymus ir palyginus juos tiek tarpusavyje, tiek su kitais bylos įrodymais, matyti, kad šie parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių yra visiškai nuoseklūs, vieni kitiems neprieštaraujantys, tik juos papildantys. Nors pirmosios apklausos metu nukentėjusysis D. K. nenurodė, kad jį spardė tik N. N., tai, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo netikėti minėto nukentėjusiojo parodymais, duotais papildomos apklausos metu, taip pat ir teisme, kadangi šie jo parodymai visiškai sutampa su kito liudytojų parodymais. Kaip jau minėta, liudytojas L. G. paaiškino, kad N. N.spyrė 2 ar 3 kartus D. K. į galvos sritį, po to abejomis kojomis užšoko ant gulinčio D. K. ir 2 ar 3 kartus šokinėjo ant jo.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. K. konstatuota poodinės kraujosruvos kaktoje, dešinės akies vokuose, kairės ausies kaušelyje, pakaušio kairėje, kaktikaulio skeveldrinis įspaustinis lūžis, dešinės akiduobės viršutinės sienelės lūžis (kaukolės pamato priekinės duobės). Poodinė kraujosruva kaktoje, kaktikaulio skeveldrinis įspaustinis lūžis, dešinės akiduobės viršutinės sienelės lūžis padaryti kietu buku riboto paviršiaus daiktu, kuo galėjo būti koja apauta batu. Į tai nurodo poodinės kraujosruvos pobūdis. Poodinės kraujosruvos pakaušyje, kairėje ausyje padarytos kietu buku daiktu, kuo galėjo būti ranka, koja ar panašiai. Poodinė kraujosruva dešinės vokuose galėjo susidaryti užtekėjus kraujui iš lūžio vietos. Sužalojimai padaryti ne mažiau trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodomu laiku, t. y. 2021-12-30. Sužalojimas dėl įspaustinio skeveldrinio kaktikaulio lūžio, dešinės akiduobės viršutinės sienelės lūžio vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktas) (2 t., b. l. 1–5).

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamojo gynėja pateikė nepriklausomo teismo medicinos eksperto G. A. C. medicinos konsultacinę išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad D. K. nustatyta: kraujosruva, nubrozdinimas kaktoje, kaktikaulio lūžis, kraujosruva dešinės akies vokų vidiniame kampe, kraujosruva kairės ausies kaušelyje, kraujosruva pakaušio kairėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (daiktams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (daiktais). Sužalojimai padaryti dėl ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių: vienas, padarant kraujosruvą, nubrozdinimą kaktoje, kaktikaulio lūžį, kraujosruva dešinės akies vokų vidiniame kampe, vienas, padarant kraujosruva kairės ausies kaušelyje, kraujosruva pakaušio kairėje. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, kraujosruvos, nubrozdinimas laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu kaktikaulio lūžis laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (7 t., b. l. 43–49).

Teisme buvo apklausti išvadas pateikę specialistai- ekspertai S. B. ir G. A. C.. Ekspertė S. B. teismo posėdyje nurodė, kad pilnai palaiko savo specialisto išvadą. Nurodė, kad ekspertas tik konstatuoja, kad yra lūžis, o koks nedetalizuoja. Buvo nustatytas kaktikaulio įspaustinis skeveldrinis lūžis ir kaukolės pamato lūžis. Kas sieja, kompiuterinę galvos tomografiją, visa tai patvirtinta ir ten. Daugiau tikėtina, kad smūgis darytas koja ar batu. Išvadoje nurodytos lūžio lokalizacijos, kai užfiksuojamos lūžio linijos pereinančios viena į kitą, taip pat linijos pereinančios į kaukolės pamatą; kai lūžio linija nueina į akiduobės viršutinę sienelę. Kas sieja strypą, tai ne strypo forma yra atsispindėjusi sužalojime. Kaktoje yra kraujosruva, kurioje atsispindi žalojančio daikto fragmentai. Kas sieja įspaustinius lūžius, tai ten galima atkreipti dėmesį į tai, kas yra ribotas daiktas ir kas yra neribotas daiktas. Ribotas daiktas, kaip, jo plotas mažesnis už mūsų kūną, o neribotas, kaip plotas jo didesnis už mūsų kūną. Išvadoje mūsų yra nurodyta žalojančio daikto mechanizmas, ar kietas ar bukas tai galėjo būti daiktas. Apie akiduobės sienelę aprašyta kompiuterinėje tomografoje. Kas sieja kaukolę, tai čia yra nustatytas skeveldrinis ir dar įspaustinis lūžis. Nepriklausomas ekspertas G. A. C. paaiškino, kad jo išvada skiriasi nuo kolegės, yra tam tikrų prieštaravimų, tačiau jis ją pilnai palaiko. Nurodė, kad įvertinęs nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, atkreipęs dėmesį į kompiuterinę tomografiją, radiologo išvadas, ligos istoriją, sprendžia, kad nukentėjusiajam lūžis yra ne pamato, bet kaukolės skliauto. Lūžis nėra įspaustinis, šiuo atveju, tai įrodo kompiuterinė tomografija, kai atsispindi minimali lūžio fragmento dislokacija. Sunkus suluošinimas būtų tik tada, kai būtų kilusi grėsmė gyvybei suspaustų smegenų atveju, sužalotų galvos kraujagyslių iš vidaus, taip pat kai lūžis būtų išsidėstęs per visą kaulo storį ir t. t. Nukentėjusiojo jutimai nebuvo sutrikę, nebuvo paralyžiaus, gali judinti kūną, tad ties čia nėra jokių požymių, dėl kurių galėtų nerimauti gydytojas grėsmės gyvybei atveju. Nustatyti tiksliai, kas nulėmė lūžį neįmanoma. Kas sieja, lūžio padarymą, tai reikia kreipti dėmesį į riboto ir neriboto daikto sąvokas. Ribotas – kai jo plotas mažesnis negu sužalotas plotas. Neribotas – jo plotas didesnis negu sužalotas plotas. Atmeta galimybę, kad kaktikaulio sulaužymas galėjo būti iššauktas nuo spyrio iš kojos.

Šiame kontekste pažymėtina, kad ekspertizės aktas (specialisto išvada), atitinkantis BPK 20 straipsnio reikalavimus, yra laikomas įrodymu ir nustatant bylos aplinkybes vertinamas vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis kaip ir kiti byloje esantys įrodymai. Ekspertizės aktas (specialisto išvada) yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-437/2008, 2K-240/2008, 2K-183-693/2016, 2K-73-942/2017, 2K-368-489/2018). Taip pat pažymėtina, kad proceso dalyvių iniciatyva gauti dokumentai, kurie buvo surašyti panaudojant specialiąsias žinias, laikomi konsultacinėmis išvadomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-465/2010, 2K-525/2010), kurios yra kitos rūšies įrodymai nei BPK nustatyta tvarka gautos specialisto išvados ar ekspertizės aktai. Konsultacinės išvados turi būti tiriamos teismo posėdyje, tačiau remiantis vien tik tokiomis išvadomis paprastai negali būti paneigta BPK nustatyta tvarka gautų specialisto išvadų ar ekspertizės aktų įrodomoji reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-251-50712016).

Siekiant nustatyti tiesą byloje, teismo nutartimi buvo paskirta teismo medicininė ekspertizė (7 t., b. l. 84–85). Iš ekspertizės išvadų matyti, jog:

1. D. K. konstatuota poodinės kraujosruvos kaktoje, dešinės akies vokuose, kairės ausies kaušelyje, pakaušio kairėje pusėje, kaktikaulio skeveldrinis įspaustinis lūžis, dešinės akiduobės viršutinės sienelės lūžis (kaukolės pamato priekinės duobės).

2. Vertinant pateiktą bylos medžiagą, medicininių dokumentų duomenis, sužalojimai padaryti 2021-12-30.

3. Atsakyta išvados 1- ame punkte.

4. Poodinė kraujosruva kaktoje, kaktikaulio skeveldrinis įspaustinis ir dešinės akiduobės viršutinės sienelės lūžiai padaryti vienu trauminiu poveikiu, traumuojant kaktą koja, apauta batu (detaliau atsakyta išvados 5- ame punkte). Poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, labiausiai tikėtina, susidarė kraujui užtekėjus iš lūžio vietos. Poodinė kraujosruva kairės ausies kaušelyje padaryta kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminiu poveikiu, galimai ir kumščiu, ir koja. Poodinė kraujosruva pakaušyje galėjo susidaryti tiek griuvimo metu pakaušiu atsitrenkiant į kietą pagrindą, tiek ir nuo smūgio į kaktą gulinčiam D. K. atsitrenkiant pakaušiu į kietą pagrindą. Poodinės kraujosruvos, tiek vertinant jas izoliuotai, tiek jų visumą, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaktikaulio skeveldrinis įspaustinis ir dešinės akiduobės viršutinės sienelės, įeinančios į priekinės kaukolės pamato duobės sudėtį, lūžiai, tiek vertinant juos atskirai, tiek kartu, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių senojo leidimo 6.6.1 punktas).

5. Kaktikaulio įspaustinis skeveldrinis lūžis padarytas koja, apauta batu. Į tai nurodo poodinės kraujosruvos D. K. kaktoje morfologinis vaizdas (vertintos fotonuotraukos, pateiktos bylos medžiagoje) bei baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) IV-ame tome (psl. 72) įsegtos Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad „tirti pateiktose D. K. kaktos nuotraukose (kraujosruvoje) yra užfiksuotas avalynės pado piešinio raštas, kuris yra paliktas tos pačios grupės avalyne kaip ir N. N. batų padų raštas, užfiksuotas nuotraukose....“. Konstatuotas sužalojimas pagal savo pobūdį griuvimui nebūdingas.

6. D. K. galvos smegenų kompiuterinės tomogramos tyrimo Nr. 7036, atlikto 2021-12-31; 03:35 LSMUL Kauno klinikose aprašyme nurodyta, kad yra „dešinio kaktikaulio skeveldrinis lūžis su minimalia fragmentų dislokacija, nusitęsiantis į dešinės akiduobės viršutinę sienelę“. Aprašymas nėra anatomiškai tikslus, kadangi kaktikaulis yra vienas kaulas, todėl yra jo dešinės pusės skeveldrinis lūžis su minimalia fragmentų dislokacija, nusitęsiantis į dešinės akiduobės viršutinę sienelę, kas reiškia, kad nuo kaktikaulio lūžio linija pereina į dešinės akiduobės viršutinę sienelę, todėl lūžis vertintinas kaip vienas, padalytas to paties trauminio poveikio metu, koja, apauta tuo pačiu batu (žr. išvados 5-ą punktą).

7. D. K. po traumos apžiūros LSMUL Kauno klinikų SPS metu bei galvos smegenų kompiuterinėje tomogramoje jokių galvos smegenų pažeidimo klinikinių ar morfologinių požymių neužfiksuota.

8. Bylos medžiagoje pateiktuose medicininiuose dokumentuose (LSMUL Kauno klinikų gydymo stacionare ligos istorijose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) jokių objektyvių klinikinių duomenų apie D. K. atminties sutrikimus nerasta (7 t., b. l. 104–109).

Teisme buvo apklausta išvadą pateikusi ekspertė M. K., kuri savo ekspertizės akto išvadą pilnai patvirtino.

Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo D. K. ir liudytojo L. G. parodymus visumoje su kitais bylos įrodymais, įskaitant minėtą ekspertizės specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), sprendžia, jog byloje yra įrodyta, kad nukentėjusiajam D. K. nustatyti sužalojimai buvo padaryti N. N. veiksmais. Seka išvada, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme patikrinti duomenys pagrindžia N. N. inkriminuojamą kaltinimą, t. y. sunkus sveikatos sutrikdymas pagrindžiamas nukentėjusiojo D. K. ir liudytojo L. G. parodymais, taip pat iš dalies liudytojo D. Š. parodymais, kuriais jis teigia, kad konflikte dalyvavo tiek N. N., tiek ir L. G.. Taip pat, kaltinamojo kaltė iš dalies pagrindžiama ir kaltinamojo prisipažinimu, kuriais jis neneigia sudavęs smūgius nukentėjusiajam, medicinos eksperto išvada, įvykio vietos apžiūros duomenimis, specialisto išvadomis, kuriose užfiksuotos, be kita ko, ir batų žymės ant D. K. kaktos ir kt. dokumentais. Iš nukentėjusiojo D. K. parodymų matyti, kad jis negalėjo tiesiogiai matyti kas sudavė stipriausią smūgį, tačiau spręsdamas iš aplinkybių mano, kad lemtingą smūgį galėjo suduoti N. N.. Liudytojas L. G. teigė, kad matė kaip N. N. smūgiuoja D. K., taip pat šokinėjo ant nukentėjusiojo. Žino, kad N. N. turėjo piktumą ant nukentėjusiojo. Mano, kad N. N. mušdamasis neapskaičiavo jėgų. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai neužilgo po įvykio, t. y. 2022-01-12, slapta klausydamiesi L. G. pokalbių, užfiksavo, kad pastarasis mini, jog „vienas draugelis sudaužė galvą“, kad „nepasigailėdamas jį užtrypė“, kad „jo įkalčiai yra“, kad „jo batų žymės yra“. Kitame pokalbyje, vykusiame 2022-02-02, L. G. sako, jog negali būti jo paties, t. y. L. G., batų žymių ant D. K., nes tik N. N. spardė nukentėjusįjį.

Atkreiptinas dėmesys, kad įvykio apžiūros metu ant nukentėjusiojo D. K. kaktos pastebėti galimai avalynės rašto pėdsakai, jie buvo nufotografuoti. Dėl to surašytas 2021-12-31 ikiteisminio tyrimo pareigūno tarnybinis pranešimas (duomenys neskelbtini) dėl atliktų veiksmų ir pridėta fotolentelė su avalynės pėdsakais ant D. K. kaktos. Taip pat padarytos įvykyje dalyvavusių N. N., D. Š. ir L. G. avalynės fotonuotraukos.

Iš 2023-05-04 trasologinio tyrimo specialisto išvados matyti, kad tirti pateiktose D. K. kaktos nuotraukose (kraujosruvoje) yra užfiksuotas avalynės pado piešinio raštas, kuris yra paliktas tos pačios grupės avalyne kaip ir N. N. batų padų raštas.

Iš teismo medicinos eksperto išvados matyti, kad nukentėjusiajam D. K. konstatuotas sunkus, pavojingas gyvybei kūno sužalojimas, galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, t. y. spiriant koja apautą batu į nukentėjusiojo kaktą.

Sugretinus liudytojo L. G. parodymus, kad ant žemės gulinčiam D. K. kaltinamasis N. N. kelis kartus įspyrė į veidą, bei ekspertės M. K. paaiškinimą, kad sužalojimai D. K. buvo padaryti spiriant koja apautą batu į nukentėjusiojo kaktą, konstatuotina, kad liudytojo L. G. parodymai dėl nukentėjusiojo D. K. sužalojimo aplinkybių yra teisingi. Duomenų, kurie patvirtintų kitą versiją, t. y. tai, kad D. K. jam nustatytus sužalojimus patyrė kitomis aplinkybėmis ar kitu būdu, byloje nėra.

Aukščiau aptartų įrodymų visuma neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis N. N. kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, tarpusavio konflikto metu, tyčia, ne mažiau kaip tris kartus rankomis sudavė ir spyrė nukentėjusiajam D. K. į galvos sritį, tuo padarydamas poodines kraujosruvas kaktoje, dešinės akies vokuose, kairės ausies kaušelyje, pakaušio kairėje, kaktikaulio skeveldrinį įspaustinį lūžį, dešinės akiduobės viršutinės sienelės lūžį, kas vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, tokiu būdu sunkiai sužalojo D. K., todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, jog jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas N. N. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymą baudžiama laisvės atėmimu iki 10 metų. Skirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę yra galimybė taikant BK 62 straipsnio arba BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

BK 62 straipsnio 1 dalyje (įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.) nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką arba sulaikytas užklupus darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo prisipažino ją padaręs, nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį, teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir, jeigu yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir jeigu: 1) kaltininkas išlaiko asmenį su negalia ar sunkia liga sergantį asmenį ir nebūtų kam jo prižiūrėti arba 2) kaltininkas išlaiko mažametį vaiką, kurio dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties arba įsakymo vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Naujos redakcijos BK 62 straipsnyje, kaip ir anksčiau, galimybė skirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę, net ir esant konkrečioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, išliko kaip teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, bet ne pareiga. Sprendimą taikyti arba ne BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalis teismas gali priimti ne tik konstatavęs visų įstatyme numatytų būtinų sąlygų visumą, bet ir atsižvelgęs į visas kitas bylos aplinkybes. Taigi, jeigu ir yra BK 62 straipsnyje nustatytos sąlygos, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę bausmės nešvelninti, jei jis mano, kad paskyrus švelnesnę bausmę jos paskirtis nebūtų pasiekta.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis N. N. neatitinka BK 62 straipsnyje numatytų formalių sąlygų, nes jis, padaręs nusikalstamą veiką, pats savo noru neatvyko ir nepranešė apie šią veiką, po jos padarymo savo kaltę pripažino tik iš dalies, ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką nepadėjo, taip pat nenustatyta N. N. atsakomybę lengvinančios aplinkybes bei nė vienos iš BK 62 straipsnio 2 dalyje nurodytų alternatyvių sąlygų, kurioms esant būtų pagrindas svarstyti BK 62 straipsnio nuostatų taikymą.

Nagrinėjamu atveju svarstytina galimybė skirti N. N. švelnesnę negu sankcijoje numatytą bausmę taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 54 straipsnio 3 dalies redakcijoje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo. Teisingumas teisingos bausmės paskyrimo prasme visų pirma reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas negali būti suprastas kaip išimtis, kuriai negalioja BK 41 straipsnio 2 dalies ir 54 straipsnio 2 dalies nuostatos. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449-942/2016). Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs ir tai, jog kiekvienoje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Atkreipiamas dėmesys ir į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taigi teisinga bausmė už analogišką nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-268-942/2017, 2K-334-699/2017, 2K-64-303/2018).

Kartu pažymėtina, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą – atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą – bausmę, kurią paskirti yra išimtinė teismo kompetencija. Esminės prielaidos paskirti teisingą bausmę yra įstatymų reikalavimų laikymasis ir tinkamas jos individualizavimas. Bausmė gali pasiekti jai keliamus tikslus tik kai ji bus individualizuota, t. y. paskirta atsižvelgiant į nuteistojo asmenybės bruožus ir jo resocializacijos (kompleksinės pagalbos siekiant pozityvaus nuteistojo sugrįžimo į visuomeninį gyvenimą) poreikius bei kitas teismo nustatytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-379-697/2018, 2K-198-303/2022). Be to, bausmė yra teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-5-895/2018, 2K-107-511/2025).

BK 75 straipsnio 3 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.) numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLII ir XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad naujos įstatymo Nr. XIV-2573 redakcijos BK 75 straipsnio 3 dalyje išliko draudimas iš dalies atidėti už padarytą sunkų nusikaltimą, numatytą BK XVIII skyriuje, kuriame yra ir BK 135 straipsnis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau minėtas straipsnis papildytas naujos redakcijos 4 dalimi. Joje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. BK 75 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

N. N. padarė vieną sunkų nusikaltimą, nusikalto veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, nusikalstama veika yra baigta. N. N. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis anksčiau buvo teistas, baustas administracine tvarka, yra sveikas. Atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, įvertinęs kaltininko asmenybę, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus N. N. BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, bausmės dydį nustatant mažesnį negu sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis (vidurkis yra 5 metai 1 mėnuo 15 dienų), t. y. paskiriant N. N. laisvės atėmimą 2 metams. Esant nustatytoms aplinkybėms, taip pat įvertinus tai, kad po nusikaltimo, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, N. N. kitų nusikalstamų veikų nepadarė (tokių duomenų nėra), teismuose jo atžvilgiu nagrinėjamų baudžiamųjų bylų nėra (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), N. N. yra jauno amžiaus, dirba, sprendžiama, jog bausmės tikslai pastarajam gali būti pasiekti ir teisingumas įgyvendintas atlikus dalį realios laisvės atėmimo bausmės – 6 mėnesius, likusios bausmės vykdymą atidedant (BK 75 straipsnio 3 dalis) ir skiriant N. N. įpareigojimus, turinčius pataisomąjį poveikį, t. y. įpareigojant jį tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas, 7 dalis), siekiant užtikrinti, kad N. N. gautų pastovias pajamas, ir taip galėtų atlyginti žalą; dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 6 dalies 6 punktas), atsižvelgiant į tai, kad padarytas smurtinis nusikaltimas; viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

V. Civiliniai ieškiniai, kiti proceso klausimai

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Turtinės žalos samprata yra suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Byloje civilinis ieškovas – Valstybinė ligonių kasa, pateikė civilinį ieškinį dėl 2421,56 eurų turtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 20–22).

Kaltinamasis su ieškiniu sutinka.

Civilinių ieškovų Valstybinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas.

Nusikalstamų veikų padarymo atvejais, žala yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo asmens veiksmais – tiesioginiai nuostoliai. Šiuo atveju dėl kaltinamojo N. N. veiksmų nukentėjusiajam D. K. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl ko jam buvo suteiktos medicininės paslaugos ir apmokėtas gydymas.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Daiktiniai įrodymai – lyginamajam tyrimui paimti seilių lyginamieji pavyzdžiai, perduoti teismui kartu su baudžiamosios bylos medžiaga – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini;

CD kompaktinės plokštelės – paliktinos saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 132¹ straipsniu, 136 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

N. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 4 dalimi, 6 dalies 5 punktu, 6 punktu, 10 punktu, iš dalies atidėti N. N. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nustatyti 6 (šešių) mėnesių po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, jos pradžią skaičiuojant nuo jo faktinio sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, per šį laikotarpį N. N. įpareigojant viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, o netekus darbo užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti smurtinio elgesio pataisos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 6 mėnesius nuo bausmės atidėjimo vykdymo pradžios; viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinio ieškovo – Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo N. N. 2421,56 (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt vieną eurą ir 56 ct) eurų Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

Daiktinius įrodymus - lyginamajam tyrimui paimtus seilių lyginamuosius pavyzdžius perduotus teismui kartu su baudžiamosios bylos medžiaga – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

CD kompaktines plokšteles – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.