Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant ieškovei V. K., atsakovui A. K., tretiesiems asmenims K. S., antstoliams S. U. ir V. Z., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tretieji asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, K. S., antstoliai S. U., V. Z..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovo pozicija

III. Trečiųjų asmenų pozicija

6. Tretieji asmenys antstoliai S. U. ir V. Z., K. S. ir trečiojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į 2024 m. vasario 27 d. teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jiems pranešta tinkamai, byloje yra antstolio S. U. bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovo prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta tretiesiems asmenims nedalyvaujant (CPK 247 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 6). Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 112/999 dalys žemės sklypo su ūkiniu pastatu bei tvora adresu (duomenys neskelbtini), butas adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 7–16). Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 107/622 dalys žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) ir ¼ dalis buto adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 17–23). Ieškovės vardu registruotos transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 24, 174–177). Atsakovas savo vardu registruotų transporto priemonių neturi (1 t., b. l. 178). Ieškovė ir atsakovas 2022 m. gegužės 6 d. sudarė vedybų (povedybinę) sutartį (1 t., b. l. 25–29). Ieškovė turi kreditorinį įsipareigojimą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (1 t., b. l. 36–77). Ieškovė informavo kreditorius apie kreipimąsi į teismą dėl santuokos nutraukimo (1 t., b. l. 31–34). Atsakovas kreditorinių įsipareigojimų neturi (1 t., b. l. 78–173).

Dėl trečiųjų asmenų (kreditorių)

8. Ieškovė, teikdama ieškinį byloje nurodė trečiuosius asmenis – antstolį V. Z. ir K. S.. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė paaiškino, kad antstolio vykdomoji byla, kurioje kreditorius yra K. S., užbaigta, todėl prašo nelaikyti šių kreditorių trečiaisiais asmenimis.

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 47 straipsnio 5 dalis numato, kad dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva nustatęs, kad bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms, teismas motyvuota nutartimi pašalina trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, iš bylos.

10. Išrašas iš antstolių informacinės sistemos patvirtina, kad antstolio V. Z. vykdyta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kreditoriaus K. S. nepiniginį reikalavimą ieškovei 2023 m. gruodžio 5 d. užbaigta ją visiškai įvykdžius (1 t., b. l. 61–62). Įvertinus tai, kad vykdomoji byla, pagal kurią buvo vykdomas išieškojimas K. S. yra užbaigta, prieštaravimų dėl trečiųjų asmenų pašalinimo nepareikšta, daroma išvada, jog antstolis ir kreditorius nėra suinteresuoti šios bylos baigtimi ir bylos išnagrinėjimas neturės įtakos jų teisėms bei pareigoms, todėl ieškovės prašymas tenkinamas, antstolis V. Z. ir K. S. nelaikomi trečiaisiais asmenimis šioje byloje.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

11. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos iširimo sąlygas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Įstatyme nustatytais atvejais sutuoktinio kaltė preziumuojama.

12. Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007, 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pagrindinės sutuoktinio pareigos yra nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

13. Ieškovė ieškinyje nurodė, jos atstovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad ieškovė ir atsakovas tikėjo santuokos sėkme, tačiau vėliau išaiškėjo skirtingi šalių charakteriai, skirtingas požiūris į santuokinį gyvenimą, vertybes. Šalys niekada nevedė bendro ūkio ir neturi bendrų interesų, kartu negyveno, bendrų vaikų neturi, vienas kito moraliai ir materialiai neremia. Atsakovas prieštaravimų dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės nepateikė. Įvertinus tai, kas nurodyta ir tai, jog šalys negyvena kaip sutuoktiniai ir neveda bendro ūkio, jų santuokiniai ryšiai yra nutrūkę, konstatuojama, kad bendras šeimyninis gyvenimas negalimas, todėl ieškovės prašymas tenkinamas, santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis).

Dėl sutuoktinių pavardžių

14. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo jai palikti iki santuokos turėtą pavardę „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovui jo prigimtinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas šiam ieškovės prašymui neprieštaravo. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl pavardžių, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama iki santuokos turėta pavardė „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovui prigimtinė „(duomenys neskelbtini)“.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

15. Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Reikalauti priteisti išlaikymą galima tik esant santuokai, taip pat ją nutraukiant ar pripažįstant negaliojančia. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.72 straipsnis nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 straipsnio 1 ir 4 dalys). Ieškovė nurodė, kad išlaikymo po santuokos nutraukimo iš atsakovo nereikalauja. Atsakovas tam neprieštaravo, išlaikymo iš ieškovės priteisti taip pat neprašė. Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovė ir atsakovas yra pajėgūs patys save išlaikyti, todėl išlaikymas vienam iš kito nepriteisiamas.

Dėl turto padalijimo

16. Šalys 2022 m. gegužės 6 d. sudarė vedybų (povedybinę) sutartį, kuria susitarė, kad sutuoktinių turtinės teisės ir pareigos nustatomos turto, kuris bus įgytas ateityje, tai yra nuo sutarties įsigaliojimo datos, atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys santuokoje jokio turto neįgijo, todėl turto padalinimo klausimas nesvarstomas.

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, kuris abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė iki santuokos sudarymo (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)) 2021 m. rugsėjo 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 112/999 dalis žemės sklypo su ūkiniu pastatu bei tvora adresu (duomenys neskelbtini) ir butą adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat 2019 m. birželio 3 d. įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas), o 2021 m. birželio 29 d. įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas iki santuokos sudarymo 2019 m. balandžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 107/622 dalis žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) ir 2008 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo ¼ dalį buto adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas pretenzijų dėl asmenine nuosavybės teise valdomo turto nereiškė. Atsižvelgiant į tai, nutraukiant santuoką ieškovės ir atsakovo iki santuokos įgytas turtas nedalinama ir lieka kiekvieno asmenine nuosavybe.

Dėl kreditorinių reikalavimų

18. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad sutuoktiniai bendrų kreditorių neturi. Ieškovė nurodė, kad ji turi 250 Eur kreditorinį įsipareigojimą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Byloje esantis išrašas iš antstolių informacinės sistemos patvirtina, kad antstolis S. U. pagal vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo iš ieškovės išieškojimus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Ieškovė prašo prievolę Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pripažinti asmenine ieškovės prievole, kurią ji vykdys vienasmeniškai. Atsakovas dėl tokio ieškovės reikalavimo prieštaravimų nepareiškė. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka, ieškovės įsiskolinimai laikomi jos asmenine prievole ir turėtų būti tenkinami iš jai tenkančios turto dalies ar kitų jos pajamų. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta ir tai, kad kreditorė neprieštaravo ieškovės prašymui, kreditoriniai įsipareigojimai vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) pripažįstami asmenine ieškovės prievole.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovės atstovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad neprašo priteisti iš atsakovo jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos.

20. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią 8 Eur valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeista 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 279 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovės V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), ir atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei V. K. palikti pavardę „(duomenys neskelbtini)“, A. K. – „(duomenys neskelbtini)“.

Nepriteisti ieškovei V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo vienas iš kito.

Nelaikyti antstolio V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiaisiais asmenimis (kreditoriais).

Nustatyti, kad kreditoriniai įsipareigojimai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, antstolio S. U. vykdomose vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninės ieškovės V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolės.

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo įsiteisėjimo dienos siųsti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriui įregistruoti santuokos nutraukimo faktą, Vedybų sutarčių registrui, Nekilnojamojo turto registrui ir Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.