Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui H. J. ir jo atstovei advokato padėjėjai Rasai Vilkelytei (per zoom platformą),

nedalyvaujant tretiesiems asmenims: A. G., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovui, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovui, Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo H. J. ieškinį atsakovei R. J. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys – A. G., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas ir atsakovė bendrų kreditorių neturi. Ieškovas turi kreditorinius įsipareigojimus A. G., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai, Valstybinė ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Apie atsakovės kreditorinius įsipareigojimus duomenų neturi. Prašo, kad kiekvieno jų asmeniškai turimi kreditoriniai įsipareigojimai ir toliau liktų kiekvieno jų asmeninė prievolė.

Tretysis asmuo Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija atsiliepimo į ieškinį nepateikė, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jiems pranešta tinkamai.

Byla išnagrinėta tretiesiems asmenims nedalyvaujant (CPK 247 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė susituokė (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ 2023 m. spalio 24 d. pažymoje dėl informacijos pateikimo Nr. 37347680 nurodyta, kad nei ieškovas, nei atsakovė nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi. VĮ „Regitra“ 2023 m. spalio 23 d. duomenimis ieškovo ir atsakovės vardu nėra registruotų ir nuosavybės teise valdomų transporto priemonių.

Ieškovas turi kreditorinius įsipareigojimus A. G., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai, Valstybinė ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Ieškovas informavo kreditorius apie kreipimąsi į teismą dėl santuokos nutraukimo.

Atsakovė, bylos duomenimis turi kreditorinių įsipareigojimų valstybei, kurią byloje atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, apie kitus kreditorinius įsipareigojimus teismui duomenų nepateikė.

Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos iširimo sąlygas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007, 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pagrindinės sutuoktinio pareigos yra nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad ieškovo ir atsakovės santuoka tapo neįmanoma dėl lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos nebuvimo. Šalys niekada nevedė bendro ūkio ir neturi bendrų interesų, kartu negyveno, bendrų vaikų neturi, vienas kito moraliai ir materialiai neremia. Atsakovė prieštaravimų dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės nepateikė. Įvertinus tai, kas nurodyta ir tai, jog šalys negyvena kaip sutuoktiniai ir neveda bendro ūkio, jų santuokiniai ryšiai yra nutrūkę, konstatuojama, kad bendras šeimyninis gyvenimas negalimas, todėl ieškovas prašymas tenkinamas, santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis).

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovas prašo po santuokos nutraukimo jam palikti prigimtinę pavardę „J.“, o atsakovei – jos iki santuokos turėtą pavardę „D.“. Atsakovė šiam ieškovo prašymui neprieštaravo. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl pavardžių, po santuokos nutraukimo ieškovui paliekama pavardė „J.“, o atsakovei - „D.“.

Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Reikalauti priteisti išlaikymą galima tik esant santuokai, taip pat ją nutraukiant ar pripažįstant negaliojančia. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.72 straipsnis nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 straipsnio 1 ir 4 dalys). Ieškovas nurodė, kad išlaikymo po santuokos nutraukimo iš atsakovės nereikalauja. Atsakovė ieškiniui neprieštaravo, išlaikymo iš ieškovo priteisti taip pat neprašė. Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovas ir atsakovė yra pajėgūs patys save išlaikyti, todėl išlaikymas vienam iš kito nepriteisiamas.

Šalys santuokoje jokio turto neįgijo, todėl turto padalinimo klausimas nesvarstomas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad sutuoktiniai bendrų kreditorių neturi. Iš pateiktų Valstybinės mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimo nustatyta, kad šalių turimi įsipareigojimai valstybei yra asmeninio pobūdžio, todėl kiekvienam jų tenka asmeninė pareiga juos atlyginti asmeniniu turtu. Atsakovė dėl tokio ieškovo reikalavimo prieštaravimų nepareiškė, sutiko už savo vardu turimas prievoles atsakyti asmeniškai. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta ir į tai, kad kreditoriai neprieštaravo ieškovo prašymui ir atsakovė su tuo sutiko, kiekvieno jų vardu turimi kreditoriniai įsipareigojimai pripažįstami asmenine šalių prievole.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas ir jo atstovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad prašo priteisti iš atsakovės jos patirtų bylinėjimosi išlaidas už Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, atsakovė teismo posėdžio metu su tuo sutiko, todėl, atsižvelgiant į tai, byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro: a) 109,00 Eur už neturtinio pobūdžio reikalavimą – dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (apimantis ir kitus su santuokos nutraukimu susijusius reikalavimus); b) 313,85 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos ieškovui teikimo išlaidos, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2024 m. balandžio 2 d. pažymą Nr. APD-2024-03598, pateiktą byloje; c) 55,51 Eur išlaidos, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai ir atsakovė teismo posėdžio metu sutiko bylinėjimosi išlaidas atlyginti, visos valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 279 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovo H. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui H. J. palikti pavardę „J.“, R. J. grąžinti pavardę „D.“.

Nustatyti, kad kreditoriniai įsipareigojimai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 ir kitiems kiekvieno jų turimiems kreditoriams yra asmeninės ieškovo H. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei atsakovės R. J. (D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievolės.

Priteisti iš atsakovės R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 313,85 Eur (tris šimtus trylika eurų 85 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, - antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų (šios išlaidos valstybei turi būti sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš atsakovės R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 109,00 Eur (vieną šimtą devynis eurus) žyminio mokesčio (žyminis mokestis turi būti sumokėtas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo nurodyme nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660).

Priteisti iš atsakovės R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 55,51 Eur (penkiasdešimt penkis eurus 51 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokėti reikia į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5662).

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo įsiteisėjimo dienos siųsti Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui įregistruoti santuokos nutraukimo faktą, Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.