Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-03-31 · Civilinė byla Nr. eB2-920-614/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. eB2-2553-614/2021Nutartis · 2021-10-13Vilniaus apygardos teismas
  2. eB2-2554-614/2021Nutartis · 2021-10-18Vilniaus apygardos teismas
  3. eB2-920-614/2022Nutartis · 2022-03-31Vilniaus apygardos teismas
  4. Pirmoji instancijaNutartis · 2022-05-26Lietuvos apeliacinis teismas
  5. eB2-147-614/2024Nutartis · 2022-06-29Vilniaus apygardos teismas
  6. eB2-2622-614/2022Nutartis · 2022-09-27Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-31
Bylos Nr.
eB2-920-614/2022
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00296-2021-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eglė Surgailienė
Pareiškėjas
I. J.
Atsakovas
BUAB „Nailinga“
Kreditorius
I. J.
Advokatai
Vaida Genaitytė
Civilinė byla Nr. eB2-920-614/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00296-2021-7
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, sekretoriaujant Franc Rutkovskij, dalyvaujant pareiškėjai I. J., jos atstovei advokatei Vaidai Genaitytei, BUAB „Nailinga“ nemokumo administratorei J. Ž., viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės BUAB „Nailinga“ nemokumo administratorės J. Ž. ginčijamą kreditorės I. J. finansinį reikalavimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau ir UAB) „Nailinga“ iškelta bankroto byla, įmonės nemokumo administratore paskirta J. Ž. (nutartis įsiteisėjusi). Nemokumo administratorės prašymu 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi patvirtintas neginčijamų UAB „Nailinga“ kreditorinių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris buvo tikslinamas teismo 2021 m. rugsėjo 10 d. nutartimi.

Šalies argumentai

Nemokumo administratorė pareiškimu nurodė, jog kreditorė I. J. pareiškė 47 827,00 Eur kreditorinį reikalavimą, kildinamą iš paskolos teisinių santykių su UAB „Nailinga“, kuriame teigė, kad UAB „Nailinga“ pagal suteiktas bei negrąžintas paskolos sutartis yra skolinga jai 47 827,00 Eur sumą. Kreditoriniam reikalavimui pagrįsti kartu su pareiškimu pateiktos 5 paskolos sutartys, sudarytos tarp paskolos davėjos I. J. ir paskolos gavėjos UAB „Nailinga“, tačiau, administratorės nuomone pareikštas kreditorinis reikalavimas abejotinas, nepagrįstas įrodymais – administratorei perduotuose bendrovės apskaitos dokumentuose taip pat banko sąskaitų išrašuose nėra duomenų, patvirtinančių, kad visos paskolos sutartyse nurodytos sumos buvo perduotos UAB „Nailinga“, be to dalį paskolos įmonė I. J. yra grąžinusi, o kitai daliai reikalavimo yra suėjęs senaties terminas, kurį prašė taikyti. I. J. buvo UAB „Nailinga“ direktorė nuo 2003-01-29 iki bankroto bylos iškėlimo 2021-05-05, nuo 2003-01-29 yra ir vienintelė įmonės akcininkė. Buvusi įmonės vadovė I. J. neperdavė administratorei UAB „Nailinga“ 2007 m., 2010 m., 2018 m., 2020-09-30 – 2020-12-31, 2021-01-01 – 2021-05-05 kasos knygų ir pirminių apskaitos dokumentų, todėl nėra galimybės patikrinti įmonės apskaitos dokumentų minėtais laikotarpiais. Patikrinus perduotus pirminius apskaitos dokumentus, grynųjų pinigų judėjimą ir įmonės banko sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo pirmosios paskolos sudarymo - 2006-05-02 iki bankroto bylos iškėlimo, nustatyta, kad I. J. įmonei minėtu laikotarpiu yra perdavusi iš viso 32 478 Eur (mokėjimo paskirtis apskaitoje nurodyta: paskola, akcininko paskola, paskola įmonei). Galimybės nustatyti, pagal kurią konkrečią paskolos sutartį yra perduodami pinigai, nėra, nes mokėjimo paskirtyse abstrakčiai nurodoma pavedimo paskirtis ir nėra aišku, kokia suma ir pagal kurią sutartį perduodama ir ar pinigai apskritai perduodami pagal sutartis (o ne kokiu kitu pagrindu), todėl sutartis administratorė vertino visas kartu, skaičiuojant bendrą faktiškai suteiktų/grąžintų paskolų sumą. Iš UAB „Nailinga“ sąskaitų aktyvumo ataskaitos duomenų už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2021-05-05 matyti, kad įmonė yra grąžinusi I. J. 24 605,62 Eur paskolos sumą, ataskaita patvirtinta pačios I. J., kaip buvusios įmonės vadovės, parašu. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalis paskolos sutartis yra realinis sandoris, taigi, tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Pinigų perdavimo faktą įrodyti pareiga tenka paskolos davėjai I. J.. Kai yra pateiktas paskolos raštelis atitinka (jei jis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui. Nagrinėjamu atveju pinigų perdavimo faktas sutartyse nėra užfiksuotas. Iš įmonės apskaitos dokumentų matyti, kad įmonei faktiškai buvo perduota 32 478,00 Eur, vadinasi I. J. turėjo reikalavimo teisę įmonei tik dėl 32 478,00 Eur faktiškai perduotos paskolos sumos. Kadangi įmonė jai grąžino 24 605,62 Eur, likusi negrąžinta reikalavimo suma sudaro 11 585,00 Eur (40 000,00 Lt), tačiau šiai sumai taikytina ieškinio senatis, kadangi pagal 2006-05-02 paskolos sutartį paskolos reikalavimo terminas suėjo 2008-05-31, todėl bendras 10 metų ieškinio senaties terminas jau yra suėjęs ir yra savarankiškas pagrindas netvirtinti kreditorinio reikalavimo, kylančio iš pirmos 2006-05-02 paskolos sutarties.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje gautas kreditorės I. J. atsiliepimas į nemokumo administratorės prieštaravimą, kuriuo kreditorė nurodo, kad su nemokumo administratorės prieštaravimais nesutinka. Kreditorė nurodo, kad ji, kaip atskaitingas asmuo, savo lėšomis naujino salonų įrangą, pirko darbo priemones ir kosmetiką, tai yra normali praktika versle ir tos išlaidos įskaičiuotos į paskolų sutartis, tai matoma avansinėse apyskaitose, apie tai buvo paaiškinta administratorei. Administratorė nurodo, kad jai neperduoti kasos knygos ir pirminiai apskaitos dokumentai už atitinkamą laikotarpį, tačiau nuo 2020-09-27 įmonė veiklos nevykdė, buvo nutrauktos paslaugų tiekimo sutartys (internetas, telefonija, TV ir kt.), todėl jokių dokumentų nebuvo, o nuo 2021-04-30 nutraukta sutartis ir su buhalterines paslaugas teikusia įmone UAB „Prime finance“. 11 585 Eur kreditorinio reikalavimo daliai bankroto įmonei iškėlimo metu ši skola buvo ir ji įmonės nebuvo nurašyta.

Šalies argumentai

Kreditorė (pareiškėja) I. J. pateikė patikslintą pareiškimą dėl jos finansinio reikalavimo tvirtinimo BUAB „Nailinga“ bankroto byloje ir, remdamasi CK 6.50 str., 6.870 str., 6.871 str. bei JANĮ 41 str., 42 str., prašo teismo patvirtinti jos 47 522,30 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą BUAB „Nailinga“ bankroto byloje. Nurodė, jog nuo 2003-01-29 ji yra vienintelė UAB „Nailinga“ akcininkė. BUAB „Nailinga“ 47 522,30 Eur įsiskolinimas atsirado jai suteikus UAB „Nailinga“ paskolas, kurios iki šiol nėra grąžintos, o jai, kaip trečiajam asmeniui, apmokėjus už UAB „Nailinga“ pirktas prekes ir paslaugas. Tokiu būdu ji įgijo kreditoriaus teises į UAB „Nailinga“ CK 6.50 str. 3 d. pagrindu. Pateikti dokumentai patvirtina, kad 2019-12-31 įmonės skola jai (akcininkei) siekė net 61 766 Eur (2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentai, pateikti 2022-01-18). Laikotarpiu nuo 2019-12-31 įmonė grąžino 23 905,32 Eur, o taip pat 700 Eur dydžio įmonės skola buvo įskaityta atlikus vienarūšius įskaitymus. Tačiau per šį laikotarpį įmonei paskolinta dar 3 460,81 Eur, taip pat, 2020 m. bei 2021 m. ji apmokėjo už įmonės perkamas prekes ir paslaugas: 2020 m. lapkričio mėn. už įmonę sumokėjo 372,35 Eur; 2021 m. sausio ir vasario mėnesiais 520,3 Eur apmokėjo už UAB „Nailinga“ pirktas buhalterines paslaugas. Nuo pat įmonės veiklos pradžios, atsižvelgiant į tai, kad trūko apyvartinių lėšų, ne kartą yra teikusi įmonei paskolas arba savo lėšomis apmokėdavo už įmonės perkamas prekes ar gaunamas paslaugas. Pirma paskolos sutartis buvo sudaryta 2006-05-02, tokių paskolos sutarčių buvo keletas. Teismui pateikta 2006 m. sąskaitų apyvartos ištrauka patvirtina, kad ji skolino įmonei pinigus ir nuolat apmokėdavo už įmonės perkamas prekes ar paslaugas. Aplinkybės, kad pareiškėja yra suteikusi įmonei paskolas matyti ir iš byloje esančių dokumentų: 2009-04-20 paskolino įmonei 7 000 Lt; 2011-03-15 paskolino įmonei 5 000 Lt; 2013-04-23 paskolino įmonei 10 000 Lt; 2013-01-08 paskolino įmonei 8 000 Lt; 2014-12-13 paskolino įmonei 3 300 Lt; 2015-04-27 paskolino įmonei 4 800 Eur (kasos pajamų orderis); 2017-02-10 paskolino įmonei 1 000 Eur; 2017-04-26 paskolino įmonei 1 000 Eur; 2017-05-28 paskolino įmonei 2 500 Eur; 2017-08-22 paskolino įmonei 500 Eur; 2018-03-10 paskolino įmonei 530 Eur (kasos pajamų orderis); 2019-12-06 paskolino įmonei 550 Eur (sąskaitos išrašas); 2020-09-01 paskolino įmonei 1 084,81 Eur; 2020-02-12 – 2021-05-03 - 2017-07-24 paskolino įmonei 5 600 Eur; 2017-10-26 paskolino įmonei 150 Eur; 2018-02-11 paskolino įmonei 540 Eur; 2006-05-02 paskolino įmonei 4 000 Lt; 2006-05-25 paskolino įmonei 4 000 Lt; 2006-09-29 paskolino įmonei 2 000 Lt; 2006-10-11 paskolino įmonei 2 000 Lt; 2006-11-06 paskolino įmonei 5 000 Lt; 2007-02-15 paskolino įmonei 2 300 Lt; 2009-04-17 paskolino įmonei 3 000 Lt; 2009-05-20 paskolino įmonei 500 Lt; 2009-12-21 paskolino įmonei 4 000 Lt; 2014-02-21 paskolino įmonei 5 000 Lt; 2021-02-17 paskolino įmonei 263 Eur; 2021-03-02 paskolino įmonei 210 Eur; 2021-04-08 paskolino įmonei 100 Eur; 2021-05-03 paskolino įmonei 10 Eur; 2020-02-12 paskolino įmonei 760 Eur; 2020-03-10 paskolino įmonei 570 Eur; 2020-11-26 paskolino įmonei 206 Eur; 2020-12-02 paskolino įmonei 255 Eur. Vien laikotarpiu nuo 2013-12-31 iki 2018-03-09 įmonei paskolino ne mažiau kaip 45 349,64 Eur. Ši nurodoma paskolos suma buvo deklaruota ir pateikiant deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai (buhalterė deklaracijas teikdavo elektroniniu būdu, kai kurių deklaracijų kopijas pareiškėja turėjo atspausdintas). Laikotarpiu nuo 2019-03-13 iki 2019-12-06 pareiškėja įmonei paskolino dar 1 190 Eur. 2019-12-31 įmonė grąžino pareiškėjai 7 449 Eur, šie duomenys atsispindi 2020-05-20 VMI pateiktoje deklaracijoje (forma Nr. FR0711). Nuo 2020-01-01 iki 2021-05-02 įmonė pareiškėjai grąžino (įskaitė) dar 17 156,45 Eur, pareiškėja įmonei paskolino dar 3 460,81 Eur sumą, o 2015 m. įmonei paskolino 4 800 Eur, tai patvirtina pateikta kasos pajamų orderio kopija. 2015 m. kasos knyga, kaip ir kitų laikotarpių kasos knygos yra ir byloje, tai patvirtina, kad pareiškėjos teikiami duomenys yra teisingi. Byloje yra banko sąskaitų išrašai, kuriuose atsispindi pareiškėjos pinigų pervedimai bendrovei UAB „Nailinga“. VĮ Registrui centrui pateiktų finansinių ataskaitų rinkiniai liudija, kad 2019 m. pabaigai fiksuota įmonės skola akcininkui (pareiškėjai) siekė 61 766 Eur (įskaitant tais metais suteiktas paskolas ir atliktus paskolų grąžinimus). Kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, kartu su ieškiniu pateiktas finansinių ataskaitų rinkinys, o taip pat kreditorių sąrašas 2020-12-31 būklei, pagal šiuos finansinius dokumentus, įmonės skola pareiškėjai 2020-12-31 datai sudarė 47 287 Eur (įskaičius aukščiau nurodytas sumas apie suteiktas bei grąžintas paskolas 2020 m.). Kaip jau buvo minėta, 2021 m. įmonei pareiškėja paskolino dar 585 Eur, įmonė jai grąžino 870 Eur. Taip pat 2021 m. pareiškėja apmokėjo 520,3 Eur sumą už įmonės įsigytas paslaugas, tai reiškia, kad visas pareiškėjos kreditorinis reikalavimas sudaro 47 522,30 Eur. Papildomai paaiškino, kad nuo pat 2006 m., ne kartą įmonei ne tik skolino pinigus apyvartinėms lėšoms perduodama pinigus grynais pinigais ar atlikdama pavedimus į UAB „Nailinga“ banko sąskaitą, bet ir iš savo lėšų apmokėjo už įmonės perkamas prekes ir/ar paslaugas. Tokie duomenys matyti ir iš byloje esančių dokumentų (kasos knygų, banko sąskaitų išrašų). Taip pat, pateikė teismui savo banko sąskaitų išrašus, kurie taip pat patvirtina nurodomas aplinkybes apie prekių ir paslaugų, kurias įsigijo UAB „Nailinga“ apmokėjimą. Iš banko sąskaitų išrašų matyti, kad dažnai savo lėšomis apmokėdavo už įmonės perkamas prekes iš tokių užsienio tiekėjų kaip „Trans Design Inc“. „nded“ (nails design exclusive discovery), V&K Cosmetics ir kt. Pirminiai dokumentai (sąskaitos faktūros) yra nemokumo administratorės žinioje. Pateiktos 2013-2016 m.m. avanso apyskaitose būtent buvo fiksuojama, kiek ir kokių lėšų buvo išleista atsiskaitant už prekes ar paslaugas. Iš šių dokumentų matyti, kad pareiškėjai apmokant už įmonės prekes ir paslaugas, vien 2015 m. įmonė jai įsiskolino 6 757,68 Eur, o 2016 m. pabaigoje įmonės skola siekė 10 904,58 Eur. Įmonės buhalterės pasiūlymu, dėl paprastesnės apskaitos, tokias pareiškėjos sumokėtos sumos buhalterijoje buvo apskaitomos kaip akcininkės (pareiškėjos) paskola įmonei, bet kokiu atveju, tai nekeičia fakto, jog pareiškėja savo lėšomis apmokėjo už UAB „Nailinga“ (įvykdė įmonės pinigines prievoles), kas reiškia, jog turi teisę reikalauti grąžinti jos sumokėtas sumas. Nurodytos aplinkybės, pateikti duomenys patvirtina, kad tarp I. J. ir UAB „Nailinga“ susiklostė paskolos teisiniai santykiai, paskolos sutartys buvo rašytinės (CK 6.871 str. 1 d.), visos sudarytos sutartys yra galiojančios, paskolos sutartyse buvo pažymėta apie pinigų perdavimą (CK 6.871 str. 3 d.), įmonė deklaravo iš fizinio asmens gautas paskolas, bei paskolos grąžinimus, tai matyti ir vykdytuose pavedimuose tarp banko sąskaitų, nei viena paskolos sutartis nėra ir nebuvo nuginčyta, jokių ginčų dėl pinigų perdavimo fakto nėra, todėl bankrutuojanti UAB „Nailinga“ turi pareigą grąžinti negrąžintą paskolos sumą (CK 6.873 str. 1 d.). Taip pat, CK 6.50 str. 1 d. įtvirtina, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo. Teismų praktikoje nurodoma, kad pagal CK 6.50 str. 1 d. kreditoriaus, bet ne skolininko valioje išlieka galimybė nepriimti prievolės įvykdymo iš trečiojo asmens. Nesant kreditoriaus prieštaravimo, laikoma, kad prievolė įvykdyta tinkamai, kai ją įvykdo tretysis asmuo. CK 6.50 str. 3 d. pagrindu, trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, kadangi kreditorius gauna prievolės įvykdymą, o skolininkas gauna prekes ar paslaugas, kurios jam yra reikalingos. Pareiškėjai apmokėjus UAB „Nailinga“ prievoles, įmonė turėjo galimybė gauti jos veikloje reikiamų medžiagų ir paslaugų bei tinkamai vykdyti veiklą. Kito asmens prievolės įvykdymas už skolininką, nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų apribojimų, yra pradinio kreditoriaus reikalavimo pasibaigimo pagrindas, skolininkui prievolė (ir visos iš šios prievolės atsiradusios papildomos teisės ir pareigos) nepasibaigia – jis ją turi įvykdyti trečiajam asmeniui, todėl pareiškėjai I. J. perėjo pradinių kreditorių teisės, susijusios su skolininke UAB „Nailinga“, dėl ko ji turi teisę reikalauti, kad įmonė man grąžintų jos sumokėtas sumas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėja I. J. ir jos atstovė advokatė Vaida Genaitytė prašė tenkinti pareiškėjos prašymą, patvirtinti Eur finansinį reikalavimą BUAB „Nailinga“ bankroto byloje.

Atsakovės BUAB „Nailinga“ nemokumo administratorė pateikė rašytinę nuomonę į patikslintą pareiškėjos prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo ir prašė kreditorinio reikalavimo netvirtinti. Pakartojo, jog pareiškėja I. J. į bylą yra pateikusi 5 tarp paskolos gavėjos UAB „Nailinga“ ir jos - paskolos davėjos sudarytas paskolos sutartis, bendrai 63 199 Eur sumai. Patikrinus administratorei perduotus pirminius įmonės apskaitos dokumentus, grynųjų pinigų mokėjimus už laikotarpį nuo pirmosios paskolos sutarties sudarymo - 2006-05-02 iki bankroto bylos iškėlimo - 2021-05-05 nustatyta, kad I. J. įmonei grynaisiais pinigais yra perdavusi 17 852,91 Eur. Buvusi įmonės vadovė I. J. neperdavė administratorei UAB „Nailinga“ 2007 m., 2010 m., 2018 m., 2020-09-30 – 2020-12-31, 2021-01-01 – 2021-05-05 kasos knygų, pirminių apskaitos dokumentų, perduota tik dalis apskaitos registrų, dėl šios priežasties nėra galimybės patikrinti įmonės apskaitos dokumentų minėtais laikotarpiais, nėra galimybės nustatyti, pagal kurią konkrečią paskolos sutartį yra perduodami pinigai, nes mokėjimo paskirtyse nurodoma abstrakčiai, todėl sutartys vertintinos neatsietai, t. y. visos kartu, skaičiuojant bendrą faktiškai suteiktų/grąžintų paskolų sumą grynaisiais pinigais. Kadangi paskolos sutartis yra realinis sandoris (CK 6.870 str.), paskolos teisiniams santykiams konstatuoti turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai - paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Sutartyse nurodyta, kad paskolos suteikiamos grynais pinigais, tačiau patikrinus įmonės apskaitos dokumentus, nustatyta, kad I. J. grynaisiais pinigais įmonei iš viso yra perdavusi 17 852,91 Eur, vadinasi paskolos sutartys buvo sudarytos tik dėl šių faktiškai įmonei perduotų paskolos sumų ir tik grynaisiais pinigais. I. J. įmonei perduoti pinigai bankiniais pavedimais ar kitais būdais, pav. apmokant už įmonei pirktas prekes ir paslaugas, negali būti laikoma suteiktos paskolos dalimi, kadangi perduoti (sumokėti) ne grynaisiais pinigais ir įmonė nebuvo įsipareigojusi gautų pinigų grąžinti, kas pagal LAT išaiškinimus reiškia, kad neegzistuoja viena iš būtinųjų paskolos sutarties sąlygų – paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus. Pinigų perdavimo faktas sutartyse nėra užfiksuotas, pinigų perdavimo faktą turi įrodyti paskolos davėja. I. J. nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad visas sutartyse nurodytas paskolos sumas perdavė įmonei. Pagal kasacinio teismo praktiką, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga įrodyti tenka paskolos gavėjui. Iš byloje pateiktos UAB „Nailinga“ Sąskaitų aktyvumo ataskaitos duomenų už laikotarpį 2019-01-01 – 2021-05-05 matyti, kad įmonė yra sumokėjusi I. J. 24 605,62 Eur (šią sumą pareiškėja laiko dalimi paskolos sumos gražinimu). Minėta, kad įmonei faktiškai buvo perduota 17 852,91 Eur, įmonė I. J. yra sumokėjusi 24 605,62 Eur, tai patvirtina aplinkybę, jog I. J. neturi reikalavimo teisės į įmonę pagal paskolos sutartis, priešingai, ji yra skolinga įmonei. Pareikštą kreditorinį reikalavimą pareiškėja I. J. taip pat grindžia dar vienu pagrindu – nurodo, kad savo asmeninėmis lėšomis dengė įmonės įsipareigojimus už prekes ir paslaugas (CK 6.50 str. 3 d.). Kreditorinis reikalavimas šiuo atveju grindžiamas kasos knygomis ir I. J. banko sąskaitų išrašais, bei įmonės avanso apyskaitomis, taip pat VMI pateiktomis deklaracijomis, tačiau toks reikalavimas taip pat nepagrįstas. Pateiktos avanso apyskaitos nelaikytinos pakankamais ir patikimais įrodymais, kadangi jos nepatvirtintos jas sudariusių atsakingų asmenų parašais, kaip tai numatyta apskaitą reglamentuojančiuose teisės aktuose (pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 str. 3 d. apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu). Taigi, avanso apyskaita yra apskaitos registras ir turi būti pasirašytas jį sudariusio asmens ir tai nėra tik formalus reikalavimas, tokiu būdu atskaitingas asmuo patvirtina, kad avanso apyskaitoje registruotos sumos atitinka pirminius apskaitos dokumentus; buhalterinė apskaita vedama vadovaujantis tęstinumo principu, kuris taikomas taip pat ir avanso apyskaitos sudarymui ir tai reiškia, kad sudarant avanso apyskaitą, joje nurodomas likutis iš ankstesnės avanso apyskaitos ir apskaita vedama toliau pagal atskaitingo asmens pateiktus pirminius apskaitos dokumentus. I. J. pateiktos 2013-2016 m. avanso apyskaitos neaktualios, nes nei patvirtina, nei paneigia pareikšto kreditorinio reikalavimo būtent dėl tęstinumo nebuvimo, iš pateiktų ataskaitų nėra galimybės nustatyti vėlesnių laikotarpių sumų, kurias savo asmeninėmis lėšomis dengė I. J., o taip pat sumų, kurias I. J. yra gavusi iš įmonės apmokėjimui už tam tikras prekes ir paslaugas. Avanso apyskaitoje registruojamos ne tik atskaitingo asmens, šiuo atveju I. J. už įmonę sumokėtos sumos, bet ir įmonės sumokėtos sumos I. J. (už pirktas prekes ir paslaugas). Vėlesnės įmonės avanso apyskaitos (2019 m., 2020 m. 01-11 mėn., 2021 m. 01 mėn.) paneigia I. J. teiginius apie įmonės skolą ir jos dydį (2021 m. 02-05 mėn. avanso apyskaitos administratorei neperduotos), pav. iš paskutinės administratorės žinioje esančios 2021 m. 01 mėn. sudarytos avanso apyskaitos matyti, kad likutis (avanso liekana) iš praėjusio laikotarpio yra lygus nuliui, tai rodo, kad 2021-01-01 d. įmonė ir I. J. viena kitai jokių skolų neturėjo, nes avanso apyskaitoje registruojami tik tokio pobūdžio mokėjimai. Laikotarpio pabaigoje 2021-01-31 likutį sudarė 242,00 Eur suma, kurią įmonė liko skolinga I. J. už apmokėtas buhalterinės apskaitos paslaugas UAB „Prime Finance“. Nesant vėlesnių laikotarpių avanso apyskaitų, nėra galimybės nustatyti likučio dydžio UAB „Nailinga“ bankroto bylos iškėlimo dienai, todėl net ir pastaroji avanso apyskaita nelaikytina objektyviu ir teisingu įrodymu dėl įmonės ir I. J. įsiskolinimų dydžio viena kitai. Kita vertus, nemokumo administratorės pateikiamos apyskaitos taip pat nepatvirtintos jas sudariusio asmens parašu ir jomis negalima vadovautis, tačiau jos pateikiamos siekiant parodyti teismui, kad I. J. pateiktose avanso apyskaitose, kurios taip pat nepasirašytos, registruoti skolos dydžiai yra nebeaktualūs. Pateiktos į bylą deklaracijos apie gautas paskolas iš fizinių asmenų taip pat nepatvirtina I. J. kreditorinio reikalavimo, nes tai nėra pirminis dokumentas, pagrindžiantis tariamos skolos susidarymo pagrindą, o jose yra fiksuojami duomenys pagal buhalterinių apskaitos registrų duomenys, kurie patys savaime nelaikomi teisingi, todėl kreditorinis reikalavimas turi būti pagrįstas tik pirminiais dokumentais. Kreditoriniam reikalavimui pagrįsti I. J. pateikė ir dalį pirminių apskaitos dokumentų, t.y. banko sąskaitų išrašus bei kasos pajamų orderio kvitus, tačiau pateikti dokumentai yra nepakankami reikalavimui pagrįsti. Įmonės skolos dydis I. J. galėtų būti nustatytas pagal paskutinę įmonėje sudarytą avanso apyskaitą, tačiau tokios tarp įmonės dokumentų nėra, todėl skolų likučiai galėtų būti nustatyti pagal pirminius dokumentus, tačiau tam reikalingos specialios žinios ir tai būtų galima padaryti tik pateikus į bylą visus pirminius dokumentus, dabar tokios galimybės nėra. I. J. kreditorinio reikalavimo nepagrindė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu nemokumo administratorė prašė pareiškėjos reikalavimą atmesti kaip neįrodytą.

Motyvuojamoji dalis

Nemokumo administratorės pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Tvirtintinas 47 522,30 Eur antros eilės kreditorės I. J. finansinis reikalavimas.

Minėta, jog Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi buvo patvirtintas neginčijamų BUAB „Nailinga“ kreditorinių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuriame taip pat buvo patvirtintas pirmos eilės I etapo I. J. kreditorinis reikalavimas 501,53 Eur sumoje, kuris susidarė iš darbo materialinių teisinių santykių.

Kaip jau buvo nurodyta, nemokumo administratorės ginčijamas kreditorės (pareiškėjos) I. J. 47 827,00 Eur dydžio finansinis reikalavimas atsakovei BUAB „Nailinga“ kreditorės buvo kildinamos iš paskolos sutarčių. Ginčo nagrinėjimo eigoje, pasinaudojusi teismo siūlymu susirasti atstovą, kad jai būtų atstovaujama procese, pareiškėja I. J. šia teise pasinaudojo ir patikslino savo kreditorinį reikalavimą 2022 m. vasario 9 d. pareiškimu, kuriuo prašė tvirtinti jos 47 522,30 Eur dydžio finansinį reikalavimą atsakovės BUAB „Nailinga“ bankroto byloje. Pareiškėja I. J. papildė savo finansinio reikalavimo teisnį pagrindimą tuo, kad būdama įmonės vadove ir atskaitingu įmonės asmeniu bei vienintele įmonės akcininke, iš asmeninių savo lėšų ne tik teikė įmonei paskolas, tačiau ir mokėjo įmonės kreditoriams už įmonei suteiktas paslaugas, o taip pat iš savo asmeninių lėšų apmokėjo įmonės kreditoriams už įmonės pirktas ir jos veikloje reikalingas prekes kaip trečiasis asmuo, todėl reikalavimą reiškia taip pat CK 6.50 straipsnio 3 dalies straipsnio pagrindu (Trečiojo asmens teisė įvykdyti prievolę).

Ginčo šalys vieningai nurodo, kad tarp įmonės UAB „Nailinga“ (paskolos gavėjos) ir jos vadovės ir vienintelės akcininkės I. J. (paskolos davėjos) buvo sudarytos penkios paskolos sutartys: 2006 m. gegužės 2 d. sutartyje nurodyta, kad paskolos davėja (I. J.) perduoda paskolos gavėjai nuosavybėn 40 000,00 Lt paskolos sumą grynaisiais pinigais, o paskolos gavėja įsipareigoja paskolos sumą grąžinti iki 2008 m. gegužės 31 d. (kitame sutarties punkte nurodyta, kad 34 000,00 Lt paskolos suma suteikiama iki 2008 m. gegužės 31 d., t. y. nesutampa paskolos suma) (pirma sutartis); 2014 m. gruodžio 31 d. sutartyje nurodyta, kad paskolos davėja perduoda paskolos gavėjai nuosavybėn 48 300,00 Lt paskolos sumą grynaisiais pinigais (sutarties 1 p. nurodyta – iki 2008 m. gegužės 31 d.), o paskolos gavėja įsipareigoja grąžinti šią paskolos sumą iki 2017 m. gruodžio 31 d. (sutarties 3 p.) (antra sutartis); 2017 m. vasario 9 d. sutartyje nurodyta, kad paskolos davėja perduoda paskolos gavėjai nuosavybėn 27 000,00 Eur paskolos sumą grynaisiais pinigais, o paskolos gavėja įsipareigoja grąžinti paskolos sumą iki 2019 m. gruodžio 31 d. (trečia sutartis); 2018 m. vasario 11 d. sutartyje nurodyta, kad paskolos davėja perduoda paskolos gavėjai nuosavybėn 5 425,00 Eur paskolos sumą grynaisiais pinigais, o paskolos gavėja įsipareigoja grąžinti paskolos sumą iki 2018 m. gruodžio 31 d. (ketvirta sutartis); 2019 m. sausio 7 d. sutartyje nurodyta, kad paskolos davėja perduoda paskolos gavėjai nuosavybėn 5 200 Eur paskolos sumą grynaisiais pinigais (sutarties 1 p. nurodyta – iki 2018 m. gruodžio 31 d.), o paskolos gavėja įsipareigoja grąžinti paskolos sumą iki 2020 m. sausio 31 d. (sutarties 3 p.) (penkta sutartis).

Žemesnės instancijos teismas

Atkreiptinas dėmesys, kad antroje ir penktoje sutartyse nurodant paskolos grąžinimo terminus skiriasi pirmame ir trečiame sutarčių punktuose nurodytos datos (iki kada paskola suteikta / iki kada paskolos gavėja įsipareigoja paskolos sumą grąžinti). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į sutarčių sudarymo chronologiją bei logiką, nekyla abejonių, kad minimų sutarčių pirmuosiuose punktuose likusios ankstesnių sutarčių datos, o vėlesnės sutartys paruoštos panaudojant ankstesnių sutarčių dokumento (šablono) pagrindą, todėl turėtų būti vadovaujamasi sutarčių 3 punktuose nurodytomis paskolų grąžinimo datomis (terminais).

Kaip teisingai nurodė nemokumo administratorė, įrašų apie grynųjų pinigų perdavimą/priėmimą paskolos gavėjai minimose paskolos sutartyse atlikta nėra.

Tarp šalių taip pat nekilo ginčo, kad pagal nemokumo administratorei buvusios vadovės I. J. perduotus įmonės apskaitos dokumentus, t. y. pagal Kasos knygas, kasos pajamų orderius ir įmonės banko sąskaitų išrašus, atsakovės UAB „Nailinga“ apskaitoje fiksuojamas kreditorės I. J. bankiniais pavedimais ir grynaisiais pinigais apskaitytas 32 478,00 Eur sumos perdavimas bendrovei. Pradžioje šios aplinkybės neginčijusi, vėlesniame procesiniame dokumente nemokumo administratorė iškėlė naują argumentą, jog pavedimais įmonei pervestos I. J. piniginės lėšos negali būti laikomos perduotomis paskolos sumomis pagal sutartis, kadangi sutartyse nurodoma, jog paskolos suteikiamos grynaisiais pinigais. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo nemokumo administratorės argumentu. Nors paskolos sutartyse nurodoma, jog paskolos davėja skolins (skolina) grynaisiais pinigais, nėra ginčo, kad ji yra atlikusi piniginių lėšų pervedimus į įmonės sąskaitą, o įmonė UAB „Nailinga“ lėšas yra gavusi, todėl, nemokumo administratorės pozicija neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Tuo labiau, kad byloje nėra duomenų apie kokį nors kitą sandorį ar santykį, kurio pagrindu I. J. būtų kilusi prievolė atitinkamas sumas įmonei sumokėti. Teismo nuomone, vadovaujantis vien pažodiniu sutarčių tekstu, prieštarautų nustatytai faktinei aplinkybei, jog ne grynaisiais pinigais atsakovei UAB „Nailinga“ pervestos pinigų sumos faktiškai jai yra perduotos ir jos priimtos.

Nemokumo administratorė pripažino, jog pagal įmonės apskaitos dokumentus nuo 2006 m. gegužės 2 d. iki bankroto bylos įmonei iškėlimo dienos (2021 m. balandžio 27 d.) įmonė iš I. J. yra gavusi 32 478,00 Eur perduotus grynaisiais pinigais bei banko pavedimais. Įmonės apskaitos dokumentuose taip pat fiksuotas 24 605,62 Eur sumos grąžinimas I. J., kreditorė šios aplinkybės neginčijo, tai patvirtino taip pat pateikdama savo asmeninių sąskaitų bankuose Luminor Bank AB (DNB), AB „Citadelė“ išrašus. Paskolos 24 605,62 Eur sumos grąžinimą kreditorei, be kita ko, nemokumo administratorė grindžia atskaitingo asmens – pačios I. J. pasirašyta nemokumo administratorės 2021 m. liepos 20 d. lydraščiu DOK-27184 į bylą pateikta Sąskaitų aktyvumo ataskaita laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 5 d.

Taigi, vien pagal šias byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsakovė BUAB „Nailinga“ nėra grąžinusi kreditorei (paskolos davėjai) 11 585 Eur paskolos sumos, tačiau nemokumo administratorė prašo taikyti ieškinio senatį ir kreditorės reikalavimą atmesti.

Teismas nesutinka su nemokumo administratorės teiginiu, jog ieškinio senaties terminas suėjo 2018 m. gegužės 31 d. (pirmosios paskolos sutarties paskolos grąžinimo terminą laikant senaties termino eigos pradžia). Kadangi paskolos sumą paskolos gavėjai gaunant dalimis, bei grąžinant paskolą dalimis, mokėjimo dokumentuose nebuvo nurodyta pagal kurią sutartį mokėjimai atliekami (tiesiog abstrakčiai nurodoma – „atsiskaitytiniai“), dengiama seniausia skolininko skola kreditoriui. Šią išvadą teismas daro vadovaudamasis CK 6.55 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato, jog tuo atveju, kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, nepagrįsta nemokumo administratorės pozicija, jog atsakovės BUAB „Nailinga“ grąžintos paskolos sumos laikytinos grąžintomis pagal naujesnės paskolų sutartis (antrą, trečią, ketvirtą, penktą sutartis), o pirmai paskolos sutarties (2006 m. gegužės 2 d.) sumai taikytinas senaties terminas. Teismas pažymi, jog pagal antrą, trečią, ketvirtą ir penktą paskolos sutartis senaties terminas nėra suėjęs (pagal antrą – 2014 m. gruodžio 31 d. sutartį paskolos grąžinimo terminas suėjo tik 2017 m. gruodžio 31 d., vadinasi dešimties metų senaties termino eigos pradžia yra 2018 m. sausio 1 d., o pabaiga sueitų tik 2028 m. sausio 1 d. Todėl atmestinas nemokumo administratorės reikalavimas 11 585 Eur paskolos sumos grąžinimo reikalavimui taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu kreditorės reikalavimo netenkinti. Vadovaujantis CK 6.873 straipsniu, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui.

Anksčiau išdėstytais argumentais teismas pasisakė dėl kreditorės (pareiškėjos) I. J. ir atsakovės BUAB „Nailinga“ paskolos materialinių teisinių santykių. Tačiau, kaip jau buvo nurodyta anksčiau, ginčo šalis siejo ne vien paskolos materialiniai teisiniai santykiai. Kaip jau buvo minėta, jog kreditorė I. J. nuo pat įmonės įsteigimo buvo vienintelė bendrovės akcininkė ir vadovė – JAR duomenimis direktore I. J. išrinkta (paskirta) 2003 m. sausio 29 d., I. J. buvo atskaitingas asmuo įmonėje. BUAB „Nailinga“ buhalterijos apskaitą atliko buhalterines paslaugas teikiančios įmonės – UAB „Finance management group“, vėliau UAB „Prima finance“ sutarčių su įmone pagrindu.

Nors kreditorė I. J. pirminį pareiškimą dėl jos finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Nailinga“ bankroto byloje grindė penkiomis pateiktomis paskolos sutartimis, nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios – tiek atsiliepime į nemokumo administratorės pareiškimą, tiek žodiniuose teismo posėdžiuose kreditorė laikėsi vieningos pozicijos, jog šios (ir kitos) paskolos sutartys apėmė ne vieno jos pinigų perdavimą (pervedimą) bendrovei, bet ir kitas jos už bendrovę apmokėtas sumas iš jos asmeninių lėšų. Kadangi kreditorė buvo bendrovės vadovė ir 100 proc. bendrovės akcijų valdytoja, ji nurodė iš asmeninių savo lėšų finansavusi bendrovės veiklą kai įmonei trūkdavo apyvartinių lėšų. Šias pareiškėjos (kreditorės) I. J. nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtina pirminiai buhalteriniai dokumentai - Kasos knyga, Kasos pajamų orderiai, I. J. asmeninių sąskaitų išrašai banke, bei papildo antriniai įrodymai - bendrovės apskaitos dokumentai – buhalterinės programos, kuria buvo tvarkoma bendrovės finansinė apskaita, registrų išrašai – I. J. vardu vedama Avansinė apyskaita, bei bendrovės balansai (bandomieji balansai), o taip pat bendrovės VMI prie FM pateiktos deklaracijos forma FR0711 Juridinių asmenų duomenys apie fiziniams asmenims suteiktas, iš jų gautas ir grąžintas paskolas, įsiskolinimus susijusius su atskaitingais fiziniais asmenimis, gautas dalyvių įmokas ir apie išmokas užsienio juridiniams asmenims už suteiktas paslaugas (priedai – forma FR0711C – Duomenys apie iš fizinių asmenų gautas paskolas). Nemokumo administratorė pripažino, jog pagal turimus bendrovės finansinius dokumentus nuo 2006 m. gegužės 2 d. (pirmos I. J. pateiktos paskolos sutarties sudarymo datos) iki bankroto bylos iškėlimo I. J. įmonei yra perdavusi 32 478 Eur, o mokėjimo dokumentuose mokėjimo paskirtis nurodyta - paskola, akcininko paskola, paskola įmonei); penkiose pateiktose paskolos sutartyse nurodoma bendra 63 199 Eur skolinama suma, grynaisiais pinigais I. J. nuo 2006 m. gegužės 2 d. bendrovei yra perdavusi 17 852,91 Eur. Teismas pažymi, kad iš rašytinių dokumentų taip pat matyti, jog pinigų bendrovei I. J. yra perdavusi ir ankstesniais laikotarpiais – nuo įmonės įkūrimo iki pirmos pateiktos paskolos sutarties. Viena vertus šias aplinkybes nemokumo administratorė ignoravo, kita vertus – pripažino, kad bendrovę ir I. J. galimai siejo ir kiti sutartiniai teisiniai santykiai. Tačiau nemokumo administratorė mano, jog kiti sutartiniai santykiai tarp bendrovės ir I. J. – jei tokie buvo – laikytini neatlygintiniais. Sutikti su tokiu argumentu teismas neturi pagrindo, kadangi tai prieštarauja bylos įrodymų visetui (CPK 177 straipsnis).

Minėta, jog Juridinių asmenų registro (JAR) duomenimis UAB „Nailinga“, į. k. 226142350, įregistruota 2003 m. sausio 29 d.; nuo 2003 m. sausio 29 d. UAB „Nailinga“ vadove – direktore buvo I. J.. Kaip matyti iš bylos dokumentų, pagrindinė įmonės veikla buvo grožio paslaugų teikimas salonuose, kosmetikos ir susijusių prekių pardavimas. Bankroto bylos duomenimis, bendrovė savo nekilnojamojo turto neturėjo, patalpas veiklai nuomojosi: iš teismui bankroto byloje pateiktų bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų 2020 m. gruodžio 31 dienai matyti, kad bendrovė ilgalaikio turto neturėjo, trumpalaikio turto vertė sudarė iš viso 263 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai - 88 726 Eur (po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai - 47 427 Eur, per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai - 41 300 Eur). Iš teismui pateiktos 2020 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad UAB „Nailinga“ patyrė 10 003 Eur nuostolių, o kreditorei VMI prie FM pelno mokesčio mokestinė 1 347,12 Eur nepriemoka susidarė nuo 2020-06-15 (seniausia prievolės atsiradimo data). Kaip matyti iš rašytinių bylos dokumentų, patalpas veiklai bendrovė nuomojosi iš kreditorės Vastint Lithuania UAB, kurios reikalavimas bankroto bylos iškėlimo dieną sudarė 30 259,85 Eur (bankroto byloje prašydama iškelti bendrovei bankroto bylą direktorė I. J. pateikė UAB „Nailinga“ Kreditorių sąrašą 2020 m. gruodžio 31 dienos būklei, kuriame bendrovės skola kreidoriui Vastint Lithuania UAB nurodyta 30 259,85 Eur, ši suma taip pat patvirtinta teismo nutartimi bankroto byloje). I. J. procesiniuose dokumentuose ir žodinio teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo pat įmonės įsteigimo pradžios ji iš savo pinigų pirkdavo darbo priemones, inventorių, tvarkė (remontavo) patalpas nuomojamas patalpas, taip pat įnešdavo savo lėšas į įmonės sąskaitą ar kasą kai trūkdavo apyvartinių lėšų - atlyginimams mokėti, pirkti prekes, visos jos įneštos sumos ir apmokėtos prekės ir paslaugos buvo apskaitomos, o metų pabaigoje būdavo suvedamas balansas, paskolos sutartys buvo surašomos apskaičiavus jos įneštas ir pervestas sumas bei pirkinius įmonės veiklai, kuriuos ji pirko iš savo asmeninių lėšų, sutartys įformintos pagal buhalterinius dokumentus. Kai atsirasdavo laisvų lėšų – įmonę skolą grąžindavo dalimis, grąžinimai (atsiskaitytiniai), taip pat buvo fiksuojami įmonės apskaitoje. Įmonės apskaitą tvarkė UAB „Finance management group“. Paskutinis balansas buvo sudarytas 2000 m. sausio 28 d., iš kurio eilutės „Finasninės skolos (skolos akcininkams)“ matyti, jog fiksuota UAB „Nailinga“ 67 024,16 Eur skola akcininkams. Po to įmonė dar grąžino jai dalį skolos ir, minusavus grąžintas sumas, įmonės skolos likutis jos prašyme teismui ir yra nurodytas. I. J. nurodė, jog paskutinė įmonės darbo diena buvo 2020 m. rugsėjo 26 d., po to buvo nutrauktos viso paslaugų sutartys ir veikla nevykdoma, todėl ir dokumentacija nebuvo vedama, nes nebuvo sandorių, tik buvo ginčų su patalpų nuomotoju, iš kurio UAB „Nailinga“ patalpas nuomojo. Kaip matyti iš rašytinių bylos dokumentų, direktorė su nuomotoju tarėsi nutraukti patalpų nuomos sutartį nuo 2020 m. gruodžio 1 d., tačiau susitarimas nebuvo pasirašytas. Pareiškėja (kreditorė) I. J. paaiškino, kad įmonės buhalterija buvo tvarkoma programa „Rivilė“, Avanso apyskaitos, kuria ji pateikė į bylą, buvo formuojamos šios buhaterinės programos duomenų pagrindu. Pareiškėja nurodė, kad ji kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, kadangi dėl pandemijos tęsti veiklos bei toliau investuoti savo lėšas galimybės neturėjo, tada iš savo lėšų papildomai samdė buhalterines paslaugas, kad specialistai parengtų skolų analitiką, kuri ir buvo pateikta teismui prašant iškelti bendrovei bankroto bylą. Nurodė, kad visus dokumentus, kuriuos turėjo, ji atidavė nemokumo administratorei. Dalis dokumentų galėjo būti elektronine forma – prekių bei paslaugų užsakymai siųsti elektroniniais laiškais, tačiau dabar, jai išvykus į užsienį (teismo posėdžiuose pareiškėja dalyvavo nuotoliniu būdu iš jos buvimo vietos užsienyje) visų pirminių dokumentų surinkti ji neturėtų galimybės. Nurodė, kad UAB „Nailinga“ skolą jai gražindavo dalimis, tačiau visa skola nėra grąžinta, mokėjimai matosi jos pateiktose sąskaitose ir buhalterė visą laiką vedė apskaitą pagal pateikiamus pirminius buhalterinius dokumentus (bendrovei skolino ir jos sutuoktinis S. J., tai matyti VMI prie FM deklaracijose, tačiau jam skola yra grąžinta, su juo bendrovė yra visiškai atsiskaičiusi). Prašė apklausi liudytoją L. K., kuri dirbo bendrovės buhalteriją sutarties pagrindu tvarkiusioje įmonėje.

Liudytoja L. K. paliudijo, jog ji apie 15 m. dirbo įmonėje UAB „Finance management group“ finansininke iki 2019 m. lapkričio 7 d., yra įgijusi aukštąjį ekonominį išsilavinimą, dirbo su įmone UAB „Nailinga“ pagal buhalterinių paslaugų sutartį, ruošdavo ir pateikdavo finansines įmonės ataskaitas. Liudytoja nurodė, jog turėjo buhalterius ir apskaitininkus – padėjėjus, I. J. pateikdavo pirminius buhalterinius dokumentus, buhalteriai juos apskaitydavo ir ji jų pagrindu sudarydavo ataskaitas. I. J. pirko prekes ir mokėdavo už paslaugas įmonei iš savo lėšų, dėl to susikaupdavo tam tikros įmonės skolos jai, kurios būdavo įforminamos kaip paskolos įmonei. Gavus jos pateiktus pirminius buhalterinius dokumentus, kurie būdavo ir popieriniai, ir atsiųsti elektroniniais laiškais, buhalteriai suvesdavo į programą, buvo dirbama su apskaitos programa „Rivilė“. Gauti popieriniai dokumentai buvo segami į segtuvus ir nustatytą saugomi liudytojos darbovietėje UAB „Finance management group“. Nepamena detaliai ar pirminių dokumentų suvestinės buvo saugomos elektroniniu būdu ar ir atspausdinamos, VMI deklaracijas liudytoja teikdavo ir popierines, o VĮ Registrų centrui teikdavo elektroniniu būdu, nors detalių smulkiai neprisimena ir tiksliai nepamena ar I. J. ar kiti fiziniai asmenys teikdavo paskolas ir pinigais, mano, kad paskolas pinigais galėjo teikti. Kiek prisimena, vėliau – maždaug nuo 2020 m. UAB „Nailinga“ buhalteriją perėmė tvarkyti UAB Prima finance“. Visos I. J. pirktos prekės ir paslaugos buvo apskaitomos UAB „Nailinga“ finansinėse ataskaitose kaip skola atskaitingam asmeniui, skola atsispindėjo finansinėje apyskaitoje, kuri buvo sudaroma periodiškai kas mėnesį. Paklausta - ar likutis avansinėse apyskaitose būdavo perkeliamas, nurodė, jog kiek prisimena tikriausiai būdavo perkeliamas. Tačiau kaip matyti iš į bylą pateiktų Finansinių apyskaitų, jos buvo formuojamos kas mėnesį tam konkrečiam mėnesiui ir likutis Finansinėse apyskaitose nebuvo perkeliamas – mėnesio finansinę apyskaitą sudarė to mėnesio debeto ir kredito sumos.

Atsakydama į klausimus liudytoja L. K. nurodė, kad apskaita galėjo būti tvarkoma ir popierine forma, tačiau duomenys visada būdavo suvedami į programą. Apyskaita pasirašoma atskaitingo asmens, ar ją turi pasirašyti buhalteris nepamena, tačiau net ir nepasirašytoje apyskaitoje informacija teisinga, nes ji yra suformuojama per programą iš pirminių suvestų buhalterinių dokumentų, ji yra kaip registro suvestinė, todėl, jos manymu, apyskaita vis tiek galioja. Liudytoja patvirtino, kad I. J. pinigais pirktos prekės ir paslaugos apskaitos eigoje susidarius tam tikrai skolos sumai apskaitoje būdavo performinama į paskolą ir suformuojama kaip įmonės skola, taip ir apskaitoma įmonės finansinėse ataskaitose ir deklaracijose, padėtis matoma skolų analitikoje – čia yra nurodyti ir kreditoriai ir debitoriai.

Išklausęs ginčo šalių argumentus, liudytojos parodymus bei ištyręs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, jog pareiškėjos (kreditorės) I. J. procesiniuose dokumentuose bei žodinio teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai yra nuoseklūs, juos iš esmės patvirtina liudytojos L. K. parodymai bei į bylą pateikti rašytiniai dokumentai, byloje esantis 2020 m. gruodžio 31 d. bendrovės UAB „Nailinga“ balansas, kuriame bendrovės Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai yra nurodyti 88 727 Eur, po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai - 47 427 Eur. Šie duomenys taip pat atitinka į bankroto bylą pateiktą įmonės UAB „Nailinga“ Kreditorių sąrašą 2020 m. gruodžio 31 dienos būklei – 88 726,74 Eur, taip pat joje nurodytą tuo metu buvusią įmonės buhalteriniuose dokumentuose fiksuotą skolą bendrovės akcininkei – kreditorei I. J., t.y. 47 827 Eur. Šios sumos taip pat atitinka bendrovės finansinės apskaitos, kuri buvo vedama buhalterines paslaugas teikusių įmonių licencijuota buhalterinės apskaitos programa „Rivilė“ pagrindu suformuotose I. J. kaip atskaitingo asmens avanso apyskaitose. Teismo vertinimu, tai kad kai kurios avanso apyskaitos nėra pasirašytos, negali būti lemiančiu argumentu kreditorės reikalavimo bendrovei nepripažinti pagrįstu, tuo labiau, kad apyskaitas turėjo pasirašyti pati I. J.. Būdama atskaitingu asmeniu ji pasirašyti apyskaitas galėjo bet kuriuo metu, nagrinėjamu atveju pateikti registrų išrašai, suformuoti buhalterine programa, pagal esamą faktą. Į bylą pateikta bendrovės apskaitos politika ir aiškinamasis raštas prie finansinės atskaitomybės patvirtina, kad finansinė atskaitomybė bendrovėje buvo rengiama tarpusavyje susieta informacija, visos ūkinės finansinės operacijos grindžiamos apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ar įvykio metu, įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius Buhalterinės apskaitos įstatyme nurodytus rekvizitus (išskyrus gautus iš užsienio subjektų). Įsipareigojimus įmonė registruoja tik tada, kai prisiima įsipareigojimą ar atsiradus įstatymų nustatytai prievolei sumokėti pinigus (ar atsiskaityti kitu turtu). Įmonės įsipareigojimų būklėje taip pat fiksuojamos skolos akcininkams. Minėta, jog 2020 m. sausio 28 d. Bandomajame balanse skola akcininkui (akcininkei I. J.) buvo fiksuojama 67 024 Eur. Kaip jau buvo nurodyta, 2020 m. gruodžio 31 d. bendrovės UAB „Nailinga“ balanse skola akcininkei yra sumažėjusi ir yra nurodyta 47 427 Eur, teismo vertinimu, išanalizavus nemokumo administratorės pateiktus duomenis bei pareiškėjos (kreditorės) I. J. pateiktus rašytinius įrodymus bei jos asmeninėse banke Luminor Bank AS esančiose sąskaitose esančius įrašus apie gautas iš UAB „Nailinga“ lėšas, kur mokėjimo paskirtis nurodyta „atsiskaitytiniai“ (t.y. skolos grąžinimas akcininkei), yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog bendrovės skola akcininkei sudaro jos nurodomą ir bendrovės apskaitytą 47 522,30 Eur skolos sumą.

Šios teismo išvados nepaneigia aplinkybė, jog visi pirminiai buhalteriniai dokumentai nagrinėjamu atveju nėra pateikti (kreditorė jų neturi). Pažymėtina, jog paaiškėjus aplinkybei, jog bendrovės apskaitą vedė atitinkamos finansinės apskaitos paslaugas teikusios bendrovės pagal sutartį, teismas pasiūlė nemokumo administratorei pateikti prašymą dėl buhalterinės ekspertizės skyrimo byloje, tačiau šiuo teismo siūlymu nebuvo pasinaudota. Teismui posėdžio metu pasiteiravus ar buvo kreiptasi į minimas įmones buhalterinės programos, kuria buvo tvarkoma bendrovės apskaita, duomenims gauti, kad būtų pašalintos bet kurios abejonės, administratorė nurodė, jog nemato tam reikalo. Teismas pažymi, jog vadovaujantis bendrais įrodinėjimo naštą paskirstančiais civilinio proceso kodekse įtvirtintais principais (CPK 178 straipsnis), taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, kuriai iš bylos šalių paprasčiau (lengviau) įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, esant minimalioms sąnaudoms (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Pripažintina, kad kreditorei išvykus nuolat gyventi į užsienį, jai sunkiau teikti įrodymus, todėl nemokumo administratorės pozicija nesiekti papildomų duomenų iš buhalteriją sutarčių pagrindu tvarkiusių įmonių dėl visiško duomenų tikslumo, nagrinėjamu klausimu teismo vertinama kreditorės naudai.

Papildomai pažymėtina, kad nors ir neturėdamas specialių buhalterinių ir ekonomikos žinių, atsakovei neteikiant prašymo dėl buhalterinės ekspertizės skyrimo, teismas atliko maksimalų bylos dokumentų vertinimą, o taip pat atsitiktiniu būdu patikrino kreditorės I. J. asmeninėse bankų sąskaitose bei jos kaip atskaitingo asmens apyskaitose įtrauktų sumų patikrinimą. Teismas nenustatė pagrindo išvadai, jog apyskaitose duomenys būtų neteisingi. Pavyzdžiui, kaip išleista / kreditas (įmonės skola) J. avanso apyskaitoje 2015-02-05 įtraukta Trans Design Inc suma 4 284,68 Eur, 2015-02-06 įtraukta Trans Design Inc suma 876,42 Eur, 2015-03-30 įtraukta TCP Global Corporation suma 416,06 Eur, 2015-05-31 įtraukta Trans Design Inc suma 1 625,08 Eur, 2015-11-05 įtraukta Trans Design Inc suma 2 166,33 Eur, 2016-10-18 įtraukta V&K COSMETIC VIOLETTA AMROWIEC suma 924 Eur, 2016-11-28 įtraukta V&K COSMETIC VIOLETTA AMROWIEC suma 120,34 Eur (ir kiti įrašai) atitinka išlaidas I. J. asmeninėje banko sąskaitoje esančius mokėjimus iš jos asmeninių lėšų įvertinus valiutos pokytį), o fragmentiškai pateikti užsakymai minėtoms užsienio įmonėms patvirtina įmonėje naudotų prekių pagal veiklos specifiką (kosmetika, lakai, lako džiovinimo lempos ir kt) užsakymą. Byloje nėra duomenų, kad šios prekės būtų ar galėjo būti panaudojamos kokioje nors kitoje veikloje.

Šie duomenys, bei teismo anksčiau jau išdėstyti argumentai, įvertinus bylos įrodymų visetą, teismo vidiniu įsitikinimu tikėtinai pagrindžia kreditorės I. J. reikalavimų pagrįstumą jai, kaip vienintelei bendrovės akcininkei iš savo asmeninių lėšų finansavus bendrovės veiklą nuo pat bendrovės įsteigimo iki kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo nutraukus bendrovės veiklą (ir net vėliau – iš savo asmeninių lėšų apmokant buhalterines paslaugas bendrovės buhalterinėms ataskaitoms paruošti) (CPK 178 straipsnis). Teismas taip pat neturi pagrindo pritarti nemokumo administratorės prielaidai, jog tokie materialiniai teisiniai santykiai tarp bendrovės ir į jos veiklą savo asmenines lėšas nukreipusiai akcininkei I. J., jai finansuojant bendrovę kai trūko apyvartinių lėšų, kad bendrovė būtų gyvybinga, laikytini neatlygintiniais. Pažymėtina ir tai, kad kreditorė nereiškė reikalavimo dėl palūkanų priteisimo, siekė atgauti tik asmenines savo lėšas. CK 6.50 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo (išskyrus numatytus atvejus). Kreditorius negali priimti prievolės įvykdymo iš trečiojo asmens iš esmės tik tokiu atveju, jeigu skolininkas pranešė kreditoriui prieštaraująs tokiam įvykdymui (CK 6.50 straipsnio 2 dalis). Kadangi skolininkas UAB „Nailinga“ tokiam trečiojo asmens I. J. prievolės vykdymui kreditoriams (prekių ir paslaugų pardavėjams) neprieštaravo ir atitinkamus prievolių įvykdymus bendrovės buhalterijoje fiksavo kaip bendrovės skolą akcininkei, I. J. pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 straipsnio 3 dalis).

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas nemokumo administratorės pareiškimą dėl kreditorės finansinio reikalavimo ginčijimo bankroto byloje atmeta kaip nepagrįstą ir kreditorės prašymą tenkina – tvirtina jos antros eilės pirmu etapu tenkinamą 47 522,30 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „Nailingai“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsnio 2 dalimi ir 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Nemokumo administratorės pareiškimą atmesti.

Patenkinti kreditorės I. J. antros eilės pirmu etapu tenkinamą 47 522,30 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Nailinga“ bankroto byloje.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Eglė Surgailienė