Kauno apygardos teismo nuosprendis

kaltinamasis E. S. nuo 1998-12-11 iki 2004-07-16 dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)", reg. (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), vyriausiuoju buhalteriu, turėdamas įmonės turto atžvilgiu teisiškai apibrėžtus įgalinimus, turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2003-06-16 mokėjimo pavedimu Nr. 502 iš UAB „(duomenys neskelbtini)" atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Vilniaus banke", į S. S. ind. įmonės "(duomenys neskelbtini)" sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Vilniaus banke", pervedė 2000,00 Lt, kaip avansinį mokėjimą pagal S. S. indv. įmonės "(duomenys neskelbtini)" išrašytą 2003-06-11 PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. (duomenys neskelbtini) už jo paties asmeniškai perkamą baldų komplektą, tuo pasisavino jo žinioje buvusį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)" turtą -2000,00 Lt " UAB (duomenys neskelbtini)“ padarydamas 2000,00 Lt turtinę žalą;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2003-06-23 mokėjimo pavedimu Nr. 525 iš UAB „(duomenys neskelbtini)" atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Vilniaus banke", į UAB "(duomenys neskelbtini)" sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Vilniaus banke", pervedė 1955,00 Lt, kaip mokėjimą pagal UAB ." (duomenys neskelbtini)" išrašytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už jo paties asmeniškai perkamus baldus, tuo pasisavino jo žinioje buvusį svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)" turtą 1955,00 Lt ir UAB „(duomenys neskelbtini)" padarė 1955,00 Lt turtinę žalą;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2003-07-04 mokėjimo pavedimu Nr. 556 iš UAB „(duomenys neskelbtini)" atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Vilniaus banke", į UAB "(duomenys neskelbtini)" sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke NORD/LB Lietuva, pervedė 700,00 Lt, kaip mokėjimą pagal UAB "(duomenys neskelbtini)" 2003-06-27 išrašytą PVM sąskaitą- faktūrą LEA Nr. (duomenys neskelbtini) už jo paties asmeniškai perkamą slenkančių sistemų rinkinį, tuo pasisavino jo žinioje buvusį svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)" turtą -700,00 Lt ir UAB „(duomenys neskelbtini)" padarė 700,00 Lt turtinę žalą;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2003-08-05 mokėjimo pavedimu Nr. 460 iš UAB „(duomenys neskelbtini)" atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke "Hansabankas" į asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke "Hansabankas", pervedė 2300 Lt avanso, tyčia iš savo darbo užmokesčio už 2003 m. rugpjūtį neišskaičiavo, taip pasisavindamas svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)", turtą - 2300,00 Lt ir UAB „(duomenys neskelbtini) ‘‘ padarydamas 2300,00 Lt turtinę žalą;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2004-06-09 kasos išlaidų orderiu Nr. 196, pats jį pasirašydamas kaip pinigų gavėjas, bendrovės kasoje nurašė neteisėtai 33152,06 Lt ir šiuos pinigus pasisavino, UAB „(duomenys neskelbtini)" padarydamas 33152,06 Lt turtinę žalą;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2004-06-09 kasos išlaidų orderiu Nr. 199, pats jį pasirašydamas kaip pinigų gavėjas, bendrovės kasoje nurašė neteisėtai 500 Lt ir šiuos pinigus pasisavino, UAB „(duomenys neskelbtini)" padarydamas 500 Lt turtinę žalą;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2004-07-16 mokėjimo pavedimu Nr. 885 neteisėtai, sau kaip avansą nurašė 4000 Lt ir UAB „(duomenys neskelbtini)" padarydamas 4000 Lt turtinę žalą;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, pagal 2004-05-31 UAB „(duomenys neskelbtini)" kasos išlaidų orderį Nr. 190, kurį pasirašė kaip pinigų gavėjas ir vyriausiasis buhalteris, gavo 2389,58 Lt avanso, tyčia iš priskaičiuoto už 2004 m. gegužę iš savo darbo užmokesčio neišskaičiavo, tuo pasisavino jo žinioje buvusį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)" turtą - 2389,58 Lt ir UAB „(duomenys neskelbtini)" padarė 2389,58 Lt turtinę žalą;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, pagal 2004-07-13 UAB „(duomenys neskelbtini)" mokėjimo pavedimą Nr. 858, iš bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į UAB "(duomenys neskelbtini)" sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių banko" Kauno KAS, kaip asmeninį avansinį mokėjimą 1000 litų, taip pasisavino jo žinioje buvusį svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)" turtą - 1000 Lt ir UAB „(duomenys neskelbtini)" padarė 1000 Lt turtinę žalą;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, turėdamas įmonės turto atžvilgiu teisiškai apibrėžtus įgalinimus, 2004-07-16 iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini)-AB "Hansabanke" mokėjimo pavedimu Nr. 886 į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią tame pačiame banke, pervedė 2000 litų, taip pasisavino jo žinioje buvusį svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)" turtą - 2000 Lt ir UAB „(duomenys neskelbtini) ‘‘ padarė 2000 Lt turtinę žalą;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, turėdamas įmonės turto atžvilgiu teisiškai apibrėžtus įgalinimus, 2004-07-16 mokėjimo pavedimu Nr.906 iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Vilniaus banke" į asmeninę sąskaitą NR. (duomenys neskelbtini) tame pačiame banke pervedė kaip avansą 1000 Lt taip pasisavino jo žinioje buvusį svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)" turtą -1000 Lt, ir UAB „(duomenys neskelbtini)" padarė 1000 Lt turtinę žalą;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, turėdamas įmonės turto atžvilgiu teisiškai apibrėžtus įgalinimus, 2004-07-16 mokėjimo pavedimu Nr.907 iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Vilniaus banke" į asmeninę sąskaitą NR. (duomenys neskelbtini) tame pačiame banke pervedė kaip avansą 5000 Lt taip pasisavino jo žinioje buvusį svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)" turtą- 5000 Lt, nuo 1998-12-11 iki 2004-07-16 padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)" didelę 55996,64 Lt turtinę žalą ir tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 str. 2 d.

Jis gi, siekdamas padėti R. M. apgaule įgyti svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)" turtą ir taip sumažinti R. M. įsiskolinimą UAB „(duomenys neskelbtini)", veikdamas bendrininkų grupėje su R. M., tyrimo tiksliai nenustatytu metu ir nenustatytoje vietoje, atgaline 2004-01-02 dienos data pasirašė automobilio nuomos sutartį, taip ją suklastodamas, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)", tuo metu buvusiai sunkioje finansinėje padėtyje, 6 mėnesiams tariamai išsinuomoja asmeninį R. M. automobilį "Peugeot 307", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 800 Lt nuomos mokestį per mėnesį, kai tuo laikotarpiu bendrovė turėjo įsigijusi ir dar įsigijo naujų automobilių, suklastotos sutarties pagrindu, padarius užskaitą, sumažino R. M. įsiskolinimą bendrovei 4800,00 Lt, taip pasisavino svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)", turtą ir padarė bendrovei 4800,00 Lt turtinę žalą, tai yra padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 300 str. ld.,

taip pat, nuo 1998-12-11 iki 2004-07-16 dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)", reg. (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), vyr. buhalterio pareigose, privalėdamas tvarkyti šio ūkio subjekto apskaitą ir būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinių įrašų teisingumą, laikotarpyje nuo 1999-01-01 iki 2004-07-16 tvarkydamas šios bendrovės buhalterinę apskaitą, pažeidė:

-Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 redakcija Nr. DC-574) 4 straipsnio, nurodančio, jog "Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams", reikalavimus, nes 2002 - 2004 metais surašė po vieną už metus užsakovų (pirkėjų) skolų apyvartos žiniaraštį bei minėtuose apyvartos žiniaraščiuose neįrašė sumų "iš viso" ir "įsiskolinimo likutis" pagal kiekvieną įmonę atskirai, todėl iš dalies negalima nustatyti 2002-01-01 - 2004-07-16 laikotarpio skolų dydžio pagal kiekvieną pirkėją atskirai;

- to paties įstatymo minėto straipsnio reikalavimus, nes 2002 - 2004 metais surašė po vieną už metus skolų tiekėjams, įvairių mokėtinų sumų, avansu gautų sumų, kitų skolų apyvartos žiniaraštį bei minėtuose apyvartos žiniaraščiuose neįrašė sumų "iš viso" ir "įsiskolinimo likutis" pagal kiekvieną įmonę atskirai, todėl iš dalies negalima nustatyti 2002-01-01 - 2004-07-16 laikotarpio bendrovės skolų dydžio pagal kiekvieną prekių bei paslaugų pardavėją atskirai;

- to paties įstatymo 17 straipsnio, nurodančio, jog "Finansinė atskaitomybė sudaroma pagal sąskaitų duomenis Finansinės atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.", Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo ( 2001-11-06 redakcija Nr. DC-575) 15 straipsnio 10 punkto, nurodančio jog "Apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizacijos duomenimis. Inventorizavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.", bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 patvirtintų "Inventorizacijos taisyklių" 3 punkto, nurodančio, jog "Įmonės privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, žaliavas, medžiagas, kurą, pašarus, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą, < ... >, pinigus, gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą." ir 61 punkto, nurodančio, jog "Inventorizuojant skolas, inventorizacijos komisija į inventorizavimo aprašą įrašo kreditoriaus arba skolininko pavadinimą, skolos (gautinos arba mokėtinos) sumą, jos atsiradimo datą, tarpusavio suderinimo datą, numatomą skolos grąžinimo terminą. Inventorizuojant nesuderintas, laiku negrąžintas ir beviltiškas skolas, sudaromi atskiri inventorizavimo aprašai, į kuriuos įrašomas kreditoriaus arba skolininko pavadinimas, skolos (gautinos arba mokėtinos) suma, jos atsiradimo data" reikalavimų, nes įsipareigojimų (skolų) likučiai 2002 - 2003 metų gruodžio 31 d. įrašyti Didžiosiose knygose bei apyvartos žiniaraščiuose (pagal kurias sudaromi balansai) nesutapo su įrašais 2002 - 2003 metų balansuose, direktoriaus įsakymu būdamas paskirtas inventorizacijos komisijos pirmininku neinventorizavo 2002 - 2003 metų skolų tiekėjams, įvairių mokėtinų sumų, avansu gautų" sumų bei kitų skolų, todėl iš dalies negalima nustatyti 2002-01-01 - 2004-07-16 laikotarpio skolų tiekėjams, įvairių mokėtinų sumų, avansu gautų sumų bei kitų skolų dydžio bei struktūros,

tuo aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti šios įmonės turto vertės, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2002-01-01 - 2004-07-16 laikotarpį, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d.

K. R. M. dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose, laikotarpyje nuo 1999 metų sausio 26 dienos iki 2004 metų liepos 16 dienos pasisavino ir iššvaistė svetimą, jam patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, suklastojo dokumentą, o būtent;

turėdamas tyčią pasisavinti jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą, „UAB (duomenys neskelbtini)“ turtą, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose, turėdamas įmonės turto atžvilgiu teisiškai apibrėžtus įgalinimus, laikotarpyje nuo 1999 metų sausio 26 dienos iki 2004 metų liepos 16 dienos, pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini) priklausantį turtą:

turėdamas tyčią pasisavinti jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, 1999m. sausio 26 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą LJA Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB “ (duomenys neskelbtini)” UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgijo ir pasisavino spausdintuvą JET, 4016,68 Lt vertės, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4016,68 Lt turtinę žalą;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 1999 m. kovo 2d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą LAD Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB “ (duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgijo ir pasisavino komodą ir staliuką 2669,50 Lt vertės, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2669,50 Lt turtinę žalą;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 1999 m. gegužės 13 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą LBA Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgijo ir pasisavino muzikinį centrą , automagnetolą, kolonėles, 2108,00 Lt vertės, padarydamas „UAB (duomenys neskelbtini)“ 2108,00 Lt turtinę žalą;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą 1999m. gegužės 28 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą LBA Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgijo ir pasisavino televizorių KV-29FX60 5083,90 Lt vertės, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 5083,90 Lt turtinę žalą;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą 1999 m. birželio 4d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą LBA Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB “ (duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgijo ir pasisavino TV stalą 1203,39 Lt vertės, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1203,39 Lt turtinę žalą;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą 1999 m. liepos 27 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą LBA Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB“ (duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgijo ir pasisavino vaizdo magnetofoną 860,17 Lt vertės, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 860,17 Lt turtinę žalą;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2000 m. balandžio 18 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą LBB Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB “ (duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgijo ir pasisavino kompiuterį 5011,03 Lt vertės, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 5011,03 Lt turtinę žalą;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2000 m. birželio 1d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą GBB Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgijo ir pasisavino mikrobangų krosnelę 527,38 Lt vertės, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 527,38 Lt turtinę žalą;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2000 m. birželio 14d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. GBB Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB “Omnitel“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgijo ir pasisavino telefoną „Nokia 71110“ 1270,34 Lt vertės, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1270,34 Lt turtinę žalą;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2000m. birželio 30 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą LBC Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB “ (duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgijo ir pasisavino kompiuterį „(duomenys neskelbtini) MHz „ 2850,85 Lt vertės, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2850,85 Lt turtinę žalą;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2000m. rugpjūčio 9d. pagal PVM sąskaitą faktūrą LBC Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB “ (duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgijo ir pasisavino virtuvinius baldus „Lyra/PER“ 1740,68 Lt vertės, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1740,68 Lt turtinę žalą;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2000m. gruodžio 13 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą GCA Nr. (duomenys neskelbtini) iš Kaišiadorių vartotojų kooperatyvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgijo ir pasisavino šaldytuvą 813,56 Lt vertės, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 813,56 Lt turtinę žalą;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2001m. sausio 4d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą GDA Nr. (duomenys neskelbtini) iš A. M. firmos „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgijo ir pasisavino televizorių PHILIPS 1524,58 Lt vertės, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1524,58 Lt turtinę žalą;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2001m. sausio 10d. pagal PVM sąskaitą faktūrą LBD Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgijo ir pasisavino kompiuterį FUJITSU su DVD grotuvu 11784,82 Lt vertės, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 11784,82 Lt turtinę žalą;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2001m. rugpjūčio 10d. pagal PVM sąskaitą faktūrą GCB Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgijo ir pasisavino spausdintuvą EPSON (duomenys neskelbtini)50 Lt vertės, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 610,50 Lt turtinę žalą;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2001 m. gruodžio 17d. pagal PVM sąskaitą faktūrą GBC Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgijo ir pasisavino spausdintuvą (duomenys neskelbtini)61 Lt vertės, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 846,61 Lt turtinę žalą;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2001m. gruodžio 29. pagal PVM sąskaitą faktūrą GBA Nr. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos Vyskupų konferencijos PĮ (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgijo ir pasisavino fakso aparatą Multipaas 1575,67 Lt vertės, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1575,67 Lt turtinę žalą;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2002m. sausio 29 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą LBF Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „(duomenys neskelbtini)a“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgijo ir pasisavino skaitmeninį fotoaparatą su adapteriu, iš viso 4534,00 Lt vertės, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4534,00 Lt turtinę žalą;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2002m. vasario 4 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą LAD Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgijo ir pasisavino poilsio baldus 1058 Lt vertės, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1058 Lt turtinę žalą;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2002m. vasario 14 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą LBG Nr. 0982936 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgijo ir pasisavino poilsio baldus 1868,64 Lt vertės, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1868,64 Lt turtinę žalą;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2002m. gegužės 31 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą LBG Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgijo ir pasisavino lazerinį spausdintuvą 705,00 Lt vertės, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 705 Lt turtinę žalą;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2002m. lapkričio 26 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą LBH Nr. (duomenys neskelbtini) iš AB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgijo ir pasisavino telefono adapterį 535,00 Lt vertės, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 535 Lt turtinę žalą;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2003m. spalio 16d. pagal PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgijo ir pasisavino nešiojamą kompiuterį 2541,53 Lt vertės, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2541,53 Lt turtinę žalą;

tęsdamas nusikalstamą veiką ir žinodamas, kad iš jo darbo užmokesčio nėra išskaičiuojamos lėšos ir periodiniai mokėjimai UAB “Hansa lizingas” bei transporto priemonių draudimų įmokos, turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą, nedavė pavaldiems darbuotojams nurodymo šias lėšas išskaičiuoti iš savo darbo užmokesčio , taip nuo 2003-01-01- iki 2004-07-16 pasisavino 13270,93 Lt padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 13270,93 Lt turtinę žalą;

tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2002-01-09, pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu- banko mokėjimo kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos, esančios AB“ Lietuvos žemės ūkio bankas“, paėmė 173,93 JAV dolerių, atitinkamai 687,02 Lt;

tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2002-02-10, pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu- banko mokėjimo kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos, esančios AB“ Lietuvos žemės ūkio bankas“, paėmė 50 JAV dolerių, atitinkamai 197,50 Lt;

tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2002-02-19, pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu- banko mokėjimo kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos, esančios AB“ Lietuvos žemės ūkio bankas“, paėmė 50 JAV dolerių, atitinkamai 197,50 Lt;

tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2002-02-21, pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu- banko mokėjimo kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos, esančios AB“ Lietuvos žemės ūkio bankas“, paėmė 265,67 JAV dolerių, atitinkamai 1049,39 Lt;

tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2002-02-25, pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu- banko mokėjimo kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos, esančios AB“ Lietuvos žemės ūkio bankas“, paėmė 39,95 JAV dolerių, atitinkamai 157,80 Lt;

tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2002-03-26, pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu- banko mokėjimo kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos, esančios AB“ Lietuvos žemės ūkio bankas“, paėmė 86,31 JAV dolerių, atitinkamai 340,92 Lt;

tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2002-04-09, pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu- banko mokėjimo kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos, esančios AB“ Lietuvos žemės ūkio bankas“, paėmė 50 JAV dolerių, atitinkamai 197,50 Lt;

tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2002-04-29, pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu- banko mokėjimo kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos, esančios AB“ Lietuvos žemės ūkio bankas“, paėmė 49,58 JAV dolerių, atitinkamai 195,84 Lt;

tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2002-05-02, pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu- banko mokėjimo kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos, esančios AB“ Lietuvos žemės ūkio bankas“, paėmė 93,91 JAV dolerių, atitinkamai 370,94 Lt;

tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2002-08-28, pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu- banko mokėjimo kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos, esančios AB“ Lietuvos žemės ūkio bankas“, paėmė 270,96 JAV dolerių, atitinkamai 1070,29 Lt;

tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2002-10-07, pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu- banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB“Bankas Hansa“ Kaišiadorių filialo, paėmė 176,39 Lt;

tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2002-10-15, pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu- banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB“Bankas Hansa“ Kaišiadorių filialo, paėmė 500,66 Lt;

tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2002-10-16, pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu- banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB“Bankas Hansa“ Kaišiadorių filialo, per du kartus paėmė 890,61 Lt;

tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2002-10-17, pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu- banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB“Bankas Hansa“ Kaišiadorių filialo, per du kartus paėmė 683,01 Lt;

tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2002-10-18, pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu- banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB“Bankas Hansa“ Kaišiadorių filialo, per du kartus paėmė 270,43 Lt;

tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2002-10-21, pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu- banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB“Bankas Hansa“ Kaišiadorių filialo, paėmė 169,37 Lt;

tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2002-11-05, pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu- banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB“Bankas Hansa“ Kaišiadorių filialo, paėmė 57,3 Lt;

tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2002-11-12, pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu- banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB“Bankas Hansa“ Kaišiadorių filialo, paėmė 380,06 Lt;

tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2002-11-13, pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu- banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB“Bankas Hansa“ Kaišiadorių filialo, paėmė 1465,31 Lt;

tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2002-12-12, pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu- banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB“Bankas Hansa“ Kaišiadorių filialo, paėmė 172,98 Lt;

tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2003-02-26, pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu- banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB“Bankas Hansa“ Kaišiadorių filiale, paėmė 160,09 Lt;

tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2003-04-01, pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu- banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB“Bankas Hansa“ Kaišiadorių filiale, paėmė 224,52 Lt;

tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2003-04-07, pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu- banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB“Bankas Hansa“ Kaišiadorių filiale, paėmė 162,50 Lt;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą , 2003-05-08, pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu- banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB“Bankas Hansa“ Kaišiadorių filiale, per tris kartus paėmė 3328 Lt;

tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2003-06-02, pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu- banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB“Bankas Hansa“ Kaišiadorių filiale, paėmė 198,60 Lt;

tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2003-06-26, pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu- banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB“Bankas Hansa“ Kaišiadorių filiale, paėmė 149,06 Lt;

tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2003-08-19, pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu- banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB“Bankas Hansa“ Kaišiadorių filiale, paėmė 170 Lt;

tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2003-10-17, pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu- banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB“Bankas Hansa“ Kaišiadorių filiale, paėmė 146,46 Lt;

tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2003-11-18, pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu- banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB“Bankas Hansa“ Kaišiadorių filiale, paėmė 207,60 Lt;

tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2003-12-08, pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu- banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB“Bankas Hansa“ Kaišiadorių filiale, per du kartus paėmė 90,45 Lt;

tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2003-12-18, pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu- banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB“Bankas Hansa“ Kaišiadorių filiale, paėmė 116 Lt;

tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2004-01-28, pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu- banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB“Bankas Hansa“ Kaišiadorių filiale, paėmė 136,67 Lt;

tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2004-04-14, pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu- banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB“Bankas Hansa“ Kaišiadorių filiale, paėmė 390,70 Lt;

tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2004-04-23, pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu- banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB“Bankas Hansa“ Kaišiadorių filiale, paėmė 111 Lt;

tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2004-05-07, pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu- banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB“Bankas Hansa“ Kaišiadorių filiale, paėmė 145,04 Lt;

tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2004-05-10, pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu- banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB“Bankas Hansa“ Kaišiadorių filiale, paėmė 49,50 Lt;

tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2004-05-11, pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu- banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB“Bankas Hansa“ Kaišiadorių filiale, paėmė 41,50 Lt;

tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2004-05-14, pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu- banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB“Bankas Hansa“ Kaišiadorių filiale, paėmė 227,84 Lt;

tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2004-05-17, pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu- banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB“Bankas Hansa“ Kaišiadorių filiale, paėmė 80 Lt;

tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2004-06-01, pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu- banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB“Bankas Hansa“ Kaišiadorių filiale, paėmė 309,60 Lt;

tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2004-06-16, pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu- banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB“Bankas Hansa“ Kaišiadorių filiale, paėmė 144,59 Lt,

taip pasisavino UAB“ (duomenys neskelbtini)“ turto bei piniginių lėšų už 84853,34 Lt, padarė bendrovei didelę 84853,34 Lt turtinę žalą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 str.2d.,

jis gi 2000m. sausio 04 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašė patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos sutartį ir priedą prie jos, kad patalpų nuomos kaina 1000 litų per mėnesį be PVM, pagal kurią UAB“ (duomenys neskelbtini)“ 2000-2002m. už nuomą kiekvieną mėnesį išrašė PVM sąskaitas-faktūras už 38 854 litų, tame skaičiuje 5925.23 Lt PVM, o bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr.31467622 AB „Vilniaus bankas“ Kauno filialo ir atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB“Lietuvos žemės ūkio bankas“ Kaišiadorių skyriaus nuo 2000-01-07 iki 2002-05-07 už nuomą pervedė 27240 Lt ir 2004m. liepos 19 dienai liko skolinga UAB“ (duomenys neskelbtini)“ 11614 Lt, nors bendrovė „(duomenys neskelbtini) jokios ūkinės finansinės veiklos nuomojamose patalpose nevykdė, taip iššvaistęs bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą, padarė 32 928,77 Lt turtinę žalą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 184 str.2d.

jis gi, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą ir taip sumažinti savo įsiskolinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, veikdamas bendrininkų grupe su E. S., 2004m. liepos mėnesį, tyrimo tiksliai nenustatytu metu, nenustatytoje vietoje, atgaline 2004-01-02 dienos data, pasirašė automobilio nuomos sutartį, taip ją suklastodamas, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo metu buvusiai sunkioje finansinėje padėtyje, 6 mėnesiams išnuomojo asmeninį automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 800 Lt nuomos mokestį per mėnesį, kai tuo laikotarpiu bendrovė turėjo įsigijusi ir dar įsigijo naujų automobilių, suklastotos sutarties pagrindu, padarius užskaitą, sumažino savo įsiskolinimą bendrovei 4800,00 Lt., taip apgaule įgydamas UAB „A. J. spaustuvė“ turtą ir padarydamas bendrovei 4800,00 Lt turtinę žalą,

tai yra padarė nusikalstamas veikas, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 300 str.1d.

Kaltinamasis E. S. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad buvo kviečiamas atvykti į įmonę po savaitės jam išėjus iš darbo. Gavo raštą iš K. P., kad neperdavė dokumentų, tačiau mano, kad juos turėjo perduoti įmonės vadovas, o ne jis. Išeitinės išmokos buvo įmonėje išmokamos įvairiai. Ir už 6 mėnesius, ir už metus. Jis buvo vienas seniausių įmonės darbuotojų, todėl jam ir buvo paskirta 24 mėn. išeitinė išmoka. Automobilio nuomos sutartis tarp įmonės ir R. M. sudaryta buvo, tačiau pasakyti datos negali, nes nepamena. Nors įmonėje ir buvo automobilių, tačiau automobiliai buvo keičiami kas trys metai, todėl tuo metu jų trūko, tai ir buvo sudaryta automobilio nuomos sutartis su įmonės vadovu. Nuoma iš įmonės darbuotojų kainavo ženkliai pigiau, nei lizinguoti automobilį. Mano, jog direktorius turėjo teisę automobilį išnuomoti ir kad tai nėra joks pažeidimas. Jis įmonei neskolingas, o specialisto išvados yra padarytos pagal suklastotus dokumentus. 2003 m. įrašai apie skolas „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ atsirado jam išėjus iš darbo. Jam tuo laikotarpiu nebuvo išmokamas visas atlyginimas, todėl suderinus su direktorium kaip atlyginimo dalis buvo išmokama nepriemoka toms įmonėms. Įmonė jo sąskaitų neapmokėdavo, tai būdavo jo atlyginimo dalis. Tai nėra pasisavinti pinigai, toks buvo susitarimas su įmonės vadovu. Dėl sutarties su „UAB „(duomenys neskelbtini)“ paaiškino, kad buvo vykdoma kažkokia veikla, kokia pasakyti negali. Buvo ir nuoma, ir skiepai. Už įmonės buhalterinę apskaitą atsakingas vadovas, o ne jis. Mano, kad D. T. ir K. P. ji apkalba, visa tai daro iš keršto. Su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka.

Dėl kaltinamųjų E. S., R. M. nusikalstamų veikų numatytų LR BK 182 str. 1d., 300 str. 1d.

Pagal BK 182 str. atsako tas, kas apgaule, t.y. suklaidindamas nukentėjusįjį ar kitą asmenį, sau ar kito asmens naudai neteisėtai neatlygintinai gauna turto, įgyja turtinę teisę, panaikina arba išvengia turtinės prievolės, numato, kad dėl to nukentėjusysis patirs turtinės žalos, ir to nori. Apgaulė sukčiavime pasireiškia sąmoningu kito asmens suklaidinimu, pranešant jam melagingas žinias arba nutylint tikruosius faktus, kai pranešti apie juos buvo būtina.

Sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas ir padaromas jis gali būti tik tiesiogine tyčia, tad sukčiaudamas asmuo turi ne tik suprasti, kad, suklaidindamas nukentėjusį, jis sau ar kito asmens naudai, įgyja turtą ar turtinę teisę, panaikina ar išvengia turtinės prievolės ir padaro nukentėjusiam žalą, bet ir to norėti.

Asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 300 str. galimas tik nustačius, jog jis suprato, kad gamina dokumentą netikrą, klastoja dokumentą tikrą arba tokius juos panaudoja ir nori taip veikti.

Dokumentas – tai materialaus teisinio fakto liudijimas. Tikru dokumentu įstatymas laiko tokį dokumentą, kuris yra surašytas ar kitaip pagamintas asmens, turinčio teisę tai padaryti, o netikru dokumentu įstatymas laiko tokį dokumentą, kuris surašytas ar kitaip pagamintas asmens, neturinčio teisės tai padaryti ir toks dokumentas iš tikrųjų neegzistuoja. Netikras dokumentas pagaminamas surašant ar kitaip sukuriant tikro dokumento imitaciją, kuri išoriškai panaši į tikrą dokumentą ir asmenį, kuriam ji gali būti pateikta, gali suklaidinti. Tuo tarpu tikras dokumentas suklastojamas pakeičiant jame užfiksuotos informacijos teisingumą. Iš to akivaizdžiai matyti, kad netikrą dokumentą nuo suklastoto dokumento skiria jų pagaminimo būdai : netikras dokumentas yra pagaminamas naujai, o tikras dokumentas yra suklastojamas. Dokumento suklastojimu laikomi veiksmai, kuriais sukuriamas dokumento netikrumas arba jo turinio neteisingumas. Įstatymas skiria 2 dokumento suklastojimo būdus – materialinį ir intelektualinį. Materialiniu suklastojimo būdu pagaminamas netikras dokumentas arba neteisėtai pakeičiamas tikro dokumento turinys, veikiant jo materialinę formą, o intelektualinio suklastojimo būdu melaginga informacija būna įrašoma į tikrą dokumentą.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamieji E. S. ir R. M. veikdami bendrininkų grupėje 2004m. liepos mėnesį, tyrimo tiksliai nenustatytu metu, nenustatytoje vietoje, atgaline 2004-01-02 dienos data, pasirašė automobilio nuomos sutartį, taip ją suklastodami, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo metu buvusiai sunkioje finansinėje padėtyje, 6 mėnesiams išnuomojo asmeninį automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 800 Lt nuomos mokestį per mėnesį, kai tuo laikotarpiu bendrovė turėjo įsigijusi ir dar įsigijo naujų automobilių, suklastotos sutarties pagrindu, padarius užskaitą, sumažino savo įsiskolinimą bendrovei 4800,00 Lt, taip apgaule įgydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir padarydamas bendrovei 4800,00 Lt turtinę žalą. Tokią išvadą teismas daro išanalizavęs byloje surinktus duomenis, įvertinęs liudytojų parodymus bei specialisto išvadą.

Kaip matyti iš 2011-06-28 specialisto išvados Nr(duomenys neskelbtini) ( t.15, b.l.139), pagal pateiktus apskaitos dokumentus nenustatytas automobilio Peugeot 307 naudojimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms, nes 2004-01-02 – 2004-07-19 laikotarpiu jokios ūkinės operacijos, susijusios su nuomojamu iš R. M. automobiliu, bendrovės dokumentuose nebuvo fiksuotos - nuomojamam automobiliui kelionės lapų pildymas, degalų pirkimas bei nurašymas, o direktoriui R. M. 2004-07-19 išėjus iš darbo, nenustatytas automobilio Peugeot 307 grąžinimo savininkui aktas. Tyrimo metu, pagal pateiktus apskaitos dokumentus, nebuvo galima nustatyti ar pagrįstai pagal direktoriaus R. M. ir vyr. buhalterio E. S. surašytus bei pasirašytus 2004-01-02 automobilio Peugeot 307 nuomos sutartį ir jo perdavimo-priėmimo aktą už 2004 m. sausio-birželio mėn. bendrovės sąnaudas padidino 4800 Lt. Analogiškais aplinkybes iš esmės patvirtino ir liudytojai K. P. ir T., kurie nurodė, jog įmonė turėjo išperkamosios nuomos būdu įsigytus automobilius ir poreikio nuomoti asmeninio R. M. automobilio įmonei nebuvo. Liudytoja V. Z. nurodė, jog R. M. išeidamas iš darbo pateikė sutartį dėl automobilio Peugeot 307 nuomos, kas reiškė, jog įmonė jam skolinga. Iki tol jokių sutarčių ji nėra mačiusi. Tai patvirtina, kad sutartis buvo sudaryta atgaline data, siekiant apgaule sumažinti įsiskolinimą R. M. bendrovei ( t.13, b.l. 22).

Taigi teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų E. S., R. M. kaltė, padarius nusikalstamas veikas numatytas LR BK 182 str. 1d., 300 str. 1d. pilnai įrodyta, veikos kvalifikuotos teisingai.

Dėl kaltinamojo E. S. padarytos nusikalstamos veikos numatytos LR BK 223 str. 1d.

Tam, kad būtų inkriminuotas aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti: 1) veiką, alternatyviai pasireiškusią: a) teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos netvarkymu; b) aplaidžiu įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymu; c) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimu įstatymų nustatytą laiką; 2) dėl nusikalstamos veikos kilusius padarinius – negalėjimą visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės ar jos rezultatų arba įvertinti turto; 3) priežastinį ryšį tarp veikos ir kilusių padarinių.

2007-09-12 specialisto išvada Nr. 5-2/104 patvirtina ( t.8, b.l. 29-38), kad E. S. nesilaikė LR Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo (1992-06-18 redakcija Nr.I-2654) 14 straipsnio "Pagrindiniai reikalavimai" , kuris nurodo, kad "Iki metinės atskaitomybės sudarymo buhalterinėje apskaitoje turi būti nurodytos visos ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos. Buhalterinės apskaitos duomenys turi būti patvirtinti ilgalaikio turto, prekinių bei materialinių vertybių, atsiskaitymų, piniginių ir kitų lėšų inventorizacijų duomenimis". " ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 1994m. vasario 28d. rašto Nr.l7N "Dėl tipinių finansinės apskaitos registrų" 8 dalies „Didžiosios knygos sąskaitos" 8.1 punkto, kuris nurodo, kad „Tai sisteminis apskaitos registras, skirtas galutiniam duomenų susisteminimui ir kaupimui. Iš sąskaitų likučių ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sudaroma finansinė atskaitomybė" reikalavimų, LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 redakcija Nr.IX-574) 17 straipsnio "Finansinė atskaitomybė", kuris nurodo, kad "Finansinė atskaitomybė sudaroma pagal sąskaitų duomenis Finansinės atskaitomybės Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001-11-06 redakcija Nr.IX-575) 15 straipsnio "Bendrieji finansinės atskaitomybės reikalavimai" 10 punkto, kuris nurodo, kad "Apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizacijos duomenimis. Inventorizacijos tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija" bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3d. nutarimu Nr.719 patvirtintos "Inventorizacijos taisyklių" 3 punkto, kuris nurodo, kad "Įmonės privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, žaliavas, medžiagas, kurą pašarus, prekes, pagamintą produkciją nebaigtą gamybą <...>,pinigus, gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau, kaip kartą per metus prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą." bei 61 punkto, kuris nurodo, kad "Inventorizuojant skolas, inventorizacijos komisija į inventorizavimo aprašą įrašo kreditoriaus arba skolininko pavadinimą skolos (gautinos arba mokėtinos) sumą, jos atsiradimo datą, tarpusavio suderinimo datą, numatomą skolos grąžinimo terminą. Inventorizuojant nesuderintas, laiku negrąžintas ir beviltiškas skolas, sudaromi atskiri inventorizacijos aprašai, į kuriuos įrašomas kreditoriaus arba skolininko pavadinimas, skolos (gautinos arba mokėtinos) suma, jos atsiradimo data " reikalavimų, nes:

2) pagal UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriaus R. M. išleistą įsakymą 1999-12-20 Nr.48 E. S. buvo paskirtas inventorizacijos komisijos pirmininku, tačiau 1999 metais neinventorizavo užsakovų (pirkėjų) skolų. Tyrimui buvo pateikti tik pavieniai atskirų įmonių skolų suderinimo aktai.

reikalavimų, nes 1999 - 2004 metais surašė po vieną už metus skolų tiekėjams, įvairių mokėtinų sumų, avansu gautų sumų, kitų skolų apyvartos žiniaraštį bei minėtuose apyvartos žiniaraščiuose neįrašė sumų „iš viso" ir „įsiskolinimo likutis " pagal kiekvieną įmonę atskirai, todėl tyrimo metu iš dalies nebuvo galima nustatyti 1999-01-01 - 2004-07-16 laikotarpio bendrovės skolų dydžio pagal kiekvieną prekių bei paslaugų pardavėją atskirai.

Vyr.buhalteris E. S. nesilaikė LR Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo (1992-06-18 redakcija Nr.I-2654) 14 straipsnio "Pagrindiniai reikalavimai" , kuris nurodo, kad "Iki metinės atskaitomybės sudarymo buhalterinėje apskaitoje turi būti nurodytos visos ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos. Buhalterinės apskaitos duomenys turi būti patvirtinti ilgalaikio turto, prekinių bei materialinių vertybių, atsiskaitymų, piniginių ir kitų lėšų inventorizacijų duomenimis" ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 1994m. vasario 28d. rašto Nr.l7N "Dėl tipinių finansinės apskaitos registrų" 8 dalies „Didžiosios knygos sąskaitos" 8.1 punkto, kuris nurodo, kad „Tai sisteminis apskaitos registras, skirtas galutiniam duomenų susisteminimui ir kaupimui. Iš sąskaitų likučių ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sudaroma finansinė atskaitomybė" reikalavimų, LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 redakcija Nr.IX-574) 17 straipsnio "Finansinė atskaitomybė", kuris nurodo, kad "Finansinė atskaitomybė sudaroma pagal sąskaitų duomenis Finansinės atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka " ir LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001-11-06 redakcija Nr.IX-575) 5 straipsnio "Įmonės principas" 10 punkto, kuris nurodo, kad "Apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizacijos duomenimis. Inventorizacijos tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija" bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3d. nutarimu Nr.719 patvirtintos "Inventorizacijos taisyklių" 3 punkto, kuris nurodo, kad "Įmonės privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą žaliavas, medžiagas, kurą pašarus, prekes, pagamintą produkciją nebaigtą gamybą <...>,pinigus, gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau, kaip kartą per metus prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą." ir 61 punkto, kuris nurodo, kad "Inventorizuojant skolas, inventorizacijos komisija į inventorizavimo aprašą įrašo kreditoriaus arba skolininko pavadinimą, skolos (gautinos arba mokėtinos) sumą, jos atsiradimo datą, tarpusavio suderinimo datą, numatomą skolos grąžinimo terminą. Inventorizuojant nesuderintas, laiku negrąžintas ir beviltiškas skolas, sudaromi atskiri inventorizacijos aprašai, į kuriuos įrašomas kreditoriaus arba skolininko pavadinimas, skolos (gautinos arba mokėtinos) suma, jos atsiradimo data " reikalavimų, nes:

2) pagal UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriaus R. M. surašytus 5 įsakymus: 1999-12-20 Nr.48, 2000-12-22 Nr.34, 2001-12-27 Nr.21, 2002-12-20 Nr.54 ir 2003-12-27 Nr.63 E. S. buvo paskirtas inventorizacijos komisijos pirmininku ir 1999 - 2003 metais neinventorizavo skolų tiekėjams, įvairių mokėtinų sumų, avansu gautų sumų bei kitų skolų. Tyrimui buvo pateikti tik pavieniai atskirų įmonių skolų suderinimo aktai.

Dėl 1 ir 2 punktuose nurodytų priežasčių tyrimo metu iš dalies nebuvo galima nustatyti 1999-01-01 - 2004-07-16 laikotarpio skolų tiekėjams, įvairių mokėtinų sumų, avansu gautų sumų bei kitų skolų dydžio bei struktūros.

Baudžiamojo kodekso 183 straipsnyje numatytas svetimo turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kurią suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog jam patikėtą svetimą turtą neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–733/2007, 2K-123/2007, 2K-7-198/2008, 2K-208/2008, 2K-171/2010, Nr. 2K-455/2012).

LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 redakcija Nr.IX-574) 11 straipsnio “Vyriausiojo buhalterio (buhalterio) ir apskaitos paslaugas teikiančios įmonės atsakomybė” 1 dalis nurodo, kad “Vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir apskaitos paslaugas teikianti įmonė atsako už buhalterinių įrašų teisingumą.”

Vadovaujantis LR BPK 276 str. 5d. tvarka buvo perskaityti specialistės A. B. parodymai, iš kurių matyti, jog ji yra pateikusi 2005-06-03 Nr. 5-2/54 išvadą. Apklausta teismo posėdyje ji savo išvadą patvirtino, nurodydama, jog už padarytą nuostolį įmonei atsakingas vyr. buhalteris E. S. ir bendrovės direktorius R. M. ( t. 15, b.l. 8).

Iš kaltinimo šalintinas epizodas dėl E. S. 2004-07-16 prašymo perkelti sau R. M. 28400 Lt skolą, kadangi ši suma kaltinamajam E. S. nebuvo išmokėta, nes 2004 m. liepos 20 d. l.e.direktoriaus pareigas K. P. išleido įsakymą Nr.K-309 „Dėl išeitinės išmokos E. S. išmokėjimo sustabdymo“, kuriuo nurodė perskaičiuoti E. S. darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu apskaičiuotą išeitinę išmoką, tokiu būdu 28400 Lt suma E. S. nebuvo išmokėta ir nebuvo padaryta žala bendrovei.

Kaltinamojo E. S. kaltė, padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 183 str. 2d. pilnai įrodyta ir kvalifikuota teisingai.

LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 redakcija Nr.IX-574) 21 straipsnis “Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą” 1 dalis nurodo, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.“

Kaltinamasis R. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose dirbo nuo 1998-12-11 iki 2004-07-19 (1 t., b.l. 101, 122-123), pagal bendrovėje 1999-01-04 patvirtintą administracijos darbo reglamentą kaip direktorius buvo bendrovės administracijos sudėtyje ir privalėjo efektyviai organizuoti bendrovės darbą, saugoti ir gausinti įmonės turtą užtikrinti pelningą jo naudojimą (1 t., b.l. 127-130), pagal bendrovėje 1998-12-11 patvirtintą direktoriaus pareiginę instrukciją privalėjo saugoti, efektyviai naudoti bendrovės turtą, organizuoti ir vykdyti gamybinę bei komercinę veiklą realizuoti numatytą šios veiklos strategiją (l t., b.l. 131-133).

Sprendžiant, ar asmuo, kuriam patikėtas įmonės turtas neteisėtai disponuodamas įmonės lėšomis padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą). Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo asmuo, paimdamas įmonės, kurioje jis dirba, pinigus ir jais disponuodamas: ar juos panaudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar įmonės reikmėms. Apie asmens sumanymo turinį sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip šios lėšos buvo naudojamos, ar dėl to buvo padaryta žala, taip pat kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamųjų R. M. ir E. S. parodymai, jog įmonės pinigai buvo paimti ir naudojami įmonės reikmėms, tai nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jų parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties požymių buvimą jų padarytoje veikoje. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ši BPK nuostata suponuoja ir tai, kad reikalavimas, jog kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, negali būti traktuojamas kaip įrodinėjimo pareigos perkėlimas kaltininkui. Nenustačius kaltinamųjų sumanymo disponuoti iš įmonės paimtomis lėšomis jų naudai (interesams), kvalifikuojant kaltinamųjų veiką kaip turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis), neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pavyzdžiui, siekiant naudos sau, ar kitiems asmenims) tokios piniginės lėšos buvo naudojamos. Taigi tai, kad nėra nustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su įmonės poreikių tenkinimu, tikslais buvo naudojamos įmonės lėšos, savaime nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo kaltinamųjų R. M. ir E. S. padarytoje veikoje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad gynybos argumentai, jog lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms, kai to nepatvirtina jokie patikimi įrodymai, kaltinimo dėl turto pasisavinimo nepaneigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose byloje Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009, 2K-197/2012, Nr. 2K-7-84/2012 ir kt.).

Tęstinė nusikalstama veika yra viena nusikalstama veika, kurią sudaro keli tapatūs veiksmai, nukreipti į vieningą objektą, ir kurias apima vieninga kaltininko tyčia. Padarytos veikos atskiri veiksmai laikomi vienos nusikalstamos veikos sudėtinėmis dalimis, siekiant vieningo rezultato, t. y. nusikalstama veika reiškiasi tapačiais veiksmais, nukreiptais į vieną objektą, esant vienai kaltės formai ir siekiant vieno rezultato. (2007 m. birželio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-446/2007; 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-746/2007).

Iš kaltinimo šalintinos aplinkybės, jog kaltinamasis R. M. turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu- banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB“Bankas Hansa“ Kaišiadorių filiale, 2003-04-30 paėmė 454,19 Lt, 2003-06-30 347,66 Lt, 2003-08-31 170 Lt, 2003-10-31 146,46 Lt, 2003-11-30 207,60 Lt, 2003-12-31 206,45 Lt, 2004-01-30 258,17 Lt, 2004-04-30 501,70 Lt, 2004-05-31 543,88 Lt, 2004-06-30 454,19 Lt. Teismas nenustatė, jog minėtos sumos buvo paimtos iš UAB „A. J. spaustuvė“ sąskaitos ir pasisavintos kaltinamojo R. M..

2011-06-28 specialisto išvada Nr. 5-2/109 patvirtina, kad 2000 m. sausio 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus R. M. ir UAB “ (duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus V. S., pasirašė patalpų nuomos sutartį, pagal kurią bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ išsinuomavo 22 kv.m patalpą, esančią Kaune, Savanorių pr. 423, mokant 35 Lt už 1 kv.m (su PVM). 2000 m. gegužės 1 d. direktoriai R. M. ir V. S. pasirašė priedą prie 2000-01-04 nuomos sutarties, kuriame buvo įrašyta, kad patalpų nuomos kaina 1000 Lt per mėnesį (be PVM). UAB “ (duomenys neskelbtini)“ 2000-2002 metais už patalpų nuomą kiekvieną mėnesį išrašė PVM sąskaitas faktūras iš viso už 38854 Lt (t.sk. 5925,23 Lt PVM). Pagal tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus nėra fiksuota jokia bendrovės ūkinė veikla, kuri būtų vykusi nuomojamose patalpose. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsiskaitomųjų sąskaitų Nr.31467622 (AB „Viniaus bankas“ Kauno fil.) ir Nr.2467415 (AB „Lietuvos žemės ūkio bankas“ Kaišiadorių sk.) 2000-01-07 – 2002-05-07 laikotarpiu už patalpų nuomą sumokėjo 27240 Lt. 2004-07-19 bendrovė UAB “Bendroji medicinos praktika“ buvo skolinga 11614 Lt. UAB „A. J. spaustuvė“ direktorius R. M., pasirašęs sutartį dėl patalpų nuomos, kuriose bendrovė nevykdė jokios ūkinės finansinės veiklos, 2000-2002 metų laikotarpiu bendrovei padarė 32928,77 (38854-5925,23) Lt nuostolį (17 priedas).

UAB “ (duomenys neskelbtini)“ 2000-2002 metais taip pat išrašė 4 PVM sąskaitos faktūros už priešgripinę vakciną ir skiepijimą iš viso už 4018,50 Lt. Prie PVM sąskaitų faktūrų nepridėjo paskiepintų UAB „A. J. spaustuvė“ darbuotojų sąrašų, todėl nebuvo galima sutikrinti 4 PVM sąskaitose faktūrose esančių įrašų teisingumo, tai yra ar apskaitos registruose fiksavo 4018,50 Lt vertės įvykusias ūkines operacijas. UAB “ (duomenys neskelbtini)“ už priešgripinę vakciną ir skiepijimą pavedimais iš atsiskaitomųjų sąskaitų bendrovė sumokėjo 3755,50 Lt ir 2004-07-19 liko skolinga 263 Lt.

BPK 3 straipsnyje numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Viena iš tokių aplinkybių, numatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra baudžiamosios atsakomybės senaties termino suėjimas.

BK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai, kuriems praėjus apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimamas. Tais atvejais, kai yra aišku, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai yra suėję ir asmeniui nebus galima pritaikyti baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos, baudžiamasis procesas, kaip nustatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutraukiamas.

BK 95 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos.