Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Lidijos Liucijos Žilienės, Egidijaus Bieliūno ir pranešėjo Rimanto Baumilo,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. M. kasacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį (A. E. epizodas) laisvės atėmimu keturiems mėnesiams; pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (G. E. epizodas) laisvės atėmimu ketveriems mėnesiams.

Pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams įpareigojant K. M. per bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Iš K. M., A. P. ir N. D. solidariai priteista A. E. 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Skundžiama ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 16 d. nutartis, kuria nuteistojo K. M. apeliacinis skundas atmestas.

Tuo pačiu teismo nuosprendžiu taip pat nuteisti A. P., A. D., N. D., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą, prašiusį kasacinio skundo netenkinti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininku grupe su N. D., 2006 m. rugpjūčio 27 d., apie 6 val., viešoje vietoje, Raseiniuose, Vilniaus g. 91, prie Raseinių autobusų stoties, apsvaigę nuo alkoholio, pašalinių asmenų akivaizdoje įžūliais veiksmais, tyčia įspirdami kojomis mažiausiai septynis smūgius A. E. į įvairias kūno vietas bei K. M. velkant A. E. už kojos, padarė šiam nežymų sveikatos sutrikdymą; taip demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, K. M. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugpjūčio 27 d., 6 val., viešoje vietoje, Raseiniuose, Vilniaus g. 91, prie Raseinių autobusų stoties, apsvaigęs nuo alkoholio, pašalinių asmenų akivaizdoje įžūliais veiksmais tyčia įspyrė koja į pilvą G. E., sukeldamas šiai fizinį skausmą, bei ją pargriovė, padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą; taip demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Nuteistojo manymu, jam skirtina švelnesnė bausmė, nes jis nukentėjusiųjų atsiprašė, atlygino turtinę ir dalį neturtinės žalos, dirba, todėl teismas galėjo jam paskirti švelnesnę bausmės rūšį – baudą.

K. M. mano, kad teismas netinkamai pritaikė CK 6.6 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis priteisdamas A. E. neturtinės žalos atlyginimą solidariai iš visų nuosprendžiu nuteistų asmenų. Jie įvykdė skirtingas nusikalstamas veikas, padarė skirtingo laipsnio sveikatos sužalojimus, todėl nėra pagrindo įpareigoti nuteistuosius solidariai atlyginti padarytą neturtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl tęstinės nusikalstamos veikos

Tęstinė nusikalstama veika yra viena nusikalstama veika, kurią sudaro keli tapatūs veiksmai, nukreipti į vieningą objektą, ir kurias apima vieninga kaltininko tyčia. Padarytos veikos atskiri veiksmai laikomi vienos nusikalstamos veikos sudėtinėmis dalimis, siekiant vieningo rezultato, t. y. nusikalstama veika reiškiasi tapačiais veiksmais, nukreiptais į vieną objektą, esant vienai kaltės formai ir siekiant vieno rezultato.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tęstinė nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (pavyzdžiui, grobiant turtą iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui ir t. t. (kasacinė byla Nr. 2K-307/2007).

Nuteistasis K. M. kasaciniame skunde klaidingai teigia, kad jo atskiros nusikalstamos veikos prieš A. E. ir G. E. turėtų būti vertinamos kaip vienas tęstinis nusikaltimas. Siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, labai svarbu tiksliai nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, nes nusikalstamos veikos sudėtis yra baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad 2006 m. rugpjūčio 27 d. kasatorius padarė dvi atskiras nusikalstamas veikas. Pirmąjį viešosios tvarkos pažeidimą prieš A. E. įvykdė kartu su N. D., padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą (abu spardė kojomis, K. M. tempė jį už kojų), kitą – prieš G. E., padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą (vienas K. M. stumdė ją, įspyrė jai į pilvą, pargriovė) Taigi viešosios tvarkos pažeidimai padaryti prieš skirtingus nukentėjusiuosius (A. E. ir G. E.), jie padaryti ne tuo pačiu metu (kai buvo sumuštas A. E., toje vietoje G. E. nebuvo) ir ne tuo pačiu būdu, taip pat nenustatyta, kad šiuos nusikaltimus sietų vieningas nuteistojo sumanymas. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai K. M. padarytoms nusikalstamoms veikoms baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

Dėl neturtinės žalos

Kasatorius mano, kad teismai neteisingai pasielgė nuspręsdami solidariai priteisti iš jo, A. P. ir N. D. neturtinės žalos atlyginimą, nes jie įvykdė skirtingas nusikalstamas veikas, padarė skirtingo laipsnio sveikatos sužalojimus, todėl nėra pagrindo įpareigoti nuteistuosius solidariai atlyginti padarytą neturtinę žalą.

Šis kasacinio skundo argumentas nėra pagrįstas. Asmenys, bendrais veiksmais padarę žalos, atsako solidariai (CK 6.6, 6.250, 6.279 straipsniai). Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, baudžiamojoje byloje bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų nusikalstamų veiksmų padarinys. Už žalą solidariai atsako visi nusikalstamos veikos bendrininkai nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam A. E. sužalojimus bendrais veiksmais padarė nuteistieji A. P., N. D. ir K. M. Pažymėtina, kad ir nuteistojo apeliaciniame skunde šis kasacinio skundo argumentas buvo paminėtas, apeliacinės instancijos teismas labai plačiai ir išsamiai dėl šio klausimo pateikė motyvuotas, įstatymu pagrįstas, išvadas, todėl teisėjų kolegija jų nekartoja. Konstatuotina, kad teismas teisingai pasielgė neturtinės žalos atlyginimą priteisdamas solidariai iš visų, sužalojusių nukentėjusįjį, nuteistųjų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo K. M. kasacinį skundą atmesti.