- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-21
- Bylos Nr.
- 2-932-918/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12527-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aistė Petrevičienė
- Ieškovas
- A. T.
- Atsakovas
- L. T.
- Advokatai
- Kristina Česnauskienė
išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Simonai Dervinskaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovei L. T. dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu (43-45 b. l.) prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-02-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-278-475/2009 iš ieškovo priteistą išlaikymą dukrai A. T. po 1000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir sumažinti jį iki 400 Lt kas mėnesį. Ieškovas nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad minėto sprendimo priėmimo dieną jį tokios sąlygos tenkino, nes tikėjosi, kad labiau seksis verslas, bus mažiau konkurentų. Be to, tuo metu turėjo santaupų, kurias išleido pragyvenimui ir išlaikymo mokėjimui. Ieškovas 2012-01-19 sudarė naują santuoką, (duomenys neskelbtini) jam gimė dukra M. T., 2013-06-27 santuoka nutraukta bendru sutarimu, ieškovas nepilnametei dukrai M. teikia išlaikymą po 200 Lt per mėnesį. Jo buvusi sutuoktinė V. T. kartu su dukra M. persikėlė gyvent į Rokiškį, todėl ieškovui atsirado papildomų išlaidų vykstant aplankyti dukters M.. Ieškovas dirba (duomenys neskelbtini) direktoriumi, jam mokamas nedidelis darbo užmokestis, nuo 2012 m. gruodžio jam nebemokama netekto darbingumo pašalpa, taigi jo pajamos sumažėjo. Mokant 1000 Lt išlaikymą dukrai A., išleidžiama lėšų daugiau nei objektyviai leidžia jo turtinė padėtis, nelieka lėšų jo kitos nepilnametės dukters M. bei paties ieškovo pragyvenimui. Išlaikymas vaikui turi būti teikiamas proporcingai tėvų turtinei padėčiai. A. T. mokama šalpos pensija ir slaugos ar priežiūros išlaidų tikslinė kompensacija. A. mokosi, mokymosi įstaigoje yra visiškai aprūpinta mokymosi priemonėmis, maitinimu, todėl gaunamų šalpos išmokų pakanka jos išlaikymui. Dukters sveikata yra ženkliai pagerėjusi, ji šneka, puikiai vaikšto, iš dalies savimi pasirūpina, todėl atsakovei L. T. yra atsiradusi galimybė dirbti nepilną darbo dieną.
Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė. Paaiškino, kad atsakovės nurodomi dukters A. poreikiai yra nepagrįsti. Atsakovė nurodo nepagrįstai dideles patiriamas išlaidas transportui, higienos priemonėms, aprangai, avalynei. Ieškovas teikdamas nustatyto dydžio išlaikymą, išlaiko ne tik dukrą, bet ir atsakovę. Per mėnesį uždirba apie 1200 Lt, 2009 m. uždirbo 1000 Lt. 2009 m., kai buvo nustatytas išlaikymas, ieškovas turėjo santaupų, tikėjosi, kad seksis verslas. Nuo 2009 m. pasikeitė aplinkybės – jam gimė dar viena dukra. Nors įmonė dirba pelningai, tačiau pelnas yra minimalus. Ieškovas yra vienintelis įmonės akcininkas ir vadovas. važinėja motinai priklausančiu automobiliu. Nutraukus santuoką su V. T., kartais gyvena pas motiną bute, o kartais – su buvusia žmona (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto dalis (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo įsigyta ieškovo motinos poreikių tenkinimui. Prašo sumažinti išlaikymo dydį dėl ieškovo sunkios materialinės padėties.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko (56-58 b. l.). Nurodė, kad dukters poreikiai nesumažėjo, priešingai – augant dukrai jos poreikiai padidėjo. Ieškovo turtinė padėtis nėra pablogėjusi – jo santuoka nutraukta formaliai, ieškovas ir toliau gyvena ir veda bendrą ūkį su dukters M. motina. Ieškovas, būdamas vieninteliu (duomenys neskelbtini) vadovu bei akcininku pats nusistato darbo užmokestį. Ieškovas po santuokos nutraukimo nusipirko nekilnojamojo turto bei automobilį. Dukra A. mokykloje nėra aprūpinama mokymosi priemonėmis. Dukrai neįgalumas nustatytas iki jos pilnametystės, mergaitė turi dažnai gydytis stacionare, jai nustatyti griežti dietologų reikalavimai maisto produktams. Mergaitė sunkiai vaikšto. Atsakovė globoja didelių specialiųjų poreikių turinčią motiną, be to, pačiai atsakovei nustatytas 40 procentų darbingumas. Atsakovės turtinė padėtis nėra pasikeitusi, jos pragyvenimo šaltinis yra neįgalumo pensija, kuri šiuo metu yra 553 Lt.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė Kristina Česnauskienė atsiliepime išdėstytą poziciją palaikė, su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad sumažinus išlaikymui skirtą sumą, nukentėtų vaiko poreikiai. Išlaikymo dydis buvo nustatytas šalių susitarimu, jo keisti nėra pagrindo. Dukros poreikiai yra pasikeitę – padidėję, atsakovės turtinė padėtis nepasikeitė, o ieškovo pagerėjo. Ieškovo įmonė dirba pelningai, jis pats sau nustato darbo užmokesčio dydį. Ieškovas turtą įgyja savo motinos vardu, savo šeimos poreikių tenkinimui. Nors ieškovas santuoką nutraukė, tačiau faktiškai gyvena kartu su buvusia sutuoktine. Dukrai A. yra diagnozuota dar viena liga, mergaitės svoris labai didėja, jai būtina speciali mityba. Mergaitė greitai išauga drabužius, ji dažnai turi būti vežama pas medikus, jai reikalinga daugiau higienos priemonių. Dėl dukters sveikatos būklės ir būtinybės rūpintis dukra atsakovė negali dirbti. Ieškinį prašo atmesti.
Išvadą teikiančios institucijos Kauno savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad ieškinys atmestinas, nes ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo pasikeitusią turtinę padėtį, išlaikymo dydžio mažinimas pažeistų vaiko interesus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Kiekvienam vaikui būdingi individualūs kultūriniai, moraliniai, turtiniai poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė tėvų pareiga. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d.).
Tėvų - tiek ieškovo, tiek atsakovės - turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tai reiškia, kad tėvų turtinė padėtis vertinama ne tik pagal faktinę situaciją (turimą turtą, gaunamas pajamas ir kt.), bet ir pagal tai, ar tėvai ėmėsi visų jų amžių ir sveikatos būklę atitinkančių priemonių užtikrinti savo vaikams pakankamą išlaikymą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009;). Civiliniame procese galioja šalių rungimosi principas, t. y. kiekvienai šaliai tenka pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta, jeigu šalies pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą atitinkamą aplinkybę esant nei jos nesant. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jų turtinę padėtį. Išlaikymo dydžio sumažinimas galimas tik šaliai įrodžius, kad jos materialinė padėtis iš esmės pasikeitė - pablogėjo tiek, kad nustatyto dydžio išlaikymo ji teikti nepajėgi.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. T., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovas A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovė L. T., a.k. (duomenys neskelbtini) (10 b. l.). Kauno miesto apylinkės teismo 2009-02-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-278-475/2009 buvo nutraukta A. T. ir L. T. santuoka bendru abiejų sutuoktinių sutikimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis (9 b. l.), kurioje A. T. įsipareigojo dukters A. T. išlaikymui skirti po 1000 Lt kas mėnesį iki dukters pilnametystės. A. T. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis iki jos pilnametystės (11, 69 b.l.). A. T. sudėtingą sveikatos būklę ir nuolatinių įvairių sričių medikų (endokrinologų, kardiologų, psichologų ir kt.) konsultacijų būtinumą pas patvirtina pateikti medicinos dokumentų išrašai (62-68, 127-128 b.l.) A. mokosi Kauno specialiosios mokykloje, jai suteiktas nemokamas bendrabutis bei nemokamas maitinimas (70 b.l.). Kauno specialiosios mokyklos pažyma patvirtina, kad mokykla jokiomis mokyklinėmis priemonėmis neaprūpina, priemonės, reikalingos ugdymui ir kitoms vaiko reikmėms, gaunamos iš vaiko motinos. Mergaitė nemokamame mokyklos bendrabutyje būna ne ilgiau nei tęsiasi pamokinė ir neformalaus ugdymo veikla, t.y. iki 14-15 val. (149 b.l.).
Ieškovas turi dar vieną nepilnametį vaiką – dukrą M. T., gim. (duomenys neskelbtini) (13 b.l.). 2013-06-27 Kauno apylinkės teismo sprendimu patvirtinta ieškovo ir V. T. santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria A. T. įsipareigojo dukters M. išlaikymui iki dukters pilnametystės mokėti po 200 Lt kas mėnesį (12 b.l.).
Ieškovui 2012 m. buvo mokama 267,36 Lt dydžio netekto darbingumo pensija (15 b.l.). Ieškovas dirba (duomenys neskelbtini), 2013-01-01- 2013-06-30 laikotarpiu jam buvo išmokėtas 4488,72 dydžio darbo užmokestis (16 b.l.). VĮ Registrų centro pažyma (19-23 b.l.) patvirtina, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 124/453 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 247/900 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 247/900 dalys ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 247/900 dalys ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Kaunas. Ieškovas su buvusia sutuoktine V. T. ir jų nepilnamete dukra M. faktiškai gyvena ieškovo motinos vardu įregistruotame name (duomenys neskelbtini) (108-110 b.l.) Nurodytas nekilnojamasis turtas įgytas 2001-11-14 - 2005-12-12 laikotarpiu pirkimo – pardavimo sutarčių pagrindu. Ieškovo vardu yra registruota transporto priemonė – automobilis Mercedes Benz 190, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (24 b.l.). Ieškovas turi 100 procentų (duomenys neskelbtini) akcijų, yra šios įmonės vadovas (105-106 b.l.). Ieškovas posėdžio metu pripažino, kad važinėja savo motinos vardu registruota transporto priemone - apynauju automobiliu Crysler.
Atsakovė turi nekilnojamojo turto: 2003-07-17 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgytą 1/6 dalį patalpos - slėptuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) (72-73, 101 b.l.), 2002-04-07 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgytą butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (74, 100 b.l.), 1992-08-25 pirkimo-pardavimo sutarties pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 įgytus 15/100 ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (102-103 b.l.), ir butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (104 b.l.). Iš pateiktų dokumentų matyti, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvena atsakovės motina, kuriai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (78 b.l.). Atsakovei yra nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, ji gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje (75, 76 b.l.). atsakovės vardu įregistruota transporto priemonė – 2009-09-12 įgytas 2004-12-17 m. gamybos automobilis Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (98 b.l.). L. T. per mėnesį mokama 540 Lt šalpos pensija neįgaliam vaikui, 153 Lt priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija. Be to, atsakovei mokama netekto darbingumo pensija, kurios dydis 2013-01-01-2013-06-30 buvo po 276 Lt per mėnesį, 2013 m. liepos mėn. – 392 Lt, nuo 2013-08-01 mokama 553 Lt dydžio per mėnesį netekto darbingumo pensija.
Vaiko poreikiai nustatyti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-02-10 sprendimu, ginčo byloje dėl pasikeitusių vaiko poreikių iš esmės nėra. Ieškovas, nors posėdžio metu ir prieštaravo atsakovės nurodytam vaiko poreikių dydžiui, tačiau neįrodinėjo aplinkybės, jog dukters poreikiai nuo 2009 metų sumažėjo.
Teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar vaiko poreikiai (CK 3.201 str. 1 ir 2 d.). Vaiko poreikių ieškovas neginčija. Tėvų turtinės padėties iš esmės pablogėjimu laikytini atvejai, kai dėl objektyvių priežasčių šalis negali teikti nustatyto dydžio išlaikymo, nes, pavyzdžiui, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos, pablogėjus sveikatos būklei padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008). Išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį.
Ieškovas prašo sumažinti priteisto išlaikymo dydį, motyvuodamas savo pablogėjusia materialine padėtimi. Tėvų turtinė padėtis vertinama, atsižvelgiant ne tik į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, bet ir į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Vadovaujantis formuojama teismų praktika, teismas privalo atsižvelgti ne tik į pateiktus dokumentus apie turtinę padėtį, bet ir į pačių tėvų motyvaciją ir veiksmus, kurių jie imasi ar turėtų imtis siekdami keisti susidariusią nepalankią finansinę situaciją ir tinkamai užtikrinti vaikų poreikius.
2009-02-10 teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-278-475/2009 patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurioje pačios šalys gera valia, įvertinę vaiko poreikius ir savo finansines galimybes, susitarė dėl išlaikymo dydžio. A. T. sutiko mokėti dukters išlaikymui po 1000 Lt. Ieškovo teigimu, priimant minėtą sprendimą, jis tikėjosi, kad jam gerai seksis verslas, tačiau dėl ekonominės situacijos lūkesčiai nepasiteisino. Ieškovas jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo pablogėjusią turtinę padėtį nepateikė, atvirkščiai teismo posėdžio metu pripažino, kad jo įmonė dirba pelningai.
Pažymėtina, kad tėvų prievolė teikti išlaikymą vaikui yra asmeninio pobūdžio, šios prievolės negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims. Rūpestingi tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą tinkamai rūpintis vaiku (vaikais). Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006).
Aplinkybės, kad ieškovas turi dar vieną dukrą ar tai, kad, jo teigimu, gauna nedidelį darbo užmokestį, nėra pagrindas ieškovui prašyti sumažinti jo mokamą išlaikymo dalį. Pažymėtina, kad ieškovas, turėdamas 100 procentų (duomenys neskelbtini) akcijų bei būdamas įmonės vadovas, gali sau nustatyti darbo užmokesčio dydį. Nors ieškovas nurodė, kad verslas jam sekasi ne taip gerai, kaip tikėjosi, tačiau jokių įrodymų, galinčių patvirtinti sunkią jo įmonės finansinę padėtį nepateikė. Atvirkščiai, ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo įmonė dirba pelningai. Iš ieškovo nenuosekliai nurodomų aplinkybių dėl gyvenamosios vietos, naudojamos transporto priemonės ir kt., akivaizdu, kad ieškovas vengia atskleisti savo tikrąją turtinę padėtį.
Visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010). Šis principas lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad jei byloje kyla pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, t.y. laikyti, kad tėvų materialinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Ieškovas, būdamas suinteresuotas sau palankia bylos baigtimi, turėjo imtis visų procesinių priemonių įrodyti savo poziciją, tačiau jo paaiškinimai yra neįtikinantys, nenuoseklūs, neatitinka byloje surinktų įrodymų.
Liudytojos D. P. parodymai nelaikytini įrodymais (duomenys neskelbtini) str. nustatyta prasme, kadangi ji tik perpasakojo tą, ką jai buvo pasakojusi atsakovė ar kiti asmenys, t.y. šios liudytojos parodymų turinys buvo sąlygotas ne subjektyvaus žinojimo, bet atsakovės bei kitų asmenų nuostatų bylai reikšmingu klausimu.
Kadangi ieškovas nepateikė pakankamai duomenų nustatyti, kad ieškovo materialinė padėtis dėl objektyvių priežasčių iš esmės pablogėjo nuo 2009-02-10 teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-278-475/2009 dėl santuokos nutraukimo priėmimo, nėra pagrindo mažinti nustatyto dydžio išlaikymo. Vaikui skirto išlaikymo mažinimas gali pažeisti vaiko interesus, nes atitinkamai sumažėtų galimybės visapusiškai tenkinti vaiko poreikius. Siekiant, kad užaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas tik vaiko minimalių poreikių tenkinimu., svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos principu, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio keitimo atmestinas ((duomenys neskelbtini), 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.201 str. 1 d.). Pažymėtina, kad ieškovui neteikiant vaikui išlaikymo periodinėmis išmokomis, gali būti keičiama išlaikymo forma ir išlaikymas priteisiamas turtu (turto dalimi).
Atmetus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos valstybei būti priteisiamos iš ieškovo (CPK 96 str. 2 d.). Teismas šioje byloje patyrė 18 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, šios išlaidos, atmetus ieškinį, priteistinos iš ieškovo (CPK 96 str. 2 d.).
Be to, šioje byloje ieškovė patyrė 1100 Lt teisinės pagalbos išlaidų (146-149 b.l.). Šios išlaidos, atmetus ieškinį, priteistinos iš ieškovo atsakovės naudai (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės L. T., a.k. (duomenys neskelbtini), naudai 1100 Lt (tūkstantis šimtas litų) teisinės pagalbos išlaidų.
Priteisti iš ieškovo A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 18 Lt (aštuoniolika Lt) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, sumokant šią sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.