Kauno apygardos teismo nutartis

2013-10-02 · Civilinė byla Nr. 2S-2064-343/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-10-02Kauno apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-02-21Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-02
Bylos Nr.
2S-2064-343/2013
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-12527-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Palubinskaitė
Pareiškėjas
A. T.
Kategorijos
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 125.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2064-343/2013(Proceso Nr. 2-69-3-12527-2013-3)Procesinio sprendimo kategorijos: 106.3; 125.2; 122.1; 122.4; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, kuria pareiškėjui nustatytas terminas prašymo dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo trūkumams pašalinti, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas A. T. kreipėsi į teismą su pareiškimu (b.l. 5-8), prašydamas pakeisti 2009 m. vasario 10 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 3 punktą ir 2009 m. vasario 10 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-278-475/2009 2 dalį dėl išlaikymo nepilnametei A. T., gim. (duomenys neskelbtini), sekančiai: „Nepilnametės A. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) įsipareigoja teikti po 400 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki dukters pilnametystės šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pinigus uzufrukto teise tvarko L. T..“ Pareiškėjas nurodė, kad iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis, sumažėjo gaunamos pajamos, atsirado dar vienas išlaikytinis, todėl jis neturi galimybių teikti tokio dydžio materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai A. T., koks buvo numatytas sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi (b.l. 25-26) nustatė pareiškėjui 10 dienų terminą nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems trūkumams pašalinti, t. y. ieškiniui pateikti. Teismas nurodė, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka pakeisti teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas gali tik tuo atveju, jei pareiškimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo pateikia abi sutarties šalys, t. y. tik tuo atveju, jei nėra kilęs ginčas tarp šalių. Šalims nesutariant, šis klausimas gali būti sprendžiamas tik ginčo teisenos tvarka pareiškus ieškinį. Kadangi pareiškėjas nenurodė, kad buvusi sutuoktinė bei nepilnamečio vaiko išlaikymą uzufrukto teise tvarkanti L. T. sutinka su teismui pateiktu pareiškimu, teismas nustatė pareiškėjui terminą pateikto procesinio dokumento trūkumams pašalinti – ieškiniui pateikti. Teismas nutartyje nurodė, kad ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinio dokumento turiniui ir formai, taip pat specialiuosius reikalavimus, numatytus CPK 135 straipsnyje, pažymėjo, kad ieškovas turi pareigą nurodyti byloje dalyvaujančius asmenis, įvardijant jų procesinę padėtį, asmens duomenis, gyvenamosios vietos adresą, taip pat nurodė, kad tokioje byloje kaip išvadą duodanti institucija turi būti įtraukta Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas nurodė, kad ieškinyje turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas, įrodymai, patvirtinantys ieškovo nurodytas aplinkybes, tiksliai ir konkrečiai suformuluoti reikalavimai, pateikiamas ieškinys turi būti apmokėtas žyminiu mokesčiu, kuris nagrinėjamu atveju yra 216 Lt. Teismas taip pat nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo būtina įrodinėti aplinkybę, jog vaiko poreikiai ir /ar tėvų turtinė padėtis, lyginant su buvusiais teismo sprendimo priėmimo metu 2009 metais, pasikeitė. Pareiškėjas, įrodinėdamas savo turtinę padėtį, su ieškiniu turėtų pateikti ir tai patvirtinančius įrodymus: pažymą iš VĮ „Regitra“ apie jo vardu registruotas transporto priemones ir kt.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu (b.l. 29-30) pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

CK 3.53 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Dėl teismo sprendimo pakeitimo gali kreiptis abu sutuoktiniai, jeigu susitaria dėl naujų sutarties sąlygų, arba avienas iš jų. Dėl sprendimo pakeitimo ypatingąja teisena pagal analogiją taikoma CPK 538-541 straipsnių nuostatos.Nutartyje nurodomi ieškinio trūkumai, nors pareiškėjas jokio ieškinio teismui nepateikė.Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad kaip išvadą teikianti institucija turėjo būti įtrauktas Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, nors minėta institucija pareiškėjo pareiškime yra nurodyta kaip išvadą byloje teikianti institucija.Teismas nurodė, kad turi būti sumokėtas žyminis mokestis, tačiau remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 12 punktu žyminio mokesčio pareiškėjas neprivalo mokėti.Teismas nurodė, kad turi būti pateikta pažyma iš VĮ „Rgitra“ apie pareiškėjo vardu registruotas transporto priemones, nors tokią pažymą pareiškėjas yra pateikęs prie pareiškimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Šioje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui nustatė terminą pareiškimo dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo trūkumams pašalinti, įpareigodamas pareiškėją pateikti teismui ieškinį, atitinkantį CPK reikalavimus, nesant duomenų apie tai, kad pareiškėjo buvusi sutuoktinė sutinka su sutarties sąlygų pakeitimu.

2009 m. vasario 10 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu (b.l. 9) civilinėje byloje Nr. 2-278-475/2009 nutraukta pareiškėjų A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. T., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoka, po santuokos nutraukimo pareiškėjui palikta T., o pareiškėjai – T. pavardė, patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 3 punkte numatyta, kad nepilnametės A. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) įsipareigoja teikti po 1000 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2009 m. sausio 1 d. iki dukros pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pinigus uzufrukto teise tvarko L. T.. Pareiškėjas, pasikeitus turtinei padėčiai, pareiškimu suinteresuotam asmeniui L. T., institucija, teikianti išvadą civilinėje byloje, - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, (b.l. 5-8) kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti 2009m. vasario 10 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 3 punktą ir minėto teismo sprendimo antrąją dalį dėl išlaikymo nepilnametei A. T.. Atskiruoju skundu skundžiama 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas nustatė pareiškėjui terminą pateikto procesinio dokumento trūkumams pašalinti – ieškiniui pateikti (b.l 25-26).

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurios nuostatos įtvirtina teisę kreiptis į teismą, nėra nustatyta konkreti šios teisės įgyvendinimo tvarka. Šią tvarką, siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymų leidėjas yra nustatęs CPK ir kituose įstatymuose. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Teismo nutartimi nustatytu terminu nurodytų trūkumų nepašalinus, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis) arba, ieškiniui jau esant priimtam, ieškinys paliekamas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Taigi asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu procesinio dokumento įforminimu. Bendrieji procesinių dokumentų ir jų priedų formai ir turiniui keliami reikalavimai išvardyti CPK 111 ir 114 straipsniuose. Be nurodytų straipsnių, kituose CPK ar kitų įstatymų straipsniuose gali būti numatyti tam tikri papildomi, specialūs konkrečių procesinių dokumentų turiniui ar formai keliami reikalavimai. Nesilaikant šių specialių reikalavimų, teismas turi teisę naudotis trūkumų šalinimo institutu. Kadangi procesinių dokumentų turiniui ir formai keliami reikalavimai priskiriami prie tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, jau sprendžiant procesinio dokumento priėmimo klausimą ir nustačius jo trūkumus, teismas turi teisę nustatyti terminą jiems pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tokių reikalavimų nustatymas nėra savitikslis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas turi būti naudojamas ne tam, kad būtų kliudoma asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui, tačiau siekiant užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą. Teismas procesinio dokumento priėmimo metu ex officio turi patikrinti teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą.

CK 3.53 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią, tačiau įstatymas daro tam tikrą išimtį – iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Tiek teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje pripažįstama, kad gali būti keičiama sutarties dalis dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir dalyvavimo juos auklėjant, dėl išlaikymo sutuoktiniui ir nepilnamečiams vaikams nustatymo, t. y. trunkamieji teisiniai santykiai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, nurodydamas, kad iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis, turi teisę kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos, kuria buvo susitarta dėl nepilnametei dukrai teiktino materialinio išlaikymo dydžio, pakeitimo, tačiau pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, turi šią teisę įgyvendinti laikydamasis teisės aktų reikalavimų, tarp jų ir tinkamai įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu procesinio dokumento įforminimu. Remiantis CPK 538 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jei buvę sutuoktiniai ar vienas iš jų kreipiasi į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šių bylų nagrinėjimui mutatis nutandis taikomos CPK XXXV skyriaus nuostatos (CPK 538 – 541 straipsniai). Tačiau tuo atveju, kai buvę sutuoktiniai nesusitaria dėl sutarties sąlygų pakeitimo, teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos gali būti keičiamos tik klausimą sprendžiant ginčo teisenos tvarka. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai šalys nesusitaria dėl sutarties sąlygų pakeitimo, teismo sprendimu patvirtintas šalių susitarimas dėl vaiko išlaikymo dydžio ir (ar) formos pakeitimo sprendžiamas ginčo teisenos tvarka, vadovaujantis CK 3.201 straipsniu. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-803-527/2010).

Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, spręsdamas pareiškėjo pateikto pareiškimo dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo priėmimo klausimą, nustatė pareiškėjui terminą pateikto procesinio dokumento trūkumams pašalinti - ieškiniui pateikti nurodydamas, kad nagrinėjamu atveju, kai šalys nesutaria dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo ir tarp šalių kyla ginčas, klausimas dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo gali būti sprendžiamas tik ginčo teisenos tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytu argumentu, jog tais atvejais, kai buvę sutuoktiniai nesusitaria dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, t. y. kai iš esmės tarp buvusių sutuoktinių yra kilęs ginčas dėl to, klausimas dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo sprendžiamas ginčo teisenos tvarka. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirajame skunde nurodytu argumentu, jog remiantis CK 3.53 straipsnio 3 dalimi į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo gali kreiptis tiek vienas buvęs sutuoktinis, tiek abu buvę sutuoktiniai ir kad nesant ginčo klausimas dėl sutarties sąlygų pakeitimo nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka taikant CPK 538 – 541 straipsnius pagal analogiją, tačiau pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo negali būti nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, kadangi, kaip galima spręsti iš pareiškėjo pateikto pareiškimo ir ką pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo buvusio sutuoktinės sutikimo dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo nėra, dėl ko spręstina, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl pareiškėjo teiktino nepilnametei dukrai A. T. materialinio išlaikymo dydžio. Esant ginčui šis klausimas gali būti nagrinėjamas tik ginčo teisenos tvarka, dėl ko teismas, spręsdamas pareiškėjo pateikto pareiškimo priėmimo klausimą, skundžiama nutartimi pagrįstai nustatė pareiškėjui terminą pateikto procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Pažymėtina, kad, nagrinėjant bylas ginčo ir ypatingosios teisenos tvarka, skiriasi tiek teismui pateikiamų procesinių dokumentų pavadinimai, tiek byloje dalyvaujančių asmenų procesinė padėtis, tiek mokėtinas žyminis mokestis už pateiktą procesinį dokumentą, tiek ir proceso eiga, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nagrinėjamu atveju klausimas dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo turi būti nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka, pagrįstai nustatė pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti, įpareigodamas pareiškėją teisę kreiptis į teismą realizuoti teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. pateikiant CPK nustatytus reikalavimus atitinkantį ieškinį.

Atskirajame skunde teigiama, kad skundžiamoje nutartyje yra aptariami ieškinio trūkumai, nors pareiškėjas yra pateikęs ne ieškinį, o pareiškimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas skundžiamoje nutartyje nurodė ne ieškinio trūkumus, bet detalizavo CPK numatytus reikalavimus, kuriuos turi atitikti teismui pateikiamas ieškinys, t. y. teismas skundžiamoje nutartyje nustatęs terminą ieškiniui pateikti pareiškėjui nurodė, kokius reikalavimus turi atitikti pateikiamas ieškinys, dėl ko nurodytų reikalavimų nurodymas nelaikytinas ieškinio trūkumų nurodymu. Pažymėtina, kad teismas skundžiama nutartimi pareiškėjui nustatė terminą ne ieškinio, bet pateikto procesinio dokumento, t. y. pareiškimo trūkumams pašalinti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas išsamiai dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kurie susiję su tariamais teismo nurodytais ieškinio trūkumais, nepasisako, kaip dėl neturinčių reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, tačiau pažymi ir sutinka su atskirajame skunde nurodytu argumentu, kad pareiškėjas prie pareiškimo buvo pateikęs jo turtinę padėtį pagrindžiančius rašytinius įrodymus, tarp jų ir 2013 m. liepos 19 d. VĮ „Regitra“ pažymą apie pareiškėjo vardu įregistruotas transporto priemones (b.l. 24).

Pasisakydamas dėl atskirojo skundo argumento, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad už pateikiamą ieškinį pareiškėjas turėtų sumokėti žyminį mokestį, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad CPK 83 straipsnyje, reglamentuojančiame atleidimą nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, nurodyta, jog nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi remiantis nurodyta nuostata laikytina, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami tik ieškovai ir tik tokiose bylose, kuriose sprendžiamas išlaikymo priteisimo klausimas. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pareiškėjas su ieškiniu kreiptųsi dėl priteisto materialinio išlaikymo dydžio sumažinimo, dėl ko negalima laikyti, jog pareiškėjas atitiktų CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytus kriterijus. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad pareiškėjui teikiant ieškinį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos pakeitimo, kuriuo jis siektų iš esmės sumažinti šalių susitarimu nustatyto nepilnametei dukrai teiktino materialinio išlaikymo dydį, jis turėtų sumokėti atitinkamo dydžio žyminį mokestį.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą, pagrįstai sprendė, kad kilus ginčui tarp buvusių sutuoktinių dėl nepilnametei dukrai teiktino materialinio išlaikymo dydžio sumažinimo ginčas turi būti nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka, dėl ko skundžiama nutartimi pagrįstai nustatė pareiškėjui terminą ieškiniui, atitinkančiam CPK reikalavimus, pareikšti. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Palubinskaitė