- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-30
- Bylos Nr.
- 2A-803-527/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Arūnas Rudzinskas, Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- D. L.
- Atsakovas
- R. Š.
- Išvadą teikia
- Jonavos
- Advokatai
- Raimondas Lignugaris
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko ir Izoldos Nėnienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo D. L. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1867-813/2009 pagal ieškovo D. L. ieškinį atsakovei R. Š. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo (institucija, duodanti išvadą byloje – Jonavos r. savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu (b. l .2-3) kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 punkte nustatytas sąlygas – kad atsakovas nepilnametei dukrai E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nuo santuokos nutraukimo dienos, t. y. 2007 m. kovo mėnesio, iki pilnametystės teikia po 735 Lt į mėnesį turtu – ½ buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pinigine išraiška 39 000 Lt; nepilnametei dukrai G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nuo santuokos nutraukimo dienos, t. y. 2007 m. kovo mėnesio, iki pilnametystės teikia po 394 Lt į mėnesį turtu - ½ buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pinigine išraiška 39 000 Lt. Ieškovas nurodė, kad Jonavos r. apylinkės teismas 2007-02-08 sprendimu nutraukė šalių santuoką bendru susitarimu bei patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pagal kurią jis įsipareigojo mokėti nepilnametėms dukroms išlaikymą po 130 Lt kas mėnesį kiekvienai iki pilnametystės. Tačiau pasekmių sutartyje nebuvo nurodytos esminės aplinkybės, t. y. tai, kad 2006-11-15 notarine pirkimo–pardavimo sutartimi jis pardavė L. V. jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), ir iš gautų pinigų tą pačią dieną sumokėjo už iš L. V. dukroms Erikai ir Ginetai nupirktą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu ieškovas suteikė materialinį išlaikymą vaikams turtu, tačiau tai buvo tik žodinis jo ir atsakovės susitarimas. Kadangi santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi ieškovas įsipareigojo vaikams teikti materialinį išlaikymą po 130 Lt kas mėnesį, su atsakove žodžiu buvo sutarta, kad ji materialinio išlaikymo vaikams po 130 Lt nereikalaus, tačiau 2008 m. gavęs pranešimą iš Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo suprato, kad ieškovė savo žodinio susitarimo nevykdo. Šiuo metu ieškovo finansinė padėtis pablogėjo, nes nedirba, todėl teikti išlaikymą vaikams negali.
Jonavos r. apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimu (b. l. 78-79) ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo valstybei 11,41 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b. l. 81-87) ieškovas prašo panaikinti Jonavos r. apylinkės teismo 2009-12-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Ieškovas nurodo, kad teismo sprendimas priimtas pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas:
1. CPK 263 str. nustato, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje. CPK 265 str. nustato, kad priimdamas sprendimą teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas. CPK 270 str. 4 d. nustatyta, kad sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi būti nurodoma įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas ir argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, bei įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai:
1) teismo nurodytos aplinkybės, kad „...ieškovas reikalavimą motyvuoja ne pasikeitusia savo turtine padėtimi ar vaikų poreikiais, o iš esmės prašydamas patvirtinti jo dar prieš 2007-02-08 teismo sprendimo įsiteisėjimą sudarytą žodinį susitarimą su atsakove vaikų išlaikymo dalyje“, yra visiškai nepagrįstos, kas rodo, kad teismas net neatskleidė bylos esmės. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad esminės aplinkybės, sudarančios pagrindą ieškovui kreiptis dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo, yra tos, kad, po santuokos nutraukimo ieškovui nepavykus pradėti savo verslo, nuo 2008 m. jis buvo priverstas įsiregistruoti Jonavos darbo biržoje, išmokų iš kurios jis negauna, darbas realiai jam nebuvo pasiūlytas, todėl jis verčiasi tik atsitiktiniais darbais, jo finansinė padėtis yra bloga. Nupirkęs nepilnametėms dukroms butą ir suteikęs išlaikymą turtu, ieškovas neturi finansinės galimybės teikti dukroms papildomą išlaikymą. Ieškovo dabartinė finansinė padėtis yra pagrindas pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas. Teismas, pažeidžiant CPK 270 str. 4 d., dėl nurodytų aplinkybių visiškai nepasisakė, kaip ir dėl bylos medžiagoje esančių įrodymų, kad ieškovas yra bedarbis;
2) teismo nustatyta aplinkybė, kad „ieškovas niekada nebuvo ginčo buto savininku, t. y. ne jis, o nepilnametės Erika ir G. Š. įgijo nuosavybę į ginčo butą“, neturi esminės reikšmės nagrinėjant ginčą, nes yra akivaizdi. E. Š. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovas jai ir sesei G. Š. nupirko ginčo butą po ½ dalį. Liudytojas Ž. U. teismo posėdyje parodė, kad žino, jog „butą vaikams nupirko ieškovas. Jis turėjo tam pinigų, nes pardavė savo namą su žeme. Po to, išlaikymo vaikams jis neteikė. Butas vaikams buvo pirktas ne išlaikymo tikslais, o tik kad vaikai turėtų kur gyventi. Dėl to buvo tik žodinis susitarimas tarp ieškovo ir atsakovės.“ Teismas, pažeisdamas CPK 270 str. 4 d., sprendimo motyvuojamojoje dalyje dėl šių įrodymų nepasisakė ir nenurodė išvadų vertinimo ir argumentų, dėl kurių atmetė šiuos įrodymus.
2. CK 3.192 str. 3 d. nustato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. CK 3.193 str. l d. nustato, kad nepilnamečių vaikų tėvai, nutraukdami santuoką bendru susitarimu, sudaro sutartį, kurioje numato tarpusavio pareigas materialiai išlaikant savo nepilnamečius vaikus, taip pat tokio išlaikymo tvarką, dydį ir formas. Jonavos rajono apylinkės teismo 2007-02-08 sprendimu patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje buvo numatyta ieškovo pareiga teikti išlaikymą, tačiau atsakovės priešingai - jokių sąlygų nėra. Vien ši aplinkybė patvirtina, kad jų su atsakove sudaryta ir teismo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis yra nelygiateisė, vienašališka ir pažeidžia CK 3.192 str. 2 ir 3d.., 3.193 str. l d. Bylos medžiagoje pateikti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad ieškovas dukterų išlaikymui skyrė 78 000 Lt. Kokį išlaikymą skyrė ir skiria atsakovė, bylos medžiagoje nėra pateikta. Taip pat nėra pateikti įrodymai, kokie yra vaikų poreikiai. Bylos medžiagoje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovo skirtos lėšos netgi tuo laiku, kai buvo nupirktas butas, buvo pakankamai didelė pinigų suma. Šiandien, nežiūrint į tai, kad nekilnojamojo turto kainos yra nukritusios, buto vertė yra dvigubai didesnė, nei buvo pirkimo metu. Butas nupirktas už ieškovo pinigus, vaikų poreikiams nenaudojamas ir yra perduotas pašaliniams asmenims. Teismas visų nurodytų aplinkybių, kokie yra vaikų poreikiai ir kiek atsakovė skyrė ir skiria lėšų išlaikymui, kaip atsakovė tvarko vaikų turtą, netyrė, bylą išnagrinėjo ir ieškinį atmetė vien formaliais pagrindais. Ieškovas mano, kad taip buvo pažeisti pagrindiniai CK, CPK įtvirtinti principai: asmenų lygybės - 6 str., šalių lygiateisiškumo 17 str., CK 3.192 str. 2 ir 3 d.., 3.193 str. l d. bei 1.5 str. įtvirtintas teisingumo principas. Formaliai žiūrint, 260 Lt į mėnesį nėra didelė pinigų suma, tačiau jis yra sudaręs santuoką, o jo finansinė padėtis yra tiek bloga, kad netgi 260 Lt į mėnesį yra pakankamai didelė pinigų suma, kurios jis neturiu iš ko sumokėti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 108-110) atsakovė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovė nurodo, kad CK 3.53 str. 3 d. numato, kad, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Ieškovas teigia, jog esminės aplinkybės, sudarančios pagrindą kreiptis dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo, yra tos, jog po santuokos nutraukimo ieškovui nepavyko pradėti savo verslo, dėl ko jis nuo 2008 m. buvo priverstas įsiregistruoti Jonavos darbo biržoje ir šiuo metu verčiasi atsitiktiniais darbais. CK 3.53 str. 3 d. ir 3.76 str. 5 d. numatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo dalį dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, jeigu priėmus sprendimą iš esmės pasikeitė tėvų turtinė padėtis, vaiko poreikiai. Tai gali būti sutuoktinio liga, nedarbingumas, nepilnamečių vaikų liga ir kitos svarbios aplinkybės, lemiančios teisės į išlaikymą dydžio pakeitimą. Sutarties sąlygų dėl vaiko išlaikymo pakeitimo klausimus teismas sprendžia ypatingąja teisena mutatis mutandis taikydamas CPK XXXV skyriaus nuostatas (CPK 538 str.5 d.). Tuo atveju, kai šalys nesusitaria dėl sutarties sąlygų pakeitimo, teismo sprendimu patvirtintas šalių susitarimas dėl vaiko išlaikymo dydžio ir (ar) formos pakeitimo sprendžiamas ginčo teisenos tvarka, vadovaujantis CK 3.201 str. CK 3.201 str. 1 d nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio klausimą, o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 str. 2 d., darytina išvada, kad išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Aplinkybės, lemiančios šalių turtinės padėties pasikeitimą iš esmės, yra labai įvairios: tai ir šalių gaunamų pajamų žymus sumažėjimas, papildomų išlaikymo prievolių atsiradimas ar išlaikymo prievolės kitiems asmenims padidėjimas, sveikatos žymus pablogėjimas, dėl ko padidėja tėvo (motinos) būtinos išlaidos ir kt. Paprastai nepilnamečių vaikų poreikiai didėja augant vaikams. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Pažymėtina, kad teismas turi siekti vaikų išlaikymo teisinių santykių stabilumo, todėl pakeisti vaikų išlaikymo dydį ir formą gali tik aiškiai nustatęs įstatyme įtvirtintus išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo pagrindus. Kaip matyti iš ieškovo skundo, ieškovas savo reikalavimus grindžia savo pasikeitusia finansine padėtimi ir nedarbingumu, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas, pasirašydamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, privalėjo įvertinti ir numatyti riziką jo galimų investicijų į jo būsimą verslą, todėl toks neatsakingas elgesys negali būti teismo pripažintas pagrindu keisti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Teismas, nustatydamas vaiko išlaikymo dydį, kai tėvo materialinė padėtis yra sunki, turi išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių ji yra sunki. Tuo atveju, kai tėvo (motinos) sunki padėtis atsirado dėl jų netinkamo elgesio (girtavimo, narkotikų vartojimo, pinigų švaistymo azartiniams lošimams ir pan.), išlaikymo dydis negali būti mažinamas remiantis šiomis aplinkybėmis. Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; Teismų praktika 22, p. 13-22). Vertindamas tėvų turtinę padėtį teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Šioje byloje yra duomenų, jog ieškovas vis tik pradėjo savo verslą, t. y. verčiasi automobilių remontu. Todėl teismas pagrįstai neatsižvelgė į ieškovo deklaruojamą aplinkybę, jog pastarasis yra bedarbis. Atsakovė šioje byloje mano, jog nėra jos pareiga įrodinėti teismui pakitusius vaikų poreikius, taip pat tai, kokį išlaikymą ji suteikė vaikams, nes į teismą kreipėsi ieškovas, prašydamas keisti išlaikymo formą, o atsakovė neprašo teismo nei mažinti, nei didinti išlaikymo dydžio. Todėl ieškovo pareiga pagrįsti savo reikalavimus. Taip pat faktinė aplinkybė yra ta, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, tokiu būdu yra akivaizdu, jog vaikai yra apsirengę, pavalgę ir prižiūrėti. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra vaikų nuosavybė, todėl ieškovas negali apeliuoti į tai, kaip šis butas yra naudojamas. Vaikų teisių (tarp jų ir išlaikymo) užtikrinimas yra prioritetinė tėvų pareiga. Šis principas grindžiamas nurodytomis konstitucinėmis socialinės sanklodos nuostatomis, kuriose įtvirtintos būtent tėvų teisės ir pareigos auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti (Konstitucijos 38 str. 6 d.). Šis principas įtvirtintas ir Vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d., numatančioje, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka pagrindinė atsakomybė (the primary responsibility) už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Šis principas taip pat įtvirtintas ir CK 3.163 str. 1 d., kurioje numatyta, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 7 p. - vaiko teises pirmiausiai privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti jo atstovai. Tėvų teisių ir pareigų išlaikyti vaikus imperatyvumo principas reiškia, kad šios tėvų teisės ir pareigos yra asmeninio pobūdžio ir jų įgyvendinimas negali būti perleistas kitiems asmenims, tėvai negali susitarti dėl šios teisės atsisakymo, toks atsisakymas negalioja (CK 3.5 str. 1 d., 3.159 str. 1 d.), tačiau tėvai gali susitarti dėl išlaikymo tvarkos ir formos (CK 3.192 str. 1 d.), t. y., kaip vaiko išlaikymas bus įgyvendintas, kokiu būdu kiekvienas iš tėvų prisidės prie vaiko išlaikymo. Ieškovas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį pasirašė gera valia, teismo jam buvo išaiškintos pasekmės, todėl atsakovė mano, jog ieškovas neįrodė, jog iš esmės yra pasikeitusios aplinkybės po santuokos nutraukimo, dėl kurių būtų pagrindas keisti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas, todėl apeliacinis skundas atmestinas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 111-112)) tretysis asmuo prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti tais pačiais argumentais, kaip ir atsakovė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nustatyta, kad Jonavos r. apylinkės teismo 2007-02-08 sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka bendru susitarimu bei patvirtinta abiejų šalių pasirašyta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurios 3 punktą ieškovas įsipareigoja mokėti dukrų E. ir G. Š. išlaikymui po 130 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo santuokos nutraukimo dienos iki vaikų pilnametystės (b. l. 4). Taip pat nustatyta, kad 2006-11-15 notarine žemės sklypo ir gyvenamojo namo su kiemo ir kitais statiniais pirkimo–pardavimo sutartimi, t. y. beveik trys mėnesiai iki santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo, ieškovas pardavė L. V. žemės sklypą, namą, kitus pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), už 120 000 Lt (b. l. 15-21), o kita 2006-11-15 notarine pirkimo-pardavimo sutartimi L. V. pardavė G. Š. ir E. Š. (po ½ dalį kiekvienai) butą, esantį Jonavoje(duomenys neskelbtini), už 78 000 Lt (b. l. 7-11).
CK 3.192 str. įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 str.). Ieškovas, būdamas nepilnamečių dukrų Erikos ir G. Š. tėvas, privalo vykdyti savo, kaip tėvo, pareigas ir materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, kuriam tokia pareiga kyla ne tik iš įstatymo, bet ir iš teismo 2007-02-08 sprendimo.
CK 3.53 str. 3 d. ir 3.76 str. 5 d. numatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo dalį dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, jeigu priėmus sprendimą iš esmės pasikeitė tėvų turtinė padėtis, vaiko poreikiai. Tai gali būti sutuoktinio liga, nedarbingumas, nepilnamečių vaikų liga ir kitos svarbios aplinkybės, lemiančios teisės į išlaikymą dydžio pakeitimą. Sutarties sąlygų dėl vaiko išlaikymo pakeitimo klausimus teismas sprendžia ypatingąja teisena mutatis mutandis taikydamas CPK XXXV skyriaus nuostatas (CPK 538 str.5 d.). Tuo atveju, kai šalys nesusitaria dėl sutarties sąlygų pakeitimo, teismo sprendimu patvirtintas šalių susitarimas dėl vaiko išlaikymo dydžio ir (ar) formos pakeitimo sprendžiamas ginčo teisenos tvarka, vadovaujantis CK 3.201 str. CK 3.201 str. 1 d nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio klausimą, o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Aplinkybės, lemiančios šalių turtinės padėties pasikeitimą iš esmės, yra labai įvairios: tai ir šalių gaunamų pajamų žymus sumažėjimas, papildomų išlaikymo prievolių atsiradimas ar išlaikymo prievolės kitiems asmenims padidėjimas, sveikatos žymus pablogėjimas, dėl ko padidėja tėvo (motinos) būtinos išlaidos ir kt. Pažymėtina, kad teismas turi siekti vaikų išlaikymo teisinių santykių stabilumo, todėl pakeisti vaikų išlaikymo dydį ir formą gali tik aiškiai nustatęs įstatyme įtvirtintus išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo pagrindus.
Iš byloje pareikšto ieškinio matyti, kad ieškovas iš esmės siekia pakeisti vaikų išlaikymo formą iš išlaikymo periodinėmis išmokomis į išlaikymą turtu. Nors kolegija ir nepritaria apylinkės teismo išvadai, jog šio reikalavimo ieškovas nemotyvavo pasikeitusia savo turtine padėtimi (nes, kaip matyti iš ieškinio, esminės ieškovo nurodytos aplinkybės, sudarančios pagrindą ieškovui kreiptis dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo, yra tos, kad, po santuokos nutraukimo ieškovui nepavykus pradėti savo verslo, nuo 2008 m. jis buvo priverstas įsiregistruoti Jonavos darbo biržoje, išmokų iš kurios jis negauna, darbas realiai jam nebuvo pasiūlytas, todėl jis verčiasi tik atsitiktiniais darbais, jo finansinė padėtis yra bloga), tačiau, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai konstatavo, jog iš esmės šioje byloje pareikštu ieškiniu prašoma patvirtinti ieškovo dar prieš 2007-02-08 teismo sprendimo priėmimą sudarytą jo žodinį susitarimą su atsakove dėl vaikų išlaikymo. Kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo išvada, kad šiuo pagrindu negalima keisti išlaikymo vaikams dydžio ar formos, nes tai prieštarauja imperatyviems įstatymo reikalavimas. Konstatuojant pareikšto ieškinio nepagrįstumą, kolegijos nuomone, itin svarbi aplinkybė yra tai, kad ieškovas ne tik kad šiuo metu nėra savininku ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini) (t. y. turto, į kurį prašoma pakeisti priteistą išlaikymą), bet niekada juo ir nebuvo, nes butas, priklausęs L. V., 2006-11-15 notarinės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu jau daugiau kaip trys metai priklauso nepilnametėms ieškovo dukroms E. ir G. Š., įgijusioms šį butą per atstovę – motiną (šioje byloje atsakovę). Nors, kaip nustatyta bylos medžiaga, ieškovas tą pačią dieną pardavė jam priklausančią žemę bei gyvenamąjį namą, ir tą pačią dieną nepilnametės E. ir G. Š. įgijo nuosavybę į ginčo butą, tačiau, kolegijos nuomone, tai neturi jokios teisinės reikšmės šios bylos rezultatui. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, minėti pirkimo–pardavimo sandoriai buvo notarinės formos, jie turi oficialaus rašytinio įrodymo reikšmę ir šie sandoriai negali būti paneigti ieškovo, trečiojo asmens ar liudytojų parodymais apie tikrąją sandorio šalį, nes aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki kol bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 str. 2 d.). Ieškovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių jo buvusį žodinį susitarimą su atsakove išlaikymą dukroms teikti tik turtu (nuperkant dukroms butą), be to, konstatavus, kad šį susitarimą paneigia įsiteisėjusiu ir privalomai vykdytinu teismo sprendimu, turinčiu res judicata galią, patvirtinta šalių laisva valia pasirašyta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo dukroms teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 130 Lt kas mėnesį, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo tenkinti ieškinio dėl priteisto išlaikymo formos pakeitimo.
Nors ieškovas ieškinyje ir nurodė, kad po santuokos nutraukimo jam nepavyko pradėti savo verslo, dėl ko jis nuo 2008 m. buvo priverstas įsiregistruoti Jonavos darbo biržoje, o šiuo metu verčiasi atsitiktiniais darbais, tačiau, pritariant atsakovės atsiliepimo argumentams, konstatuotina, jog ieškovas, pasirašydamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, privalėjo įvertinti ir numatyti riziką jo galimų investicijų į jo būsimą verslą, todėl toks neatsakingas elgesys negali būti teismo pripažintas pagrindu keisti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Teismas, nustatydamas vaiko išlaikymo dydį, kai tėvo materialinė padėtis yra sunki, turi išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių ji yra sunki. Tuo atveju, kai tėvo (motinos) sunki padėtis atsirado dėl jų netinkamo elgesio (girtavimo, narkotikų vartojimo, pinigų švaistymo azartiniams lošimams ir pan.), išlaikymo dydis negali būti mažinamas remiantis šiomis aplinkybėmis. Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; Teismų praktika 22, p. 13-22). Vertindamas tėvų turtinę padėtį teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Šioje byloje yra duomenų, jog ieškovas vis tik pradėjo savo verslą, t. y. verčiasi automobilių remontu. Todėl teismas pagrįstai neatsižvelgė į ieškovo deklaruojamą aplinkybę, jog pastarasis yra bedarbis.
Kolegija visiškai pritaria atsakovės atsiliepimo argumentams, jog ne atsakovės pareiga šioje byloje įrodinėti teismui pakitusius vaikų poreikius, taip pat tai, kokį išlaikymą ji suteikė vaikams, nes į teismą kreipėsi ieškovas, prašydamas keisti išlaikymo formą, o atsakovė neprašo teismo nei mažinti, nei didinti išlaikymo dydžio, todėl, kolegijos nuomone, įrodinėjimo našta pagrindžiant savo reikalavimus šioje byloje tenka būtent ieškovui. Tai, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2007-02-08 sprendimu patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje buvo numatyta tik ieškovo pareiga teikti išlaikymą, o apie atsakovės pareigas išlaikyti dukras nekalbama, kolegijos nuomone, jokiu būdu nepatvirtina apelianto teiginio, kad su atsakove sudaryta ir teismo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis yra nelygiateisė, vienašališka ir pažeidžianti CK 3.192 str. 2 ir 3d.., 3.193 str. l d., nes, kaip matyti, ta pačia santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, kas reiškia, kad ji, gyvendama kartu su dukromis, jas maitina, rengia ir prižiūri, tokiu būdu be teismo sprendimo pagal išgales teikdama visą būtiną kasdieninį jų išlaikymą. Tai, kad šalių dukros, kurios dar yra nepilnametės, negyvena jų vardu nupirktame bute, kolegijos nuomone, taip pat niekaip negali įtakoti ieškinio pagrįstumo.
Vaikų teisių (tarp jų ir išlaikymo) užtikrinimas yra prioritetinė tėvų pareiga. Šis principas grindžiamas nurodytomis konstitucinėmis socialinės sanklodos nuostatomis, kuriose įtvirtintos būtent tėvų teisės ir pareigos auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti (Konstitucijos 38 str. 6 d.). Šis principas įtvirtintas ir Vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d., numatančioje, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka pagrindinė atsakomybė (the primary responsibility) už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Šis principas taip pat įtvirtintas ir CK 3.163 str. 1 d., kurioje numatyta, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 7 p. - vaiko teises pirmiausiai privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti jo atstovai. Tėvų teisių ir pareigų išlaikyti vaikus imperatyvumo principas reiškia, kad šios tėvų teisės ir pareigos yra asmeninio pobūdžio ir jų įgyvendinimas negali būti perleistas kitiems asmenims, tėvai negali susitarti dėl šios teisės atsisakymo, toks atsisakymas negalioja (CK 3.5 str. 1 d., 3.159 str. 1 d.), tačiau tėvai gali susitarti dėl išlaikymo tvarkos ir formos (CK 3.192 str. 1 d.), t. y., kaip vaiko išlaikymas bus įgyvendintas, kokiu būdu kiekvienas iš tėvų prisidės prie vaiko išlaikymo. Ieškovas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį pasirašė gera valia, teismo jam buvo išaiškintos pasekmės, todėl, ieškovui neįrodžius, jog po santuokos nutraukimo iš esmės pablogėjo jo turtinė padėtis (lyginant su turtine padėtimi, buvusia 2007-02-08 sprendimo priėmimo metu), kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo keisti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas ir faktiškai naikinti kas mėnesį dukroms mokamas po 130 Lt išmokas, kurių dydis yra pakankamai minimalus ir atitinkantis ieškovo turtinę padėtį.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija apeliacinį skundą atmeta, o teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Jonavos r. apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.