Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, iki įkalinimo gyvenęs adresu (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, vedęs, profesinio išsilavinimo, iki įkalinimo vykdęs individualią veiklą, teistas:

1) Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, paskiriant 8 metų laisvės atėmimo bausmę;

2) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, paskiriant 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 3 metų 4 mėnesių 22 dienų laisvės atėmimo bausmė;

3) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 140 straipsnio 3 dalį (2 veikos), paskiriant 2 metų laisvės atėmimo bausmę;

4) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gruodžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, paskiriant 14 parų arešto bausmę. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. kovo 12 d. nutartimi ši bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 2 metų 10 dienų laisvės atėmimo bausmė;

5) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį, 281¹ straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, paskiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas atidėtas 2 metams, be kita ko, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, uždraudžiant 3 metus naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir E. S. pasiųstas atlikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę (šiuo metu atlieka bausmę),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo teisme jo padarytas nusikalstamas veikas patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys:

16. 2023 m. rugsėjo 6 d. individualus probuojamojo priežiūros planas, iš kurio matyti, kad E. S. 2023 m. rugsėjo 15 d. pasirašytinai supažindintas su tuo, kad jam Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu, be kita ko, iki 2026 m. rugpjūčio 22 d. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 3 metus naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones), šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo ir vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

17. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako ir tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

18. Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad E. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta 3,70 promilių etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis E. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino, kad 2024 m. kovo 24 d. vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė apie 4 butelius 0,5 l talpos degtinės, jautėsi stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau vairavo automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo į parduotuvę. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, jis tikslios nagrinėjamo įvykio eigos neprisiminė, tačiau pripažino nurodytą dieną išgėręs apie 2 butelius 0,5 l talpos degtinės, vairavęs automobilį „Volvo“, su pažįstama važiavęs į parduotuvę. Aplinkybę, jog būtent E. S. vairavo šį automobilį ir tai jis darė būdamas neblaivus, patvirtina ne tik paties kaltinamojo parodymai, bet ir liudytojos G. G. nurodytos aplinkybės, kad 2024 m. kovo 24 d., apie 18.45 val., važiuodama Žirmūnuose pamatė pavojingai manevruojantį ir avarines situacijas keliantį automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo vyras, apie tai pranešė bendruoju pagalbos telefonu, netrukus prie minėto automobilio, stovinčio parduotuvės „Rimi“ automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu Žirmūnų g. 64, Vilnius, privažiavo policijos ekipažas. Iš byloje esančiuose garso įrašuose užfiksuotų pokalbių turinio matyti, kad G. G. iš tiesų bendruoju pagalbos telefonu praneša apie pavojingai kelyje besielgiantį automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją. Liudytoja policijos pareigūnė L. Z. šias aplinkybes patvirtino ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. kovo 24 d., apie 18.00 val. gavo pranešimą, kad automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuoja galimai neblaivus asmuo, pranešėja G. G. nurodė, kad pastebėjo automobilį automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu Žirmūnų g. 64, Vilnius, kur jis ir buvo rastas, vairuotojo vietoje sėdėjo miegantis E. S., pranešėja G. G. patvirtino mačiusi E. S., vairuojantį šį automobilį, pastarasis buvo akivaizdžiai neblaivus, kalbėjo nerišliai, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, patikrinus jo blaivumą, buvo nustatytas 3,70 promilių neblaivumas. Iš pastarosios liudytojos parodymų bei neblaivumo nustatymo akte ir alkotesterio kvituose užfiksuotų duomenų matyti, kad 2024 m. kovo 24 d. 21.00 val. E. S. nustatytas 3,80 promilių girtumas, 21.20 val. – 3,70 promilių girtumas. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų tikrumu ir objektyvumu, todėl jais vadovaujasi. Taigi bylos nagrinėjimo metu neginčijamai įrodyta, kad kaltinime nurodytą automobilį vairavo būtent kaltinamasis ir kad jis vairavo būdamas neblaivus, kai abiejų atliktų patikrinimų alkotesteriu metu jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas, t. y. jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

19. Iš kaltinamojo duotų parodymų ir nustatytų objektyvių aplinkybių darytina pagrįsta išvada, kad E. S. suvokė, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus bei norėjo taip veikti (apklausiamas teisme nurodė, kad alkoholį vartojo tą pačią dieną, gėrė visą dieną, vienas išgėrė apie 2 butelius degtinės (0,5 l talpos arba 0,5 ir 0,7 l talpos), teigė supratęs, kad yra neblaivus, bet priėmęs sprendimą vairuoti), t. y. veikė tiesiogine tyčia.

20. Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl jis laikomas baigtu, kai padaroma veika, įvertinta kaip teismo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytas baudžiamasis nusižengimas – vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones – padaromas tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę.

21. Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254-511/2018, Nr. 2K-201-895/2020, Nr. 2K-45-942/2021). Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, t. y. vairavimas esant neblaiviam, kai neblaivumas yra didesnis nei 1,51 promilės, paprastai vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas pažeidimas. Toks vertinimas atitinka teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-942/2021, Nr. 2K-72-976/2022). Tokį vertinimą lemia ir tai, kad kelių transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pats savaime užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

22. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju turi būti keičiamos kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, faktinės aplinkybės, o būtent turi būti nurodyta veikos padarymo vieta, t. y. Žirmūnų g. 64, Vilnius. Iš bylos duomenų matyti, kad būtent toje vietoje E. S. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, tuo pačiu pažeisdamas ir jam ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Apie tokį faktinių aplinkybių galimą keitimą proceso dalyviai buvo įspėti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, pasisakyti nepageidavo, tai jokios įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui bei kaltinamojo teisinei padėčiai neturi.

23. Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad E. S., žinodamas, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2023 m. rugpjūčio 23 d., be kita ko, buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 3 metus vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir taip vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Kaltinamasis E. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad jis žinojo apie jam Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, buvo supažindintas su jos vykdymo tvarka, žinojo, kad jam uždrausta vairuoti transporto priemones, tačiau vis tiek vairavo minėtą automobilį. Be paties kaltinamojo parodymų, aplinkybė, kad jis vairavo minėtą automobilį, įrodyta nuosprendžio 18 punkte aptartais įrodymais. Tai, kad kaltinamajam E. S. buvo paskirta kaltinime nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė, matyti iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžio turinio, o tai, kad jis buvo pasirašytinai supažindintas su tuo, kad jam šiuo nuosprendžiu nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. iki 2026 m. rugpjūčio 22 d. yra atimta teisė vairuoti kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo ir vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis, įsipareigojo laikytis jos sąlygų, patvirtina 2023 m. rugsėjo 6 d. individualus probuojamojo priežiūros planas.

24. Iš kaltinamojo duotų parodymų ir nustatytų objektyvių aplinkybių darytina pagrįsta išvada, kad E. S. suvokė, kad vairavo automobilį tuo metu, kai jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone buvo uždrausta tai daryti, bei norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Toks E. S. padarytas baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas, šio nuosprendžio 21 punkte nurodyto teisės aiškinimo kontekste, vertintinas kaip piktybiškas, šiurkštus ir pavojingas. Tokiu būdu nustatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma leidžia daryti išvadą, jog E. S. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje.

IV. Bausmių skyrimo motyvai

25. E. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės, bei baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, už kurio padarymą numatytos baudos arba arešto bausmės.

26. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, vertina nustatytas atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį.

27. E. S. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore daugiau nei devynis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, nuo kurios yra draudžiama vairuoti kelių transporto priemones. Teismas pažymi, kad vairavimas esant neblaiviam iškreipia vairuojančiojo aplinkos suvokimą bei pailgina reakcijos laiką, taigi akivaizdu, kad E. S., Vilniaus mieste vakaro metu vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, sukėlė didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmonių sveikatai ir gyvybei. Nagrinėjamu atveju buvo gauti netgi dviejų eismo dalyvių pranešimai dėl itin pavojingo E. S. manevravimo ir sukeltų avarinių situacijų. Kaltinamasis praeityje jau buvo teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, vėl vairavo transporto priemonę neblaivus, kas reiškia, kad jis nepadarė tinkamų išvadų ir, visiškai ignoruodamas teisės aktų reikalavimus, vėl nusikalto. Be kita ko, šį kartą jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, kuomet jam ankstesniu teismo sprendimu buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, draudžianti tai daryti, tokiu būdu padarydamas dar vieną nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad ši veika padaryta laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kuomet E. S., be kita ko, buvo paskirtas įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kas leidžia teismui spręsti, kad net ir paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas, nesulaikė kaltinamojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, o paskirti įpareigojimai buvo visiškai neefektyvūs. Taigi, E. S. padarė vieną baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, ir vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą, veikė tiesiogine tyčia. E. S. prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė besigailintis jas padaręs, ką teismas pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamasis, be kita ko, padarė vieną tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nusikalto esant neišnykusiam ir įstatymo numatyta tvarka nepanaikintam teistumui, todėl, vadovaujantis BK 27 straipsniu, jis laikomas recidyvistu – ši aplinkybė laikytina E. S. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis praeityje teistas penkis kartus, kaip minėta, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, veikos padarytos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, šiuo metu kaltinamasis, panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą, jau atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Per pastaruosius vienerius metus jis administracine tvarka nebaustas, vedęs, įgijęs profesinį išsilavinimą, iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios vykdė individualią veiklą. Kaltinamasis nurodė, kad nusikalstamų veikų padarymą lėmė priklausomybė alkoholiui, yra pasiryžęs gydytis, imasi aktyvių veiksmų – paprašė bausmę atlikti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjime, kur yra daugiau su tuo dirbančių specialistų. Taigi, teismas turi pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. S. už nusikalstamas veikas skyrus prokurorės pasiūlytas bausmių rūšis: už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skyrus laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui – 6 mėnesius; už BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skyrus arešto bausmę, jos dydį taip pat nustatant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui – 30 parų.

28. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, E. S. paskirtos bausmės bendrintinos tarpusavyje apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskiriant E. S. subendrintą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

29. Ši baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, E. S. prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skirtinos bausmės dydis mažintinas vienu trečdaliu ir E. S. skirtina galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

30. Kaltinamasis E. S. nusikalstamas veikas, dėl kurių jis yra pripažįstamas kaltu, padarė Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 3 dalis). Taigi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme (Pravieniškių 1-ojo kalėjimo duomenimis – 5 mėnesiai 14 dienų), prie Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės (3 mėnesius), ir E. S. skirtina galutinė subendrinta 8 mėnesių 14 dienų laisvės atėmimo bausmė. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis (BK 64 straipsnio 3 dalis). Terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvidešimties metų (BK 50 straipsnio 2 dalis). Taip pat teismas sprendžia, kad toliau turi būti vykdoma Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu paskirta ir neįvykdyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš E. S. automobilio „BMW 116E“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 6 700 Eur. Įvertinęs visumą nuosprendžio 27 punkte aptartų aplinkybių, taip pat tai, kad E. S. jau buvo skirtas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, teismas neturi pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai šį kartą bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis), todėl dar kartą taikyti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą nėra pagrindo.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

31. BK 68 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tuo pačiu ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

32. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad E. S. nusikalstamas veikas padarė neturėdamas specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones (niekada nebuvo jos įgijęs, be to, šia teise buvo uždrausta naudotis anksčiau paskiriant analogišką baudžiamojo poveikio priemonę), tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio vėl svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo. Šios baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, jis yra ją teisėtai įgijęs ar ne. Tokiu atveju, kai asmuo neturi tokios teisės, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes jos taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apriboja galimybę ją įgyti. Vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga E. S. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

33. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Teismo vertinimu, šiuo atveju, kadangi kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė neįgijęs teisės vairuoti, taip pat kai jam šios nusikalstamos veikos padarymo metu BK nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos esant neblaiviam, jis pakartotinai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jo iškvėptame ore buvo nustatyta mažiausia 3,70 promilės etilo alkoholio koncentracija, E. S. nustatytinas 4 metų skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – terminas. BPK 357 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu uždraudimas naudotis specialia teise skiriamas kartu su laisvės atėmimo bausme, ši baudžiamojo poveikio priemonė pradedama vykdyti, kai nuteistasis atliko bausmę arba yra lygtinai paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

34. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys). Turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra ne nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet panaikinti galimybę jam ar kitiems asmenims turėti iš nusikalstamos veikos gautą turtinę naudą, daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019, Nr. 2K-250-976/2020 ir kt.).

35. E. S. nusikalstamas veikas padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikalstamų veikų priemone, be kurios E. S. nebūtų turėjęs galimybės padaryti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Pagal byloje esančius VĮ „Regitra“ duomenis, automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoju-savininku nurodytas A. R., tačiau ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. R. nurodė, kad 2022 m. spalio 29 d. automobilį pardavė, ką patvirtina pastarojo pateikta 2022 m. spalio 29 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo, VĮ „Regitra“ šio fakto neregistravo. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu bei teisme patvirtino, jog 2024 m. kovo 23 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgijo automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš M. L. (šis – iš R. J.), taigi E. S. yra faktinis šio turto savininkas. Nors kaltinamasis nuosavybės pasikeitimo VĮ „Regitra“ nedeklaravo, tačiau ši aplinkybė nepaneigia to, kad aptariamas sandoris buvo sudarytas, taigi automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso būtent E. S. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad baudžiamojo kodekso uždraustos veikos priemonė laikoma konfiskuotinu turtu, o to paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis, nusikalstamos veikos padarymo metu vidutinė minėto automobilio vertė su PVM buvo 1 670 Eur. Teismas, įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir aplinkybes, sprendžia, jog transporto priemonės – automobilio konfiskavimas – siekiant tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo, visuomenės saugumo, siekio užkirsti kelią analogiškoms veikoms, yra būtina ir proporcinga teisinė priemonė, todėl E. S. priklausantis automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.

VI. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas

36. Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. lapkričio 12 d. pirminė pažyma Nr. APD-2024-11198 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina 231,09 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių kaltinamąjį E. S. ginant advokatui Eugenijui Šuliokui.

37. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas, pagal šio straipsnio 2 dalį teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog, pirmiausia, asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik tuo atveju, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga.

38. Kaltinamajam E. S. gynėjas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi, buvo paskirtas dėl to, kad jis baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu atliko laisvės atėmimo bausmę. Taigi, be gynėjo pagalbos kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų tinkamai ginami.

39. Kaltinamasis nedirba, objektyvių duomenų apie jo gaunamas pajamas nėra, turi finansinių įsipareigojimų, be kita ko, jam bus taikomas turto konfiskavimas, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, dėl to teismas konstatuoja, kad E. S. turtinė padėtis yra sunki ir nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, todėl prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo E. S. netenkinamas.

VII. Kiti klausimai

40. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. nutartimi trims mėnesiams paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. R. vardu registruotam turtui – automobiliui „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 25 d. Atsižvelgiant į tai, kad faktiniam šio automobilio savininkui – kaltinamajam E. S. – skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, laikinas A. R. nuosavybės teisės į šį automobilį apribojimas paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo.

41. Ikiteisminio tyrimo metu E. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintinos.

42. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: 1) vokas su kompaktiniu disku, prisegtas prie bylos antrojo tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiaga; 2) vokas su automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimu, techninės apžiūros lapu ir šios transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi, prisegtas prie bylos antrojo tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas valstybės nuosavybėn kartu su konfiskuotina transporto priemone (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 304–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

E. (E.) S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

E. (E.) S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, ir skirti jam 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti E. (E.) S. subendrintą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtos bausmės dydį sumažinti vienu trečdaliu ir E. (E.) S. skirti 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridedant dalį šiuo teismo nuosprendžiu skirtos bausmės, ir E. (E.) S. paskirti galutinę subendrintą 8 mėnesių 14 dienų laisvės atėmimo bausmę.

Toliau vykdyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu E. (E.) S. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš Ed. (E.) S. valstybės naudai automobilio „BMW 116E“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 6 700 Eur

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti E. (E.) S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metus, šį terminą skaičiuojant nuo dienos, kai nuteistasis atliks bausmę arba bus lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuoti E. (E.) S. priklausantį automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)).

Laikiną A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės į jo vardu registruotą automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)), apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

E. (E.) S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš E. (E.) S. nepriteisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: 1) voką su kompaktiniu disku, prisegtą prie bylos antrojo tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiagą; 2) voką su automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimu, techninės apžiūros lapu ir šios transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi, prisegtą prie bylos antrojo tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti valstybės nuosavybėn kartu su konfiskuota transporto priemone.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.