- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-14
- Bylos Nr.
- e2S-2664-643/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12175-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- O. N.-T., J. T.
- Kreditorius
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų O. N.-T. ir J. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų O. N.-T. ir J. T. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis A. B., išieškotoja Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. O. N.-T. ir J. T. 2023 m. rugpjūčio 10d. pateikė skundą dėl antstolio A. B. veiksmų, prašydami pripažinti neteisėtu ir panaikinti antstolio 2023 m. liepos 21 d. patvarkymą Nr. S-23-42-25158.
2. Paaiškino, kad 2023 m. liepos 24 d. antstolio kontoroje buvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos raštas Nr. 48SD-(14.48.136E.) „Dėl žemės sklypo, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), pardavimo skolininkų pasiūlytam pirkėjui“, kuriame pažymėta, kad 2009 m. gruodžio 14 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro numeris 1-9049, O. N.-T. kartu su sutuoktiniu J. T. bendrosios jungtinės nuosavybės teise parduotas įsiterpęs 372 kv. m. žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal galiojantį teisinį reglamentavimą negali kaip atskiras turtinis vienetas būti perleistas skolininkų pasiūlytam pirkėjui, nes jo suformavimo tikslas – įsiterpusio valstybinės žemės ploto sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu. Šio rašto pagrindu panaikintas 2023 m. liepos 12 d. patvarkymas Nr. S-23-42-23814 dėl pasiūlyto pirkėjo, t. y. netenkintas skolininkų prašymas leisti parduoti areštuotą turtą už eksperto nustatytą rinkos vertę (930 Eur) skolininkų pasiūlytam pirkėjui I. N.
3. Skunde pareiškėjai nurodė, kad su tokia Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) pozicija ir antstolio patvarkymu nesutinka. Akcentavo, kad NŽT byloje dalyvauja nuo pat pradžių ir nė vieno antstolio veiksmo neskundė, priešingai, leido atlikti sklypo vertinimą, už kurį iš pareiškėjos (skolininkės) bus išieškoti pinigai ir taip dar labiau pabloginta jos situacija. Pareiškėjai laikė NŽT veiksmus prieštaraujančiais protingumo, ekonomiškumo, kooperacijos ir teisingumo principams. Atkreipė dėmesį į tai, kad NŽT nepateikė jokių įrodymų, jog skolininkų pasiūlytam pirkėjui negaliotų kokios nors sutarties sąlygos ar kad pirkėjas trukdytų įvykdyti pačią sutartį. Paaiškino, jog turto vertintojas įsiterpusį žemės sklypą įvertino kaip vieną atskirą turtinį vienetą. Dėl to prašė 2023 m. liepos 21 d. patvarkymą Nr. S-23-42-25158 panaikinti, o nepagrįstą NŽT prašymą atmesti.
4. Antstolis A. B. 2023 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymu Nr. S-23-42-28531 pareiškėjų skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
5. Antstolis nurodė, kad skolininkai, įsigydami žemės sklypą, jį įgijo iš valstybės su tam tikrais apribojimais, t.y. įsipareigojo per 10 metų išsimokėti, taip pat išsimokėję įsipareigojo per 6mėnesius sujungti žemės sklypą su pagrindiniu žemės sklypu, tačiau sutarties sąlygų tinkamai neįvykdė. Antstolis teigė, kad šiuo metu yra sprendžiami žemės sklypo grąžinimo valstybei ir sutarties nutraukimo klausimai, todėl turto realizavimas parduodant jį skolininkų pasiūlytam pirkėjui pažeistų valstybės interesus. Be to, būtų realizuotas turtas, kuris skolininkams neįvykdžius sąlygų turėtų atitekti valstybei.
6. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimo į skundą dėl antstolio veiksmų nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 4 d. nutartimi O. N.-T. ir J. T. 2023 m. rugpjūčio 10 d. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų atmetė, suinteresuoti asmenys – antstolis A. B., išieškotoja Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolis A. B. vykdo vykdomąjį įrašą Nr. 4912 dėl priverstinio hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumos arba nesumokėtos skolos dalies su priklausančiomis mokėti palūkanomis išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditorės prašymą, kurį 2020 m. gegužės 28 d. išdavė Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė D. S., dėl 7616,31 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš solidariųjų skolininkų O. N.-T. ir J. T. išieškotojos NŽT naudai. 2022 m. rugsėjo 29 d. turto arešto aktu (patikslinančiu) Nr. 0042/22/01239PAT antstolis areštavo skolininkams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus numeris 4400-1794-5150, esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. birželio 22 d. patvarkymu Nr. S-23-42-21707 dėl areštuoto turto vertės nustatymo antstolis nustatė, kad skolininkams priklausančio turto, t. y. žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 3,72 a, rinkos vertė sudaro 930 Eur.2023m. liepos 12 d. priėmė patvarkymą dėl pasiūlyto pirkėjo Nr. S-23-42-23814, kuriuo patenkino skolininkų prašymą ir leido parduoti areštuotą turtą už eksperto nustatytą rinkos vertę (930Eur) skolininkų pasiūlytam pirkėjui I. N..
9. Išieškotoja NŽT 2023 m. liepos 21 d. pateikė antstoliui raštą Nr. 48SD-(14.48.136E.), kuriuo prašė neperleisti ginčo žemės sklypo skolininkų pasiūlytam pirkėjui. Šį savo raštą (prašymą) NŽT grindė tuo, kad 2009 m. gruodžio 14 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro numeris 1-9049, O. N.-T. kartu su sutuoktiniu J. T. bendrosios jungtinės nuosavybės teise išsimokėtinai per 10 metų laikotarpį parduotas įsiterpęs 372 kv. m. žemės sklypas, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas, siekiant jį sujungti su pagrindiniu žemės sklypu, todėl pagal galiojantį teisinį reglamentavimą negali kaip atskiras turtinis vienetas būti perleistas skolininkų pasirinktam pirkėjui. Minėtame rašte NŽT teigė, jog ketina siūlyti O. N.-T. ir J. T. panaikinti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį administracine tvarka, o jiems nesutikus – kreiptis į teismą dėl sutarties nutraukimo ir įsiterpusio žemės sklypo, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), grąžinimo valstybei. Atitinkamai, antstolis, atsižvelgdamas į tokią NŽT poziciją, 2023m. liepos 21 d. priėmė patvarkymą Nr. S-23-42-25158, kuriuo panaikino 2023 m. liepos 12 d. patvarkymą Nr. S-23-42-23814 dėl pasiūlyto pirkėjo, t. y. netenkino skolininkų prašymo leisti parduoti areštuotą turtą – žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 3,72 a, už eksperto nustatytą rinkos I. N..
10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ginčo žemės sklypas skolininkams O. N.-T. ir J. T. buvo parduotas su sąlyga, kad per 6 mėnesius nuo 2009 m. gruodžio 14d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo pirkėjai (skolininkai) sujungs įsiterpusį 372 kv. m. žemės sklypą su pagrindiniu 2 502 kv. m. žemės sklypu į vieną 2874 kv. m. žemės sklypą. Pareiškėjai neneigė ir byloje nebuvo ginčo dėl to, kad šio įsipareigojimo pareiškėjai neįvykdė. Pareiškėjams nustatytu laiku nesujungus žemės sklypų, išieškotoja NŽT antstoliui pateiktame rašte (prašyme) nurodė, jog ketina siūlyti O. N.-T. ir J. T. panaikinti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį administracine tvarka, o jiems nesutikus – kreiptis į teismą dėl sutarties nutraukimo ir įsiterpusio žemės sklypo, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), grąžinimo valstybei. Kitaip tariant, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr.692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 papunkčiu, nusprendė inicijuoti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo nutraukimą įstatymų nustatyta tvarka.
11. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai bent jau vykdymo proceso stadijoje ginčo žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), negali būti realizuotas. Pirmiausia turi būti nustatyta, ar į šį žemės sklypą, atsižvelgiant į jam taikomus apribojimus, gali būti nukreipiamas išieškojimas pagal vykdomąjį dokumentą, t. y. ar žemės sklypas, kaip atskiras (savarankiškas) turtinis vienetas, gali būti realizuojamas priverstine tvarka vykdymo procese. Paskui įvertinta, ar išieškotojai sprendžiant ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo klausimą, apskritai yra galimas išieškojimas pagal vykdymui pateiktą vykdomąjį dokumentą, t. y. ar išieškotojai įgyvendinus teisę nutraukti valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir sugrąžinus sklypą valstybės nuosavybėn, ieškovei išliks reikalavimo teisė skolininkų atžvilgiu dėl žemės sklypo kainos sumokėjimo pagal vykdymui pateiktą vykdomąjį dokumentą.
II. Atskirojo skundo argumentai
12. O. N.-T. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. nutartį ir jų skundą patenkinti. Atskirąjį skundą grindžia žemiau nurodytais argumentais:
12.1. Nurodė, jog pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Apie sutarties sąlygos neįvykdymą, sklypo nesujungimą, NŽT galutinai sužinojo 2010 m. birželio 15 d, todėl 2020 m. birželio 15 d. suėjo senatis 2009 m. gruodžio 14 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties sąlygai, kad per 6 mėnesius nuo pasirašymo pirkėjai (skolininkai) sujungs įsiterpusį 372 kv. m. žemės sklypą su pagrindiniu 2502 kv. m. žemės sklypu į vieną 2 874 kv. m. žemės sklypą.
12.2. Pareiškėjų vertinimu, suėjus senaties terminui, NŽT panaikinti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį administracine tvarka, o pareiškėjams nesutikus - kreiptis į teismą dėl sutarties nutraukimo, nebegali.
12.3. Nurodo, jog nėra jokio teisės akto, leidžiančio NŽT susigrąžinti žemės sklypą valstybės nuosavybėn.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo NŽT pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutiko su pareiškėjų skundu ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog 2009 m. gruodžio 14 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi O. N.-T. kartu su sutuoktiniu J. T., bendrosios jungtinės nuosavybės teise, išsimokėtinai per 10 metų laikotarpį, parduotas įsiterpęs 372 kv. m. žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Sutarties 1 punkto pastaboje nurodyta įsiterpusio žemės sklypo pardavimo sąlyga, t. y., kad pirkėjas privalo per 6 mėnesius nuo valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo sujungti įsiterpusį 372 kv. m žemės sklypą su pagrindiniu 2502 kv. m žemės sklypu į vieną 2874 kv. m žemės sklypą. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, suformuotas įsiterpęs žemės sklypas, šiuo metu nuosavybės teise priklausantis pareiškėjams negali kaip atskiras turtinis vienetas būti perleistas pareiškėjų pasiūlytam pirkėjui, nes jo suformavimo tikslas – įsiterpusio valstybinės žemės ploto sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu. NŽT siūlys pareiškėjams panaikinti žemės sklypo sutartį administracine tvarka, o jiems nesutikus kreipsis į teismą dėl Sutarties nutraukimo ir įsiterpusio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinimo valstybei.
Šalies argumentai
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
5. Šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas O. N.-T. ir J. T. skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl atskirojo skundo
6. Apeliantai atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, iš esmės teigdami, jog nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, kadangi apie sutarties sąlygos neįvykdymą, t. y. sklypo nesujungimą, NŽT galutinai sužinojo 2010 m. birželio 15 d, todėl 2020 m. birželio 15 d. suėjo senatis 2009 m. gruodžio 14 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties sąlygai, kad per 6 mėnesius nuo pasirašymo pirkėjai (skolininkai) sujungs įsiterpusį 372 kv. m. žemės sklypą su pagrindiniu 2502 kv. m. žemės sklypu į vieną 2 874 kv. m. žemės sklypą. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantų pozicija neturi pagrindo sutikti.
7. CPK 306 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad apeliacinio skundo (nagrinėjamu atveju atskirojo skundo) argumentai išdėstomi glausta forma ir turi atitikti apeliacinio skundo dalyką ir pagrindą. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tik tos faktinės aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teismui, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo (nutarties)pagrįstumo apeliacinės instancijos teismo gali būti sprendžiama tik vertinant tas aplinkybes, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teismui.
8. Nurodytos teisės normos užtikrina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrintų pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir nagrinėtų apeliacine tvarka bylą tik tokios apimties, kokią ją nagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas naujus šalių argumentus ir aplinkybes, kuriomis nebuvo remtasi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nagrinėtų bylą naujais aspektais, kas neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
9. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad civilinio proceso kodekse įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis reiškia, kad apeliacinės instancijos teisme negalima kelti jokių naujų reikalavimų ar juos grįsti naujomis aplinkybėmis, kurių nevertino pirmosios instancijos teismas. Apeliacinis procesas nėra skirtas ginčo nagrinėjimo pakartojimui, jo paskirtis yra kita, t. y. pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymas, juolab kad ir bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles, kurios įrodinėjimo apimtimi nėra identiškos procesui pirmosios instancijos teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-275-464/2017).Įstatymų leidėjo įtvirtintas draudimas apeliacinės instancijos teisme reikšti naujus reikalavimus bei teikti naujus įrodymus taip pat reiškia ir draudimą remtis naujomis aplinkybėmis, dėl kurių nepasisakė / kurių netyrė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-578-464/2016).
10. Atskiruoju skundu pareiškėjai teigia, kad apie sutarties sąlygos neįvykdymą, t. y. sklypo nesujungimą, NŽT sužinojo 2010 m. birželio 15 d, todėl 2020 m. birželio 15 d. suėjo senatis 2009 m. gruodžio 14 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties sąlygai, kad per 6 mėnesius nuo pasirašymo pirkėjai (skolininkai) sujungs įsiterpusį 372 kv. m. žemės sklypą su pagrindiniu 2502 kv. m. žemės sklypu į vieną 2 874 kv. m. žemės sklypą, tačiau pareiškėjų 2023 m. rugpjūčio 10 d. skundas dėl antstolio 2023 m. liepos 21 d. patvarkymo Nr. S-23-42-25158 šiais argumentais nebuvo grindžiamas ir pirmos instancijos teismas šių aplinkybių nenagrinėjo, todėl tai negali būti apeliacinio (atskirojo) skundo pagrindas. Atskirajame skunde pareiškėjai kvestionuoja NŽT teisę ginčyti 2009 m. gruodžio 14 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, tačiau, atsižvelgus į tai, kad nurodytas argumentas nebuvo analizuotas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas, vykdydamas pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumo kontrolę, išsamiau dėl jo nepasisako.
11. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia pareiškėjų dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas 2023 m. spalio 4 d. nutartį, nagrinėjo pareiškėjų O. N.-T. ir J. T. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų, t. y. buvo sprendžiamas klausimas dėl 2023m. liepos 21 d. antstolio patvarkymo Nr. S-23-42-25158, kuriuo buvo panaikintas 2023 m. liepos 12 d. patvarkymas Nr. S-23-42-23814 dėl pasiūlyto pirkėjo, teisėtumo, tačiau nebuvo sprendžiamas klausimas dėl NTŽ teisės ginčyti 2009 m. gruodžio 14 d. pirkimo – pardavimo sutartį.
12. Pareiškėjai atskirajame skunde nenurodo jokių argumentų nei dėl pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumo, nei dėl antstolio 2023 m. liepos 21 d. patvarkymo Nr. S-23-42-25158 teisėtumo, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmos instancijos teismo nutartį naikinti ar keisti. Pabrėžtina, kad pagal CPK 690 straipsnio nuostatas, jeigu išieškojimas nukreipiamas į nekilnojamąjį bei kitą nustatyta tvarka registruotą turtą, antstolis įpareigojamas nustatyti, ar visas šis turtas priklauso skolininkui. Todėl antstolis, gavęs iš išieškotojo informaciją apie išieškotojo ketinimus administracine arba teismine tvarka nutraukti valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu pareiškėjai yra įgiję nuosavybės teisę į šį žemės sklypą, neabejotinai turėjo pagrindą sustabdyti pareiškėjų turto realizavimo procedūras, taip ir panaikinti 2023 m. liepos 12 d. patvarkymą Nr. S-13-42-23814 dėl pasiūlyto pirkėjo. Kaip teisingai nurodė antstolis savo 2023 m. rugpjūčio 18 d. patvarkyme Nr. S-23-42-28531,paaiškėjus NŽT nurodytoms aplinkybėms, turto realizavimas parduodant jį pareiškėjų pasiūlytam pirkėjui pažeistų išieškotojo (valstybės) interesus, taip pat būtų realizuotas turtas, kuris skolininkams neįvykdžius sąlygų turėtų atitekti valstybei.
13. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
14. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
O. N. – T. ir J.T. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 4d. nutartį palikti nepakeistą.