- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-11
- Bylos Nr.
- AN2-173-360/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00476-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. A.
- Institucija
- Lietuvos transporto saugos administracija, Lietuvos transporto saugos administracijos Teisės ir rizikų valdymo skyrius
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto G. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-07-02 nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. G. A. Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – Institucijos) 2020-01-16 nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 454 straipsnio 3 dalį 500 Eur bauda už tai, kad, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir būdamas atsakingu už vadovavimą įmonės veiklai, krovinių pervežimo veiklos organizavimą, privalo periodiškai tikrinti tachografų veikimą, reguliariai atlikti tachografų patikrinimus, siekiant užtikrinti, kad įmonės vairuotojai tinkamai naudotųsi įrengtais tachografais. Įmonės vadovas privalo užtikrinti nepriekaištingą 2014-02-04 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 165/2014 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo (toliau – Reglamentas), 32 straipsnio 1 dalies nuostatų bei kitų teisės aktų laikymąsi. Vadovaujantis Reglamento 33 straipsnio 1 dalimi, transporto įmonės yra atsakingos už tai, jog užtikrintų, kad jų vairuotojai būtų tinkamai apmokyti ir instruktuoti apie teisingą tachografų veikimą, reguliariai atliktų patikrinimus, siekdamos, kad jų vairuotojai tinkamai naudotųsi tachografais. 2018-06-25 nutarimu ir 2019-01-10 Klaipėdos apygardos teismo nutarimu nustatyta, kad 2018-06-04, 9.11 val. kelyje (duomenys neskelbtini), buvo patikrinta krovininė transporto priemonė Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Koegel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo vairuotojas D. J., ir vyko maršrutu (duomenys neskelbtini). Techninės būklės kontrolės metu nustatyta, kad transporto priemonės Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tachografo jutiklio prie pavarų dėžės plomba pažeista ir neatitinka Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 165/2014 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų I priedo V skyriaus p. reikalavimų. (Tachografo patikra galiojo iki 2019-07-24). Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. A. nutarimą apskundė apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-07-02 nutartimi G. A. skundas netenkintas.
Šalies argumentai
3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti nutartį bei nutarimą, administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 454 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nutraukti, kadangi tinkamai vykdė visas, kaip įmonės vadovui tenkančias pareigas.
3.1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai klaidingai aiškino ir taikė prejudicinių faktų teisinį institutą. Teisminėje jurisprudencijoje prejudicinių faktų doktrina labiausiai išplėtota, aiškinant ir taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) bei Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) atitinkamas normas. ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Darytina išvada, jog prejudicinę galią teismo procese turi ir neįrodinėtinais faktais pripažįstamos tik tos aplinkybės (faktai), kurios buvo nustatytos įsiteisėjusiu, t. y. res judicata galią įgijusiu, teismo sprendimu, kurio priėmimas ir atitinkamų faktų (aplinkybių) konstatavimas jame reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai, visiems laikams ir teismo nustatytos aplinkybės (faktai) nebegali būti revizuojami kokių nors kitų institucijų. Svarbus prejudicinių faktų aspektas yra tas, jog pirmesnėje civilinėje ar administracinėje byloje nustatyti faktai pripažįstami prejudiciniais tik tuomet, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) 2011-01-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-99/2011), taip pat tų pačių asmenų bylose dalyvavimas (LVAT 2011-11-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3020/2011). ABTĮ 57 straipsnio 4 dalis prie teismo procese neįrodinėtinų aplinkybių ir faktų priskiria įsiteisėjusį teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje, kuris yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių (LVAT 2009-01-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-107-/2009).
3.2. Apeliantas taip pat pažymi, jog CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Aiškindamas šią normą, kasacinis teismas laikosi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos Nr. 3K-3-203/2007, 3K-3-37/2008, Nr. 3K-3-306/2010 ir kt.).
Šalies argumentai
3.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas šių taisyklių nesilaikė. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018-10-15 nutartis buvo panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2019-01-10 nutarimu (administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-41-606/2019). Priešingai nei laikė pirmosios instancijos teismas, Klaipėdos rajono rūmų 2018-10-15 nutartis buvo panaikinta visa apimtimi. Kitaip tariant, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018-10-15 nutartis nėra įsiteisėjęs, t. y. res judicata galią įgijęs teismo sprendimas. Pirmosios instancijos teismas negalėjo šioje neįsiteisėjusioje nutartyje nustatytoms aplinkybėmis remtis kaip prejudiciniais faktais vien dėl šios priežasties. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jokiu procesiniu statusu nedalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo D. J. administracinio nusižengimo byloje. D. J. buvo nubaustas ir neginčijo ANK 454 straipsnio 3 dalies pažeidimo, dėl to Klaipėdos rajono rūmai netyrė, nevertino ir nepasisakė savo 2018-10-15 nutartyje, taip pat ir Klaipėdos apygardos teismas 2019-01-10 nutarime, be to, tai nereiškia, jog nusižengimą padarė ir jis, G. A.. Galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą. Asmeniui negali būti perkeliama pareiga įrodyti savo nekaltumą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog D. J. kaltė dėl ANK 454 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusižengimo nustatyta, konstatavo, jos „visi G. A. skundo teiginiai dėl šio nusižengimo (ne)padarymo aplinkybių, atmestini ir iš naujo nebeįrodinėtini“. Tai yra aiškus ir šiurkštus nekaltumo prezumpcijos ir teisės į teisingą teismą pažeidimas. Teismas de facto net nesuteikė galimybės jam pasisakyti dėl pareikštų kaltinimų esmės, neįvykdė procesinės pareigos išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes ir nustatyti byloje tiesą.
3.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš 2018-06-25 nutarime administracinio nusižengimo byloje nurodytų faktinių aplinkybių ir teisės normų aiškiai matyti, jog D. J. 2018-06-25 nutarimu buvo nubaustas už tai, jog buvo pažeista jo vairuotos transporto priemonės Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tachografo jutiklio prie pavarų dėžės plomba, t. y. pažeistos Reglamento I priedo V skyriaus 4 punkto nuostatos. Pabrėžtina, jog nei 2018-06-25 nutarime, nei 2019-01-10 Klaipėdos apygardos teismo nutarime administracinėje byloje Nr. AN2-41-606/2019 nėra net užuominos apie jokias kitas tachografo ydas, inter alia tachografo įtampos dingimus. Apeliantas pažymi, jog iki Institucijos atsiliepimo į skundą inkriminuojamo nusižengimo objektyvioji pusė buvo apibūdinama kaip ir D. J. atveju, kalta veika buvo siejama išimtinai su tachografo jutiklio prie pavarų dėžės plombos pažeidimu. Apie jokias kitas tachografo ydas, tachografo įtampos dingimus protokole neužsimenama. Tik savo atsiliepime Lietuvos transporto saugos administracija, įvertinusi skundo argumentus, nurodė naujas, iki tol niekur neminėtas aplinkybes apie tariamus ilgalaikius tachografo defektus, įtampos dingimus ir t. t. ANK įvirtintos teisės normos nesudaro galimybės keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį. Be to, Institucijos akcentuojami įtampos dingimai savaime nepatvirtina inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties. Tachografo įtampos dingimas galimas dėl automobilio elektros instaliacijos gedimo, bet ne dėl plombos nuplėšimo. Remiantis Reglamentu, teigiama, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog Institucijos nurodomi įtampos dingimai savaime nereiškia tachografo gedimo ar netinkamo jo veikimo, ar bet kokio kitokio defekto.
3.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo teiginiai apie tai, jog nebuvo apžiūrėtas transporto kėbulo dugnas ir pan., tachografo fiksuojamus gedimus, nereguliarų tachografo tikrinimą neparemti jokiais byloje esančiais įrodymais, yra subjektyvios pirmosios instancijos teismo prielaidos. Apeliantas teigia, jog jo skundo teiginiai apie vairuotojo atliktą techninę apžiūrą vertino ir pateikė kardinaliai priešingai. Pasak apelianto, jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, tinkamai vykdė visas Reglamento 32 straipsnio 1 dalimi ir 33 straipsnio 1 dalimi nustatytas pareigas, tachografas veikė tinkamai ir buvo deramai naudojamas. Tai patvirtina faktas, jog D. J. nubaustas tachografo parodymų pagrindu. Po dviejų dienų tachografas buvo patikrintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ tachografų dirbtuvėje, išvada – tinkamas, klastojimo įranga neaptikta. Vairuotojas buvo tinkamai apmokytas ir instruktuotas apie teisingą skaitmeninių tachografų veikimą. Tachografo veikimas buvo tikrinamas reguliariai, teisės aktų nustatyta tvarka ir dažnumu, nutarime pažymia, jog patikra galiojo iki 2019-07-24. Transporto priemonės techninę apžiūrą vairuotojas atliko prieš tris dienas, 2018-06-01, nematė jokių pakitimų, plombos nutraukimo požymių. Kaip nurodo apeliantas, nei jis, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekuomet nesuteikė vairuotojams jokių tiesioginių ar netiesioginių paskatų, kuriomis galėtų būti paskatintas tachografo netinkamas naudojimas. Tachografo plombą pažeidė miško kelio kliuvinys, vežta Jurbarko rajone pakrauta mediena. Būtent tokia tachografo neatitikimo atsiradimo priežastis įrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ tachografų dirbtuvės išvadoje. Aplinkybė, kad pažeista protokole nurodoma tachografo jutiklio prie pavarų dėžės plomba išoriškai nematoma net šios srities specialistams. Norint tai patikrinti, transporto priemonė turi būti pakelta specialiu keltuvu arba asmuo turi palįsti po transporto priemone, arba ją apžiūrėti iš remontinės duobės. Taigi objektyviai žinoti apie pažeistą plombą nebuvo galima, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, jog plomba pažeista dėl jo, G. A. tyčios ar neatsargumo. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ galiojančią tvarką ir vairuotojo pareigybes būtent vairuotojas privalo kontroliuoti ar jo vairuojamos transporto priemonės tachografas veikia tinkamai. Pastebėjus netinkamą tachografo veikimą, vairuotojas privalo imtis visų reikiamų priemonių gedimo pašalinimui ir tinkamo tachografo veikimo atstatymui. Tai yra būtent vairuotojo pareiga.
4. Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti bei nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas G. A. nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 454 straipsnio 3 dalį, mano, jog administracinio nusižengimo teisena jam turėtų būti nutraukta. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, neturi pagrindo spręsti, jog G. A. nubaustas nepagrįstai.
6. G. A. apeliaciniame skunde nemažai dėmesio skiriama prejudicinių faktų institutui, remiamasi ABTĮ, CPK nuostatomis, teismų praktika civilinėse bei administracinėse bylose. Šiame kontekste pastebėtina, jog ANK 454 straipsnio 3 dalis, pagal kurią G. A., kaip įmonės vadovas patrauktas administracinėn atsakomybėn, numato, jog keleivių ar krovinių vežimas kelių transporto priemonėmis vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais naudojant neįrengtą, neveikiantį, per nustatytą laikotarpį nesuremontuotą ar reikalavimų neatitinkantį tachografą užtraukia atitinkamo dydžio baudą tiek vairuotojams, tiek ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai. Taigi administracinė atsakomybė dėl šio nusižengimo kyla ne vienam subjektui, o tiek vairuotojui, tiek juridinio asmens vadovui.
7. G. A. vadovaujamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas D. J. Institucijos 2018-06-25 nutarimu nubaustas be kita ko dėl to, jog kontrolės metu buvo nustatyta, jog transporto priemonės Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tachografo jutiklio prie pavarų dėžės plomba pažeista ir neatitinka Reglamento I priedo V skyriuje numatytų reikalavimų dėl tachografų komponentų plombavimo, kadangi plombos turi būti nepažeistos ir galiojančios, priešingu atveju gresia administracinė atsakomybė. Nors apeliaciniame skunde pažymima jog Klaipėdos apygardos teismo 2019-01-10 nutarimu buvo panaikinta Klaipėdos rajono rūmų 2018-10-15 nutartis, tačiau, kaip matyti, Institucijos 2018-06-25 nutarimas D. J. paliktas galioti su pakeitimais, taigi asmuo nubaustas įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu, kurio pagrįstumas buvo patikrintas galutiniu bei neskundžiamu teismo nutarimu.
8. Apeliaciniame skunde pažymima, jog buvo pažeista nekaltumo prezumpcija, vairuotojo nubaudimas savaime nereiškia, jog ir apeliantas padarė nusižengimą, tačiau tokie apelianto argumentai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjęs G. A. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, atsižvelgė ne tik į D. J. nubaudimą, kaip matyti iš nutarties turinio, vertinta duomenų visuma (įrodymai išdėstyti bei aptarti). Apeliantas kritikuoja skundžiamos nutarties argumentus, kad jo teiginiai dėl nusižengimo (ne)padarymo aplinkybių atmesti ir iš naujo nebeįrodinėti, tačiau tiek D. J. administracinio nusižengimo byloje, tiek ir nagrinėjamoje G. A. administracinio nusižengimo byloje svarbios yra tos pačios faktinės aplinkybės, o t. y., jog 2018-06-04 buvo patikrintas krovininis automobilis, kuriuo vežtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinys, kontrolės metu nustatyta, jog pažeista tachografo jutiklio prie pavarų dėžės plomba. G. A. nei skunde apylinkės teismui, nei apeliaciniame skunde šios objektyviai nustatytos aplinkybės neginčija, teisinasi, jog tai atsitiko dėl to, jog ją pažeidė miško kelio kliuvinys (kelmelis, šaka ar pan.), o trys dienos iki įvykio vairuotojas buvo atlikęs automobilio techninę apžiūrą ir pakitimų nepastebėjo. Visgi Reglamento 32 straipsnio 1 dalis numato, jog ne kas kitas, o transporto įmonės ir vairuotojai užtikrina tinkamą skaitmeninių tachografų veikimą ir deramą jų naudojimą. Šiuo atveju apelianto nurodoma aplinkybė apie tai, kad dėl krovinio pakrovimo transporto priemonė važinėja miško keliais, kuriuose gali būti pažeistos transporto priemonės tachografo plombos, nešalina jo, kaip įmonės vadovo atsakomybės. Tokie apelianto teiginiai tik parodo, jog neužtikrinta, kad kroviniai būtų vežami laikantis teisės aktų reikalavimų dėl tachografo plombų nepažeidžiamumo, taigi naudojant reikalavimų neatitinkantį tachografą, dėl ko nagrinėjamu atveju įmonės vadovui ir kilo administracinė atsakomybė.
9. Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. A. apeliaciniame skunde pažymi tinkamai vykdęs jam kaip vadovui nustatytas pareigas, kadangi tachografas veikė tinkamai ir juo buvo deramai naudojamasi, vairuotojas buvo apmokytas ir instruktuotas, tachografas reguliariai tikrinamas, vairuotojas apžiūrą atliko prieš tris dienas. Šie argumentai atmestini. Byloje buvo nustatyta, jog tachografas neatitinka reikalavimų ne dėl veikimo, o dėl pažeistos plombos. Kaip nurodo pats apeliantas, dėl medienos pakrovimo automobiliui tenka važinėti giliai provėžuotais miško keliais, todėl būdamas įmonės vadovu, suprasdamas, jog tokiomis sąlygomis yra grėsmė, jog apatinėje automobilio dalyje gali būti pažeidžiamos konstrukcijos, kaip atsakingas asmuo turėjo pasirūpinti, kad tachografo būklė būtų savalaikiai tikrinama. Minėti apelianto pasiteisinimai sudarytų prielaidas asmenims elgtis nerūpestingai, pažeidinėti teisės aktų reikalavimus dėl tachografų plombų nepažeidžiamumo bei vykdyti krovinių vežimo veiklą naudojant reikalavimų neatitinkančius tachografus. Aplinkybė, jog, kaip nurodo apeliantas, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ galiojančią tvarką ir vairuotojo pareigybes būtent vairuotojas privalo kontroliuoti, ar jo vairuojamos transporto priemonės tachografas veikia tinkamai, nepašalina teisės aktais įtvirtintos transporto įmonės vadovo atsakomybės.
10. Apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, jog Institucijos atsiliepime į skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nurodytos bei apylinkės teismo nutartyje aptartos aplinkybės dėl tachografo įtampos dingimo praplėtė kaltinimą. Šie argumentai atmestini. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas ne iš esmės nagrinėjo bylą, o skundą dėl Institucijos nutarimo, tikrino šio nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis) bei paliko galioti Institucijos nutarimą be pakeitimų. Taigi G. A. buvo nubaustas dėl tachografo plombos pažeidimo, kas pagrįstai vertinta kaip tachografo reikalavimų neatitikimas. Tai, jog nutartyje užsiminta dar apie vieną tachografo trūkumą kaltinimo nepraplėtė, be to, buvo remtasi esamais bylos duomenimis, su kuriais administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo galimybę susipažinti, taip pat pasisakė teikdamas paaiškinimus. Nors apeliantas užsimena, jog teismas jam nesuteikė galimybės pasisakyti dėl pareikštų kaltinimų esmės, tačiau su tuo sutikti negalima. Asmuo buvo tinkamai informuotas apie vykstantį procesą, suteikta galimybė asmeniškai jame dalyvauti, teikti paaiškinimus bei naudotis kitomis ANK numatytomis teisėmis, ką G. A. ir darė.
11. Apeliaciniame skunde užsimenama, jog apylinkės teismas neįvykdė procesinės pareigos išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes ir nustatyti tiesą byloje. Tokie apelianto argumentai atmestini. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog procesinis dokumentas argumentuotas, paremtas duomenų visuma, pasisakyta dėl esminių G. A. skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo argumentų, bylos esmė atskleista tinkamai. Teismų praktikoje pripažįstama, jog nagrinėdami skundus, teismai procesiniuose sprendimuose išdėsto motyvuotas išvadas dėl skundų esmės ir to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šiuo atveju aptartų nuostatų laikytasi. Ta aplinkybė, kad G. A. pateikiami faktai įvertinti kitaip, nei jis mano esant teisinga, nereiškia, kad šis vertinimas prieštarauja įstatymo reikalavimams.
12. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nutartimi. Įrodymų visuma šiuo konkrečiu atveju neduoda pagrindo abejoti tuo, kad G. A. padarė jam inkriminuotą nusižengimą ir administracinėn atsakomybėn patrauktas bei nubaustas pagrįstai, todėl naikinti apylinkės teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
Palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-07-02 nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto G. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.