Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. J. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. sausio 12 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-797-2023 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. sausio 12 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-797-2023 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) D. J. nubaustas už tai, kad jis 2022 m. rugpjūčio 19 d. 17.30 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, vairuodamas transporto priemonę,

be jokios priežasties kai kelyje nebuvo jokios kliūties ir tai nebuvo būtina eismo saugumui užtikrinti, tris kartus stabdė savo vairuojamą transporto priemonę, taip priversdamas paskui važiavusios transporto priemonės vairuotoją stabdyti, siekiant išvengti susidūrimo. Taip pat vairuodamas transporto priemonę, keisdamas važiavimo kryptį, nerodė įspėjamųjų posūkio šviesos signalų, kurie turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą ir baigti tuojau pat po manevro. Tokiais sąmoningais ir tyčiniais veiksmais iš chuliganiškų paskatų, vairuotojas išreiškė ypatinga nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomenei sveikatai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepaisydamas kelių eismo taisyklių, niekino elementariais moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 5, 9, 135.4, 82.2, 86 punktus, kurie užtraukia administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1dalį, 420 straipsnio 2 dalį.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas pareiškėjo D. J. skundas, kuriuo prašo pakeisti 2023 m. sausio 12 d. nutarimą ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. J. savo skundą palaikė, dėl padarytų administracinių nusižengimų kaltę pripažino ir nurodė, kad gailisi. Paaiškino, kad važiavo antra eismo juosta, važiavo transporto priemonė pakankamai lėtai, todėl ją apsilenkinėjo. Buvo pasikeitęs stabdžių kaladėles, pedalas pasileido žemiau ir taip gavosi, kad tris kartus stabdė. Neteisia to, tačiau taip gavosi, gailisi ir prašo sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą. Jo darbinė veikla susijusi su tuo, kad turi važinėti į objektus po visą Lietuvą. D. J. įmonėje nėra vienintelis turintis teisę vairuoti transporto priemones Nurodė, kad gyvena vienas, turi draugę, išlaikytinių neturi.

Teismo posėdyje skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą žinoma. Pateiktas prašymas nagrinėti bylą Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Kaip matyti šiuo atveju, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. J. teismui pateiktu skundu neneigia padaręs jam inkriminuotą nusižengimą pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, 420 straipsnio 2 dalį, tik prašo skirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. sausio 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) nubaustas už tai, kad jis 2022 m. rugpjūčio 19 d. 17.30 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, vairuodamas transporto priemonę, be jokios priežasties kai kelyje nebuvo jokios kliūties ir tai nebuvo būtina eismo saugumui užtikrinti, tris kartus stabdė savo vairuojamą transporto priemonę, taip priversdamas paskui važiavusios transporto priemonės vairuotoją stabdyti, siekiant išvengti susidūrimo. Taip pat vairuodamas transporto priemonę, keisdamas važiavimo kryptį, nerodė įspėjamųjų posūkio šviesos signalų, kurie turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą ir baigti tuojau pat po manevro. Tokiais sąmoningais ir tyčiniais veiksmais iš chuliganiškų paskatų, vairuotojas išreiškė ypatinga nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomenei sveikatai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepaisydamas kelių eismo taisyklių, niekino elementariais moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Šiais veiksmais jis pažeidė kelių eismo taisyklių 4, 5, 9, 135.4, 82.2, 86 punktus.

Pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymas, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimas.

Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų.

Ištyrus administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 23 d. 18.48 val. policijoje buvo užfiksuotas pranešimas, kad 2022 m. rugpjūčio 19 d., apie 17.30 val. asmeniui judant su motoroleriu nuo Šilainių žiedo, link Taubūčių prekybos centro, kelią kelis kartus užtvėrė ir tyčia kelis kartus staigiai stabdė bei nenaudojo posūkio signalo automobilis ,,Honda Accord“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Viskas buvo užfiksuota nuosavu vaizdo registratoriumi. Nurodyta, kad minėtas vairuotojas visą laiką, kol važiavo iš paskos, nesilaikė saugaus atstumo (administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini), medžiagos 10–11 lapai). Analogiškos aplinkybės nurodytos ir 2022 m. rugpjūčio 23 d. pareiškėjo skunde (administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini), medžiagos 14–15 lapai). Peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, kaip D. J. vairuodamas automobilį ,,Honda Accord“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tris kartus staigiai pristabdo, kai už jo kita transporto priemonė, kuri priversta staigiai stabdyti, kad neįvyktų eismo įvykis, be to, šiek tiek automobilį pasuka į dešinę, prieš pat paskui važiavusią transporto priemonę, tačiau neišvažiuoja į kitą eismo juostą ir po to, nusuka į kitą eismo juostą, esančią kairėje pusėje. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad važiavo antra eismo juosta, važiavo transporto priemonė pakankamai lėtai, todėl ją apsilenkinėjo. Buvo pasikeitęs stabdžių kaladėles, pedalas pasileido žemiau ir taip gavosi, kad tris kartus stabdė (2023 m. kovo 16 d. teismo posėdžio garso įrašas 07:03 s –08:15 s). Tačiau vaizdo įraše matyti, kad asmuo pristabdęs, staigiai pajuda iš vietos, automobilio jėgos trauka nėra dingusi. Savo skunde D. J. nurodė, kad degė įspėjamoji lemputė, vadinamasis „čekas“, tuo metu dingo automobilio trauka ir pajuto laisvą, nusileidusį žemiau stabdžio pedalą, dėl ko jį spustelėjo pakankamai smarkiai ir aiškiai neįvertino kito automobilio, kuris važiavo paskui jį atstumo nuo jo. Tačiau niekaip negali pateisinti vėliau sekusių dar dviejų pabandymų pristabdyti automobilį, nes tiesiog pasimetė ir išsigando dėl stabdžių sistemos ABS veikimo, nors tikrai privalėjo automobilį sustabdyti saugioje vietoje. Teismo vertinimu, tokios nurodytos D. J. aplinkybės, vertinant vaizdo medžiagą, laikytinos tik gynybine pozicija. Pažymėtina, kad vadinamasis ,,čekas“ yra atsakingas už variklio darbą, todėl dingti trauka dėl to gali ir stabdžių sistema nėra surišta su vadinamuoju ,,čekiu“. Vieninteliu atveju stabdžio pedalo pakitimas gali atsirasti tik varikliui užgesus, kai šiuo konkrečiu atveju, pareiškėjo vairuoto automobilio variklis užgesęs nebuvo. Todėl skunde nurodyta aplinkybė, kad dingo trauka yra neteisinga, kadangi filmuotoje medžiagoje matyti, kad pareiškėjas spaudė greičio pedalą ir automobilis važiavo. Atkreiptinas dėmesys, kad vaizdo įraše užfiksuota ir tai, kad D. J. važiuodamas ir keisdamas eismo juostas, nerodė įspėjamojo posūkio signalo. Duomenų, kad šiuo klausimu būtų įvykęs automobilio techninis gedimas, nėra. Vertinant aplinkybes, tai, kad pareiškėjas pavažiavęs staigiai stabdė tris kartus, staiga ir be jokios priežasties keitė automobilio važiavimo kryptį, nerodė posūkio signalo, darytina išvada, kad paskui jį važiavusi transporto priemonė negalėjo numatyti tokio D. J. elgesio kelyje, privalėjo staigiai reaguoti ir imtis visų saugomo priemonių, siekiant išvengti įvykio dėl pareiškėjo veiksmų. Be to, jei automobilis turi gedimų, kyla pavojus ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, vairuotojas ne tik, kad gali, tačiau privalo imtis visų saugumo priemonių, šiuo atveju, vertinant pateiktą pareiškėjo poziciją dėl situacijos, jis galėjo įjungti avarinį ir stabdyti automobilį, ar rikiuotis arčiau kelkraščio ir sustoti. Visgi, D. J. skunde nurodytos aplinkybės, teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, neatitinka to, kas užfiksuota vaizdo įraše.

Pažymėtina, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą. Pagal šį straipsnį chuliganiškas vairavimas yra KET pažeidimas, padarytas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Iš įstatymo teksto matyti, kad atsakomybę už pavojingą ar chuliganišką vairavimą suponuoja vienu metu ar paeiliui padaryti keli Kelių eismo taisyklių pažeidimai, be to, ne bet kokie, o keliantys grėsmę eismo saugumui, sukėlę pavojingą situaciją kitiems eismo dalyviams. Būtinasis šio administracinio teisės pažeidimo sudėties požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017). Be to, vairuotojo elgesys, nulemtas chuliganiškų paskatų, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir atliekamas be jokios realios priežasties. Toks vairavimas kelia pavojų net tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir eismo bei žmonių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-16-489/2017, 2AT-64-942/2017).

Teismas, teismo posėdyje išklausęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, įvertinęs Institucijos atsiliepimą bei ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, daro išvadą, jog administracinėn atsakomybėn patraukto D. J. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, 420 straipsnio 2 dalyje yra įrodyta, o protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje jos atžvilgiu buvo surašytas Institucijai surinkus pakankamai įrodymų, susijusių su padarytu pažeidimu. Atsižvelgiant į tai, byloje pareiškėjo padarytą administracinį nusižengimą pilnai įrodo, jo paties paaiškinimai, vaizdo įrašas, administracinių nusižengimo registre gautas pranešimas, T. K. pareiškimas apie įvykį ir kita byloje esanti informacija.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, tai yra, nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Iš to darytina išvada, jog, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.

Kaip minėta, administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., tačiau tokių aplinkybių šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta. D. J. skundu prašė sutrumpinti nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, terminą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, nepateikė jokių įrodymų dėl specialiosios teisės vairuoti atėmimo. D. J. teismo posėdžio paaiškino, kad turi įmonę, jo darbinės funkcijos susijusios su važinėjimu po visą Lietuvą, tačiau jis nėra vienintelis įmonėje, turtintis teisę vairuoti transporto priemonę (2023 m. kovo 16 d. teismo posėdžio garso įrašas 09:28 s – 09:32 s). Taip pat nurodė, kad gyvena vienas, turi draugę, išlaikytinių neturi. D. J. nenurodė jokių išskirtinių, išimtinių aplinkybių, dėl ko paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones, terminą reikėtų sumažinti. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinių nusižengimo registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimas už 5 metus, užfiksuota, kad D. J. per 5 metus administracine tvarka baustas net 53 kartus, daugiausiai už kelių eismo taisyklių pažeidimus (administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini), medžiagos 33–68 lapai). Pažymėtina, kad ne po šio administracinio nusižengimo padarymo, pareiškėjas ir toliau darė kelių eismo taisyklių pažeidimus. Minėtos aplinkybes tik patvirtina, kad D. J. sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, nesilaiko visuomenėje priimtų moralės normų ir savo elgesio kritiškai nevertina, elgesio nekoreguoja teigiama linkme, todėl nagrinėjamas pažeidimo padarymas nėra atsitiktinio pobūdžio, tai pareiškėjo sistemingo elgesio reiškinys. Taigi, kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens netinkamo elgesio rezultatas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo (Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-514-493/2021).

Teismas pažymi, jog kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Todėl šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytais nusižengimais. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas (ar šios priemonės neskyrimas) iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies (Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-81-316/2019).

Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad D. J. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, 420 straipsnio 2 dalį, patrauktas pagrįstai ir skundžiamas 2023 m. sausio 12 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-797-2023 yra teisėtas ir pagrįstas, ir naikinti jį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl D. J. skundas netenkinamas, o skundžiamas nutarimas paliktinas galioti (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,

nutaria:

D. J. skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. sausio 12 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-797-2023 palikti galioti.

Pateiktą administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) medžiagą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.