Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Trumpulienė, sekretoriaujant Daivai Stalionienei, dalyvaujant ieškovei E. V. D., ieškovės atstovui advokatui Artūrui Cibulskui, atsakovui R. M., atsakovo atstovei advokatei Virginijai Bradulskienei,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. V. D. ieškinį atsakovui R. M. dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė E. V. D. prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad jau atvažiavus apžiūrėti automobilio ir užvedus jį, pastebėjo, kad iš išmetimo angos eina dūmai. Atsakovas jai paaiškino, kad taip turi būti, kadangi automobilis ilgai stovėjo nenaudojamas. Ieškovė paaiškino, kad prašė atsakovo apžiūrėti automobilį servise, tačiau atsakovas nesutiko motyvuodamas tuo, kad Ukmergėje nėra dyzelinius automobilius aptarnaujančio serviso. Paaiškino, kad pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 12.00 val., kadangi jie tuo metu buvo Swedbank, AB banke, į kurį atsakovas ieškovei siūlė važiuoti jo automobiliu, kuriuo pats atvažiavo į aikštelę, o ne naujai įsigytu. Kadangi iš karto negalėjo patikrinti automobilio servise, sutarė su atsakovu, kad jis kitą dieną atvažiuos pas ieškovę į Vilnių ir ten patikrins automobilį. Nurodė, kad atsakovas buvo teigęs, kad pakeis ir automobilio stiklą, kadangi automobilis draustas KASKO draudimu, tačiau tokiu draudimu automobilis niekada nebuvo draustas. Paaiškino, kad išvažiavus iš Ukmergės ir autostradoje išvysčius didesnį greitį, pasijautė stiprus tepalų kvapas ir automobilis pradėjo stipriai dūminti. Po to pastebėjo, kad atsirado didelė vibracija. Paaiškino, kad atsakovas sutarties sudarymo metu nurodė automobilio dokumentus palikęs BRC Autocentre, todėl jai reikės pačiai pasiimti dokumentus. Atsakovas nurodęs ieškovei, kad pirmadieniais VĮ „Regitra“ nedirba, todėl automobilį bus galima perregistruoti tik 2016 m. lapkričio 16 d., kai atsakovas atvyks į Vilnių. Ieškovė paaiškino, kad tik vėliau sužinojo apie tai, kad automobilis buvo išregistruotas jau 2016 m. lapkričio 8 d. Paaiškino, kad servise patikrinus automobilį ir įtarus turbinos gedimą, ieškovė iškart paskambino atsakovui, tačiau jis neigė, kad galėjo būti toks gedimas. Servise atsakovei buvo griežtai uždrausta toliau eksploatuoti automobilį, todėl ji pastatė jį aikštelėje ir daugiau nenaudojo. Atsakovė domėjosi VĮ „Regitra“ dėl galimybės užregistruoti automobilį savo vardu, tačiau jai buvo atsakyta, kad to padaryti ji negali, kadangi tuo metu nebuvo sutvarkyti visi dokumentai.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Arūnas Cibulskas prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad ieškovo įdėtame skelbime dėl parduodamo automobilio buvo nurodyta, kad automobilis tvarkingas, prižiūrėtas, papildomų investicijų nereikalauja, todėl ieškovė buvo užtikrinta, kad automobilis tinkamas naudoti pagal paskirtį, todėl pardavėjas turi prisiimti atsakomybę už gedimus. Paaiškino, kad CK 6.327 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui metu, net jei tas neatitikimas paaiškėja vėliau. Nurodė, kad pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta 2016 m. lapkričio 14 d. 12.00 val., o iš degalinės UAB „Saurida“ kvito matyti, kad ieškovė degalus pylėsi 13.44 val., t.y. po 2 val. nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momento. Tą pačią dieną, 15.30 val. automobilis buvo tikrinamas Avižienių autoservise, t.y. po pusantros valandos išvažiavus iš Ukmergės miesto. Automobilio techninė apžiūra atlikta 6 dienos iki sandorio sudarymo. Avižienių autoservise atlikus patikros darbus nustatyta, kad nurodytas turbinos gedimas negalėjo atsirasti pravažiavus keliasdešimt kilometrų, kadangi turbina stipriai praleidžia tepalus ir yra didelis dūmingumas, pašaliniai garsai. Ieškovei meistras paaiškino, kad automobilis nebegali būti eksploatuojamas dėl tokio gedimo. Nurodė, kad gerokai didesnė tikimybė, jog gedimai atsirado iki ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, kadangi ieškovė spėjo nuvažiuoti vos keliasdešimt kilometrų iki išryškėjo akivaizdūs automobilio gedimai. Advokatas rėmėsi liudytojų-ekspertų parodymais, kad turbinos gedimas yra automobilio naudojimo pasekmė, ir gedimas neatsiranda iš niekur. Kadangi naudotis automobiliu nėra galimybės, tai remiantis CK 6.333 straipsniu bei CK 6.327 straipsnio 3 dalimi, advokato nuomone sandoris turėtų būti naikinamas, pripažįstamas negaliojančiu ir taikoma restitucija. Paaiškino, kad ieškovė nesiekia pasipelnyti atsakovo sąskaita, kadangi ji nuo pat gedimo pastebėjimo momento susisiekė su atsakovu ir pasiūlė grąžinti automobilį ir pasiimti pinigus. Jei atsakovas buvo įsitikinęs, kad automobilis tvarkingas, jis galėjo pasiimti tą pačią dieną automobilį ir grąžinti pinigus. Tokiu atveju šalys nebūtų patyrusios jokių nuostolių. Pažymėjo, kad gedimai nebuvo pastebėti techninės apžiūros metu, todėl tokių gedimu negalėjo pamatyti ir ieškovė vizualiai apžiūrėjusi automobilį. Atkreipė dėmesį, kad pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta automobilio rida buvo mažesnė nei technikinės apžiūros lape, todėl tikėtina, kad automobilio rida galėjo būti suklastota.

Teismo posėdžio metu atsakovas R. M. prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad prieš parduodant automobilį atliko technikinę apžiūrą, kurios pirmą kartą nepraėjo dėl smulkių neatitikimų, tokių kaip lemputė ir vasarinės padangos. Automobilis buvo techniškai tvarkingas, nekėlė jokių problemų, kadangi pats su automobiliu važiuodavo į Vokietiją. Nurodė, kad automobilį apžiūros metu vairavo su ieškove atvykęs vyras, jie pavažiavo nuo Lukoil degalinės iki už Narbuto esančios sankryžos ir apsisukę grįžo atgal. Siūlė patikrinti automobilį servise, tačiau ieškovė atsisakė, kadangi automobilis „gerai traukė“. Nurodė, kad suderinus kainą, pradėjo ieškoti dokumentų ir nerado tik technikinio paso, kurį buvo palikęs BRC Autocentre. Paaiškino, kad jis tik baigė mokėti už automobilį, važiavo susitvarkyti dokumentų ir ten paliko. Kadangi ieškovė iš Vilniaus, pasiūlė pačiai užvažiuoti į BRC Autocentrą ir pasiimti dokumentus. Paaiškino, kad važiuojant į Swedbank, AB būtent su ieškove atvykęs vyras pasiūlė važiuoti jų automobiliu. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė paskambinusi pasiteirauti apie parduodamą automobilį, iškart ėmė klausinėti apie turbiną ir sankabą, kadangi, jos teigimu, tai didžiausios Toyota automobilių problemos. Atsakovo nuomone, esant turbinos gedimui, automobilis iš viso nebegali važiuoti, jis sustoja vietoje. Tokius gedimus, kaip pavarų dėžė ar sankaba, galima matyti tik atsisėdus į automobilį ir pradėjus važiuoti, tokių dalykų nepaslėpsi. Automobilio kaina maža, nes norėjo greičiau parduoti, kad automobilis nestovėtų ir nerūdytų, tuo labiau, kad rida buvo didelė, didelės sumos už parduodamą automobilį nebūtų gavęs. Mano, kad atsakovės pasirinktas servisas netinkamai įvertino automobilio techninę būklę, kadangi tokių gedimų negali būti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Šalių ginčas dėl automobilio TOYOTA COROLA VERSO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau ir ginčo automobilis) kokybės tinkamumo kilo iš pirkimo-pardavimo santykių. Ieškovė tvirtina, kad atsakovas apie jo parduodamo automobilio turbokompresoriaus ir pavarų dėžės smagračio gedimus, dėl kurių automobilio nėra įmanoma naudoti pagal paskirtį, pardavimo metu negalėjo nežinoti. Atsakovas tvirtina, jog pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu automobilis buvo techniškai tvarkingas.

Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pardavėjo sutartinės prievolės perduoti daiktą turinys apima ir įsipareigojimą perduoti tinkamą daiktą. Pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis), taigi pardavėjas, vykdydamas pareigą perduoti daiktą, turi patvirtinti ir daikto kokybę. Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamo daikto kokybė atitinka nustatytus reikalavimus daiktui, kita vertus, pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais gali būti netaikoma (CK 6.327 straipsnio 2 dalis).

Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį dėl perduodamo daikto kokybės reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 1 ir 4 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009 ir kt.).

Teismas nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad ieškovė 2016 m. lapkričio 14 d. iš atsakovo nusipirko 2006 metų gamybos automobilį TOYOTA COROLA VERSO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kurio rida – bemaž 371 000 km. Ginčo automobilio pirkimo-pardavimo sandoryje kartu su ieškove dalyvavo L. M., jie kartu apžiūrėjo automobilį, nenustatė jokių išorinių trūkumų, važiavo automobiliu, vibracijos, dūminimo iš automobilio nepastebėjo, jokių pretenzijų atsakovui dėl automobilio kokybės neturėjo. Liudytojas L. M. teismo posėdžio metu patvirtino atsakovo nurodytą aplinkybę, jog bandomojo važiavimo metu jis (L. M.) nurodė, kad variklis „gerai traukia“, tačiau kategoriškai neigė, jog ieškovė atsisakė pasiūlymo važiuoti į servisą patikrinti automobilio techninę būklę. Teismo posėdžio metu ieškovė ir liudytojas L. M. tvirtino, kad atsakovas jiems nurodė, jog Ukmergėje nėra dyzelinius automobilius aptarnaujančio serviso, todėl buvo nutarta po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo automobilį patikrinti Vilniuje prieš jį perregistruojant.

Byloje nustatyta, kad ieškinyje, dėstydama faktines aplinkybes, ieškovė nenurodė, jog prieš įsigydama ginčo automobilį, ketino jo techninę būklę patikrinti autoservise, tačiau buvo suklaidinta atsakovo, kad dyzelinius automobilius aptarnaujančio serviso Ukmergėje nėra. Šią aplinkybę ieškovė nurodė tik teismo posėdyje, ją patvirtino ir liudytojas L. M., padėjęs ieškovei įsigyti ginčo automobilį. Tuo tarpu atsakovas tiek atsiliepime, tiek apklausiamas teismo posėdyje nuosekliai tvirtino, kad ieškovė prieš įsigydama ginčo automobilį atsisakė jį patikrinti autoservise.

Teismas pripažįsta, jog nagrinėjamoje byloje yra labiau tikėtinas atsakovo paaiškinimas, jog ieškovė atsisakė ginčo automobilio techninę būklę patikrinti autoservise, kadangi ir ieškovė, ir liudytojas L. M. teismo posėdyje patvirtino, jog apžiūrėję ginčo automobilį ir juo pravažiavę, jokių pretenzijų atsakovui dėl automobilio kokybės neturėjo, L. M. pažymėjo, kad automobilio variklis „gerai traukia“, o ieškovės ir liudytojo L. M. paaiškinimą, jog ieškovė atsisakė minties patikrinti perkamą dešimties metų, didelės ridos automobilį suklaidinta atsakovo paaiškinimo, jog Ukmergėje nėra tokio serviso, kuriame galėtų patikrinti dyzelinį automobilį, teismas vertina kaip siekį pateisinti savo neapdairumą ir nerūpestingumą.

Pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigą perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, jog daiktai neatitinka sutarties ar įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Paprastai ši teisės norma, sudaranti pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės, taikoma, kai nustatomas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y., kai daikto trūkumai yra akivaizdūs ir pastebimi. Tačiau konkretaus sandorio aplinkybės gali leisti pripažinti pirkėjo elgesį nerūpestingu (neatsargiu) ir tais atvejais, kai daikto trūkumai nėra labai akivaizdžiai pastebimi, tačiau dėl daikto specifiškumo galėjo būti nustatyti prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016). Nagrinėjamos bylos atveju teismas konstatuoja, kad ieškovė įsigijo iš atsakovo dešimties metų naudotą automobilį (automobilio rida viršija 370 000 km), todėl kaip apdairus ir protingas žmogus taip pat turėjo pareigą įsitikinti įsigyjamo daikto kokybe. Pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai nėra prilyginama pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą (už parduodamo daikto kokybę atsakingas pardavėjas), tačiau ieškovės nerūpestingas elgesys – ginčo automobilio įsigijimas nepatikrinus jo techninės būklės – leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog jai buvo parduotas netinkamos kokybės automobilis (CK 6.327 straipsnio 3 dalis). Įsigydama dešimt metu intensyviai eksploatuotą automobilį, ieškovė negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas. Naudojant automobilį mechanizmai natūraliai dėvisi, todėl kaip protinga, apdairi ir rūpestinga pirkėja, neturinti specialiųjų žinių ir įrangos patikrinti perkamą automobilį, ieškovė privalėjo įvertinti tai, kad perka naudotą automobilį iš neprofesionalaus pardavėjo ir pasinaudoti teise patikrinti automobilio techninę būklę (kokybę), kad įsitikintų, ar parduodamo automobilio kokybė atitinka įprastus lengvajam automobiliui keliamus reikalavimus ir jos lūkesčius.

Ieškovė tvirtina, jog atsakovas ginčo automobilio pardavimo metu žinojo apie automobilio defektus – turbokompresoriaus ir pavarų dėžės smagračio gedimus, dėl kurių automobilio negalima naudoti pagal paskirtį, ir tuo pagrindu prašo nutraukti ginčo automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją.

Įprasti reikalavimai lengvajam automobiliui – jis iš esmės turi būti techniškai tvarkingas, kad juo būtų galima naudotis pagal tiesioginę paskirtį – važiuoti. Ieškovės 2016 m. lapkričio 14 d. iš atsakovo įsigytam ginčo automobiliui 2016 m. lapkričio 10 d. buvo atlikta techninė apžiūra, kurios metu automobilis įvertintas kaip techniškai tvarkingas (techninė apžiūra galioja iki 2018 m. lapkričio 9 d.). Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas UAB „Tuvlita“ ekspertas D. Ž., atliekantis automobilių technines apžiūras, nurodė, kad ginčo automobiliui jis atlikto pirminę apžiūrą ir nustatė trūkumus: blogos padangos, nebuvo draudimo, nesureguliuotos šviesos. Liudytojas D. Ž. paaiškino, kad automobilio techninio patikrinimo metu buvo tikrinamas ir dūmingumas, kuris neviršijo leidžiamos normos, bei pažymėjo, kad techninės apžiūros metu netvarkingos turbinos nepaslėpsi. Vibracija techninės apžiūros metu nėra vertinama. Liudytojas D. Ž. pabrėžė ir tai, kad dešimties metų automobiliui, turinčiam tokią ridą, dūmingumas gali atsirasti bet kada, net ir per valandą, todėl turbinos gedimo negalima vertinti kaip užslėptą defektą. Liudytojas D. Ž. pažymėjo, kad esant turbinos defektui, paprastai nėra įmanoma iki reikiamos ribos sukelti apsukų. Automobilio techninė apžiūra taip pat galėjo pagreitinti turbinos gedimą, nes buvo keliamos labai didelės apsukos. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas UAB „Avižienų autoservisas“ vadybininkas D. K. paaiškino, kad ginčo automobiliui įvažiavus į kiemą, jis iš karto pasakė, kad automobilis turi problemų su turbina, nes iš automobilio ėjo mėlyni dūmai, tokios būklės automobilis negali būti eksploatuojamas. Liudytojas D. K. pažymėjo, kad pagrindinės TOYOTA automobilių problemos yra su purkštukais, turbina ir smagračiu. Turbina bei smagratis genda palaipsniui – gali dūminti tai stipriau, tai silpniau, atsiranda pašaliniai garsai, jaučiama vibracija, todėl nurodė abejojantis, kad atsakovas, parduodamas automobilį, galėjo nežinoti apie gedimus. Atlikdami techninę apžiūrą ekspertai taip pat turėjo matyti dūminimą. Smagračio gedimai techninės apžiūros metu netikrinami. Liudytojas D. K. taip pat pažymėjo, kad techninė apžiūra galėjo įtakoti dūmingumo padidėjimą, bei paaiškino, jog patikrinimo akte nurodyto smagračio gedimo patvirtinti negali jo nenuėmęs.

Iš liudytojų D. Ž. ir D. K. teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad TOYOTA markės automobiliams būdingi turbokompresoriaus gedimai atsiranda palaipsniui. Tuo atveju, jeigu turbokompresoriaus gedimas būtų techninės apžiūros metu, jis būtų užfiksuotas. Teismo posėdžio metu apžiūrėti Techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) duomenys patvirtina, kad ginčo automobilio dūmingumas techninės apžiūros metu neviršijo leidžiamos normos. Abejoti UAB „Tuvlita“ atliktos techninės apžiūros patikimumu teismas neturi jokio pagrindo. Pažymėtina, jog abu liudytojai patvirtino, kad automobilio techninė apžiūra galėjo pagreitinti turbokompresoriaus gedimą, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad atsakovas ginčo automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu žinojo apie turbokompresoriaus, taip pat ir pavarų dėžės smagračio gedimus, juo labiau kad prieš įsigydama dešimt metų naudotą automobilį ieškovė juo važiavo ir jokių priekaištų atsakovui dėl automobilio kokybės neturėjo, prieš įsigydama automobilį jo techninės būklės netikrino.

Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad ginčo automobiliu pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momentu buvo galima naudotis pagal paskirtį, t.y automobilis užsivedė ir važiavo (CK 6.363 straipsnio 3 dalis), todėl pripažįsta, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momentu ginčo automobilis atitiko lengvajam automobiliui keliamus įprastus reikalavimus. Teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momentu ginčo automobilis neatitiko lengvajam automobiliui keliamų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015 ir kt.). UAB „Avižienų autoservisas“ 2016 m. lapkričio 15 d. Paraiškoje – sutartyje, pasirašytoje tik vykdytojo vardu – „Vitold“ ir patvirtintoje vadybininko D. K. spaudu, atlikus diagnostiką, buvo nustatyti tikėtini ginčo automobilio gedimai, nenustatytos gedimų priežastys, kurių pagrindu galima būtų konstatuoti, kokio tai pobūdžio gedimas, ir atsižvelgiant į tai, pasirinkti savo asmens teisių gynimo būdą, jeigu tam būtų pagrindas.

Teismas pažymi, kad pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytus jo teisių gynimo būdus, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatyti keli alternatyvūs pirkėjo teisių gynimo būdai. Šio straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nustatyta teisė reikalauti pakeisti daiktą tinkamos kokybės daiktu arba atitinkamai sumažinti pirkimo kainą. Aptariamo straipsnio 3 punkte nustatyta pirkėjo teisė reikalauti neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus ar atlyginti jo išlaidas trūkumams pašalinti; šio straipsnio 4 punkte – pirkėjo teisė atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

Aiškindamas pirkėjo teisių gynimo būdo pasirinkimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta teisė reikalauti pašalinti trūkumus, kai daikto trūkumus įmanoma pašalinti; 4 punkte nustatyta galimybė atsisakyti sutarties suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo tesimo 2016 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010 ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015). Taigi kurio nors iš aptariamoje teisės normoje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą.

Ieškovė savo reikalavimą nutraukti ginčo automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti sumokėtą sumą grindžia atsakovo įsipareigojimu užtikrinti automobilio kokybę jo įsigijimo metu Šį reikalavimą teismui ieškovė pareiškė, kai atsakovas netenkino jos pateiktos pretenzijos atlyginti ginčo automobilio remonto išlaidas, nepripažindamas, kad automobilio pirkimo-pardavimo metu automobilis turėjo defektų, kurie neleido jo naudoti pagal paskirtį.

CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta pirkėjo teisė atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas, yra paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti. Pirkėjui pareiškus reikalavimą dėl netinkamos kokybės daikto kaip esminio sutarties pažeidimo atsisakyti sutarties, priimti daiktą ir grąžinti už jį sumokėtas lėšas, teismas vertina, ar yra pagrindas konstatuoti esminį sutarties pažeidimą.

Ieškovės į bylą pateikti įrodymai (UAB „Avižienų autoservisas“ sąmata) patvirtina, kad ieškovė turėjo galimybę pasinaudoti alternatyviais savo teisių gynimo būdais, nustatytais CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose. Ieškovė pateikė atsakovui pretenziją bei pasiūlymą atlyginti ginčo automobilio remonto išlaidas pagal minėtą sąmatą, su kuriuo atsakovas nesutiko. Taigi, ieškovės teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad ginčo automobilio gedimai galėjo ir gali būti pataisyti.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovės reikalavimas nutraukti ginčo automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti šalis į pradinę padėtį yra neproporcingas, todėl negali būti tenkinamas.

Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos šalims proporcingai teismo patenkintų ar atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Ieškovė Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. (2.2)-(NTP-2)-16-T-4265-19241 yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, jai buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. Ieškovės teisinės pagalbos išlaidos pirmosios instancijos teisme – 596,35 EUR (2017 m. birželio 21 d. Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.16) NTP-7-7593, kurias ieškovės atstovas prašo priteisti valstybės naudai. Atsakovas pateikė teismui įrodymus, jog už suteiktą teisinę pagalbą advokatei sumokėjo 300 EUR honorarą. Šalys prašomų priteisti sumų už suteiktą teisinę pagalbą neginčija.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškinį, iš ieškovės atsakovo naudai priteistini 300 EUR bylinėjimosi išlaidų. Teismas patyrė 9,97 EUR procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų, kurios apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės V. E. D., a.k(duomenys neskelbtini) atsakovo R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 300 EUR (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.