Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-531-864/2018

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-01-30
Bylos Nr.: e2S-531-864/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-20095-2015-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ramunė Mikonienė
Pareiškėjas: E. M.
Atsakovas: A. R., P. B., UAB „MaxiTrade“
Trečiasis asmuo: VĮ „Registrų centras“

Kategorijos

3.3.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2S-531-864/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20095-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.4.2.7 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. sausio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Ramunė Mikonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-33497-918/2017 pagal ieškovo bankrutuojančios (duomenys neskelbtini) atstovaujamos bankroto administratoriaus P. V., ieškinį atsakovams A. R. (teisių perėmėjas Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko), P. B., UAB „MaxiTrade“, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui VĮ „Registrų centras“, dėl akcijų pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, sprendimų paskirti vadovą panaikinimo ir įrašų VĮ „Registrų centras“ apie (duomenys neskelbtini) akcininkus ir vadovus panaikinimo,

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-27500-816/2015, pripažinti pareiškėją trečiuoju asmeniu byloje ir ieškinį atmesti.Nurodė, kad 2017-06-14 pareiškėjas gavo (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuris buvo grindžiamas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu už akių civilinėje byloje e2-27500-816/2015. Pareiškėjo teigimu, būtent 2017-06-14 pirmą kartą pareiškėjas sužinojo apie civilinę bylą Nr. e2-27500-816/2015, dėl ko terminas pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti skaičiuotinas nuo 2017-06-15.Nurodė, kad civilinė byla Nr. e2-27500-816/2015 buvo išnagrinėta teismui nežinant jokių bylos aplinkybių, buvo nuspręsta dėl pareiškėjo teisių ir pareigų civilinės atsakomybės apimtyje, nors jis nebuvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu. Teigė, kad pareiškėjui sužinojus apie įsiteisėjusiu teismo sprendimu sureguliuotas savo teises ir pareigas, atsirado CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte (jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų) įtvirtintas pagrindas procesui atnaujinti. Paaiškino, kad 2017-06-05 ieškinys Vilniaus apygardos teisme (civilinės bylos Nr. e2-4539-467/2017) E. M. ir A. B. buvo paduotas dėl (duomenys neskelbtini) padarytos žalos atlyginimo, t. y. dėl kažkurio iš buvusių įmonės vadovų prarasto daugiau nei 1mln. Lt vertės įmonės balansinio turto. Nurodė, kad atsakovais į bylą buvo patraukti tik E. M. (vadovavęs iki 2013-06-04) ir A. B. (vadovavusi nuo 2013-06-05 iki 2013-07-17). Savo ruožtu likę (duomenys neskelbtini) vadovai, valdę ir realizavę įmonės turtą po A. B. (po 2013-07-17), t. y. P. B. ir A. R., pareiškėjo teigimu, nebuvo įtraukti atsakovais dėl žalos atlyginimo (turto iššvaistymo) vien dėl to, jog įsiteisėjo 2015-12-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas už akių nagrinėjamoje byloje. Nurodė, kad 2015-12-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas už akių padidino E. M. ir A. B. ieškovo reikalaujamos solidarios civilinės atsakomybės mastą, P. B. ir A. R. sukurtas materialias teisines pasekmes ((duomenys neskelbtini) turto iššvaistymą ar praradimą) perkeldamas vien tik E. M. ir A. B.. Paaiškino, kad deliktinės atsakomybės atveju civilinės atsakomybės skolininkų kaltė yra preziumuojama ir jos neįmanoma paneigti, o realiai turtą iššvaisčiusių asmenų neįtraukimas atsakovais daro tiesioginę įtaką E. M. ir A. B. civilinei atsakomybei (materialiosioms šių asmenų teisėms ir pareigoms). Pareiškėjo teigimu, P. B. valdė ir pardavinėjo (duomenys neskelbtini) turtą, dėl kurio trūkumo Vilniaus apygardos teisme (civilinė byla Nr. e2-4539-467/2017) yra pradėta byla dėl žalos atlyginimo. Nurodė, kad E. M. buvo tinkamai perdavęs visą įmonės turtą A. B., o pastaroji vėlesniems įmonės vadovams. Pažymėjo, kad savo ruožtu įsiteisėjusiu 2015-12-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu už akių buvo konstatuota, jog nei P. B., nei A. R. niekada nebuvo realiais (duomenys neskelbtini) vadovais ir su jais sudarytos akcijų pirkimo-pardavimo sutartys bei paskyrimas direktoriumi yra negaliojantys. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinės bylos Nr. e2-27500-816/2015 sprendime neturėjo jokio teisinio pagrindo konstatuoti, jog P. B. ir A. R. neturi jokių sąsajų su (duomenys neskelbtini) ir yra neva nukentėję svetimi asmenys. Pareiškėjui žinant aplinkybes, jog P. B. ir (ar) A. R. realiai disponavo (duomenys neskelbtini) turtu, jį realizavo, tačiau kurie šiandien dėl įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo nebėra laikomi atsakovais, pareiškėjo nuomone, priimtas teismo sprendimas turi būti peržiūrėtas atnaujinus procesą byloje. Nurodė, kad pareiškėjui esant tiesiogiai suinteresuotam, jog kalti, (duomenys neskelbtini) turtą iššvaistę P. B. ir A. R. neišvengtų atsakomybės, būtų patraukti atsakovais ir atlygintų įmonei padarytą žalą, už akių priimtas teismo sprendimas turi būti peržiūrėtas kaip tiesiogiai įtakojantis pareiškėjo materialines teises ir pareigas, kylančias iš civilinę atsakomybę reguliuojančių teisės normų. Ieškovas (duomenys neskelbtini) atstovaujamas bankroto administratoriaus P. V., atsiliepime su prašymu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėjui apie 2015-12-15 sprendimą už akių buvo žinoma 2016-12-19, prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą daugiau nei 7 mėnesius. Teigė, kad pareiškėjas nebuvo ginčijamų teisinių santykių šalimi ar dalyviu, dėl ko trečiuoju asmeniu neturėjo būti įtraukiamas. Ieškovo teigimu, priimtas sprendimas už akių pareiškėjui nesukelia jokių materialiųjų pasekmių. Atsakovo A. R. turtinių teisių perėmėjas Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, atsiliepimu su prašymu atnaujinti procesą nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2015-12-15 sprendime už akių nebuvo sprendžiama dėl pareiškėjo teisių ir pareigų. Teigė, kad pareiškėjas apie teismo sprendimą už akių sužinojo 2016-12-19, dėl ko yra praleidęs terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Atsakovai P. B., UAB „MaxiTrade“ atsiliepimų į prašymą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 26 d. priėmė nutartį, kuria nutarė pareiškėjo E. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.Teismas konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nurodant, kad teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylą asmens, t. y. pareiškėjo teisių ir pareigų.Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas apie 2015-12-15 teismo sprendimą už akių, kuriuo buvo pripažintos negaliojančiomis akcijų pirkimo – pardavimo sutartys, panaikinti sprendimai dėl vadovų skyrimo ir įrašai apie tai viešuose registruose, sužinojo iš bankroto administratoriaus P. V., gavęs 2016-12-19 elektroninį laišką su bankroto administratoriaus ataskaita, dėl ko taip pat sprendė, jog terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti baigėsi 2017-03-19. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas neįrodinėjo, kad terminą prašymui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, atvirkščiai, termino praleidimo priežasčių nenurodė visiškai, termino atnaujinti neprašė. Todėl atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas visiškai nenurodė termino praleidimo priežasčių, teismas padarė išvadą, jog tokiu atveju teismas negali spręsti dėl šių priežasčių svarbumo, tuo pačiu negali spręsti ir dėl termino atnaujinimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs sprendimo už akių turinį, padarė išvadą, kad teismas nei teismo sprendimo aprašomojoje dalyje, nei motyvuojamojoje ar juo labiau rezoliucinėje dalyje nesprendė dėl pareiškėjo teisių ar pareigų. Teismas taip pat sprendė, kad nuginčytų sandorių sudarymo metu, t. y. jau nuo 2013-06-06, pareiškėjas nebuvo nei įmonės vadovas, nei akcininkas, o teismo sprendimu pripažinus akcijų pirkimo – pardavimo sutartis negaliojančiomis, pareiškėjui nebuvo grąžintos (duomenys neskelbtini) akcijos, nebuvo atstatytos jo kaip vadovo teisės. Teismas taip pat pažymėjo, kad 2015-12-15 sprendime už akių teismas nesprendė jokių klausimų, susijusių su 2013-06-05 akcijų pirkimo - pardavimo sutarties teisėtumu ar dėl E. M. atšaukimo iš įmonės vadovo pareigų.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas turėtas (duomenys neskelbtini) akcijas UAB „MaxiTrade“ pardavė 2013-06-05, o iš bendrovės vadovo pareigų atšauktas 2013-06-06. Įvertinęs 2015-12-15 teismo sprendimo už akių turinį, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad priimant šį teismo sprendimą už akių teismas vertino 2013-07-17 – 2013-11-12 laikotarpio akcijų pirkimo – pardavimo sutarčių, vadovų skyrimo ir įrašų apie tai viešuose registruose teisėtumą, bet ne 2013-06-05 sandorį, kurį sudarė pareiškėjas ir UAB „MaxiTrade“, taip pat nevertindamas ir aplinkybės, ar pareiškėjas, kaip bendrovės vadovas, tinkamai ar netinkamai vykdė savo pareigas perduodant įmonės turtą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, sprendimu už akių pripažinti negaliojančiais sandoriai su pareiškėjo teisėmis ir pareigomis nėra susiję, o savo ruožtu ir pareiškėjas nenurodė materialiąja teisės norma pagrįstos teisės ar saugomo intereso, kurie buvo pažeisti jo neįtraukus į procesą.Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad priimtas teismo sprendimas už akių netrukdo pareiškėjui gintis nuo jam pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo ir įrodinėti, kad įmonės turėtą turtą tinkamai perdavė UAB „MaxiTrade“. Dėl nurodytų priežasčių teismas taip pat sprendė, kad pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą nepateikė duomenų, kad teismo sprendimu už akių buvo nuspręsta dėl jo teisių ir pareigų, t. y. nėra duomenų, kad pareiškėjas šioje byloje turėjo teisinį suinteresuotumą ir turėjo būti patrauktas trečiuoju asmeniu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-33497-918/2017. Pareiškėjas paaiškina, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatavus, jog P. B. niekada nebuvo (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir išviešinus šį juridinį faktą viešame registre, pareiškėjas niekada negalės apsiginti nuo jam pareikšto ieškinio nepaneigęs teismo sprendimu konstatuotų aplinkybių ir viešų registrų įrašų, kas procesiškai yra neįmanoma neatnaujinus proceso, t. y. pareiškėjas nebegalės paneigti aplinkybių dėl P. B. nebuvimo vadovu jam iškeltoje civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo.Pareiškėjo teigimu, ginčijamas teismo sprendimas už akių turi įtaką E. M. teisėms ir pareigoms vien jau dėl to, jog sprendimas buvo priimtas melagingo bankroto administratoriaus pareiškimo pagrindu, kadangi, pareiškėjo nuomone, (duomenys neskelbtini) administratorius P. V. visą laiką žinojo, kokius veiksmus įmonėje vykdė direktorius P. B., tačiau vis tiek kreipėsi į teismą su melagingu pareiškimu dėl P. B. teisinio statuso pakeitimo (eliminavimo iš galimų įmonės vadovų sąrašo priimant prašomą atnaujinti teismo sprendimą), o taip pat pareiškė žinomai nepagrįstą ieškinį E. M..Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai palaikė bankroto administratoriaus poziciją, neva, pareiškėjas turėjo apie ginčijamą sprendimą sužinoti 2016-12-19. Pareiškėjo teigimu, nežinant, kokius sandorius buvo sudarę UAB „Maxi Trade“, P. B. ir A. R. ir kokius sandorius bankroto administratorius ginčijo ir kokia apimtimi, neįmanoma būti informuotam apie priimtą teismo sprendimą, jo apimtį ir įtaką savo teisėms ir pareigoms. Apelianto manymu, neįmanoma būti informuotam apie priimtą teismo sprendimą šio sprendimo negavus susipažinti, o tik gavus bendro pobūdžio informaciją. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai suklydo vertindamas, jog pats pareiškėjas turėjo kreiptis į teismą dėl susipažinimo su byla, žinodamas vien tik bylos šalis.Pareiškėjas pažymi, jog įtaką jo teisėms ir pareigoms turi priimto teismo sprendimo dėl pripažinimo privalomasis pobūdis, pakeisti įrašai viešuose registruose, ginčijamu sprendimu pakeistos įrodinėjimo prezumpcijos. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų dėl ginčijamu sprendimu sukurtų įrodinėjimo pareigų, kurios ir buvo pareiškimo pagrindas.Pareiškėjas taip pat nurodo, kad bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka nėra jokių nagrinėjimo stadijų, dėl ko pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti naujus įrodymus.Ieškovas (duomenys neskelbtini) atstovaujamas bankroto administratoriaus P. V., atsiliepime į atskirąjį skundą prašo teismo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-33497-918/2017 palikti nepakeistą. Ieškovas nurodo, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-4539-467/2017 ieškinys pareiškėjui dėl žalos atlyginimo, kaip teisingai pažymima ir skundžiamoje nutartyje, yra grindžiamas ne 2015-12-15 teismo sprendimu už akių nustatytomis aplinkybėmis, o pareiškėjo veiksmais ar neveikimu, buvusiais iki 2013-06-05, t. y. už laikotarpį, kai visas ieškovo turtas buvo jo žinioje. Ieškovo teigimu, aplinkybė, kad A. R. bei P. B. buvo pripažinti fiktyviais (duomenys neskelbtini) direktoriais, tiesiogiai pareiškėjo atsakomybės neįtakoja ir įrodinėtinų aplinkybių nekeičia – pareiškėjui nebuvo grąžintos (duomenys neskelbtini) akcijos, nebuvo atstatytos jo kaip vadovo teisės. Nurodo, kad gintis nuo jam pareikštų reikalavimų pareiškėjas pilnai gali civilinėje byloje Nr. e2-4539-467/2017 teikdamas įrodymus. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai ir tinkamai nustatė pareiškėjo sužinojimo apie 2015-12-15 sprendimą už akių datą ir tinkamai paskaičiavo terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Nurodo, kad pareiškėjas savo teisės į detalesnį informuotumą, proceso atnaujinimą neįgyvendino tol, kol negavo ieškinio dėl žalos atlyginimo, nors kaip (duomenys neskelbtini) kreditorius galėjo bankroto administratoriaus paprašyti atsiųsti 2015-12-15 sprendimą už akių. Toks pasyvus pareiškėjo elgesys, ieškovo nuomone, vertintinas kaip neprotingas, pasižymintis dideliu aplaidumu, neatidus. Ieškovas nurodo, kad 2015-12-15 sprendimas už akių pareiškėjui nesukuria ir nepanaikina jokių teisių ar pareigų, t. y. niekaip neįtakojo jo materialiųjų teisių ar pareigų. Pažymi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti 2017-10-25 pateiktus įrodymus, kadangi: 1) įrodymų teikimas, net ir rašytiniame procese negali būti begalinis ir leidžiantis bet kuriuo proceso metu; 2) bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka egzistuoja proceso stadijos, kurios negali būti paneigtos dėl proceso formos; 3) pareiškėjo pateikti įrodymai niekuo nesusiję su pareiškėjo materialiosiomis teisėmis ir pareigomis, todėl neturi jokios įtakos sprendimui dėl proceso atnaujinimo priimti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nuspręsta netenkinti pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti civilinį procesą civilinėje byloje Nr. e2-27500-816/2015 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Konstitucijoje ir įstatymuose nustatyta įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą. Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai, kita vertus, proceso atnaujinimu suardoma teismo sprendimu atkurta (sukurta) teisinė taika tarp ginčo šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010). Taigi proceso atnaujinimas yra išimtinė priemonė civiliniame procese, kuri taikoma tik išimtiniais atvejais. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, atnaujinant procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, būtina nustatyti ne tik tai, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet ir tai, kad sprendimu teismas nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010; 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2014; kt.). Vertinant proceso atnaujinimo galimybę nurodytu pagrindu, pirmiausia pažymėtina tai, kad pareiškėjai neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ar teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, t. y. naudotis instancine teismų sistema, kad proceso atnaujinimas yra vienintelė tokia galimybė. Prašyme atnaujinti procesą nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti materialiąja teisės norma pagrįstą teisę ar įstatymo saugomą interesą, kurie pažeisti, jo neįtraukus į procesą, taip pat pateikti įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Pirmiau nurodytu pagrindu procesas gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2014).Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas siekia atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-27500-816/2015, kurioje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-12-15 priėmė sprendimą už akių. Pirmosios instancijos teismas ginčo nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-27500-816/2015, padaręs išvadą, kad prašymas paduotas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą ir nepagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti baigėsi jau 2017-03-19, pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepateikė duomenų, jog pareiškėjas šioje civilinėje byloje turėjo teisinį suinteresuotumą ir turėjo būti patrauktas trečiuoju asmeniu, o Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-27500-816/2015 2015-12-15 sprendimu už akių nusprendė dėl pareiškėjo teisių ir pareigų. Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo nesutinkantis su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kadangi, pareiškėjo nuomone, terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti nagrinėjamu atveju nėra praleistas, o 2015-12-15 priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas už akių turi įtaką pareiškėjo teisėms ir pareigoms dėl savo privalomojo pobūdžio, pakeistų įrašų viešuose registruose, ginčijamu sprendimu pakeistų įrodinėjimo prezumpcijų. Apeliacinės instancijos teismas šiuos pareiškėjo argumentus laiko nepagrįstais. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-12-15 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-27500-816/2015 nusprendė: 1) pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2013-07-17 (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „MaxiTrade“ ir P. B.; 2) pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento 2013-07-18 (duomenys neskelbtini) Akcininkų sąrašą, kuriame P. B. nurodytas vieninteliu (duomenys neskelbtini) akcininku; 3) pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento 2013-07-18 Vienintelio (duomenys neskelbtini) akcininko sprendimą, kuriuo (duomenys neskelbtini) direktoriumi paskirtas P. B.; 4) pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento 2013-09-09 Vienintelio (duomenys neskelbtini) akcininko sprendimą, kuriuo (duomenys neskelbtini) direktoriumi paskirtas A. R.; 5) pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento 2013-09-09 (duomenys neskelbtini) Akcininkų sąrašą, kuriame A. R. nurodytas vieninteliu (duomenys neskelbtini) akcininku; 6) taikyti vienašalę restituciją, grąžinant atsakovui UAB „MaxiTrade“ nuosavybėn 100 vienetų (duomenys neskelbtini) paprastųjų vardinių akcijų; 7) panaikinti viešuose registruose pripažintų negaliojančiais sandorių pagrindu atliktus įrašus, jog P. B. nuo 2013-07-24 iki 2013-09-24 (paskyrimo data 2013-07-19) buvo (duomenys neskelbtini) vadovu, o nuo 2013-07-24 iki 2013-09-24 (duomenys neskelbtini) – akcininku; 8) panaikinti viešuose registruose pripažintų negaliojančiais sandorių pagrindu atliktus įrašus, jog A. R. nuo 2013-09-24 iki 2013-11-12 (paskyrimo data 2013-09-09) buvo (duomenys neskelbtini) vadovu, o nuo 2013-09-24 (duomenys neskelbtini) - akcininku. Taigi, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2015-12-15 sprendimą už akių, teismas vertino 2013-07-17 – 2013-11-12 laikotarpio akcijų pirkimo – pardavimo sutarčių, vadovų skyrimo ir įrašų apie tai viešuose registruose teisėtumą. Pareiškėjas turėtas (duomenys neskelbtini) akcijas pardavė UAB „MaxiTrade“ dar 2013-06-05, o iš pareigų atšauktas 2013-06-06. Taigi civilinėje byloje Nr. e2-27500-816/2015 vertintinu ginčo laikotarpiu nuo 2013-07-17 iki 2013-11-12 pareiškėjas nebuvo nei (duomenys neskelbtini) akcininku, nei vadovu. Ši aplinkybė suponuoja išvadą, kad akcijų pirkimo – pardavimo sutarčių, vadovų skyrimo ir įrašų apie tai viešuose registruose teisėtumo klausimas buvo sprendžiamas dėl visai kitų asmenų, bet ne pareiškėjo atitinkamų teisių bei pareigų. Įvertinus aplinkybę, kad civilinėje byloje Nr. e2-27500-816/2017 vertintinu ginčo laikotarpiu nuo 2013-07-17 iki 2013-11-12 pareiškėjas nebuvo nei (duomenys neskelbtini) akcininku, nei vadovu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, civilinėje byloje Nr. e2-27500-816/2015 keliamų ieškinio reikalavimų (dėl akcijų pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, sprendimų paskirti vadovą panaikinimo ir įrašų VĮ Registrų centras apie (duomenys neskelbtini) akcininkus ir vadovus panaikinimo) (ne)tenkinimas neturėjo ir negalėjo turėti jokios įtakos pareiškėjo turimoms teisėms bei pareigoms. Atkreiptinas dėmesys, jog 2015-12-15 sprendimu už akių teismas pripažino atitinkamus sandorius negaliojančiais, taikydamas atitinkamas sandorių negaliojimo teisines pasekmes – vienašalę restituciją, grąžinant atsakovo UAB „MaxiTrade“ nuosavybėn 100 vienetų (duomenys neskelbtini) paprastųjų vardinių akcijų bei panaikinant viešuose registruose atitinkamus įrašus. Taigi, akivaizdu, jo ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-27500-816/2015 tenkinimo atveju, kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėjui nebuvo grąžintos (duomenys neskelbtini) akcijos ar atstatytas pareiškėjo kaip įmonės vadovo statusas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad dėl ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-27500-816/2015 pareiškimo galėjusios atsirasti bei atsiradusios teisinės pasekmės nebuvo ir nėra susijusios su pareiškėjo teisėmis ar pareigomis, kadangi pareiškėjo padėtis (statusas) ieškinio tenkinimo atveju (taip pat ir galimo ieškinio netenkinimo atveju) santykyje su (duomenys neskelbtini) negalėjo pasikeisti ir faktiškai nepasikeitė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog 2015-12-15 priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas už akių turi įtaką pareiškėjo teisėms ir pareigoms dėl savo privalomojo pobūdžio, pakeistų įrašų viešuose registruose, ginčijamu sprendimu pakeistų įrodinėjimo prezumpcijų. Kaip matyti iš pareiškėjo pateiktų procesinių dokumentų, viena iš pagrindinių proceso atnaujinimo būtinumą sąlygojančių aplinkybių - pareiškėjas niekada negalės apsiginti nuo jam pareikšto Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-4539-467/2017 ieškinio, nepaneigęs teismo sprendimu konstatuotų aplinkybių dėl P. B. nebuvimo niekada (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir atitinkamai išviešinus šį juridinį faktą viešame registre. Kaip nurodė pats pareiškėjas, Vilniaus apygardos teisme (civilinė byla Nr. e2-4539-467/2017) pareiškėjui ir A. B. pateiktas ieškinys dėl (duomenys neskelbtini) padarytos žalos atlyginimo, t. y. dėl kažkurio iš buvusių įmonės vadovų prarasto daugiau nei 1mln. Lt vertės įmonės balansinio turto. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-4539-467/2017 sprendžiamas klausimas dėl paties pareiškėjo, kaip buvusio įmonės vadovo, civilinės atsakomybės dėl atsiradusios žalos (ne)buvimo, kuri, atkreiptinas dėmesys, yra vertintina paties pareiškėjo, bet ne kitų asmenų galimai atliktų veiksmų (neveikimo) aspektu. Taigi, kaip teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, ieškinys dėl žalos atlyginimo yra grindžiamas ne 2015-12-15 teismo sprendimu už akių nustatytomis aplinkybėmis, o E. M. veiksmais ar neveikimu, buvusiais iki 2013-06-05. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-4539-467/2017 pareiškėjas turi visas galimybes įrodinėti aplinkybes dėl pareiškėjo civilinės atsakomybės dėl atsiradusios žalos nebuvimo, nepriklausomai nuo to, kad yra priimtas civilinėje byloje Nr. e2-27500-816/2015 sprendimas už akių. Todėl darytina išvada, kad civilinėje byloje Nr. e2-27500-816/2015 priimtas sprendimas už akių neturi jokios tiesioginės įtakos pareiškėjo teisėms bei pareigoms, sietinoms su įrodinėjimo pareigos įgyvendinimo Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-4539-467/2017 (ne)galimumu. Įvertinęs aplinkybes, kad civilinėje byloje Nr. e2-27500-816/2015 akcijų pirkimo – pardavimo sutarčių, vadovų skyrimo ir įrašų apie tai viešuose registruose teisėtumo klausimas buvo sprendžiamas dėl visai kitų asmenų, bet ne pareiškėjo atitinkamų teisių bei pareigų, atitinkamai (ne)tenkinus ieškinio reikalavimų atsiradusioms pasekmėms neturint jokios įtakos pareiškėjo turimoms teisėms bei pareigoms, bei nustačius, jog civilinėje byloje Nr. e2-27500-816/2015 priimtas sprendimas už akių neturi jokios tiesioginės įtakos pareiškėjo teisėms bei pareigoms, sietinoms su įrodinėjimo pareigos įgyvendinimo Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-4539-467/2017 (ne)galimumu, teismas daro išvadą, kad byloje nėra įrodyta aplinkybė, jog sprendimu už akių buvo nuspręsta dėl pareiškėjo teisių ir pareigų. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas šioje byloje turėjo teisinį suinteresuotumą ir turėjo būti patrauktas trečiuoju asmeniu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-27500-816/2015 paduotas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas 2016-12-19 gavo elektroninį laišką su bankroto administratoriaus ataskaita, kurioje buvo nurodyta, kad 2015-06-05 (duomenys neskelbtini) pateikė ieškinį atsakovams A. R., P. B., UAB „MaxiTrade“ dėl akcijų pirkimo– pardavimo sutarčių nuginčijimo, sprendimų paskirti vadovą panaikinimo, įrašų registre apie (duomenys neskelbtini) akcininkus ir vadovus panaikinimo, taip pat nurodyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-12-15 sprendimu už akių ieškinį tenkino. Pareiškėjo teigimu, įvertinus aplinkybę, kad šiuo elektroniniu laišku buvo gauta tik bendro pobūdžio informacija, bet ne pats teismo sprendimas, 2016-12-19 negali būti laikoma diena, kai pareiškėjas sužinojo apie sprendimą už akių. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo atskirojo skundo argumentu nesutinka bei laiko jį esant nepagrįstu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2009).Iš atskirojo skundo turinio nustatyta, kad pareiškėjas iš esmės neginčija aplinkybės, jog 2016-12-19 gavęs elektroninį laišką su bankroto administratoriaus ataskaita sužinojo, kad yra priimtas 2015-12-15 sprendimas už akių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, informacijos apie priimtą 2015-12-15 sprendimą už akių, kuri, pareiškėjo teigimu, yra bendro pobūdžio bei kuri galimai yra susijusi su atitinkamo asmens teisėmis bei pareigomis, gavimas, akivaizdu, jog suponuotų kiekvieno apdairaus ir rūpestingo asmens atitinkamą veikimą, o ne tokios informacijos nepaisymą. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pareiškėjas, kaip buvęs (duomenys neskelbtini) vadovas bei akcininkas, sužinojęs apie priimtą 2015-12-15 sprendimą už akių, kuriame buvo keliami reikalavimai, susiję su įmone, kurios vadovu bei akcininku tam tikru laikotarpiu buvo ir pats pareiškėjas, kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, turėjo imtis atitinkamų veiksmų, siekiant susipažinti su civilinės bylos Nr. e2-27500-816/2015 medžiaga ir atitinkamai sprendimo už akių turiniu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti pradžią, t. y. 2016-12-19. Nustatyta, jog dėl proceso civilinėje byloje Nr. e2-27500-816/2017 atnaujinimo pareiškėjas kreipėsi tik 2017-07-07, t. y. jau praleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Kadangi, kaip nurodė ir pirmosios instancijos teimas, pareiškėjas neįrodinėjo, kad terminą prašymui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, atvirkščiai, termino praleidimo priežasčių nenurodė visiškai, manydamas esant šiam terminui nepraleistam, darytina išvada, jog pagrindo atnaujinti terminą šioje byloje nėra pagrindo. Todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-27500-816/2015 atmestinas ir tuo pagrindu, kad praleistas CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas.Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstą atskirojo skundo argumentą, jog pirmosios instancijos tesimas nepagrįstai nevertino pareiškėjo pateiktų 2017-10-25 dokumentų. Pažymėtina, kad šioje civilinėje byloje pareiškėjo pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-27500-816/2015 buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, šioje civilinėje byloje 2017-07-27 nutartimi prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-27500-816/2015 buvo skirtinas nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2017-08-29, 2017-08-29 priimta nutartis paskirti kitą teismo posėdį 2017-09-28, savo ruožtu 2017-09-28 buvo priimta nutartis atidėti rašytinį teismo posėdį, skiriant kitą teismo posėdį 2017-10-19, savo ruožtu 2017-10-19 nutartimi buvo nuspręsta atidėti nutarties dėl E. M. prašymo atnaujinti procesą priėmimą ir paskelbimą iki 2017-10-26, atitinkamai 2017-10-26 teismui priimant ginčo nutartį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka taikytinos tos pačios CPK įtvirtintos teisės normos, reglamentuojančios bylų nagrinėjimo tvarką, jas nagrinėjant žodinio proceso tvarka, išskyrus tam tikras CPK nurodytas išimtis. Todėl įvertinus tai, jog 2017-10-19 posėdyje byla buvo išnagrinėti iš esmės, tik 2017-10-26 atidėjus procesinio sprendimą priėmimą ir paskelbimą, laikytina, jog 2017-10-25 nauji dokumentai pateikti į bylą pavėluotai, t. y. jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme pabaigos. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus CPK 14 straipsnio 2 dalies bei 253 straipsnio 4 dalies nuostatas, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino pareiškėjo pateiktų 2017-10-25 dokumentų.Remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

pareiškėjo E. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-33497-918/2017 atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Ramunė Mikonienė