Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Tomui Bimbai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. D. ieškinį atsakovui N. V. dėl priteisto materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ji viena augina tris vaikus. D. M., 8 metų, tėvas reguliariai teikia vaikui išlaikymą ir šio vaiko materialiniam aprūpinimui nieko netrūksta. Kitam sūnui A. M., 2 metų, išlaikymą duodavo jo tėvas iki tol, kol gyvenome kartu, o dabar teisiasi išlaikymą teisme.

Augina vaikus namuose ir yra užsiregistravusi Darbo užimtumo tarnyboje, gauna vaikų išmokas. Jai padeda išgyventi artimieji. Turto neturi. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), uždirba apie 2000 Eur per mėnesį. Norėtų, kad priteista išlaikymo suma vaikui būtų padidinta iki 230 Eur.

Teismo posėdžio metu ieškovė pilnai palaikė ieškinį, papildomai paaiškino, kad šiuo metu kartu su vaikais gyvena jai priklausančiame bute, kurį įsigijo vasarą. Pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), numatomas gauti darbo užmokestis apie 600 Eur. Su atsakovu išsiskyrė ir pradėjo gyventi atskirai tuomet, kai ji laukėsi jų sūnaus. Susitiko tik tuomet, kai vyko teismo posėdis dėl išlaikymo priteisimo. Nuo to laiko jokių ryšių su atsakovu nepalaikė. Atsakovas devynerius metus prie sūnaus auginimo ir auklėjimo neprisidėjo, jo nelankė, nebendravo. Sūnus labai gabus, todėl reikalingos didesnės išlaidos užklasinei veiklai – lanko šaškių ir dziudo būrelius. Nuolat ragino atsakovą bendrauti su sūnumi, susitikti, tačiau jis tai daryti atsisako. Sūnaus poreikiai išaugo su amžiumi. Šiuo metu jam reikalingas naujas telefonas, nuolat reikia papildyti telefono sąskaitą. Sūnus yra labai išrankus maistui, dalyvauja olimpiadose, kurias taip pat reikia finansuoti. Pinigai reikalingi maistui tiek namuose tiek mokymo įstaigoje.

Atsakovas N. V. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai.

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad tiek ieškovė tiek atsakovas yra jauni ir darbingi, todėl jų galimybės teikti vaikui išlaikymą yra vienodos. Minimalus išlaikymo dydis turėtų būti minimalios mėnesinės algos dydžio, tačiau reikia įvertinti ir realias tėvų galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, būtų riboto darbingumo. Atsižvelgdamas į atsakovo amžių, Skyrius mano, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas tėvas, kuris turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą, jog būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai. Vaiko išlaikymo poreikiais tėvai turi rūpintis tinkamai tam, kad nenukentėtų vaiko interesai. Skyrius įvertina ir tai, kad nepilnametis sūnus gyvena tik su vienu iš tėvų, t. y. ieškove, ir jai tenka didesnė atsakomybė už vaiką, nes tik jai tenka nuolatinė vaiko priežiūra ir kasdienis materialinis vaiko aprūpinimas, atsakovas turėtų rasti galimybių ir būdų prisidėti didesne vaikui išlaikymo suma, nei ieškovė. Įvertinus nepilnamečio vaiko kasdieninius poreikius, tėvų turtinę padėtį, taip pat teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, ieškinys dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nepilnamečiam vaikui turėtų būti tenkintinas ir iš atsakovo nepilnamečio sūnaus A. V. išlaikymui priteistina didesnė, nei iki ieškinio pateikimo, kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, suma.

Skyriaus atstovas Tomas Bimba teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė stengiasi gauti kuo didesnes pajamas, ieškovės nurodytos išlaidos yra realios, pagrįstos, todėl ieškinys turėtų būti tenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad šalys turi nepilnametį sūnų A. D., gim. (duomenys neskelbtini) Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2‑141‑322-2010 iš atsakovo buvo priteistas materialinis išlaikymas kas mėnesį po 101,37 Eur (350 Lt). Iš ieškovės pateikto išlaidų sąrašo matyti, kad nepilnamečio sūnaus išlaikymui per mėnesį yra reikalinga 400-470 Eur suma. Be šalių sūnaus A. D. ieškovė augina dar du nepilnamečius vaikus. A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. M., gim. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), numatomos gauti pajamos apie 600 Eur. Taip pat gauna išmokas vaikams bei nepilnamečiams jų tėvų teikiamą išlaikymą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-378/2017 ir kt.).

Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 ir kt.). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 ir kt.); protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 ir kt.). Pagal kasacinio teismo nustatytą orientacinį išlaikymo kriterijų – vieno vaiko išlaikymui minimalių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalingos lėšos atitinka vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu, t. y. nuo 2019 m. sausio 1 d. yra 555 Eur (neperskaičiuota būtų 430 Eur), tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, ne kartą yra pažymėjęs, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Tėvų turtinė padėtis vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.

Nagrinėjamu atveju šalių sūnus yra 10 metų, ieškovės teigimu mokosi labai gerai, lanko šaškių ir dziudo treniruotes. Iš byloje pateiktų duomenų, ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad nepilnametis lanko dziudo treniruotes, jos yra iš dalies mokamos (mėnesinis mokestis – 10 Eur), vyksta į įvairias varžybas, kurios finansuojamos tėvų lėšomis, taip pat reikia pirkti specialią aprangą, avalynę, vežioti sūnų į treniruotes, kurios vyksta 2 kartus per savaitę, todėl už viską taip pat tenka mokėti ieškovei. Vaikų išlaikymui ieškovės pateiktais duomenimis (paskaičiavimais) reikėtų 400-470 Eur per mėnesį.

Ieškovė šiuo metu dirba, gauna išmokas vaikams, taip pat vaikams jų tėvų teikiamą išlaikymą, taip pat jai materialiai padeda mama, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Ieškovė su vaikais gyvena jai priklausančiame bute, kurį padėjo įsigyti ieškovės mama. Būtina įvertinti ir tai, kad nuo Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimo priėmimo praėjo beveik 9 metai, per šį laikotarpį ne tik padidėjo prekių ir paslaugų kainos, bet ir pasikeitė vaiko amžius, todėl šios aplinkybės taip pat objektyviai lemia padidėjusius vaiko poreikius ir išlaidas jiems patenkinti. Pažymėtina ir tai, kad ieškovei, su kuria gyvena nepilnametis šalių sūnus ir taip neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu, vaikui reikia kasdien valgyti, reikalingos papildomos lėšos drabužiams ir avalynei, taip pat išlaidos sūnaus ugdymui bei laisvalaikiui. Esant tokioms nustatytoms bylos aplinkybėms, nėra pagrindo perkelti didžiąją dalį nepilnamečio sūnaus išlaikymo naštos vienai motinai, suteikiant galimybę tėvui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo.

Byloje duomenų apie atsakovo turtinę padėtį nėra. Iš teismui pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovas apie teisme iškeltą bylą buvo informuotas, procesiniai dokumentai jam įteikti per tėvą, tačiau atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Duomenų apie savo sveikatos problemas ar turimus kitus išlaikytinius atsakovas teismui nepateikė. Ieškovės teigimu, jis jau 10 metų gyvena (duomenys neskelbtini) ir gauna apie 2000 Eur darbo užmokestį. Atsakovas nagrinėjamu atveju užėmė pasyvią poziciją, prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimų nereiškė, prašomo išlaikymo dydžio neginčijo, nors apie nagrinėjamą bylą buvo informuotas tinkamai.

Pripažįstama neginčytinu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 dalis), kad nuo teismo sprendimo priėmimo 2010 metais dėl kainų ir pragyvenimo lygio pokyčių šalyje bei šalių nepilnamečio sūnaus poreikių, sąlygotų jo amžiaus pasikeitimo (šiuo metu sūnui yra atitinkamai 10 metų, jis mokosi ir kt.) priteistas išlaikymo dydis – po 350 Lt, t. y. 101,37 Eur, yra akivaizdžiai nepakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius (CK 3.198 straipsnio 1 dalis). Ieškovės reikalavimas pakeisti (padidinti) išlaikymo dydį pripažįstamas pagrįstu (CK 3.201 straipsnis), jis iš esmės atitinka vaiko amžių, taip pat teisingumo, protingumo kriterijus ir nėra aiškiai per didelis, todėl tenkinamas ir iš atsakovo nepilnamečiam sūnui A. D. 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimu priteistas materialinis išlaikymas po 101,37 Eur (350 Lt) nuo ieškinio teismui pateikimo dienos – 2019 m. liepos 8 d. yra padidinamas iki 230 Eur kas mėnesį iki jam sukaks pilnametystė (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.201 straipsnio 1 dalis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaikų ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikams teisę valdyti vaikų lėšas paliekant nepilnamečių turto uzufruktoriui – vaikų motinai E. D., su kuria gyvena nepilnametis šalių sūnus.

Išlaikymas A. D. ne priteisiamas, o pakeičiamas jo dydis, todėl sprendimas šioje dalyje vykdyti skubiai nenukreipiamas (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo valstybės naudai proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo buvo atleista įstatymo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei yra priteistina 35 Eur žyminio mokesčio ((230 Eur – 101,37 Eur) x 12 x 3 procentai x 75 procentai) ir 5,93 Eur pašto išlaidų (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei priteisiamos pagal CPK nustatytas taisykles. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybei teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (CPK 99 straipsnio 2 dalis). Byloje pateiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos pagal pateiktą 2019 m. rugsėjo 10 d. pažymą Nr. (2.19) NTP-7-5988 sudaro 182,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, 182 Eur išlaidos už antinę teisinę pagalbą priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnis, 85 straipsnis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais ir 263-268 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2 141-322-2010 dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir priteisti iš atsakovo N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. D., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos – 2019 m. liepos 8 d. – iki jam sukaks pilnametystė, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad išlaikymą sūnui A. D. uzufrukto teise valdo jų motina E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 35 Eur (trisdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio ir 5,93 Eur pašto išlaidų (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai, 182 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (sumokant jas į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.