- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-08-21
- Bylos Nr.
- 2-492-359/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00201-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Ieškovas
- J. R., S. R., D. R.
- Atsakovas
- A. M.
- Advokatai
- Vytautė Linaburgienė
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. R., S. R. ir D. R. patikslintą ieškinį atsakovei A. M. dėl naudojimosi tvarkos pastatais nustatymo, atskiro nekilnojamojo turto kadastro vienetų suformavimo ir įkeldinimo į paskirtas naudotis patalpas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai J. R., S. R. ir D. R. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei A. M., prašydami nustatyti pastatų, esančių Kaišiadorių r. sav., (duomenys neskelbtini),unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, o tiksliau - ieškovams J. R., S. R. ir D. R. paskirti naudotis patalpomis name, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini): 1-1, (3,18 kv. m.); 1-2 (5,04 kv. m.); 1-8, o atsakovei 1-2 A (2,70 kv. m.), 1-3, (24,34 kv. m.), 1-4 (11,43 kv. m.), 1-5 (3,34 kv. m.), 1-6 (4,16 kv. m.), 1-7 (9,26 kv. m.). Taip pat prašoma nustatyti, kad atsakovė naudojasi ūkiniais pastatais 4J1/m, 5J1/m, 6J1/m ir 2J1/m su teise bendrai su ieškovais naudotis šuliniu, o ieškovams nustatyti, kad jie naudojasi ūkiniu pastatu – tvartu (3J1/m). Taip pat, leisti ieškovams namo patalpose 1-2 ir 1-2A ieškovų lėšomis bei darbu perkelti pertvarą taip, kaip nurodyta projekte, ir suformuoti dvi atskiras patalpas: 1-2 (5,04 kv. m.); 1-2A (2,70 kv. m.). Taip pat, įkeldinti ieškovus į patalpas, leisti suformuoti atskirus nekilnojamojo turto kadastro vienetus pagal šalims nustatytą naudojimosi pastatais tvarką, priteisti iš atsakovės visas išlaidas.
Patikslintu ieškiniu nurodoma, kad ieškovui J. R., S. R., D. R. bei atsakovei A. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastatai unikaliais Nr. (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r. sav. Nurodoma, kad šių pastatų ieškovui J. R. priklauso 1/18 dalis, ieškovui S. R. 17/126 dalių, D. R. 17/126 dalių, o atsakovei A. M. 85/126 dalių. Motyvuojama tuo, kad atsakovė A. M. neleidžia ieškovams naudotis jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiomis nekilnojamojo turto dalimis, todėl teikiamas ieškinys teismui dėl naudojimosi tvarkos pastatais nustatymo, atskiro nekilnojamo turto kadastro vienetų suformavimo ir įkeldinimo į jiems paskirtas naudotis patalpas. Ieškovai kartu su ieškiniu pateikė parengtą gyvenamojo namo 1A1m ir pagalbinių ūkio pastatų esančių žemės sklype kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r. sav., naudojimosi tvarkos nustatymo schemą. Nurodo, kad projektas buvo pateiktas atsakovei, tačiau projektas atsakovės netenkino. Pažymima, kad ieškovai pageidauja, jiems priklausančia daline nuosavybe naudotis bendrai.
Atsiliepimas
Atsakovė A. M. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovų patikslintą ieškinį atmesti. Atsiliepimu į patikslintą ieškinį nurodoma, kad po tėvo ir motinos M. R. mirties, mirusios 2015 m. balandžio 17 d., ieškovai ir atsakovė tapo pastatų, esančių Kaišiadorių r. sav., (duomenys neskelbtini) bendraturčiais, kuriems turtas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teigiama, kad ginčo dėl nekilnojamo turto valdymo ar jo naudojimosi su ieškovais D. R. ir S. R. nėra kilę. Nurodoma, kad pagrindiniai ginčai kyla su ieškovu J. R., kuris jaučia moralinę skriaudą dėl jam tekusios mažiausios palikimo dalies. Teigiama, kad atsakovė šiuo metu gyvendama ginčo turte naudojasi pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis pažymėtomis indeksais : 1-4, 1-3, 1-6. Patalpomis plane pažymėtos indeksais 1-2 ir 1-1 šalys naudojasi bendrai, kadangi būtent pro šias patalpas yra išėjimas į kiemą. Tenkinus ieškovų reikalavimus atsakovei tektų įsirenginėti atskirą įėjimą bei tvarkytis sklypą, kad galėtų pateikti į patalpas. Dėl to, atsakovė patirtų nemažus finansinius nuostolius.
Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovų S. R. ir D. R. atstovė advokatė V. Linaburgienė nurodė, jog ieškovai atsisako ieškinio reikalavimų dalies, o tiksliau - reikalavimo leisti suformuoti atskirus nekilnojamo turto kadastro vienetus pagal šalims nustatytą naudojimosi pastatais tvarką. Ieškovas J. R. prašymą palaikė.
Teismo posėdžio metu apklaustas ieškovas J. R. prašė ieškinį tenkinti. Nurodo, kad atsakovė A. M. ieškovams - D. R. bei S. R., neleidžia naudotis jiems bendrąją daline nuosavybės teise priklausančia turto dalimi, todėl reikalinga nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką. Atsakovė po tėvų mirties, maždaug 2015 m., užvaldė bendrąja daline nuosavybės teise ieškovams ir atsakovei priklausantį turtą, todėl nuo to laiko ieškovė D. R. gyvena garaže, o ieškovas S. R. pas seserį socialiniame būste. D. R. ir S. R. kitos gyvenamosios vietos neturi. Teigia, kad su atsakove bendrai naudotis patalpomis nėra galimybės dėl nuolat kylančių ginčų, įtampos, o nustačius naudojimosi pastatais tvarką bei esant atskiriems įėjimas būtų išvengta konfliktų bei įvairių nesutarimų. Atsakovė A. M. yra konfliktiška asmenybė, todėl nustatyti naudojimosi pastatais tvarką ne teisminiu būdu nėra galimybės. Anksčiau buvusį įėjimą užkalė atsakovės sugyventinis 2016 m.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklausta ieškovė D. R. parodė, kad reikalinga nustatyti naudojimosi pastatais tvarką dėl nuolat kylančių konfliktų, kadangi santykiai su seserimi- atsakove A. M. yra konfliktiški. Nurodo, kad šiuo metu ji viena gyvena garaže, kurį pritaikyti gyvenimui padėjo artimieji. Garaže apsigyveno po motinos mirties, kadangi tada į ginčo pastatą atsikėlė gyventi atsakovė ir ėmė trukdyti naudotis bendrosios nuosavybes teise priklausančiu turtu. Šiuo metu su atsakove dalinasi šuliniu bei malkine, tvartu nesinaudoja. Bendras įėjimas į patalpas negalimas, kadangi atsakovė ieškovus užgaulioja, jos vaikai triukšmauja.
Teismo posėdžio metu apklaustas ieškovas S. R. parodė, kad palaiko atstovės išdėstytus argumentus ir papildomai paaiškino, kad gyveno ginčo patalpose plane pažymėtomis indeksu 1-8, tačiau po tėvų mirties atsakovė iš vidaus užsirakindavo ir neleisdavo įeiti į patalpas, todėl maždaug nuo 2016 metų jis gyvena pas seserį jai suteiktame socialiniame būste.
Teismo posėdžio metu ieškovų S. R. ir D. R. atstovė advokatė Vytautė Linaburgienė parodė, kad atsakovė neleidžia ieškovams naudotis jiems priklausančia nekilnojamo turto dalimi, todėl kreipiamasi į teismą, su ieškiniu prašant nustatyti naudojimosi bendrąją daline nuosavybe tvarką. Nurodo, kad anksčiau pastate buvo du įėjimai, tačiau atsakovė neatsiklaususi kitų bendraturčių vieną įėjimą panaikino ir ten įsirengė gyvenamąją patalpą. Prašo ieškinį tenkinti.
Teismo posėdžio metu atsakovė A. M. parodė, kad jokių pretenzijų neturi, naudotis turtu netrukdo, o sesuo pati sutiko gyventi garaže. Nurodo, kad ieškovai patys nenori gyventi tose patalpose, nes šios patalpos prastos būklės. Į savo patalpas patenka per 1-1 patalpą nurodytą plane. Nesinaudoja 1-7 patalpa, kadangi ši patalpa yra užrakinta ieškovo S. R.. Nesusitaria naudoti taikiai, kadangi ieškovai nesiūlė spręsti ginčo taikiai. Kitą įėjimą įrengti trukdo lėšų trūkumas, turi penkis mažamečius vaikus bei nesutvarkytas kiemas.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokato padėjėja I. P. nurodė, kad atsakovė iš esmės sutinka su ieškovų pateikta parengta gyvenamojo namo 1A1m ir pagalbinių ūkio pastatų esančių žemės sklype kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r. sav., naudojimosi tvarkos nustatymo schema, tačiau pageidauja, kad patalpa, pastate pažymėta indeksu 1-1, liktų naudotis bendrai, kadangi būtent šioje patalpoje įrengtas praėjimas. 1-5 patalpa naudotis nėra įmanoma, kadangi tai reikalauja didelės dalies atsakovės pajamų. Atsakovės pajamos labai menkos, augina 5 vaikus, todėl šis reikalavimas pažeistų ne tik atsakovės, bet ir jos vaikų interesus. Nurodo, kad ginčų tarp šalių nebuvo, naudotis nekilnojamu turtu nėra trukdoma ir neprieštarauja, kad būtų priskirtos naudotis ieškovams patalpos 1-8 ir 1-7, kuriomis ieškovui naudojosi iki šiol. Atsakovė priešieškinio nepareiškė, savo projekto dėl naudojimosi tvarkos patalpomis neparengė, nes visiškai neturi lėšų kreiptis į specialistą.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja Ž. Š. parodė, kad atsakovės sugyventinis nuolat provokuoja, vyksta barniai bei triukšmas. Atsakovės sugyventinis užkalė buvusį praėjimą, todėl šiuo metu yra likęs tik vienas praėjimas. Paaiškino, kad gyvena netoliese, todėl jai yra žinoma situacija. Girdėjusi, kad atsakovė ieškovams S. R. ir D. R. neleidžia naudotis patalpomis, ji yra pakeitusi spynas, todėl D. R. šiuo metu gyvena garažo patalpose, o S. R. jai suteiktame socialiniame būste.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. R. parodė, kad santykiai tarp ieškovų ir atsakovės yra konfliktiški. Atsakovė nuolat priekabiauja prie ieškovų, todėl jie negali naudotis jiems priklausančia dalimi. Anksčiau buvusį praėjimą užkalė atsakovės sugyventinis. Naudotis bendru įėjimu nėra įmanoma.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. R. parodė, kad tarp atsakovės ir ieškovų yra konfliktinė situacija. Buvo du įėjimai, tačiau vienas jų buvo panaikintas. Šalims naudotis vienu įėjimu nėra įmanoma. Ieškovai dėl triukšmo ten negali gyventi. D. R. bijo naudotis patalpomis dėl to, kad ją kaltintų dėl įvairių atsakovės nesėkmių.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. R. parodė, kad priimtų ieškovę D. R. gyventi pas save, tačiau ji nenorėjo, todėl jai įrengė patalpas gyventi garaže. Namo patalpose neįmanoma gyventi, reikalingas remontas. Ginčo name yra vienas įėjimas, anksčiau buvo du įėjimai, antras įrengtas buvo nelegaliai, kurį atsakovė panaikino ir ten įsirengė virtuvėlę.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja N. J. parodė, kad tarp šalių kartais kyla konfliktai. Nurodo, kad ieškovė D. R. nerodo noro naudotis patalpomis esančiomis name, patalpose, kuriomis S. R. naudodavosi niekas negyvena ir tomis patalpomis niekas nesinaudoja. Jai S. R. niekada nebuvo minėjas, jog negali pateikti į gyvenamąsias patalpas.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. R. parodė, kad ieškovė D. R. nutarė pati gyventi garaže, kadangi jo žiniomis ieškovams nėra trukdoma naudotis patalpomis.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos rašytiniais duomenimis ir šalių teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis nustatyta, kad ieškovams - J. R., S. R., D. R. bei atsakovei A. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastatai unikaliais Nr. (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r. sav. Nustatyta, kad ginčas iš esmės yra dėl gyvenamojo namo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis naudojimosi tvarkos, kurio 1/18 dalis priklauso ieškovui J. R., 17/126 dalių ieškovui S. R. dalių, 17/126 dalių D. R., 85/126 dalių atsakovei A. M., nustatymo.
Dėl ieškinio reikalavimo nustatyti naudojimosi pastatais tvarką
Ieškovai ieškiniu nurodė aplinkybes, jog atsakovė neleidžia ieškovams naudotis jiems priklausančia turto dalimi, tai yra neįleidžia per dabar esantį įėjimą patekti į gyvenamąjį namą ir kitaip trukdo naudotis jiems priklausančiomis nekilnojamo turto dalimis. Teigiama, kad nepavyksta su atsakove taikiai susitarti dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos, ieškovų kaip savininkų teisės yra pažeidžiamos, todėl prašoma nustatyti naudojimosi turtu tvarką. Ieškovai kartu su ieškiniu pateikė parengtą gyvenamojo namo 1A1m ir pagalbinių ūkio pastatų esančių žemės sklype kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r. sav., naudojimosi tvarkos nustatymo schemą.
Atsakovės atstovė parodė, kad atsakovė iš esmės sutinka su ieškovų pateikta parengta gyvenamojo namo 1A1m ir pagalbinių ūkio pastatų esančių žemės sklype kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r. sav., naudojimosi tvarkos nustatymo schema, tačiau pageidauja, kad patalpa, pastate pažymėta indeksu 1-1, liktų naudotis bendrai, kadangi būtent šioje patalpoje įrengtas praėjimas į namo kambarius ir neprieštarauja, kad ieškovams taip pat būtų suteikta patalpa pažymėta indeksu 1-7.
Bendraturčių tarpusavio sutarimu, o tokio sutarimo nesant – per teismą, gali būti nustatoma naudojimosi daiktu, kuris yra bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas, tvarka. Tokios naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas faktiškai reiškia realiųjų dalių nustatymą. Realiosios dalys nustatomos siekiant užtikrinti galimybę įgyvendinti vieną iš nuosavybės teisės turinį sudarančių teisių – naudojimosi teisę. Nustačius naudojimosi tvarką sumažėja bendraturčių ūkinės ar kitokios veiklos bendrumas, kartu ir jų nesutarimų ar konfliktų galimybė. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje toks naudojimosi tvarkos nustatymas ne visada yra galimas, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka.
Nustatant naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarką turi būti atsižvelgiama į visetą kriterijų, suformuluotų kasacinio teismo praktikoje: teisėtumą, adekvatumą dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinę taiką ir proporcingumą, naudojimosi daiktu racionalumą (patogumą) ir efektyvumą, faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumą. Bendroji taisyklė nustatant naudojimosi daiktu tvarką – bendraturčiui paskirti naudotis daikto dalis, atitinkančias dalis bendrosios nuosavybės teisėje, jei tokia galimybė realiai egzistuoja. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada įmanoma, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Tad kiekvienas turto bendrasavininkis turi teisę reikalauti nustatyti naudojimosi turtu tvarka proporcingai turimai turto daliai.
Šiuo ieškiniu buvo pateiktas prašymas nustatyti ieškovams naudotis patalpomis pažymėtomis indeksais: 1-1, 1-2, 1-8, atsakovei paliekant patalpas pažymėtas indeksais: 1-3,1-4, 1-5,1-6,1-7 bei 1-2A. Ieškovų manymu tokiu atveju neliktų bendro naudojimų patalpų ir taip būtų pašalinta galimybė kilti konfliktinėms situacijos, kadangi atsakovė būtų įpareigota įsirengti atskirą įėjimą patalpoje pažymėtoje indeksu 1-5.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendžia, kad ginčo atveju nekilnojamasis turtas turi būti valdomas ir naudojamas kuo praktiškiau, todėl palyginus abiejų šalių išsakytas nuomones bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovės pasiūlymas ieškovams suteikti gyvenamąsias patalpas pastate, (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksais 1-8 ir 1-7, paliekant patalpas pažymėtas indeksais 1-1 ir 1-2 bendro naudojimo patalpomis labiau atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo nuostatas. Byloje ieškovai iš esmės pripažino, kad iki ginčo pradžios realiai naudojosi patalpomis 1-7 ir 1-8 pastate. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo pastate šiuo metu yra tik vienas įėjimas į gyvenamojo namo patalpas, todėl nustačius, ieškovams realiąją dalį pažymėtą indeksu 1-1, atsakovė būtų įpareigota įsirengti atskirą įėjimą, kas atsižvelgus į tai, jog atsakovės pajamos yra nedideles, maždaug 467, 45 Eur per mėnesį (t. 1, b. l. 94) bei tai, kad ji augina 5 nepilnamečius vaikus, būtų neproporcinga našta atsakovei.
Atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovai nurodo, jog anksčiau patalpoje pažymėtoje indeksu 1-5, kurią prašoma skirti atsakovei naudotis savo nuožiūra, buvo įėjimas, kurį atsakovė panaikino. Atsižvelgtina ir į tai, kad pateiktame plane toks įėjimas nepažymėtas, kaip ir nurodė patys ieškovai minimas įėjimas buvo įrengtas neteisėtai, taigi teismas negali spręsti dėl šio į šio įėjimo į patalpas tinkamumo naudotis. Be to, kaip buvo nurodyta teismo posėdžio metu, patalpoje pažymėtoje indeksu 1-5 anksčiau buvusį įėjimą atsakovė nutarė panaikinti siekiant pagerinti vaikų gyvenimo sąlygas. Taip pat, teismas įvertinęs ieškovų pateiktą naudojimosi tvarkos nustatymo schemą, atkreipia dėmesį į tai, kad pagal šią schemą siekiant nustatyti jų pageidaujamą naudojimosi tvarką reikalinga atlikti itin daug darbų – įrengti naujas duris (2 vnt.), užtaisyti esamas duris (2 vnt.), įrengti naują pertvarą, užtaisyti esamą durų angą. Kaip minėta anksčiau, nustatant naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarką turi būti atsižvelgiama į visetą kriterijų, suformuluotų kasacinio teismo praktikoje – vienas jų naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus. Teismo praktika rodo, kad naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo bylose ekonominiams argumentams teikiamas reikšmingas dėmesys, t. y. stengiamasi užtikrinti kiek įmanoma efektyvesnį ir racionalesnį daikto naudojimą. Tai grindžiama tuo, kad bylos šalių valia dažnai nesutampa, ir teismui belieka remtis objektyviais kriterijais. Dėl to naudojimosi bendru daiktu racionalumo, efektyvumo, patogumo svarba ne kartą buvo grindžiami sprendimai Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003; kt.). Todėl, teismas įvertinęs bylos aplinkybes vertina, kad ieškovams nustačius ir paskyrus naudotis realiąsias dalis gyvenamajame name, pažymėtas plane indeksais 1-7 bei 1-8, o patalpas pažymėtas indeksais 1-1 ir 1-2 plane paskirti naudotis bendrai tiek ieškovams tiek atsakovei bus užtikrinti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu efektyvumo ir racionalumo kriterijai. Nei atsakovė nei ieškovai negali trukdyti jokia forma ar būdais bendrai naudotis paskirtomis patalpomis.
Taip pat, kaip buvo minėta anksčiau, ieškiniu pareikštas reikalavimas - leisti ieškovams namo patalpose 1-2 ir 1-2A ieškovų lėšomis bei darbu perkelti pertvarą taip, kaip nurodyta projekte ir suformuoti dvi atskiras patalpas: 1-2, 1-2A. Pastebėtina, kad šis reikalavimas yra išvestinis iš anksčiau aptartojo, todėl teismui nutarus patalpas pažymėtas indeksais 1-1 ir 1-2 palikti bendro naudojimo patalpomis nėra objektyvaus pagrindo tenkinti šį ieškovų prašymą, kadangi patalpa pažymėta indeksu 1-2 priskirtina bendro naudojimo patalpoms. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškinio reikalavimas leisti ieškovams perkelti pertvarą, atmestinas.
Ieškovai ieškiniu bei teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė neleidžia naudotis jiems priklausančia turto dalimi bei įvairiai trukdo tai daryti, naudotis bendru įėjimu nėra galimybės, tačiau ieškovai nepateikė jokių objektyvių įrodymų pagrindžiančių šiuos teiginius. Įrodymai byloje– faktiniai duomenys, kuriais remiantis teisės normų nustatyta tvarka galėtų būti konstatuojama, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių ieškovų nurodytas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju teismas negali nustatyti egzistuoja ar neegzistuoja ieškovų nurodomos aplinkybės dėl trukdymo naudotis nekilnojamuoju turto dalimis. Pati atsakovė nurodo, kad ieškovai raktą nuo naudojamų patalpų turi ir nekilnojamuoju turtu naudotis netrukdo ir patalpų nėra užėmusi. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai negalėjo nurodyti konkrečių faktų ar aplinkybių kodėl ir kaip atsakovė neleidžia naudotis ieškovams priklausančiomis nekilnojamojo turto dalimis. Šių liudytojų parodymui yra abstraktūs ir nėra informatyvūs. Visi jie yra susiję artimais giminystės ryšiais su proceso šalimis. Be to, ieškovai teismo posėdžio metu nurodė, kad naudotis bendru įėjimu nėra galima, kadangi atsakovės vaikai kelia triukšmą ir tai, kad ieškovai patys bijo, kad naudojantis bendru įėjimu jie gali atsakovėms vaikams ką nors netyčia padaryti. Toks ieškovų teiginys negali būti pakankamu įrodymu, kad pripažinti jog atsakovė trukdo naudotis bendru turtu. Atsižvelgiant į išdėstyta vertintina, kad teismui nebuvo nurodytos objektyvios aplinkybės dėl trukdymo ieškovams naudotis jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu bei negalimumo naudotis ieškovams ir atsakovei vienu įėjimu į patalpas. Taip pat, pastebėtina, kad nesant objektyvių duomenų, kad atsakovė trukdo ieškovams naudotis gyvenamojo namo patalpomis, ieškinio prašymas įkeldinti ieškovus į jiems paskirtas naudotis patalpas (CK 4.37 str. 1 d., 1.138 str. 2 p.) atmestinas.
Taip pat, ieškiniu prašoma nustatyti, kad atsakovė naudojasi ūkiniais pastatais 4J1/m, 5J1/m, 6J1/m ir 2J1/m su teise bendrai su ieškovais naudotis šuliniu, o ieškovams nustatyti, kad jie naudojasi ūkiniu pastatu – tvartu (3J1/m). Teismas įvertinęs bylos duomenis ir teismo posėdžio metu išsakytas pozicijas vertina, kad ginčo tarp šalių šioje dalyje nenustatyta, ši naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarka nepažeis šalių turimų idealiųjų dalių ir jų interesų, todėl ieškovų prašymas tenkintinas nustatant, kad ieškovai naudojasi ūkiniu pastatu pažymėtu indeksu 3J1/m - tvartu, o atsakovė naudojasi ūkiniais pastatais pažymėtais indeksais 4J1/m, 5J1/m, 6J1/m ir 2J1/m, paliekant šulinį naudotis bendrai.
Dėl ieškinio dalies leisti suformuoti atskirus nekilnojamojo turto kadastro vienetus pagal šalims nustatytą naudojimosi pastatais tvarką
Teismo parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovų S. R. ir D. R. atstovė advokatė V. Linaburgienė nurodė, jog ieškovai atsisako ieškinio reikalavimų dalies, - reikalavimo leisti suformuoti atskirus nekilnojamo turto kadastro vienetus pagal šalims nustatytą naudojimosi pastatais tvarką. Ieškovas J. R. šį advokatės prašymą palaikė.
Vadovaujantis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę pareikšti, jog ieškinio atsisako. Ši norma galioja ir tuomet, kai atsisakoma dalies ieškinio reikalavimų. Ieškovo atsisakymas nuo dalies reikalavimų neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl priimtinas, o byla šioje dalyje nutrauktina. Ieškovui grąžintina 75 proc. žyminio mokesčio, mokėtino už sumą, dėl kurios ieškovas atsisako reikalavimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai ieškiniu kreipdamiesi į teismą sumokėjo 123 žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 6; 39). Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymomis dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą S. R. sudaro 138,54 Eur (t. 1, b. l. 128), o antrinės teisinės pagalbos išlaidos teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ieškovei D. R. sudaro 165, 86 Eur (t. 1, b. l. 129). Ieškovas J. R. taip pat pateikė dokumentus, kad jis turėjo 100 eurų išlaidų už teisines paslaugas ir 130 eurų išlaidų sumokėjo už pastatų naudojimosi tvarkos schemos sudarymą.
Ieškovams S. R. ir D. R. bei atsakovei A. M. nuo šios bylos iškėlimo teisme buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų teisinės pagalbos išlaidų ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalį, jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Tačiau ieškovui J. R. valstybės garantuojama teisinė pagalba nebuvo teikiama, byloje esančias duomenimis nenustatyta, kad ieškovas J. R. nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistas, todėl iš jo priteistina 1/3 dalis ieškovams priklausytinų bylinėjimosi išlaidų.
Iš viso ieškovai ieškiniu pareiškė šešis reikalavimus iš kurių vieno atsisakė ir iš likusių penkių teismas tris tenkina. Taigi patenkintų reikalavimų dalis sudaro 60 proc.
Patenkinus ieškinį iš dalies (patenkintų reikalavimų dalis – 60 proc.), iš atsakovės priteistina 61,50 Eur žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d.) atsakovų naudai. Taip pat iš atsakovė A. M. priteistinos J. R. naudai jo turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai ieškinio patenkintų reikalavimų daliai- 60 eurų išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Taip pat iš pateiktos byloje sąskaitos faktūros (b.l.153,t.1) matyti, kad ieškovas J. R. turėjo 130 eurų išlaidų už gyvenamojo namo ir pagalbinių ūkinių pastatų Juknonių kaime naudojimosi tvarkos schemos projekto sudarymą. Patenkinus ieškinį iš dalies (patenkintų reikalavimų dalis- 60 proc.), iš atsakovės priteistinos šios išlaidos proporcingai ieškinio patenkintų reikalavimų daliai-78 eurai.
Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymomis dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą atsakovei sudaro 393,72 Eur. Patenkinus ieškinį iš dalies (patenkintų reikalavimų dalis – 60 proc.), iš ieškovo J. R. priteistina 1/3 dalis atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidos proporcingai ieškinio atmestų reikalavimų daliai – 52,47 Eur (157,49 : 3 = 52,47) bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.
Iš pažymos apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu matyti, kad valstybė patyrė 16,06 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ieškinį patenkinus iš dalies valstybei iš ieškovų priteistina 6,42 Eur (6,42: 3= 2,14) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 268 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškovų J. R., S. R. ir D. R. patikslintą ieškinį atsakovei A. M. dėl naudojimosi tvarkos pastatais nustatymo, atskiro nekilnojamojo turto kadastro vienetų suformavimo ir įkeldinimo į paskirtas naudotis patalpas tenkinti iš dalies:
ieškovams J. R., S. R. ir D. R. paskirti naudotis bendrai patalpomis gyvenamajame name, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtomis indeksais:1-7; 1-8; bei paskirti naudotis ūkiniu pastatu plane pažymėtu indeksu 3J /1m. atsakovei A. M. paskirti naudotis patalpomis gyvenamajame name, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtomis indeksais - 1-3,1-4, 1-5,1-6 bei 1-2A ir paskirti naudotis ūkiniais pastatais pažymėtais plane indeksais – 4J1/m, 5J1/m, 6J1/m ir 2J1/m.
Patalpas gyvenamajame name, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksais - 1-1 1-2 ir šuliniu, palikti ieškovams J. R., S. R., D. R. ir atsakovei A. M. naudotis bendrai.
Ieškinio reikalavimą įkeldinti ieškovus į jiems paskirtas naudotis patalpas, atmesti.
Ieškinio reikalavimą leisti ieškovams namo patalpose perkelti pertvarą, atmesti.
Ieškovo atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo leisti suformuoti atskirus nekilnojamojo turto kadastro vienetus pagal šalims nustatytą naudojimosi pastatais tvarką priimti ir bylą šioje nutraukti. Ieškovui grąžinti 75 proc. žyminio mokesčio už šį reikalavimą – 20,50 Eur.
Iš ieškovo J. R. priteisti 52,47 Eur bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.
Priteisti iš ieškovo J. R. 2,14 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (pašto išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5660, paskirtis – išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu).
Iš atsakovės A. M. priteisti bendrai ieškovams J. R., S. R., D. R. 61,50 Eur žyminio mokesčio.
Iš atsakovės A. M. priteisti ieškovui J. R. 60 eurų už patirtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti bei 78 eurus už turėtoms išlaidoms už gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų naudojimosi tvarkos schemos projekto sudarymą padengti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.