- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-01
- Bylos Nr.
- 2A-136-260/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00201-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Aušra Baubienė
- Ieškovas
- D. R., S. R., J. R.
- Atsakovas
- A. M.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Arvydo Žibo,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. R., S. R. ir J. R. bei atsakovės A. M. apeliacinius skundus dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-492-359/2017 pagal ieškovų J. R., S. R. ir D. R. patikslintą ieškinį atsakovei A. M. dėl naudojimosi tvarkos pastatais nustatymo, atskiro nekilnojamojo turto kadastro vienetų suformavimo ir ieškovų įkeldinimo į paskirtas naudotis patalpas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai D. R., J. R. ir S. R. 2017 m. vasario 14 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir 2017 m. vasario 28 d. patikslintu ieškiniu, kuriuose prašė teismo nustatyti naudojimosi tvarką pastatais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini): 1) ieškovams J. R., S. R. ir D. R. paskiriant naudotis patalpomis, esančiomis name, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1-1, (3,18 kv. m.), 1-2 (5,04 kv. m.), 1-8 (18,40 kv. m.) ir tvartu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris plane pažymėtas indeksu 3I1m, taip pat pripažinti teisę ieškovams naudotis šuliniu; 2) atsakovei pripažinti teisę naudotis visomis kitomis patalpomis, plane apibrėžtomis oranžinėmis linijomis, o būtent patalpomis, esančiomis name, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1-2A (2,70 kv. m.), 1-3 (24,34 kv. m.), 1-4 (11,43 kv. m.), 1-5 (3,34 kv. m.), 1-6 (4,16 kv. m.), 1-7 (9,26 kv. m.), ūkiniais pastatais 4I1/m, 5I1/m, 6I1/m ir pastatėliu 2I1/m su teise bendrai naudotis šuliniu; 3) leisti ieškovams namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpose 1-2 ir 1-2A ieškovų lėšomis bei ieškovų darbu perkelti pertvarą taip, kaip nurodyta projekte, ir suformuoti dvi atskiras patalpas 1-2 (5,04 kv. m.) ir 1-2A (2,70 kv. m.); 4) įkeldinti ieškovus į jiems naudotis paskirtas patalpas; leisti suformuoti atskirus nekilnojamojo turto kadastro vienetus pagal šalims nustatytą naudojimosi pastatais tvarką; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, kad jiems ir atsakovei A. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastatai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Šių pastatų ieškovui J. R. priklauso 1/18 dalis, ieškovui S. R. 17/126 dalių, ieškovei D. R. 17/126 dalių, o atsakovei A. M. 85/126 dalių. Kadangi atsakovė A. M. neleidžia ieškovams naudotis jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiomis nekilnojamojo turto dalimis, todėl jie yra priversti kreiptis į teismą su ieškiniu dėl naudojimosi tvarkos pastatais nustatymo, atskiro nekilnojamo turto kadastro vienetų suformavimo ir įkeldinimo į jiems paskirtas naudotis patalpas. Ieškovai kartu su ieškiniu pateikė parengtą gyvenamojo namo 1A1m ir pagalbinių ūkio pastatų, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo schemą. Nurodė, kad projektas buvo pateiktas atsakovei, tačiau ji su juo nesutiko. Ieškovai jiems priklausančia daline nuosavybe nori naudotis bendrai.
Atsiliepimas
3. Atsakovė A. M. 2017 m. balandžio 19 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė teismo ieškovų D. R., J. R. ir S. R. patikslintą ieškinį atmesti.
4. Atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad po tėvo ir motinos M. R. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), ieškovai ir atsakovė tapo pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčiais, kuriems turtas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ginčo dėl nekilnojamo turto valdymo ar jo naudojimosi su ieškovais D. R. ir S. R. nėra kilę. Pagrindiniai ginčai kyla su ieškovu J. R., kuris jaučia moralinę skriaudą dėl jam tekusios mažiausios palikimo dalies. Atsakovė, gyvendama ginčo turte, naudojasi pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis pažymėtomis indeksais: 1-4, 1-3, 1-6. Patalpomis plane pažymėtos indeksais 1-2 ir 1-1 šalys naudojasi bendrai, kadangi būtent pro šias patalpas yra išėjimas į kiemą. Tenkinus ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimus atsakovei tektų įsirenginėti atskirą įėjimą bei tvarkytis sklypą, kad galėtų pateikti į patalpas, dėl ko ji patirtų nemažus finansinius nuostolius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu ieškovų D. R., S. R. ir J. R. ieškinį tenkino iš dalies, ieškovams J. R., S. R. ir D. R. paskyrė naudotis bendrai patalpomis gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtomis indeksais: 1-7, 1-8 bei paskyrė naudotis ūkiniu pastatu plane pažymėtu indeksu 3J/1m.; atsakovei A. M. paskyrė naudotis patalpomis gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtomis indeksais: 1-3, 1-4, 1-5, 1-6 bei 1-2A ir ūkiniais pastatais pažymėtais plane indeksais: 4J1/m, 5J1/m, 6J1/m ir 2J1/m.; patalpas gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksais 1-1 ir 1-2 bei šulinį, paliko ieškovams J. R., S. R., D. R. ir atsakovei A. M. naudotis bendrai; atmetė ieškovų ieškinio reikalavimą įkeldinti juos į jiems priskirtas naudotis patalpas; atmetė ieškinio reikalavimą leisti ieškovams namo patalpose perkelti pertvarą; priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo leisti suformuoti atskirus nekilnojamojo turto kadastro vienetus pagal šalims nustatytą naudojimosi pastatais tvarką ir bylą šioje dalyje nutraukė; grąžino ieškovui 75 procentus žyminį mokestį už šį reikalavimą – 20,50 Eur; priteisė iš ieškovo J. R. 52,47 Eur bylinėjimosi išlaidas teisinei pagalbai apmokėti bei 2,14 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei bei iš atsakovės A. M. priteisė bendrai ieškovams J. R., S. R. ir D. R. 61,50 Eur žyminį mokestį ir vienam ieškovui J. R. 60 Eur teisinės pagalbos bei 78 Eur gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų naudojimosi tvarkos schemos projekto sudarymo padengimo išlaidas.
6. Teismas nustatė, kad ieškovams J. R., S. R., D. R. bei atsakovei A. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastatai, kurių unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Ginčas tarp šalių yra kilęs iš esmės dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 1/18 dalis priklauso ieškovui J. R., 17/126 dalių ieškovui S. R., 17/126 dalių D. R., 85/126 dalių atsakovei A. M., naudojimosi tvarkos nustatymo.
7. Teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo nustatyti naudojimosi gyvenamajame name patalpomis tvarką, pagal kurią ieškovai naudosis patalpomis, pažymėtomis indeksais: 1-1, 1-2, 1-8, o atsakovė patalpomis, pažymėtomis indeksais: 1-3,1-4, 1-5,1-6,1-7 bei 1-2A, nurodė, jog ginčo atveju nekilnojamasis turtas turi būti valdomas ir naudojamas kuo praktiškiau. Todėl, pagal abiejų šalių išsakytas nuomones bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, kad atsakovės pasiūlymas ieškovams suteikti gyvenamąsias patalpas pastate, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksais 1-8 ir 1-7, paliekant patalpas pažymėtas indeksais 1-1 ir 1-2 bendro naudojimo patalpomis labiau atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo nuostatas bei naudojimosi nekilnojamuoju daiktu efektyvumo ir racionalumo kriterijus. Byloje ieškovai iš esmės pripažino, kad iki ginčo pradžios jie realiai ir naudojosi pastate patalpomis 1-7 ir 1-8. Teismas įvertino, kad ginčo pastate šiuo metu yra tik vienas įėjimas į gyvenamojo namo patalpas, todėl nustačius, kad ieškovai vieni naudosis patalpa, pažymėta indeksu 1-1, pro kurią patenkama į namą, atsakovė būtų įpareigota įsirengti atskirą įėjimą, kas atsižvelgus į tai, jog atsakovės pajamos yra nedideles, maždaug 467, 45 Eur per mėnesį bei tai, kad ji augina 5 nepilnamečius vaikus, būtų neproporcinga našta atsakovei. Teismas ieškovų argumento dėl patalpos, pažymėtos indeksu 1-5, tinkamumo naudoti nesprendė, kadangi nustatė, jog pateiktame plane toks įėjimas nepažymėtas. Įvertinęs ieškovų pateiktą naudojimosi tvarkos nustatymo schemą, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad siekiant pagal ją nustatyti ieškovų pageidaujamą naudojimosi tvarką reikalinga atlikti itin daug darbų – įrengti naujas duris (2 vnt.), užtaisyti esamas duris (2 vnt.), įrengti naują pertvarą, užtaisyti esamą durų angą.
8. Teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo leisti ieškovams namo patalpose 1-2 ir 1-2A ieškovų lėšomis bei darbu perkelti pertvarą taip, kaip nurodyta projekte ir suformuoti dvi atskiras patalpas: 1-2, 1-2A, pastebėjo, kad šis reikalavimas yra išvestinis. Todėl, nusprendęs patalpas pažymėtas indeksais 1-1 ir 1-2 palikti bendro naudojimo patalpomis, laikė, jog nėra objektyvaus pagrindo tenkinti šį ieškovų prašymą, kadangi patalpa pažymėta indeksu 1-2 priskirta bendro naudojimo patalpoms, jį atmetė.
9. Teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo, kuriuo prašoma nustatyti, kad atsakovė naudojasi ūkiniais pastatais 4J1/m, 5J1/m, 6J1/m ir 2J1/m su teise bendrai su ieškovais naudotis šuliniu, o ieškovams nustatyti, kad jie naudojasi ūkiniu pastatu – tvartu (3J1/m), atsižvelgė į tai ginčo tarp šalių šioje dalyje nėra, ši naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarka nepažeidžia šalių turimų idealiųjų dalių ir jų interesų, todėl šį ieškovų ieškinio reikalavimą tenkino.
10. Teismas, vadovaudamasis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, priėmė ieškovo ieškinio dalies, kuria buvo prašoma leisti suformuoti atskirus nekilnojamojo turto kadastro vienetus pagal šalims nustatytą naudojimosi pastatais tvarką, atsisakymą ir bylą šioje dalyje nutraukė bei grąžino ieškovui 75 procentus žyminio mokesčio, mokėtino už sumą, dėl kurios ieškovas atsisakė reikalavimo.
11. Teismas, spręsdamas dėl reikalavimų priteisti bylinėjimosi išlaidas, nustatė, kad kreipdamiesi į teismą su ieškiniu ieškovai sumokėjo 123 Eur žyminį mokestį, ieškovams S. R. ir D. R. byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (valstybės išlaidos 138,54 Eur ir 165, 86 Eur), o ieškovas J. R. byloje turėjo 100 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 130 Eur išlaidų už pastatų naudojimosi tvarkos schemos sudarymą. Ieškovai S. R. ir D. R. bei atsakovė A. M. nuo teisinės pagalbos ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleisti, kadangi jiems teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Tačiau ieškovui J. R. valstybės garantuojama teisinė pagalba nebuvo teikiama, jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas, todėl iš jo priteisė 1/3 dalį ieškovei priklausytinų bylinėjimosi išlaidų. Iš viso ieškovai ieškiniu pareiškė šešis reikalavimus iš kurių vieno atsisakė ir iš likusių penkių teismas tris tenkino ir laikė, jog patenkintų reikalavimų dalis sudaro 60 procentų. Patenkinęs ieškinį iš dalies, teismas iš atsakovės visiems ieškovams priteisė 61,50 Eur žyminio mokesčio (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis). Taip pat iš atsakovės teismas priteisė ieškovo J. R. naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai ieškinio patenkintų reikalavimų daliai – 60 Eur už jam advokato teiktą teisinę pagalbą ir 78 Eur už gyvenamojo namo ir pagalbinių ūkinių pastatų (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos schemos projekto sudarymą. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą atsakovei sudarė 393,72 Eur, todėl, patenkinęs ieškinį, iš ieškovo J. R. teismas priteisė valstybei 1/3 dalį atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų proporcingai ieškinio atmestų reikalavimų daliai – 52,47 Eur (157,49 : 3 = 52,47).
III. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovai D. R., S. R. ir J. R. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
13. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai neatsižvelgė į ieškovų reikalavimus ir priėmė palankų atsakovei sprendimą. Spręsdamas dėl patalpos 1-5 nurodė, kad atstačius įėjimą per šią patalpą, būtų pažeisti atsakovės turtiniai interesai, kadangi ji gauna mažas pajamas ir augina penkis mažamečius vaikus, tačiau visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, kad šį įėjimą į gyvenamąjį namą panaikino pati atsakovė (tiksliau jos sugyventinis). Be to, teismas nesiaiškino, kiek įėjimo atstatymas kainuotų ir nepasiteiravo proceso dalyvių, ar jie nesutiktų įėjimo per patalpą 1-5 atstatymo kaštų vienaip ar kitaip pasidalinti tarpusavyje kompromiso būdu.
2.2. Pirmosios instancijos teismo spendimas yra visiškai nesuprantamas ir negali būti įvykdytas. Ieškovai teismo prašė leisti jiems įrengti naują pertvarą, kad būtų suformuotos dvi patalpos iš buvusios patalpos pažymėtos indeksu 1-2 (7,95 kv. m.) į patalpas pažymėtas indeksais 1-2 (5,04 kv. m.) ir 1-2A (2,70 kv. m.). Neįrengus naujos pertvaros patalpa, pažymėta indeksu 1-2A (2,70 kv. m.) neatsiranda, kaip ir neatsiranda patalpa 1-2 (5,04 kv. m.), t. y. lieka viena faktiškai dabartiniu metu egzistuojanti patalpa pažymėta indeksu 1-2 (7,95 kv. m.). tokiu būdu teismo sprendimo dalis, kuria atsakovei A. M. paskirta naudotis patalpomis gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtomis indeksais – 1-3, 1-4, 1-5, 1-6 bei 1-2A ir ūkiniais pastatais pažymėtais plane indeksais – 4J1/m, 5J1/m, 6J1/m, 2J1/m, negali būti įvykdyta, nes gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso nėra patalpos pažymėtos indeksu 1-2A. kad būtų galima įvykdyti teismo sprendimą, taip pat būtina pakeisti ir jo dalį, kuria neleidžiama įrengti pertvaros, kadangi neišsprendus šių klausimų, lieka neaiškus atsakovės patekimas į jai priklausančias patalpas.
14. Apeliaciniu skundu atsakovė A. M. prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo dalį, kuria buvo priteista iš atsakovės A. M. bendrai ieškovams J. R., S. R. ir D. R. 61,50 Eur žyminio mokesčio, panaikinti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą skundžiamoje dalyje, nepagrįstai priteisė iš atsakovės bendrai ieškovams 61,50 Eur žyminio mokesčio, kadangi byloje buvo nustatyta, jog tiek ieškovui S. R., tiek ieškovei D. R., taip pat ir atsakovei A. M. byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir jie buvo atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (VGTPĮ 20 straipsnio 1 dalis), todėl sumokėtas žyminis mokestis ieškovų S. R. ir D. R., kuriems tenka proporcingai po 1/3 sumokėto 123 Eur žyminio mokesčio, kas sudarytų po 41 Eur tenkančios mokėti žyminio mokesčio dalies ir šios dalys byloje sumokėto žyminio mokesčio turėjo būti grąžintos ieškovams S. R. ir D. R. iš valstybės biudžeto, o ne priteistas iš atsakovės. Palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžiamoje dalyje nepakeistą ieškovai S. R. ir D. R. visiškai nepagrįstai ir neteisėtai įgytų finansinę naudą atsakovės atžvilgiu.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimų į apeliacinius skundus šalys nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniuose skunduose nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
17. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pagrįstumo ir teisėtumo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nustatyta bendraturčių naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarka (pagal ieškovų apeliacinį skundą), ir sprendimo dalies, kuria iš atsakovės priteista dalis bylinėjimosi išlaidų dviem iš trijų ieškovų (pagal atsakovės apeliacinį skundą).
18. Teisėjų kolegija dėl ieškovų ir atsakovės apeliacinių skundų sprendžia taip:
Dėl ieškovų apeliacinio skundo
19. Ieškovai savo apeliaciniame skunde nurodo, kad jie nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nes teismas priėmė atsakovei palankų sprendimą, neatsižvelgė į jų reikalavimus, spręsdamas dėl patalpos 1-5 nurodė, kad atstačius įėjimą per šią patalpą, būtų pažeisti atsakovės turtiniai interesai, kadangi ji gauna mažas pajamas ir augina penkis mažamečius vaikus, tačiau visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, kad šį įėjimą į gyvenamąjį namą panaikino pati atsakovė (tiksliau jos sugyventinis), be to teismas nesiaiškino, kiek įėjimo atstatymas kainuotų ir nepasiteiravo proceso dalyvių, ar jie nesutiktų įėjimo per patalpą 1-5 atstatymo kaštų vienaip ar kitaip pasidalinti tarpusavyje kompromiso būdu.
20. Teisėjų kolegija su tokiais ieškovų argumentais nesutinka. Naudojimosi daiktu nustatymo tvarkos klausimo sprendimas pasižymi tuo, kad jo nagrinėjimas betarpiškai susijęs su poreikiu siekti bendraturčių interesų pusiausvyros užtikrinimo. Todėl bendraturčiai, teikiantys teismui savo pageidavimus dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, turi procesinę pareigą teikti byloje įrodymus apie jų pageidaujamos tvarkos pagrįstumą ir racionalumą, kitas reikšmingas klausimo išsprendimui aplinkybes, kelti kompensacijos dydžio klausimą, jeigu pagal jų siūlomą naudojimosi tvarkos variantą šalims turėtų būti paskirtos ne vienodo vertingumo patalpos. Tuo atveju, jeigu nurodytas klausimas nėra keliamas, jį gali iškelti priešingą materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi turinti šalis (bendraturtis). Atitinkamai reikalavimo dėl bendraturčių interesų pusiausvyros užtikrinimo turi laikytis ir bylą nagrinėjantis teismas, kuris spręsdamas naudojimosi tvarkos nustatymo klausimą turi teisę nukrypti nuo pateiktų naudojimosi tvarkos variantų.
21. Nagrinėjamoje byloje teismas įvertino visas šalių nurodytas aplinkybes ir nustatė naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarką aiškiai nurodydamas savo sprendimo argumentus. Jei ieškovai pageidavo, kad nustatant naudojimosi gyvenamomis patalpomis tvarką kartu būtų pertvarkytos gyvenamojo namo patalpos, jie privalėjo pateikti tokio siūlymo projektą, įrodymus, kad jų siūlomi pertvarkymai yra techniškai galimi, taip pat – kas ir kieno lėšomis atliks pertvarkymus. Ieškovai, byloje pareiškę reikalavimą atidalyti gyvenamajame name jiems priklausančią dalį, pateikdami schemą siūlė patalpų pertvarkymo variantą, tačiau prisiėmė pareigą tik įrengti pertvarą patalpoje 1-2, dėl naujų įėjimų į atskiras atsakovei tenkančias patalpas nenurodė. Atsisakę reikalavimo atidalyti jiems priklausančią gyvenamojo namo dalį, ieškovai savo ieškinio nepatikslino, taigi jie nepateikė duomenų, kas ir kokiomis lėšomis turės įrengti įėjimus į patalpas, kurias siūlė paskirti naudotis atsakovei, t. y. duomenų, kuriuos teismas būtų galėjęs vertinti nustatydamas naudojimosi patalpomis tvarką pagal ieškovų siūlymą. Pagal byloje pateiktus duomenis teismas pagrįstai įvertino, jog atsakovei dėl turtinės padėties negalint padaryti patalpų pertvarkymų, sutinkant, kad ieškovai naudotųsi ir patalpa 1-7, t. y. didesne dalimi, nei jiems priklausanti gyvenamojo namo dalis, nei ieškovų, nei atsakovės interesai nebus pažeisti.
22. Taip pat ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo spendimas yra visiškai nesuprantamas ir negali būti įvykdytas, kadangi atsakovei gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtos naudotis patalpos, pažymėtos indeksais 1-3, 1-4, 1-5, 1-6 ir 1-2A, tačiau gyvenamajame name iš viso nėra patalpos pažymėtos indeksu 1-2A.
23. Teisėjų kolegijos nuomone, su tokiu atsakovų vertinimu negalima sutikti. Naudojimosi patalpomis tvarka patvirtinama, kuriomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis naudosis bendraturčiai. Konkrečią dalį reikia tiksliai atriboti, nustatant jos dydį ir lokalizaciją kitų objektų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003). Ji nustatoma aiškiai apibūdinant bendrasavininkams tenkančių dalių dydį ir išsidėstymą taip, kad būtų aiškios dalis atskiriančios ribos, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti dalių faktinę padėtį. Byloje nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas tarp šalių naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarką, nepagrįstai sprendime nurodė, jog atsakovei paskiriama naudotis ir patalpa, pažymėta indeksu 1-2A. Tokios patalpos name nėra. Ji buvo numatyta ieškovų siūlomame atidalijimo projekte, kaip naujai atsirasianti patalpa padalijant patalpą, pažymėtą indeksu 1-2. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad netenkina ieškovų prašymo iš patalpos 1-2 suformuoti dvi patalpas – 1-2 ir 1-2A, leidžiant ieškovams įrengti pertvarą, taigi patalpa 1-2A name neatsiras. Nurodymas teismo sprendime nesančios patalpos šiuo konkrečiu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, yra rašymo apsirikimas, kuris ištaisytinas patikslinat pirmosios instancijos teismo sprendimą.
24. Dėl nurodyto teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovų apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti arba pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šis teismo sprendimas tik patikslintinas, pašalinant iš jo tai, kad atsakovei paskiriama naudotis gyvenamajame name nesanti patalpa, pažymėta indeksu 1-2A.
Dėl atsakovės apeliacinio skundo
25. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo dalį, kuria buvo priteista iš atsakovės A. M. bendrai ieškovams J. R., S. R. ir D. R. 61,50 Eur žyminio mokesčio, panaikinti, kadangi pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą šioje skundžiamoje dalyje, nepagrįstai priteisė iš atsakovės bendrai ieškovams 61,50 Eur žyminio mokesčio. Byloje buvo nustatyta, jog tiek ieškovui S. R., tiek ieškovei D. R., taip pat ir atsakovei A. M. byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir jie buvo atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei.
26. Teisėjų kolegija atsakovės apeliacinį skundą pripažįsta nepagrįstu. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Todėl ieškovų sumokėtas žyminis mokestis iš atsakovės ieškovams priteistas pagrįstai.
27. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas atsakovės apskųstoje dalyje laikytinas pagrįstu ir teisėtu, jis nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
28. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovų ir atsakovės apeliacinius skundus, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą palieka nepakeistą, patikslindamas, kad šiuo teismo sprendimu atsakovei A. M. paskirtos naudotis patalpos gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtos indeksais 1-3, 1-4, 1-5 ir 1-6 ir paskirti naudotis ūkiniai pastatai, pažymėti plane indeksais – 4J1/m, 5J1/m, 6J1/m ir 2J1/m (išbraukiant iš teismo sprendimo tai, kad jai paskirta naudotis ir patalpa, pažymėta indeksu 1-2A).
29. Atmetus šalių pateiktus apeliacinius skundus, šalims vienai iš kitos ir valstybei už suteiktą šalims nemokamą antrinę teisinę pagalbą išlaidos, turėtos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nepriteisiamos (CPK 93, 96, 98 ir 99 straipsniai).
30. CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Apeliacinės instancijos teisme patirtos su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.) nustatytą minimalią 3 Eur valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl į valstybės biudžetą iš ieškovo J. R. nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinius skundus atmesti.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Patikslinti, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu atsakovei A. M. paskirtos naudotis patalpos gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtos indeksais 1-3, 1-4, 1-5 ir 1-6 ir paskirti naudotis ūkiniai pastatai, pažymėti plane indeksais – 4J1/m, 5J1/m, 6J1/m ir 2J1/m (pašalinant iš teismo sprendimo tai, kad jai paskirta naudotis ir patalpa, pažymėta indeksu 1-2A).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.