Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – atstovei L. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei K. G. ir išvadą teikiančiai institucijai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinys

II. Šalių pozicijos

2. Teismo posėdžio metu ieškovas A. A. ir jo atstovė advokatė D. S. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

III. Ieškinio argumentai

IV. Atsikirtimai į ieškinį

6. Teismo posėdžio metu atsakovė K. G. nurodė gaunanti vidutiniškai 500,00 Eur darbo užmokesčio per mėnesį. Pati yra baigusi tik 12 klasių, dirba virėja. Nuomojasi Kauno mieste būtą, už kurį kas mėnesį moka 200,00 Eur nuomą ir komunalinius mokesčius.

V. Išvadą teikiančios institucijos pozicija

7. Išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – atstovė L. M. palaikė teismui pateiktą išvadą: išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio sumažinimas iki 60,00 Eur per mėnesį pažeistų teisėtus vaiko interesus – būtų netenkinami net minimalūs vaiko poreikiai. Tarnybos nuomone, nors ieškovas A. A. teigia, kad darbo paieškai trukdo kvalifikacijos neturėjimas ir reikmė prižiūrėti tėvus, šios aplinkybės vertintinos kritiškai. Ieškovas yra jaunas, darbingo amžiaus, nėra duomenų apie jo ribotą darbingumą ar blogą sveikatos būklę, todėl jis privalo rūpintis ne tik savo tėvais, bet ir mažamete dukra bei jos materialiniu išlaikymu, stengtis kuo maksimaliau užtikrinti augančio vaiko poreikius.

VI. Ieškinys atmestinas

VII. Faktinės aplinkybės

8. Pagal bylos nagrinėjimo teisme metu ištyrus rašytinius įrodymus matyti, kad:

8.1. Ieškovas A. A. yra (duomenys neskelbtini) gimusios mažametės V. G., atsakovės K. G., tėvas – pripažino tėvystę 2016 m. pareiškimu notarui.

8.2. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1042-840/2016 patvirtinta A. A. ir K. G. 2016 m. lapkričio 3 d. taikos sutartis, pagal kurią:

8.2.1. Nepilnametės dukters V. G. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta kartu su jos motina K. G.;

8.2.2. A. A. įsipareigojo teikti išlaikymą savo nepilnametei dukrai V. G. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. birželio 1 d.) iki dukters pilnametystės, išlaikymui skirtas lėšas sumokant iki einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, kasmet šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, šių nepilnametei dukrai išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki dukters pilnametystės paskiriant dukters motiną K. G..

8.2.3. Šalys patvirtino, kad A. A. išlaikymo nepilnametei dukteriai V. G. įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 7 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. birželio 1 d.) yra 2850,00 Eur. A. A. įsipareigojo sumokėti išlaikymo įsiskolinimą per 36 mėnesius, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 80,00 Eur, o paskutinį mėnesį – 50,00 Eur, – kartu su nepilnametei dukrai mokamu išlaikymu, išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki dukters pilnametystės paskiriant dukters motiną K. G..

8.3. Šiuo metu ieškovas A. A. gyvena kartu su tėvais: A. A., kuriam nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nustatytas 70,00 procentų nedarbingumas (b. l. 68) bei nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (b. l. 70), ir O. A., kuriai nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nustatytas 60,00 procentų nedarbingumas (b. l. 67).

8.4. Atsakovė K. G. kartu su nepilnamete dukra V. G. gyvena Kaune, nuomojamame bute, kas mėnesinį moka 200,00 Eur dydžio nuomos mokestį bei komunalinius ir kitų paslaugų mokesčius (2018 m. gegužės 1 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (b. l. 42–44).

VIII. Ginčo esmė

9. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl ieškovo A. A. teiktino išlaikymo šalių nepilnametei dukteriai V. G. dydžio, t. y. dėl iš ieškovo teismo priteisto išlaikymo nepilnametei dukteriai sumažinimo.

IX. Teisinis vertinimas

10. Pažymėtina, kad visi ginčai, susiję su vaikais, sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

11. Pagal CK 3.192 straipsnį išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis Nr. 3K-3-37/2010 ir kitos), tačiau tėvų turtinė padėtis nėra viską nulemianti, nustatant nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 29 d nutartis Nr. 3K-3-1017/2003 ir kitos). Pažymėtina, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

12. Pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

13. CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pasikeitimą, tai savaime dar nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo, nes tiek tėvų turtinės padėties, tiek vaikų poreikių pasikeitimą teismas turi įvertinti pirmiau nurodyto tėvų prievolių išlaikyti nepilnamečius vaikus reglamentavimo kontekste, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad, nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Taigi toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas sumažinant teismo priteistą išlaikymo sumą tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

14. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-243/ 2010 ir kitos). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/2010, 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-7-24/2013 ir kitos).

15. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

16. Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pavyzdžiui, vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kita), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pavyzdžiui, dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kita) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis Nr. 3K-3-303/2008, 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-7-24/2013 ir kitos).

17. Pažymėtina, kad nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas išieškomas iš privalančio jį mokėti tėvo (motinos) darbo užmokesčio, taip pat iš visų kitų jų pajamų rūšių (CK 3.199 straipsnis).

18. Įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

19. Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus ieškovo A. A., atsakovės K. G. paaiškinimus bei ištirtus rašytinius įrodymus, teismas daro šias išvadas:

19.1. Po Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1042-840/2016, kur patvirtinta A. A. ir K. G. 2016 m. lapkričio 3 d. sudaryta taikos sutartis dėl šalių nepilnametės dukros V. G. išlaikymo, priėmimo ieškovo A. A. turtinė padėtis nėra pasikeitusi.

19.2. Taikos sutarties sudarymo metu ieškovas A. A. neturėjo jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto (civilinėje byloje Nr. e2-1042-840/2016 esantys įrodymai: VĮ „Regitra“ 2016 m. rugpjūčio 2 d. pažyma apie transporto priemones, VĮ Registrų centro 2016 m. birželio 15 d. raštas apie nekilnojamąjį turtą). Minėtos aplinkybės nėra pasikeitusios ir šios bylos nagrinėjimo metu, t. y. atsakovas neturi nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto (b. l. 6, 9).

19.3. Ieškovas A. A. teigia, kad privalo rūpintis savo neįgaliais tėvais ir padėti jiems ūkyje. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovo tėvui A. A. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) yra nustatytas 70,00 procentų nedarbingumas (b. l. 68) bei nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (b. l. 70), ir O. A. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) yra nustatytas 60,00 procentų nedarbingumas (b. l. 67). Ieškovas gyvena kartu su tėvais ir rūpinasi jų kasdienine priežiūra (b. l. 71). Tačiau šios aplinkybės negali būti laikomomis pasikeitusiomis, dėl kurių pablogėjo ieškovo finansinė padėtis, ar dėl kurių ieškovas negalėtų susirasti darbo ir prisidėti prie dukters išlaikymo. Pažymėtina, kad ieškovas A. A. jau prieš sudarant taikos sutartį su atsakove K. G. gyveno kartu su neįgaliais tėvais (civilinė byla Nr. e2-1042-840/2016, 2016 m. rugpjūčio 1 d. pažyma apie ieškovo gyvenamąją vietą). Ieškovo tėvams jau buvo nustatytas nedarbingumas iki taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo teisme metu. Ieškovo tėvui A. A. nuo (duomenys neskelbtini). iki (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas 70,00 procentų netektas darbingumas, taip pat O. A. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas 70,00 procentų nedarbingumas. Tai patvirtina, kad poreikis ieškovui padėti savo tėvams buvo jau prieš sudarant taikos sutartį ir ją patvirtinant teisme, o ne tai, kad atsirado po jos sudarymo, dėl ko galėtų būti mažinimas išlaikymo dydis, o ir ieškovas finansiškai savo tėvams nepadeda, nes kaip pats nurodo, jis yra išlaikomas tėvų.

19.4. Ieškovas A. A. teigia nedirbantis, kadangi neturi reikiamos kvalifikacijos, neregistruotas darbo biržoje, nurodė gaunantis vidutiniškai per mėnesį apie 150,00 Eur pajamų. Ieškovas buvo registruotas darbo biržoje 2016 m. balandžio 25 d., t. y. dar prieš sudarant taikos sutartį dėl šalių nepilnametės dukters išlaikymo. Darbo paieška nutraukta 2016 m. rugsėjo 13 d. be teisės registruotis 6 mėnesius, kadangi atsisakė siūlomo darbo be pateisinamos priežasties. Ieškovas darbo biržoje registruotas dar 2017 m. kovo 17 d. ir 2018 m. sausio 15 d., tačiau darbo paieška 2017 m. birželio 14 d. ir 2018 m. balandžio 16 d. buvo tokiu pačiu pagrindu nutraukta, nes ieškovas atsisakė siūlomo darbo be pateisinamos priežasties. Teismo posėdžio metu ieškovas A. A. aiškino, kad turi teisę vairuoti traktorių, tačiau paskutinį kartą atsisakė darbo pas ūkininką, kadangi reikėjo vairuoti kombainą, t. y. naują traktorių, o jis nemoka vairuoti naujų, neturi tam tinkamos kvalifikacijos. Toks ieškovo elgesys vertintinas neigiamai, kadangi jis nesistengia įsidarbinti, net tris kartus be pateisinamas priežasties atsisakė darbo pasiūlymų, taip vengdamas prievolės išlaikyti savo dukrą. Pažymėtina, kad ieškovas teismo posėdžio metu klaidinančiai nurodė, kad iš darbo biržos išsiregistravo pats, kadangi ketina mokytis nuo rugsėjo mėnesio, tačiau teismui pateikti įrodymai, t. y. kad ieškovas darbo paieška nutraukta, nes jis atsisakė siūlomo darbo, paneigia šiuos ieškovo teiginius. Ieškovas A. A. nepateikė jokių įrodymų apie pastangas susirasti darbą ar tai, kad susirasti darbo nepavyksta dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių. Be to, ieškovas neturi jokių sveikatos problemų, kurios jam trukdytų susirasti darbą.

19.5. Ieškovas A. A. pateikė teismui priėmimo į profesinio ugdymo įstaigas užpildytą prašymą, iš kurio matyti, kad ieškovas pageidauja mokytis Kaišiadorių technologijų ir verslo mokykloje pagal apdailininko (statybininko) profesinio mokymo programą. Posėdžio metu paaiškino, kad mokysis neakivaizdiniu būdu, t. y. nelankys mokymo užsiėmimų kiekvieną dieną. Teismo vertinimu, mokantis neakivaizdiniu būdu ieškovas turi galimybę susirasti darbą, atitinkantį jo dabartinius sugebėjimus, suderinant jį su mokslu. Paminėtina, kad ieškovas ketina mokytis du metus, t. y. ilgas laiko tarpas, kurio metu perkelti didesnę išlaikymo naštą atsakovei, atsižvelgiant į tai, kad pas ją gyvena šalių dukra, būtų neproporcinga ir neatitiktų geriausių vaiko interesų tenkinimo.

19.6. Ieškovas nurodo, kad ilgą laiką gyveno iš santaupų, todėl ir sutiko su taikos sutarties sąlygomis, tačiau teismui įrodymų apie tokias aplinkybes nepateikia. Civilinėje byloje Nr. e2-1042-840/2016 esantys įrodymai nei patvirtina, nei paneigia šios aplinkybės, kad ieškovas turėjo santaupų. Minėtoje byloje ieškovas A. A. pateikė metines pajamų deklaracijas iš kurių matyti, kad jis gavo pajamų iš individualios veiklos, tačiau įrodymų apie turėtas santaupas nebuvo pateikta. Ieškovas, sutikęs su 2016 m. lapkričio 3 d. taikos sutarties sąlygomis, įvertino savo turtinę padėtį ir galimybę mokėti tokio dydžio išlaikymą. Paminėtina, kad ieškovas turėjo galimybes vykdyti individualią veiklą iki 2016 m. balandžio 14 d., nors jo tėvams jau buvo nustatytas nedarbingumas, t. y. tai jam netrukdė užsiimti individualia veikla.

19.7. Objektyvių duomenų, jog ieškovo A. A. turtinė padėtis iš esmės pablogėjo po teismo nutarties, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, nenustatyta. Ieškovas yra jaunas ir darbingas, kitų išlaikytinių neturi, gyvena pas tėvus, rūpinasi ir padeda jiems prižiūrėti ūkį, tačiau jis taip pat privalo išlaikyti savo nepilnametę dukrą V. G. ir užtikrinti jos poreikių tenkinimą.

19.8. Nepilnametės dukros V. G. poreikiai augant tik didėja. Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. ji pradeda lankyti darželį, už kurį mokama 54,60 Eur, įskaitant maitinimą, jei vaikas lanko darželį 21 dieną per mėnesį (b. l. 84). Vaikas lanko šokių būrelį nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d., už kurį mokamas 28,00 Eur mėnesinis mokestis (b. l. 85). Reikalinga pirkti maistą, rūbus, avalinę, vaistus bei kita. Atsakovė K. G. nurodė, kad jų dukra yra alergiška ir jai reikalingi specialūs kremai, tepalai, losjonai, nors teismui naujų įrodymų apie vaiko turimą alergiją nepateikė, tačiau šios aplinkybės laikytinos nepaneigtomis. Civilinėje byloje Nr. e2-1042-840/2016 pateikti įrodymai patvirtina, kad vaikas yra linkęs į odos bėrimus, sausėjimą, naudojo atitinkamus tepalus (2016 m. balandžio 14 d. medicininis pažymėjimas). Ieškovas A. A. šios aplinkybės neginčija. Esant tokioms aplinkybėms, teismui nėra pagrindo daryti išvados, kad nepilnametės V. G. poreikiai sumažėjo.

19.9. Atsakovės K. G. pajamos nėra esmingai padidėjusios, kad ji galėtų prisiimti didesnę nepilnametės dukters išlaikymo dalį. Gauna iš esmes ne didesnį darbo užmokestį, nei kai buvo sudaryta taikos sutartis, t. y. vietoje 450,00 Eur per mėnesį, gauna apie 500,00 Eur. Šis pokytis nėra esminis, kadangi per dviejų metų laikotarpį nuo taikos sutarties sudarymo šalyje kainų ir paslaugų kainos pakilo. Įvertintina tai, kad atsakovė nuomojasi butą, už kurį kas mėnesį moka 200,00 Eur nuomą bei atskirai moka komunalinius mokesčius, o ieškovas A. A. gyvena pas tėvus.

19.10. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta pagrindų, leidžiančių pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1042-840/2016 patvirtintos A. A. ir K. G. 2016 m. lapkričio 3 d. taikos sutarties sąlygą dėl šalių nepilnametės dukters V. G. išlaikymo. Ieškovo A. A. turtinė padėtis nėra pakitusi, t. y. ženkliai pablogėjusi, o ir nepilnametės dukters poreikiai nėra sumažėję, todėl ieškovo A. A. reikalavimas sumažinti iš jo priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai V. G. dydį iki 60,00 Eur kas mėnesį.

X. Bylinėjimosi išlaidos

20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

21. Ieškovo A. A. ieškinys atmestinas, jis neatleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tačiau atsakovė K. G. nepateikė jokių įrodymų, kad patyrė kokių nors bylinėjimosi išlaidų, todėl šiuo metu iš ieškovo atsakovei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

22. Šios bylos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, – 2,90 Eur (CPK 88 straipsnis).

23. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nagrinėjamu atveju iš ieškovo A. A. nepriteistinos, nes procesinių dokumentų įteikimo išlaidos yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma – 3,00 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai, 7 dalis, 83 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai, 88 straipsnis, 92–94 straipsniai, 96 ir 99 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. A. ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.