- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-27
- Bylos Nr.
- e2A-18-910/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20780-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Margarita Stambrauskaitė, Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- draudimo bendrovės „IF P&C Insurance AS“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 2.6.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Margaritos Stambrauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (atsakovės) akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės draudimo bendrovės „IF P&C Insurance AS“, veikiančios per If P&C Insurance AS filialą, ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 2392,75 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškinyje nurodė, kad 2017 m. birželio 20 d. ieškovė ir V. B. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas draudėjai nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugsėjo 20 d. draudėja pranešė ieškovei apie vandens varvėjimą iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovės atstovui atvykus apžiūrėti buto, 2017 m. rugsėjo 22 d. buvo surašytas sunaikinto, apgadinto turto apžiūros aktas, kuriame buvo užfiksuota, kad užpylimas įvyko iš viršutinio buto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame po virtuvės kriaukle įtrūko vamzdis. 2017 m. rugsėjo 22 d. apžiūros akte taip pat buvo nurodyti tuo metu matomi buto sugadinimai ir reikalingi atlikti remonto darbai. Praėjus keletui dienų po įvykio paaiškėjo, kad dėl iš viršutinio buto išsiliejusio vandens taip pat buvo pažeista draudėjos buto sienos baldinė plokštė. Dėl šio įvykio draudėjai buvo išmokėta 3337,50 Eur draudimo išmoka. Kadangi buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovės, ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, pareiškė atsakovei subrogacinį reikalavimą. Atsakovė atlygino dalį žalos – 944,75 Eur, o likusią žalą atlyginti nesutiko.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į ieškinį atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad šalių ginčas kilo dėl baldinės plokštės deformacijų nustatymo pagrįstumo. Pažymėjo, kad atsakovė ieškovės pretenziją gavo jau po to, kai jau visi darbai buvo atlikti, todėl nebeturėjo galimybių patikrinti faktines aplinkybes. Atsakovės nuomone, ieškovė, gavusi duomenis iš draudėjos apie papildomai paaiškėjusius defektus, turėjo pareigą surašyti papildomą turto apžiūros aktą ir patikrinti draudėjos nurodytų papildomų defektų sąsajumą su įvykiu, o kartu nustatyti apgadinimų apimtis. Atsakovė pažymėjo, kad šiuo atveju vieninteliai įrodymai byloje yra tik draudėjos paaiškinimas ir nuotraukos, kuriose matyti, kad baldinė plokštė (arba jos tvirtinimo elementai) yra atšokę nuo sienos, todėl atsakovė neturi pagrindo pripažinti baldinės plokštės keitimą įrodyta žala, patirta dėl užpylimo. Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog galimai būtų užtekę pakeisti tik dalį plokštės, o ne visą, arba tik tvirtinimo elementus.
4. Dublike ieškovė nurodė, kad atsakovei iš karto po 2017 m. rugsėjo 20 d. apliejimo buvo žinoma apie vandens nutekėjimą ir kad jai teks atlyginti žalą, tačiau atsakovė buto neapžiūrėjo, žalos dydžiu nesidomėjo. Ginčo baldinė plokštė buvo pakeista tik 2018 m. vasario mėnesį, todėl atsakovė turėjo visas galimybes pati įvertinti žalos dydį, tačiau to nepadarė. Ieškovės nuomone, atsakovės argumentai yra deklaratyvūs, nepateikta juos pagrindžiančių įrodymų.
5. Triplike atsakovė nurodė, kad neturėjo teisės apžiūrėti ginčo buto. Iš ieškovės pateiktų nuotraukų matyti, kad buvo atšokusi tik viena baldinės plokštės dalis, todėl nereikėjo keisti jos visos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 2392,75 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. liepos 12 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 804 Eur bylinėjimosi išlaidas.
7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad 2017 m. rugsėjo 20 d. draudėja pranešė ieškovei apie vandens varvėjimą iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovės atstovui atvykus apžiūrėti buto, 2017 m. rugsėjo 22 d. surašytas sunaikinto, apgadinto turto apžiūros aktas, kuriame užfiksuota, kad užpylimas įvyko iš viršutinio buto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame po virtuvės kriaukle įtrūko vamzdis. Dėl šio įvykio draudėjai buvo išmokėta 3337,50 Eur draudimo išmoka. Atsakovė neginčijo savo pareigos atlyginti kilusią žalą ir dalį žalos atlygino, tačiau nesutiko atlyginti žalą, susijusią su baldinės plokštės keitimu.
8. Teismas nurodė, kad atsakovas neginčijo užpylimo fakto, savo neteisėtus veiksmus iš esmės pripažino sutikdamas su dalies žalos atlyginimu. Kadangi draudėjos turtas buvo sugadintas ir žala kilo būtent dėl įvykusios avarijos – užpylimo, teismas laikė, kad tiek atsakovės neteisėti veiksmai, tiek priežastinis ryšys yra nustatyti.
9. Remdamasis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, teismas nurodė, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2012).
10. Teismas nurodė, kad atsakovė nagrinėjamoje byloje ginčijo žalos dydį, teigdama, jog ieškovė netinkamai administravo žalos nustatymo procesą, nesurašė papildomo apžiūros akto, be to, prašo priteisti už visos baldinės plokštės keitimą, nors galimai sugadinta tik jos dalis.
11. Teismas pažymėjo, kad civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Taigi, pareigą įrodyti žalą ir žalos dydį turi būtent ieškovė.
12. Teismas nurodė, kad, nors atsakovė teigė, jog negalima nustatyti, ar baldinė plokštė buvo sugadinta, ar tik atšokusi nuo sienos, tačiau savo abejones pagrindžiančių duomenų nepateikė. Dėl atsakovės argumento, kad nurodytų duomenų ji pateikti negali, nes ieškovė pakeitė plokštę, teismas pažymėjo, jog plokštė buvo pakeista ne iš karto, o praėjus keliems mėnesiams po įvykio, todėl atsakovė, kaip draudimo įmonė, gavusi pranešimą apie kilusią žalą, turėjo visas galimybes pati įvertinti žalą iš karto po įvykio, reikalauti iš ieškovės papildomų duomenų, tačiau to nepadarė. Teisme liudytojai paliudijo, kad atsakovė draudėjos bute nebuvo ir neprašė leisti jį apžiūrėti, pati nedėjo pastangų nustatyti žalos dydžiui, su kuriuo galimai nesutiko. Tokį atsakovės elgesį teismas vertino jos nenaudai, pripažindamas, kad ieškovės pateikti duomenys yra pakankami konstatuoti baldinės plokštės sugadinimo faktą, atsakovei nepateikus priešingų įrodymų.
13. Pasisakydamas dėl atsakovės abejonės dėl baldinės plokštės keitimo fakto, teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė jokių šią aplinkybę galinčių patvirtinti įrodymų. Teismas nurodė neturintis pagrindo abejoti ieškovės pateiktais įrodymais – lokaline darbų sąmata, sąskaita faktūra už atliktus darbus ir liudytojų parodymais, kurie patvirtina, kad darbai buvo atliekami, todėl laikė, jog baldinė plokštė buvo pakeista.
14. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad galimai būtų užtekę pakeisti tik dalį baldinės plokštės. Remdamasis liudytojų parodymais, teismas nurodė, kad nėra techninių galimybių (arba jos itin brangios) baldinę plokštę taisyti ar keisti tik jos dalį, nes, keičiant tik jos dalį, reikėtų tiksliai atitaikyti plokštės spalvą, kitus parametrus, o tai padaryti itin sudėtinga ir brangu. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad dalies plokštės keitimas yra galimas ir tikslingas. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodyta galimai pati pigiausia baldinė plokštė, kuri neatitinka buvusios baldinės plokštės kokybės. Šią aplinkybę patvirtino liudytoju apklaustas A. V., paliudijęs, kad ginčo plokštė buvo prabangi ir jos kaina yra apie 100 Eur/m², todėl teismas atsakovės pateiktos lokalinės sąmatos nelaikė tinkamu įrodymu.
15. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad ieškovė įrodė žalos dydį, todėl ieškinį patenkino visiškai, priteisdamas ieškovei iš atsakovės 2392,75 Eur dydžio žalos atlyginimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Teismas netinkamai vertino įrodymus dėl žalos dydžio (CPK 12, 179–183 straipsniai ir 270 straipsnio 4 dalis) ir nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo pareigą atsakovei (CPK 178 straipsnis).
16.2. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad draudikas privalo ištirti aplinkybes, dėdamas reikiamas pastangas, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, t. y. įstatymu nustatyta draudiko pareiga būti aktyviu administruojant draudžiamąjį įvykį. Draudikas turėtų vengti situacijų, kai draudimo išmoka mokama dėl draudimo sutartimi neprisiimtos rizikos, nesant tam teisinio pagrindo. Tokios ex gratia išmokos atveju draudikas neįgyja reikalavimo teisės į kaltą asmenį.
Šalies argumentai
16.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą, turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus realius nuostolius. Priešingu atveju draudikas prisiima riziką dėl galimybės išsiieškoti išmokas iš atsakingo už žalą asmens. Dėl to siekdamas patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje, draudikas turi elgtis apdairiai ir rūpestingai, išmokėdamas draudimo išmoką įsitikinti, kad įvyko draudžiamasis įvykis, nustatyti realų patirtos žalos dydį ir tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu elgtis sąžiningai. Be to, kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad draudikui tenka įrodinėjimo našta, jog jis, bendradarbiaudamas su savo draudėju bei pareikalaudamas patikimų žalos atlyginimo įrodymų siekė tinkamai įvykdyti jo žalos atlyginimo prievolę; taip pat žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Nustačius, kad draudikas šių pareigų neatliko, o rėmėsi žalos dydžio nustatymo dokumentais, kurie prieštaringi, nepagrindžia ar patikimai ir tikrai neįrodo realių nuostolių dydžio, atsiranda pagrindas mažinti prašomą priteisti sumą ar ieškinį visiškai atmesti dėl to, kad nuostoliai neįrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2011).
16.4. Šiuo atveju ieškovė, administruodama savo draudėjai kilusią žalą, buvo nepagrįstai pasyvi. Ieškovė nesurinko pakankamų įrodymų, kad įsitikintų draudėjai kilusios žalos mastu ir neįvertino remonto darbų, ypač susijusių su baldine plokšte, poreikio. Be to, byloje nėra pakankamai objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų, kad ieškovės draudėjos bute nauja baldinė plokštė apskritai buvo sumontuota, taip pat byloje nėra pateikta išmontuotos baldinės plokštės nuotraukų ar kitų objektyvių įrodymų. Neatmestina versija, kad faktiškai buvo suremontuota sena baldinė plokštė. Šias prielaidas paneigiančių įrodymų byloje nėra. Vien tai, kad ieškovė, nesigilindama į nurodytas aplinkybes, apmokėjo draudėjai kilusias išlaidas, ieškovei savaime nesuteikia teisės reikalauti iš atsakovės nuostolių atlyginimo už baldinės plokštės keitimo darbus. Ieškovei patikimai nepagrindžiant dėl draudiminio įvykio kilusios žalos masto ir dydžio, ieškovei administruojant žalą elgiantis neatidžiai, nerūpestingai, nepateikiant patikimų įrodymų, būtent pati ieškovė turi prisiimti riziką dėl galimybės gauti žalos atlyginimą. Išmokėdama draudimo išmoką savo draudėjai, ieškovė iš esmės nenustatė žalos dydžio, nors tokiais atvejais turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius. Dėl to žala ir jos dydis šiuo atveju ieškovės nėra įrodyti.
16.5. Nors teismas sprendime ir nurodė, kad pareigą įrodyti žalą ir žalos dydį turi ieškovė, tačiau faktiškai šia nuostata nesivadovavo. Prieštaraudamas nurodytai taisyklei, teismas sprendime nurodė, kad atsakovė draudėjos bute nebuvo ir neprašė leisti jį apžiūrėti, pati nedėjo pastangų nustatyti žalos dydžiui, su kuriuo galimai nesutiko. Teismas, nesilaikydamas nuostatos, kad pareigą įrodyti kilusios žalos dydį turi būtent ieškovė, pažeidė teisių ir pareigų paskirstymo proceso šalims principą.
16.6. Teismas, sprendime nurodydamas, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog dalies plokštės keitimas yra galimas ir tikslingas, nepagrįstai nustatė pareigą įrodinėti šią aplinkybę atsakovei. Šiuo atveju būtent ieškovė turėtų prisiimti pareigą įrodinėti, kodėl nebuvo tikslinga keisti vieną ar kelis baldinės plokštės elementus arba apskritai suremontuoti senąją baldinę plokštę. Ieškovė nepateikė pakankamai ir objektyvių įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad nebūtų ekonomiškiau pakeisti vieną ar kelis baldinės plokštės elementus, o ne montuoti naują baldinę plokštę. Ieškovė, reguliuodama draudiminį įvykį, neįdėjo pastangų, siekdama įvertinti ir nustatyti, ar tokio interjero apdailos elemento nėra galimybės pritvirtinti iš naujo ir ekonomiškiau sureguliuoti kilusią žalą nei tai buvo padaryta.
16.7. Ieškovė turėjo įrodyti, kokie konkretūs sugadinimai padaryti, taip pat pagrįsti atlikto remonto kainą. Byloje ieškovė nepateikė dokumentų, kurie konkretizuotų draudėjos bute baldinės plokštės keitimo faktą ir kainas. Pateiktas tik bendro pobūdžio 2018 m. vasario 19 d. atliktų darbų aktas ir sąskaita faktūra, tačiau vien iš šių dokumentų negalima spręsti apie tokio pobūdžio objekto savybes, t. y. nėra aišku, iš kokių medžiagų baldinė plokštė yra pagaminta, kiek jos medžiagos kainavo, kiek tiksliai kainavo remonto darbas tokiai plokštei sumontuoti, senajai demontuoti, atvežimo (logistikos) darbai ir pan. Rimantas Jankūnas byloje paliudijo, kad 2017 m. rugsėjo 22 d. sunaikinto, apgadinto turto apžiūros akte nebuvo nurodyta baldinė plokštė. Baldinės plokštės apgadinimus šis asmuo neva įvertino tik pagal nuotraukas, gautas iš ieškovės draudėjos, tačiau nevykdamas į butą atlikti apžiūros. Vertinant nuotraukose matomą baldinės plokštės būklę, matyti tik vieno krašto baldinės plokštės atšokimas, o šis atšokęs kraštas yra tik vieno baldinės plokštės segmento. Teismo posėdžio metu rangovas A. V. nurodė, kad paprastai turėtų vizualiai matytis plokštės išlinkimai, išbrinkimai. Šis asmuo taip pat patvirtino, kad jis nepamena, ar baldinė plokštė buvo išlinkusi, ar tik atšokusi nuo sienos. Liudytojas nurodė, kad gulsčiuko (ar kito plokščio daikto) pridėjimas prie galimai išlinkusios plokštės yra būtinas, kad būtų galima įvertinti, ar toks objektas yra išlinkęs, tačiau jis pats nevertino plokštės būklės ir neatsimena šio konkretaus atvejo. Vien tik iš neaprašytų nuotraukų nėra galimybės padaryti išvados apie baldinės plokštės galimus pakitimus, atsiradusius apliejus draudėjos butą. Nei ieškovė, nei byloje liudiję asmenys negalėjo tiksliai apibūdinti galimai apgadintos baldinės plokštės būklės, poreikio ją keisti, remontuoti ar tiesiog iš naujo pritvirtinti prie sienos.
16.8. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodyta galimai pati pigiausia baldinė plokštė, kuri neatitinka buvusios baldinės plokštės kokybės. Byloje nėra išsamių įrodymų, kurie aiškiai ir nedviprasmiškai apibūdintų buvusios baldinės plokštės prabangumą ir aukštesnę kokybę, lyginant su atsakovės pirmosios instancijos teismui lokalinėje sąmatoje pateikta baldinės plokštės keitimo kaina. Vien apibūdinimas, kad baldinė plokštė buvusi neva prabangi ar dizainerių sukurtas objektas, savaime neapibrėžia jos kokybinių ir techninių savybių, jos kainos rinkoje ir pan. Be to, ieškovės teiginiai, kad prieš tai buvusi plokštė buvusi dizainerių darbo, atmestini kaip nereikšmingi šiai bylai, nes nauja baldinė plokštė buvo pakeista nesinaudojant dizainerių paslaugomis arba šie duomenys nėra pateikti byloje.
16.9. Tiek ieškovė, tiek teismo posėdžio metu liudiję asmenys konkrečiai negalėjo įvardyti, kokios tiksliai statybinės medžiagos pagrindu buvo pagaminta nauja baldinė plokštė. Iš bylos medžiagos negalima daryti aiškios išvados, koks ieškovės draudėjos bute naujai pakeistos plokštės tipas (rūšis) ir kokia jos kaina. Visa tai komplikuoja galimybes paskaičiuoti galimą žalos dydį, taip pat galimus kaštus, jei analogiškus rangos darbus sutiktų atlikti kiti rinkoje veikiantys rangovai.
Šalies argumentai
16.10. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ieškovės draudėjos buto apžiūros akte baldinė plokštė net nebuvo nurodyta, o papildomas apžiūros aktas nebuvo surašytas, taip tinkamai nenustatant papildomų apgadinimų apimties. Tai padaryti šiuo konkrečiu atveju buvo būtina, nes byloje trūksta duomenų, apibūdinančių tiek baldinės plokštės pažeidimo faktą, tiek ir jos pažeidimo mastą. Iš byloje pateiktų baldinės plokštės nuotraukų vienareikšmiškos išvados apie šio interjero apdailos elemento būklę daryti negalima, nes nuotraukos nėra aprašytos, iš jų aiškiai nėra matyti, kiek stipriai yra pažeista baldinė plokštė, ar tik dalis baldinės plokštės yra pažeista (vienas iš elementų), nėra aišku, ar baldinė plokštė yra pažeista nepataisomai, ar ji tik atsiklijavusi (atšokusi, pažeisti jos tvirtinimo elementai) nuo sienos, prie kurios buvo pritvirtinta. Ieškovė, gavusi duomenis iš draudėjos apie papildomai paaiškėjusius defektus, susijusius su baldine plokšte, turėjo pareigą surašyti papildomą turto apžiūros aktą ir patikrinti draudėjos nurodytų papildomų defektų sąsajumą su įvykiu bei kartu nustatyti apgadinimų apimtis. Be to, rangovas A. V. teismo posėdžio metu teigė nežinantis, ar šiuo atveju į kainą įėjo visa plokštė, taip pat nenurodė tikslių medžiagų, kurios buvo naudojamos. Ieškovė netikrino, ar atlikti remonto darbai apėmė tai, kas buvo nurodyta išrašytoje sąskaitoje faktūroje, taip pat nepateikė teismui jokių duomenų apie atlikto remonto apimtis ir pakeistus elementus. Ieškovė neįsitikino, kaip stipriai plokštė buvo pažeista ir apskritai, ar buvo pažeista pati plokštė, ar tik jos tvirtinimo elementai. Ieškovė vadovavosi tik subjektyviu draudėjos paaiškinimu ir statybos įmonės atstovo patvirtinimu, kad atsirado papildoma žala, susijusi su baldinės plokštės pažeidimu.
16.11. Apklausiant liudytojus (tiek ieškovės draudėją, tiek rangovą, atlikusį darbus) paaiškėjo, kad buvo perdažytas visas butas. Pagal sąskaitos faktūros duomenis lubų ir sienų dažymas turėjo sudaryti 69 m², todėl dažymo darbams atlikti reikalinga suma sudarytų apie 3300–3400 Eur (be PVM), o visa tai iš esmės atitinka išrašytos sąskaitos faktūros sumą. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad ieškovė tinkamai neatliko žalos reguliavimo veiksmų: neišsiaiškino, kokie tiksliai darbai buvo atlikti ir už kuriuos buvo išrašyta sąskaita faktūra, kurią apmokėjo ieškovė. Nors atsakovei buvo pateikta informacija, kad ieškovės draudėjos bute buvo dažytos tik tos vietos, kur atsirado žymės nuo vandens užliejimo, tačiau ieškovės draudėja teismo posėdžio metu paliudijo, kad jos butas buvo perdažytas visa apimtimi (tam, kad nesikeistų spalviniai tonai), t. y. buvo perdažyta vonia, miegamasis, salonas. Tuo tarpu iš išrašytos sąskaitos faktūros matyti, kad joje nurodyta kvadratūra neatitinka to, ką paliudijo draudėja. Rangovas A. V. posėdžio metu nurodė, kad tais atvejais, kai pagal paskaičiuotą sąmatą faktiškai nepavyksta už tokią sumą įvykdyti darbų, atliekamų darbų kaštai yra padengiami iš kitų darbų arba likusi nepanaudota sąmatoje numatyta suma panaudojama kitiems darbams atlikti. Taigi byloje esanti sąskaita faktūra kelia pagrįstų abejonių, nes joje nurodyti duomenys neatitinka apibūdintos faktinės situacijos. Ieškovė nepateikė informacijos, kiek faktiškai buvo atlikta darbų draudėjos bute, o ieškinyje pateikta informacija yra neteisinga, lyginant ją su liudytojų parodymais.
16.12. Ieškovė, siekdama iš atsakovės susigrąžinti draudimo išmokos dalį, išmokėtą draudėjai, nepaskaičiavimo atitinkamo nusidėvėjimo. Šios aplinkybės neįvertino ir pirmosios instancijos teismas, nors klausimas dėl turto nusidėvėjimo buvo keltas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad namas, kuriame yra ieškovės draudėjos butas, yra 2009 metų statybos. Teismo posėdžio metu ieškovės draudėja patvirtino, kad buto įrengimas taip pat buvo organizuojamas 2009 metais, atitinkamai ir baldinė plokštė buvo įrengta tais pačiais metais. Iš byloje esančių duomenų nematyti, kad ieškovė nuo sumos, kurią sumokėjo rangovui už draudėjos bute atliktus darbus, būtų taikiusi nusidėvėjimo atskaitymą. UAB „Sistela“ Statinių vidutinės trukmės naudojimo normatyvuose yra numatyti atitinkami objektų nusidėvėjimo procentai per vienerius metus. Gyvenamųjų pastatų vidaus apdailos medžio drožlių plokštėms yra taikomas 3,3 proc. metinis nusidėvėjimas. Atsižvelgiant į tai, kad draudėjos bute remontas buvo atliktas 2018 m. (įskaitant dažymą ir baldinės plokštės keitimą), todėl šiuo atveju nusidėvėjimas skaičiuotinas 9 metų laikotarpiui (bendras nusidėvėjimas: 3,3 proc. x 9 = 29,7 proc.). Kadangi pagal atliktų darbų aktą visa medžiagų kaina buvo nurodyta 1835 Eur (15 Eur + 30 Eur + 1790 Eur), atitinkamai nuo šios sumos skaičiuojant gaunama 545 Eur (1835 Eur x 29,7 proc.) nusidėvėjimo suma. Dėl to 545 Eur nusidėvėjimo suma turėtų būti atskaitoma nuo ieškovės ieškinyje nurodytos sumos.
Atsiliepimas
17. Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių žalos dydį ir faktą, kad draudėjos bute baldinė plokštė buvo sumontuota. Vien tai, kad ieškovė baldinės plokštės sugadinimų neužfiksavo papildomame apžiūros akte, dar nereiškia, jog baldinė plokštė įvykio metu nebuvo apgadinta bei kad ieškovė negali šios aplinkybės įrodinėti kitais leistinais įrodymais. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė nuotraukas, kuriose matyti baldinės plokštės pažeidimai ir ieškovės susirašinėjimą su draudėja V. B., UAB „Dmirosta“, kuri vykdė draudėjos buto apžiūrą po užliejimo, bei su baldinės plokštės pakeitimo darbus draudėjos bute atlikusia įmone. Šie įrodymai pagrindžia ne tik baldinės plokštės pažeidimo faktą, tačiau taip pat būtinybę šią plokštę (visą, o ne jos dalį) keisti nauja bei šių darbų kainą. Minėtas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai: draudėja V. B., draudėjos buto apžiūrą vykdęs UAB „Dmirosta“ darbuotojas Rimantas Jankūnas bei remonto darbus po užliejimo draudėjos bute atlikęs A. V..
17.2. Tai, kad nuotraukose nebuvo užfiksuotas baldinės plokštės pakeitimo darbų procesas bei nuimta baldinė plokštė dar nereiškia, jog tokie darbai nebuvo atlikti. Ieškovė į bylą yra pateikusi 2018 m. vasario 19 d. sąskaitą faktūrą Nr. 015 ir atliktų darbų aktą Nr. 1. Būtent šie dokumentai ir pagrindžia atlikto remonto darbų apimtis bei patį faktą, kad remonto darbai (t. y. baldinės plokštės pakeitimas) draudėjos bute buvo atlikti. Savo ruožtu atsakovė nepateikė jokių šiuos rašytinius įrodymus paneigiančių įrodymų. Jeigu atsakovė abejojo nurodytuose rašytiniuose įrodymuose nurodytų darbų atlikimu draudėjos bute, ji turėjo teisę ir pakankamai laiko kreiptis į ieškovės draudėją bei prašyti apžiūrėti draudėjos butą.
17.3. Atsakovei iš karto po 2017 m. rugsėjo 20 d. užliejimo buvo žinoma tiek apie tai, kad jos draudėjo bute įvyko vandens nutekėjimas, tiek ir apie tai, jog šio įvykio metu buvo užlietas žemiau esantis butas. Taigi atsakovei nuo pat pradžių buvo žinoma, kad jai reikės atlyginti įvykio metu padarytą žalą, tačiau atsakovė nė karto neapsilankė užlietame ieškovės draudėjos bute ir visiškai nesidomėjo šio buto būkle po užliejimo bei padarytos žalos dydžiu. Šias aplinkybes, be kita ko, pagrindžia atsakovės atstovės 2018 m. rugpjūčio 22 d. elektroninis laiškas, iš kurio matyti, kad atsakovei apie užliejimą buvo pranešta iš karto po jo bei kad atsakovė po užliejimo neapžiūrėjo nei buto Nr. 34, nei savo draudėjo buto Nr. 37, t. y. atsakovė iš esmės žalą sureguliavo telefonu. Be to, įvykis įvyko 2017 m. rugsėjo 20 d., tuo tarpu ginčo baldinė plokštė buvo pakeista tik 2018 m. vasario mėnesį, todėl atsakovė, žinodama apie užliejimą ir būdamas viršutinio buto savininko civilinės atsakomybės draudike, turėjo visas galimybes pati įvertinti butui Nr. 34 padarytą žalą, tačiau to nepadarė. Vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes yra akivaizdu, kad ne ieškovė, o būtent atsakovė buvo visiškai pasyvi ir po įvykio visiškai nesidomėjo butui padaryta žala.
17.4. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad teismas perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovei. Teismas sprendime pacitavo CK nuostatas ir sprendime aiškiai nurodė, kad žalos dydį privalo įrodyti ieškovė. Vien tai, kad teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, priėmė ieškovei palankų sprendimą, neteikia pagrindo išvadai, kad teismas perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovei. Pareigą įrodyti žalą ir jos dydį turėjo būtent ieškovė, tuo tarpu atsakovė privalėjo pateikti savo atsikirtimus (abejones) pagrindžiančius įrodymus, tačiau jų nepateikė. Vienintelis įrodymas, kurį pateikė atsakovė buvo 404,16 Eur dydžio lokalinės sąmata, tačiau teismas visiškai pagrįstai šį įrodymą vertino kritiškai.
17.5. Atsakovė teigė, kad negalima nustatyti, ar baldinė plokštė buvo sugadinta, ar tik atšokusi nuo sienos, tačiau savo abejones pagrindžiančių duomenų nepateikė. Nors atsakovė teigė šių duomenų pateikti negalinti, nes ieškovė pakeitė plokštę, tačiau teismas sprendime pagrįstai konstatavo, jog plokštė buvo pakeista praėjus keliems mėnesiams po įvykio, o ne iš karto, todėl atsakovė, kaip draudimo įmonė, gavusi pranešimą apie kilusią žalą, turėjo visas galimybes pati įvertinti žalą iš karto po įvykio, reikalauti iš ieškovės papildomų duomenų, tačiau to nepadarė. Tokį atsakovės elgesį teismas visiškai pagrįstai vertino jos nenaudai ir pagrįstai pripažino, kad ieškovės pateikti duomenys yra pakankami konstatuoti baldinės plokštės sugadinimo faktą.
17.6. Atsakovė taip pat abejojo baldinės plokštės keitimo faktu, tačiau nepateikė jokių šią aplinkybę galinčių patvirtinti įrodymų. Vertindamas šią aplinkybę, teismas neturėjo pagrindo abejoti ieškovės pateiktais įrodymais – lokaline darbų sąmata, sąskaita faktūra už atliktus darbus bei liudytojų parodymais, kad darbai buvo atliekami, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad baldinė plokštė buvo pakeista.
17.7. Nors atsakovė teigė, kad galimai būtų užtekę pakeisti tik dalį baldinės plokštės, taip pat pateikė lokalinę sąmatą, kurioje visos baldinės plokštės keitimo kaina tėra 404,16 Eur, teismas šiuos atsakovės argumentus pagrįstai atmetė. Pirma, kaip nurodė liudytojai, kurie betarpiškai apžiūrėjo sugadintą plokštę ir dalyvavo vykdant plokštės keitimo darbus, nėra techninių galimybių (arba jos itin brangios) baldinės plokštės taisyti ar keisti tik jos dalį, nes keičiant tik jos dalį, reikėtų tiksliai atitaikyti plokštės spalvą, kitus parametrus, o tai padaryti itin sudėtinga ir brangu. Antra, atsakovė nepateikė įrodymų, kad dalies plokštės keitimas yra galimas ir tikslingas. Trečia, kaip paaiškėjo teismo posėdžio metu (tai patvirtino ir liudytojai A. V. bei Rimantas Jankūnas), atsakovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodyta visiškai kita plokštė, negu buvo sumontuota ieškovės draudėjos bute. Be to, nurodyta sąmata buvo sudaryta atsakovės atstovui net neapsilankius bute ir neapžiūrėjus plokštės.
17.8. Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai kelia klausimą dėl nepaskaičiuoto medžiagų nusidėvėjimo. Atsakovė ieškinio dalies dėl medžiagų nusidėvėjimo visiškai neginčijo (apie tai neužsiminta nei atsiliepime į ieškinį, nei triplike). Atsakovės teismui pateiktoje lokalinėje sąmatoje, kuria atsakovė bandė įrodinėti žalos dydį, taip pat nėra paskaičiuotas nusidėvėjimas. Dėl to darytina išvada, kad atsakovė savo apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
18. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
19. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl atsakovės apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.
20. Byloje nustatyta, kad 2017 m. birželio 20 d. ieškovė (draudikė) ir V. B. (draudėja) sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas draudėjai nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini).
21. 2017 m. rugsėjo 20 d. viršutinio buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje įtrūkus vamzdžiui (jį pragręžus), vandeniu buvo užlietas draudėjos butas ir apgadintas jame esantis turtas. Įvykis užfiksuotas ieškovės atstovui 2017 m. rugsėjo 22 d. apžiūrėjus butą ir surašius Sunaikinto, apgadinto turto apžiūros aktą. 2017 m. rugsėjo 27 d. buto draudėja elektroniniu laišku informavo ieškovės atstovą, kad po buto apžiūros situacija dar pablogėjo – nuo sudrėkusios sienos sudrėko ir deformavosi ant sienos buvusi dekoratyvinė baldinė plokštė, kartu nusiųsdama ir šias aplinkybes patvirtinančias nuotraukas.
22. Dėl nurodyto įvykio ieškovė išmokėjo draudėjai 3337,50 Eur draudimo išmoką, kuri buvo pervesta tiesiogiai draudėjos buto remonto darbus atlikusiam rangovui A. V.. Draudimo išmoka išmokėta vadovaujantis rangovo 2018 m. vasario 19 d. išrašyta sąskaita faktūra Nr. 015 bei rangovo ir draudėjos pasirašytu atliktų darbų aktu Nr. 1, pagal kurį draudėjos buto remonto darbus sudarė: sienų ir lubų remontas ir dažymas (742,50 Eur), baldų, grindų ir kitų paviršių uždengimas remonto metu ir dažant (95 Eur), valymas po remonto darbų (150 Eur), sienos baldinės plokštės keitimas (2350 Eur).
23. Išmokėjusi draudėjai draudimo išmoką, ieškovė 2018 m. balandžio 11 d. prašymu dėl 3337,50 Eur žalos atlyginimo kreipėsi į atsakovę, kuri buvo apdraudusi atsakingo už žalą asmens (buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininko) civilinę atsakomybę.
24. Atsakovė atlygino ieškovei dalį žalos – 944,75 Eur, o likusios žalos atlyginti nesutiko. Atsižvelgdama į tai, ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės likusią neatlygintos žalos dalį – 2392,75 Eur, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimo teisinio kvalifikavimo
25. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė, kaip draudėjai draudimo išmoką išmokėjusi draudikė, ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei, kaip už žalą atsakingo asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam asmeniui, reiškia vadovaudamasi CK 6.1015 straipsniu, reglamentuojančiu draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui.
26. CK 6.1015 straipsnyje, reglamentuojančiame draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogacija), nustatyta, kad, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (šios bylos atveju – iš jo civilinės atsakomybės draudikės). Subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, draudimo ligos atveju, civilinės atsakomybės draudimo atveju, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Draudėjas (naudos gavėjas) privalo perduoti draudikui visą informaciją, kuri yra būtina, kad draudikas tinkamai įgyvendintų jam perėjusią reikalavimo teisę (CK 6.1015 straipsnio 1–3 dalys).
27. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad subrogacinė prievolė nėra nauja prievolė; draudikui perėmus draudėjo reikalavimo teisę žalos atlyginimo prievolė, siejanti nukentėjusį draudėją ir žalą padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis; draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011). Taigi subrogacija yra vieno iš jau egzistuojančios prievolės asmenų pasikeitimas, todėl naujai įstojusiam asmeniui taikomos tos taisyklės, kurios siejo pradinį kreditorių ir skolininką. Tai reiškia, kad subrogacijos teise pasinaudojęs draudikas, pakeitęs draudėją sutartyje tampa iki draudžiamoji įvykio jo nesaisčiusios sutarties šalimi ir, kaip įtvirtinta CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje, jam perėjusią reikalavimo teisę įgyvendina laikydamasis taisyklių, kurios nustatė draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-916/2018).
28. Nagrinėjamos bylos ypatumas yra tas, kad ieškovė (draudėjos turtą apdraudusi draudikė) ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškė atsakovei, kaip už žalą atsakingo asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam asmeniui.
29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kai atsakingas už žalą asmuo yra apsidraudęs savo civilinę atsakomybę, sudarydamas civilinės atsakomybės draudimo sutartį, tokio asmens (draudėjo pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį) padarytą žalą atlygina draudikas pagal civilinės atsakomybės draudimo sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018).
30. Taigi ieškovė, išmokėjusi nukentėjusiam asmeniui dėl turto sugadinimo draudimo išmoką, įgijo teisę savo subrogacinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo reikšti draudikei, kuri civilinės atsakomybės draudimo sutartimi buvo apdraudusi už žalą atsakingo asmens civilinę atsakomybę.
Dėl atlygintinos žalos fakto ir dydžio
31. Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčija civilinės atsakomybės sąlygų buvimo ir jai tenkančios prievolės atlyginti draudžiamojo įvykio metu padarytą žalą, tačiau nesutinka su prašomos priteisti žalos dydžiu. Atsakovė atlygino ieškovei žalos dalį – 944,75 Eur, o likusią dalį atlyginti atsisakė, motyvuodama tuo, kad ieškovė jos tinkamai nepagrindė. Byloje šalių ginčas iš esmės yra kilęs dėl atsakovės prievolės atlyginti ieškovei įvykio metu apgadintos baldinės plokštės keitimo išlaidas.
32. Atsakovė (apeliantė), nesutikdama su pareikštu reikalavimu, teigė, kad ieškovė, gavusi iš draudėjos informaciją apie naujai paaiškėjusius defektus (baldinės plokštės apgadinimą), turėjo pareigą surašyti papildomą turto apžiūros aktą ir patikrinti draudėjos nurodytų papildomų defektų sąsajumą su įvykiu, kartu nustatant ir apgadinimų apimtis. Atsakovės nuomone, draudėjos paaiškinimai ir fotonuotraukos nėra pakankami duomenys prašomos priteisti žalos dydžiui pagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
33. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas nurodytus atsakovės argumentus kaip nepagrįstus, pažymėjo, kad plokštė buvo pakeista praėjus keliems mėnesiams po įvykio, o ne iš karto, todėl atsakovė, kaip draudimo įmonė, gavusi pranešimą apie kilusią žalą, turėjo visas galimybes pati įvertinti žalą iš karto po įvykio, reikalauti iš ieškovės papildomų duomenų, tačiau to nepadarė, draudėjos bute nebuvo ir neprašė leisti jį apžiūrėti, pati nedėjo pastangų nustatyti žalos dydžiui, su kuriuo nesutiko. Tokį atsakovės elgesį pirmosios instancijos teismas vertino jos nenaudai, pripažindamas, kad ieškovės pateikti duomenys yra pakankami konstatuoti baldinės plokštės sugadinimo faktą.
34. Atsakovė (apeliantė), nesutikdama su skundžiamo sprendimo išvada, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog ieškovės draudėjos buto apžiūros akte baldinė plokštė net nenurodyta, o papildomas apžiūros aktas nebuvo surašytas. Atsakovės nuomone, šiuo konkrečiu atveju byloje trūksta duomenų, apibūdinančių tiek baldinės plokštės pažeidimo faktą, tiek ir jos pažeidimo mastą – vien tik iš nuotraukų nėra galimybės padaryti išvados apie baldinės plokštės galimus pakitimus, atsiradusius apliejus draudėjos butą, nes nuotraukos neaprašytos, iš jų aiškiai nematyti, kaip stipriai pažeista baldinė plokštė, nėra aišku, ar baldinė plokštė pažeista nepataisomai, ar ji tik atsiklijavusi nuo sienos, prie kurios buvo pritvirtinta.
35. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog baldinės plokštės sugadinimai nebuvo užfiksuoti papildomame apžiūros akte, savaime nereiškia, kad baldinė plokštė įvykio metu nebuvo apgadinta ir kad ieškovė negali šios aplinkybės įrodinėti kitais leistinais įrodymais. Įvertinusi visą bylos medžiagą, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės pateikti duomenys – rangovo, žalų specialistės ir draudėjos elektroninis susirašinėjimas (t. 1, b. l. 127, 130, 132–133), fotonuotraukos (t. 1, b. l. 110, 114, 151, 160) yra pakankami baldinės plokštės apgadinimo faktui konstatuoti. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad dėl drėgmės dalis baldinės plokštės deformavosi ir atšoko nuo sienos, prie kurios buvo pritvirtinta.
36. Nors atsakovė (apeliantė) apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad šiuo konkrečiu byloje nėra pakankamai duomenų, apibūdinančių baldinės plokštės pažeidimo mastą, tačiau pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad tokią situaciją iš dalies lėmė ir pačios atsakovės, kaip už žalą atsakingo asmens civilinės atsakomybės draudikės, pasyvumas.
37. Šios nutarties 29 punkte nurodyta, kad, kai atsakingas už žalą asmuo yra apsidraudęs savo civilinę atsakomybę, sudarydamas civilinės atsakomybės draudimo sutartį, tokio asmens (draudėjo pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį) padarytą žalą atlygina draudikas pagal civilinės atsakomybės draudimo sutarties sąlygas. Tai reiškia, kad civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui taip pat taikoma Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnyje įtvirtinta draudiko pareiga tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dedant reikiamas pastangas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018).
38. Byloje nustatyta, kad už žalą atsakingas asmuo iš karto po įvykio, kurio metu buvo užlietas ginčo butas, informavo apie tai savo civilinės atsakomybės draudikę (atsakovę), tačiau ši, gavusi pranešimą apie įvykį, nors ir turėjo visas galimybes ištirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, to nedarė, į įvykio vietą nevyko, papildomos informacijos neprašė, taip prisiimdama riziką, kad, kilus ginčui dėl žalos atlyginimo, apribos savo galimybes atsikirsti į pareikštus reikalavimus.
39. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad vien tik tam tikros žalos padarymo ir draudimo išmokos draudėjai išmokėjimo faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą. Tam tikrais atvejais turto draudimo draudiko išmokėtas draudimo išmokos dydis per se (pats savaime) netampa žalos atlyginimo suma, pareiškus reikalavimą už žalą atsakingam asmeniui arba jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018).
40. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).
41. Nors pirmosios instancijos teismas nagrinėjamos bylos atveju teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigas, konstatuodamas, kad šioje byloje pareiga įrodyti žalos faktą ir dydį tenka būtent ieškovei, tačiau, spręsdamas dėl ieškinio pagrįstumo ir įrodytumo, šia taisykle nepagrįstai nesivadovavo.
42. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tiek ieškovė, grįsdama savo atsiliepimą į apeliacinį skundą, nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, kad atsakovė nepateikė byloje pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jos atsikirtimus ir abejones ieškovės nurodytomis aplinkybėmis. Tai, ar ieškovas įvykdė pareigą įrodyti reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes, yra sprendžiama pagal jo pateiktus įrodymus dėl konkrečių bylos aplinkybių ir pagal atsakovo pateiktus atsikirtimus bei juos įrodančius duomenis. Jeigu atsakovas prieštarauja ieškovo reikalavimui, bet neįrodo savo atsikirtimų, tai savaime nereiškia ir neturi būti vertinama kaip ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių įrodymas. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009).
43. Ieškovė dėl įvykio apgadintos baldinės plokštės keitimo faktą ir dėl to patirtų išlaidų dydį byloje įrodinėja rangovo A. V. 2018 m. vasario 19 d. išrašyta sąskaita faktūra Nr. 015 bei rangovo ir draudėjos pasirašytu atliktų darbų aktu Nr. 1. Šiuose dokumentuose baldinės plokštės keitimas įvertintas 2350 Eur suma (1790 Eur pagrindė medžiagos, 560 Eur darbas ir mechanizmai). Atsakovės nuomone, iš ieškovės pateiktų bendro pobūdžio atliktų darbų akto ir sąskaitos faktūros nėra aišku, iš kokių medžiagų baldinė plokštė pagaminta, kiek kainavo jos medžiagos, darbas tokiai plokštei sumontuoti ir senajai demontuoti, atvežimo darbai ir pan., be to, byloje nėra pakankamai duomenų, kurie teiktų pagrindą spręsti, kad ieškovės draudėjos bute nauja baldinė plokštė apskritai buvo sumontuota.
44. Teisėjų kolegija, 2020 m. sausio 3 d. nutartimi atnaujinusi apeliacinės bylos nagrinėjimą iš esmės, pažymėjo, kad ieškovės byloje pateikti rašytiniai įrodymai (sąskaita-faktūra ir atliktų darbų aktas), kuriais grindžiamas prašomos priteisti žalos atlyginimo dydis, yra itin neiformatyvūs: iš jų turinio neaišku, ar buvo remontuojama įvykio metu apgadinta baldinė plokštė, ar vietoje jos buvo gaminama ir montuojama nauja; tuo atveju, jeigu vietoje senosios baldinės plokštės buvo gaminama nauja, neaišku, kas šios plokštės gamintojas, iš kokių konkrečiai medžiagų ir kokios technologijos pagrindu buvo pagaminta naujoji plokštė. Teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad šių duomenų negalėjo nurodyti ir teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas sąskaitą-faktūrą bei atliktų darbų aktą pasirašęs rangovas A. V., kuris nurodė gerai neatsimenantis šio konkretaus atvejo, taip pat kad atliekant remonto darbus jis pats tiesiogiai nedalyvavo (darbus atliko jo samdytas darbuotojas).
45. Siekdamas visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinti nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad pareiga įrodyti žalos faktą ir dydį tenka būtent ieškovei, apeliacinės instancijos teismas 2020 m. sausio 3 d. nutartimi pasiūlė ieškovei pateikti papildomus įrodymus, kurie pagrįstų darbų atlikimo faktą ir šios nutarties 44 punkte nurodytas aplinkybes ir (ar) kitas naujos baldinės plokštės specifiką apibūdinančias savybes.
46. Nors papildomiems įrodymams surinkti ir (ar) ginčo buto (jame sumontuotos baldinės plokštės) apžiūrai atlikti apeliacinės instancijos teismas nustatė pakankamai ilgą 14 kalendorinių dienų terminą (CPK 179 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis), ieškovė jokių papildomų įrodymų, kurie pagrįstų nurodytas aplinkybes, teismui nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovė nenurodė, kad būtų bandžiusi susisiekti su remonto darbus atlikusiu rangovu, draudėja ar kitais asmenimis, turinčiais ar galinčiais turėti reikšmingų duomenų, susijusių ieškovės įrodinėjamomis aplinkybėmis. Ieškovė taip pat nenurodė, kad būtų dėjusi pastangas atlikti draudėjos bute sumontuotos baldinės plokštės apžiūrą ir surinkti papildomus įrodymus vietoje (pavyzdžiui, fotonuotraukas, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir kt.).
47. Išanalizavusi ir įvertinusi visą bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien tik įrašas „sienos baldinės plokštės keitimas“ rangovo išrašytoje sąskaitoje faktūroje ir atliktų darbų akte, esant ginčui dėl paties baldinės plokštės keitimo fakto, savaime neįrodo, jog šiuose dokumentuose įvardyti darbai buvo realiai atlikti. Pažymėtina, kad nors po įvykio, kurio metu buvo aplietas draudėjos butas, buvo tariamasi dėl baldinės plokštės pakeitimo (2017 m., spalio 4 d., 2017 m. spalio 25 d. rangovo A. V. elektroniniai laiškai), tačiau 2017 m. lapkričio 4 d. pati draudėja elektroniniu laišku informavo žalų specialistus, jog, įjungus šildymą, baldinė plokštė pradėjo trauktis, todėl, jeigu plokštės pakitimas liks minimalus, naujos plokštės negamins, koreguos esamą. Byloje nepateikta jokių duomenų, kad po šio draudėjos elektroninio laiško baldinės plokštės būklė būtų pablogėjusi ir būtų atsiradęs poreikis keisti šią plokštę. Teismo posėdžiu metu rangovas A. V., paklaustas apie draudėjos bute atliktų darbų apimtis, nurodė, kad buvo atliekami buto sienų ir lubų dažymo darbai, remontuojama baldinė plokštė. To paties klausimo paklausus draudėjos, ji nurodė tik buto dažymo darbus, nieko nepaminėdama apie baldinės plokštės keitimą.
48. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai draudikas, nepatikrinęs, ar draudėjui išmokėtas žalos atlyginimo dydis yra pagrįstas, remiasi žalos dydžio nustatymo dokumentais, kurie prieštaringi, nepagrindžia ar patikimai ir tikrai neįrodo realių nuostolių dydžio, atsiranda pagrindas mažinti regreso tvarka prašomą priteisti sumą ar regresinį ieškinį visiškai atmesti dėl to, kad nuostoliai neįrodyti (CK 6.249 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Draudikui tenka įrodinėjimo našta, kad jis dėjo visas pastangas ir bendradarbiaudamas su savo draudėju siekė ekonomiškai įvykdyti jo žalos atlyginimo prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2011; 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017).
49. Nagrinėjamos bylos atveju nenustatyta, kad ieškovė būtų tikrinusi, ar atlikti remonto darbai apėmė tai, kas buvo nurodyta rangovo išrašytoje sąskaitoje faktūroje ir atliktų darbų akte, taip pažeisdama savo kaip draudikės pareigą elgtis apdairiai ir rūpestingai, išmokant draudimo išmoką, nustatyti realų patirtos žalos dydį.
50. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovė, būdama draudimo srities profesionalė ir turėdama pareigą įrodyti žalos faktą ir dydį, nepateikė byloje pakankamai ir objektyvių duomenų, kurie teiktų pagrindą pripažinti nustatyta aplinkybe, kad draudėjos bute įvykio metu apgadinta baldinė plokštė buvo faktiškai pakeista (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai). Nors atnaujinus apeliacinės bylos nagrinėjimą iš esmės ieškovei buvo sudarytos galimybės pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodymus, susijusius su byloje įrodinėtinomis aplinkybėmis, ieškovė iš esmės apsiribojo tik atsakovės nurodytų argumentų ir pateiktų įrodymų kritika.
51. Kita vertus, net ir nenustačius baldinės plokštės keitimo fakto, tačiau esant duomenims, kad draudžiamojo įvykio metu draudėjos bute buvusi baldinė plokštė buvo apgadinta, spręstinas klausimas šios žalos atlyginimo. Jau nurodyta, kad atsakovė, gavusi ieškovės 2018 m. balandžio 11 d. prašymą dėl 3337,50 Eur žalos atlyginimo, pagrįstomis pripažino ir ieškovei atlygino dalį šių išlaidų – 944,75 Eur, kurias, be kita ko, sudarė 53,47 Eur baldinės plokštės permontavimo išlaidos. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovei byloje nepateikus objektyvių duomenų apie tai, kokie konkrečiai darbai, susiję su baldinės plokštės būklės atkūrimu, buvo atlikti šiuo konkrečiu atveju, taip pat nesant duomenų, kad tokių darbų kaina viršijo atsakovės atlygintas 53,47 Eur dydžio išlaidas, nėra pagrindo spręsti dėl didesnių išlaidų atlyginimo (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
52. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
53. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai), o tai lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovės ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Atmesti ieškovės ieškinį.