Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-03-31 · Civilinė byla Nr. 2YT-11611-964/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-31
Bylos Nr.
2YT-11611-964/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-06678-2021-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Šiškienė
Pareiškėjas
S. S.
Suinteresuotas asmuo
UAB „GF bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-11611-964/2021 (S)Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06678-2021-1Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.11
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. kovo 31 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. S. skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų, suinteresuotas asmuo – UAB „GF bankas“, antstolė Brigita Palavinskienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas S. S. su skundu kreipėsi į antstolę Brigitą Palavinskienę, kuriuo nesutiko su antstolės 2021 m. vasario 9 d. patvarkymu Nr. S-460314 vykdomojoje byloje 0171/11/01071 dėl turtinių teisių/išmokėtinų lėšų arešto bei areštuotų lėšų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą. Nurodė, kad iš jam priteistų už netinkamas kalinimo sąlygas lėšų galėjo būti išskaičiuota tik 20-30 proc., likusias prašo grąžinti į jo sąskaitą įkalinimo įstaigoje. Teigia, jog areštuotoms lėšoms turi būti taikomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 736 straipsnis, kuris numato išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydžius, taip pat CPK 733-743 straipsniai dėl išieškojimo iš pajamų.

Antstolė Brigita Palavinskienė 2021 m. kovo 4 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Nurodė, kad pagal galiojančias teisės normas ir suformuotą teismų praktiką, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išmokėtinas žalos atlyginimas dėl netinkamų kalinimo sąlygų, esantis Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos sąskaitoje, nėra priskiriamas kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 str., reglamentuojančios iškaitų dydį, nuostatos. Pajamų, iš kurių išieškojimas yra negalimas, sąrašas įtvirtintas CPK 739 straipsnyje. Kitų asmenų į skolininko sąskaitą laisvės atėmimo įstaigoje pervedamos lėšos (neturtinės žalos atlyginimas) į jį nepatenka, todėl antstolis turi teisę vykdyti išieškojimą iš šių lėšų.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo UAB „GF bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad areštuotos lėšos (neturtinės žalos atlyginimo kompensacija už netinkamas kalinimo sąlygas) nepatenka nei į LR CPK 737 str., nei į LR CPK 739 str., kuriame nurodomas baigtinis sąrašas piniginių lėšų, iš kurių išieškoti negalima, todėl antstolė teisėtai ir pagrįstai areštavo skolininkui priklausančias lėšas, vykdydama priverstinį skolos išieškojimą UAB GF bankas naudai. Pridūrė, kad LR CPK nėra nurodyta, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios sumokėtos skolininkui kaip neturtinė žala. LR CPK nedraudžia nukreipti išieškojimą į neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamo kalinimo sąlygų ar kitų valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimą, tad pareiškėjo pateikti argumentai, kad nurašytos lėšos negalėjo būti nurašytos ir turi būti grąžintos, nes jos gautos iš valstybės kaip neturtinės žalos atlyginimas už netinkamas kalinimo sąlygas, yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0171/11/01071 duomenų nustatyta, kad antstolė vykdo 3220,27 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimą iš skolininko S. S. išieškotojo UAB „GF bankas“ naudai pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1171-734/2010. Antstolė 2015 m. liepos 24 d. priėmė patvarkymą Nr. B-332211, kuriuo areštavo visas pareiškėjo (skolininko) atžvilgiu išmokėtinas (esamas ir būsimas išmokėtinas) lėšas 4 986,64 Eur sumai.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-2287-756/2019 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjui buvo priteista 200 Eur neturtinė žala dėl netinkamų kalinimo sąlygų, paliko nepakeistą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-3107-662/2019 Vilniaus apygardos administracinis teismo 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjui buvo priteista 1520 Eur neturtinė žala dėl netinkamų kalinimo sąlygų, taip pat paliko nepakeistą.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2021 m. vasario 8 d. elektroniniu laišku kreipėsi į antstolę, informuodama, kad numatomas lėšų išmokėjimas, todėl turi būti pateikti atnaujinti (aktualūs) patvarkymai S. S. atžvilgiu. Antstolė 2021 m. vasario 9 d. priėmė patvarkymą Nr. S-460314, kuriuo areštavo skolininkui S. S. priklausančias turtines teises bei mokėtinas lėšas 3 798,44 Eur sumai. Teisingumo ministerija informavo pareiškėją, kad negali išmokėti jam priteistos neturinės žalos atlyginimo dėl aukščiau nurodytu patvarkymu taikyto apribojimo.

Pagal CPK 688 straipsnio 1 dalį išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis. Nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko turto arba kad kiti asmenys privalo išmokėti skolininkui priklausančias sumas ar duoti kitą turtą, antstolis jį aprašo ar surašo to turto arešto aktą (LR CPK 688 straipsnio 3 dalis). Išieškant iš skolininko turto taikomi apribojimai, nustatyti CPK 663 straipsnyje, o CPK 739 straipsnyje yra nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Į minėtą sąrašą nepatenka išmokos, gautos kaip neturtinės žalos atlyginimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 konstatavo, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Toks apribojimas aiškintinas tuo, kad, pradėjus išieškojimą iš skolininko turto ir jį nukreipiant į skolininkui priklausančius pinigus, skolininkas galėtų disponuoti tokia pinigų suma, kuri užtikrintų minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą, ir taip būtų apginti ne tik išieškotojo interesai, bet ir nepažeistos skolininko, kaip vykdymo proceso dalyvio, teisės bei teisėti interesai. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad nors Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą tik į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią MMA, tačiau pagal CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodė, kad nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą. Todėl savo patvarkyme jis turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, t. y. kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį. Skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas.

Nagrinėjamu atveju skolininko gautinos lėšos kaip neturtinės žalos atlyginimas iš Lietuvos Respublikos prilyginamos kitoms pajamoms – vienkartinėms ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento gaunamoms įplaukoms, ir atsižvelgiant į tai, kad tokios pajamos nepatenka į CPK 739 straipsnyje nustatytą sąrašą sumų, iš kurių išieškojimas yra negalimas, išieškojimas iš tokių pareiškėjo lėšų turi būti vykdomas laikantis CPK 733-743 straipsniuose nustatytos tvarkos. Pažymėtina, kad būtent tokią praktiką šio pobūdžio bylose formuoja ir apeliacinės instancijos teismai (pvz., Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-105-368/2019 bei Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-232-368/2019).

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, aptartas vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, aktualią kasacinio, apeliacinės instancijos teismų praktiką, konstatuotina, kad pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų yra pagrįstas ir tenkintinas, antstolis įpareigotinas išieškojimą iš pareiškėjui priteistų sumų neturtinei žalai atlyginti vykdyti (šią sumą paskirstyti) CPK 733-743 straipsniuose nustatyta tvarka bei laikantis nustatytų išskaitų dydžių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo S. S. skundą tenkinti.

Įpareigoti antstolę Brigitą Palavinskienę išieškojimą iš pareiškėjui priteistų 200 Eur ir 1520 Eur sumų neturtinei žalai atlyginti vykdyti (šias sumas paskirstyti) CPK 733-743 straipsniuose nustatyta tvarka bei laikantis nustatytų išskaitų dydžių.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0171/11/01071 grąžinti antstolei Brigitai Palavinskienei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Šiškienė