- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-19
- Bylos Nr.
- e2-239-367/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14974-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Pauparienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
- Trečiasis asmuo
- E. J.
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovui advokato padėjėjui A. K.,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovams S. Š. ir advokatui A. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo E. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) (toliau – ieškovė) prašo priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (toliau – atsakovė) 2793,16 Eur turtinę žalą, 73,46 Eur kompensacines palūkanas, 6 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ieškovas AB (duomenys neskelbtini) (toliau – ieškovas) atsakovei išdavė Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, TIA Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančią, kad laikotarpiu nuo 2022-03-07 00:00 val. iki 2023-03-06 24:00 val. buvo apdraustas atsakovės turtas – krovininis automobilis MAN TGX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).Ieškovė iš draudimo bendrovės Vengrijoje gavo pranešimą apie autoįvykį, kuriame nurodyta, jog atsakovei priklausantį krovininį automobilį Vengrijoje vairavo atsakovės darbuotojas E. J., kuris sukėlęs eismo įvykį, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Vengrijos policija atliko tyrimą ir nustatė, jog atsakovo vairuotojas E. J., sukėlęs eismo įvykį, pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl už nedidelį kelių eismo taisyklių pažeidimą, jam buvo paskirta nuobauda. Visos šios aplinkybės yra nurodytos Budapešto vyriausiojo policijos komisariato XIII rajono policijos komisariato sprendime, kuriame nurodyta: R. B. vyriausiojo policijos komisariato Teisėsaugos institucijų Eismo policijos departamento Įvykio vietos tyrimo skyriaus Įvykio vietos tyrimo poskyrio įskundimu, buvo nustatyta, kad laiko tarpe nuo 2023-02-08 vakaro ir 2023-02-09 16 val. 30 min. Budapešto XIII rajone, kelio atkarpoje ties Kucsma g. 13 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta materialinė žala.
3. Remiantis turima informacija, per minėtą laiko tarpą Budapešto XIII rajone, Kucsma gatve nuo R. F. gatvės Béke gatvės kryptimi važiavo nežinomas asmuo, kuris vairavo sunkvežimį Lietuvos valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Nežinomas vairuotojas važiuodamas vieta, esančia Kucsma gatvėje prieš pastatą Nr. 13, atsitrenkė į automobilio valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) priekinės dalies dešinę pusę, kurį N. F. pastatė ir paliko stovėti kairėje kelio pusėje važiavimo kryptimi. Po eismo įvykio nežinomas vairuotojas išvažiavo iš įvykio vietos, nepalikęs savo duomenų. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, tačiau transporto priemonei valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) buvo padaryta materialinė žala. Eismo įvykį pastebėjo pašalinis ir (arba) nesuinteresuotas liudytojas, kuris užsirašė sunkvežimio, kuris buvo panaudotas kaip pažeidimo priemonė, valstybinius numerius ir krovininio kėbulo tento užrašą ant lapelio, kurį tinkamu būdu uždėjo ant nukentėjusiojo transporto priemonės.
4. Kadangi eismo įvykis įvyko Vengrijoje, todėl Vengrijos draudimo bendrovių asociacija Transporto priemonių draudikų biuras atliko žalos administravimą ir nustatė žalos dydį, t. y. pateikė žalos dydį pagrindžiančius dokumentus (ekspertizės išvadą) ir pateikė ieškovui pretenziją (reikalavimą) atlyginti 2793,16 Eur žalą. Ieškovė šią žalą atlygino, todėl įgijo teisę reikalauti atlyginti žalą regreso tvarka.
Atsiliepimas
5. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė savo poziciją byloje grindžia vieninteliu įrodymu – Vengrijos Budapešto vyriausiojo policijos komisariato XIII rajono policijos komisariato sprendimu, kuriame nurodytos aplinkybės nėra konkrečios, tuo tarpu prielaidos negali būti laikomos įrodymais. Budapešto vyriausiojo policijos komisariato XIII rajono policijos komisariato sprendime nurodyta, kad įvykis įvyko 2023 m. vasario 8 d. vakare – 2023 m. vasario 9 d. 16 val. 30 min. Budapešto XIII rajone, kelio atkarpoje ties Kucsma g. 13. Taigi, įvykio laikas nusakomas paros tikslumu, kas iš esmės reiškia, nėra tiksliai nustatytas įvykio padarymo laikas. Dar daugiau, sprendime remiamasi neidentifikuoto asmens pateikta informacija, jog esą nurodytu laiku (kaip minėta, netiksliai nustatytu, neaiškiu laiku), Budapešto XIII rajone, Kucsma gatve nuo R. F. gatvės Béke gatvės kryptimi važiavo nežinomas asmuo, kuris vairavo sunkvežimį Lietuvos valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Esą nežinomas vairuotojas važiuodamas vieta, esančia Kucsma gatvėje prieš pastatą Nr. 13, atsitrenkė į automobilio valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) priekinės dalies dešinę pusę, kurį jo savininkas pastatė ir paliko stovėti kairėje kelio pusėje važiavimo kryptimi. Po eismo įvykio nežinomas vairuotojas esą išvažiavo iš įvykio vietos, nepalikęs savo duomenų. Eismo įvykį pastebėjęs pašalinis ir (arba) nesuinteresuotas liudytojas, kuris užsirašė sunkvežimio, kuris buvo panaudotas kaip pažeidimo priemonė, valstybinius numerius ir krovininio kėbulo tento užrašą ant lapelio, kurį tinkamu būdu uždėjo ant nukentėjusiojo transporto priemonės. Taigi, šiuo atveju nėra identifikuotas asmuo, kuris esą informavo apie įvykį ir jo kaltininką. Nežinant liudytojo asmenybės ir neapklausus jo tiesiogiai, nėra galimybės patikrinti nurodomų duomenų teisingumo ir išsamumo. Juo labiau, kad Atsakovės vairuotojas – Trečiasis asmuo neigia buvus įvykį, priešingai, jis nurodo, kad nurodomu laikotarpiu ir apskritai, jokiu kitu laikotarpiu, jokios transporto priemonės nekliudė ir iš įvykio vietos nepasišalino, yra patyręs vairuotojas, ir jei būtų patekęs į panašią situaciją, ar autoįvykį, jei būtų kliudęs transporto priemonę, neabejotinai būtų sustojęs ir pasielgęs taip, kaip tai reikalaujama teisės aktais, informuotų suinteresuotus asmenis ir institucijas nei prisiimtų atsakomybę. Tačiau šiuo atveju vairuotojas buvus įvykį neigia, tokio įvykio, kurį sukėlė būtent Trečiasis asmuo, nepatvirtina ir abstraktus policijos sprendimas. Jei laikyti, kad toks nekonkretus įrodymas patvirtina būtent atsakovės darbuotojo padarytą žalą, būtų sukuriamos prielaidos piktnaudžiavimui – bet kuris transporto priemonės savininkas galėtų sumodeliuoti tokią situaciją, - t. y. norėdamas gauti draudimo išmoką dėl jo transporto priemonei anksčiau paties veiksmais padarytos žalos, užsirašyti bet kurios pro šalį važiuojančios stambiagabaritinės transporto priemonės numerius ir perduoti šią informaciją reikiamoms institucijoms, kaip gautą iš neidentifikuoto liudytojo, o tuo tarpu nepagrįstai apkaltintam vairuotojui būtų atimtos visos galimybės apsiginti. Tokia situacija teisėje negalima: nei vienas asmuo negali būti pripažintas atsakingu nesant tam pakankamų ir neginčijamų įrodymų.
6. Kartu su ieškiniu pateikta medžiaga niekaip nepatvirtina, kad būtent Atsakovės darbuotojas – Trečiasis asmuo padarė Vengrijoje registruotai transporto priemonei valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žalą, kurios šalinimo išlaidos sudarė draudimo bendrovės išmokėtą sumą, taip pat kad būtent Atsakovės darbuotojo veiksmai sudaro ,,pasišalinimo iš įvykio vietos“ sudėtį, kad yra Atsakovės darbuotojo kaltė, taip pat kad buvo padaryta žala įvykio metu, o ne kažkada anksčiau, ir kad tarp automobiliui padarytos žalos ir dėl to išmokėtos draudimo išmokos ir Atsakovės darbuotojo veiksmų yra priežastinis ryšys.
7. Šiuo atveju pastebėtina, kad net jeigu ir būtų byloje patikimi duomenys apie tai, kad stovintį pakelėje automobilį apgadino būtent atsakovei priklausančią transporto priemonę vairavęs atsakovės darbuotojas (nors tokių byloje duomenų nėra), nėra jokių duomenų, įrodymų apie galimą Atsakovės darbuotojo suvokimą apie įvykusį įvykį arba apie tokias aplinkybes, kurioms esant vidutinis rūpestingas asmuo turėjo suvokti apie įvykį, o tokie duomenys yra esminis momentas vertinant reikalavimo grąžinti išmokėtą draudiminę išmoką, pagrįstumo klausimą.
8. Trečiasis asmuo E. J. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai.
Šalies argumentai
9. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodė, kad Vengrijos policija pateikė papildomus dokumentus, kurie pridėti prie bylos. Liudytojas paliko lapelį užkišęs už automobilio stiklo su mašinos, kuri pasišalino iš eismo įvykio vietos duomenis. Vengrijos policija kreipėsi į atsakovę, kad pateiktų duomenis, kas galėjo vairuoti automobilį minėtą dieną. Atsakovė nurodė, kad trečiasis asmuo E. J. vairavo minėtą automobilį ir minėtu laiku buvo Vengrijoje. Vengrijos policija padarė išvadą, kad eismo dalyvis E. J. konkrečioje situacijoje elgėsi nepakankamai rūpestingai ir dėl jo veiksmų buvo pažeista transporto priemonė. Tuo remiantis galima daryti išvadą, kad tarp E. J. padaryto taisyklių pažeidimo ir eismo įvykio yra glaudus, tiesioginis priežastinis ryšys, jis yra atsakingas už eismo įvykį. Kaip matyti iš pažymos, E. J. neskyrė baudos, o pareiškė tik įspėjimą. Atsakovė galėjo pateikti prašymą Vengrijos policijai ir aiškintis aplinkybes, tačiau jie nepateikė jokios informacijos, kad ne E. J. atsakingas už eismo įvykį. Ieškovė atlygino žalą ir regreso tvarka prašo atlyginti žalą. Tai nėra paprastas bakstelėjimas, tai yra gilus įbrėžimas per visą mašiną. Negalėjo nejusti tokio sąlyčio. Prašo ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
10. Nors trečiais asmuo teigė, kad Kuzcmos g. eismas priešingas, tačiau pasidomėjus, paaiškėjo, kad ta gatve vyksta vienpusis eismas ir aiškiai tai matosi foto nuotraukose. Nuo R. F. g. Beke g. kryptimi važiavo nežinomas asmuo, kuris vairavo sunkvežimį Lietuvos valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) prieš pastatą Nr. 13 atsitrenkė į automobilio priekinės dalies dešinę pusę, kuris buvo pastatytas ir paliktas stovėti kairėje kelio pusėje važiavimo kryptimi.
Atsiliepimas
11. Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime nurodytus argumentus. Papildomai nurodė, kad ieškinyje išdėstytos aplinkybės yra miglotos. Autoįvykis apibrėžiamas paros intervalu. Anoniminis liudytojas paliko raštelį užkišęs už valytuvo. Nors trečiasis asmuo ir buvo komandiruotėje tuo metu, tačiau nepakanka prielaidų, kad autoįvykio jis pasišalino sąmoningai. Atsakovė apie autoįvykį sužinojo iš ieškovės. Atsakovė peržiūrėjo maršrutą, kuriuo vyko trečiasis asmuo. Jis negalėjo būti privažiavęs Budapešto. Įmonės rinkodaros tikslais, automobiliai yra ryškios spalvos, jas labai lengva įsiminti. Mano, kad tiesiog buvo nurašyti kokios nors užsienietiškos įmonės duomenys. Neturi išsisaugoję Vengrijos policijos užklausos. Įmonės automobiliai drausti privalomuoju draudimu ir kasko draudimu. Jie ant savo automobilio nepastebėjo jokių pažeidimų. Byloje nėra duomenų apie įvykio liudytoja, nėra aišku ką jis pasakė ir nurodė.
12. Trečiasis asmuo E. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie autoįvykį Vengrijoje nieko negali pasakyti, nes nieko apie jį nežino. Jei būtų kliudęs priekine krovininio automobilio dalimi, būtų matęs. Jei priekabos galu, akloje zonoje, tai galėjo ir nematyti, kad kažką kliudo. Budapešte prieš pastatą Nr. 13 yra lygi gatvė, tokio įvykio negalėjo būti. 20 val. į Budapešto 2 zoną nevažiuoja nei vienas sunkvežimis, nes ten miegamasis rajonas. Negali pasakyti, kodėl užfiksuotas jo vairuojamo automobilio numeris. Nukentėjęs automobilis virš sparno arkos sveikas, jei kliudytų sunkvežimio gabaritais, tai sunkvežimio aukštis daug didesnis, jis būtų nustumtas į šaligatvį, todėl su ieškiniu nesutinka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu, todėl tai yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu. Bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, tačiau civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-296-241/2020).
14. Iš 2022 m. kovo 3 d. įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieškovė apdraudė transporto priemonės MAN TGX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinę atsakomybę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, draudimo laikotarpis nuo 2022 m. kovo 7 d. iki 2023 m. kovo 6 d. (imtinai), draudėja – atsakovė.
15. Ieškovė iš draudimo bendrovės Vengrijoje gavo 2024 m. balandžio 25 d. pranešimą jog remiantis policijos raportu, ieškovės apdraustasis (atsakovė) yra atsakingas už eismo įvykį. Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad eismo įvykis įvyko Vengrijoje, Atsižvelgiant į tai nukentėjusiam asmeniui buvo išmokėta 2793,16 Eur žalos atlyginimas. Minėtą sumą Vengrijos draudimo bendrovių asociacija pareikalavo sumokėti ieškovę. Ieškovė remdamasi minėtu raštu bei pateiktais draudimo išmoką patvirtinančiais dokumentais, įvykdė reikalavimą ir 2024 m. balandžio 29 d. pervedė minėtą sumą užsienio draudimo kampanijai.
I. Dėl žalos priteisimo
16. TPVCAPDI? 16 straipsnio 1 dalis numato, kad atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu eismo įvykio metu naudojant šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytą transporto priemonę ir esant visoms sąlygoms konstatuoti transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę yra padaryta žala. TPVCAPDI? 19 straipsnio 1 dalis numato, kad išmoka mokama, kai yra nustatytas draudžiamojo įvykio faktas ir žalos dydis, jeigu apie eismo įvykį buvo pranešta policijai <...>.
17. Ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo iš atsakovės remiasi TPVCAPDĮ 22 straipsnyje įtvirtintu atveju – kai draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš eismo įvykio vietos. Eismo įvykis dėl kurio ieškovė prašo atlyginti iš atsakovės išmokėtą išmoką įvyko Vengrijoje laiko tarpe nuo 2023-02-08 vakaro ir 2023-02-09 16 val. 30 min. Budapešto XIII rajone, kelio atkarpoje ties Kucsma g. 13, kurio metu buvo padaryta materialinė žala ir dėl kurio Vengrijos policija atsakingu nustatė atsakovės darbuotoją trečiąjį asmenį.
18. Atsakovės atstovai ir trečiasis asmuo nurodo, kad eismo įvykio aplinkybės neaiškios, nėra nurodytas tikslus laikas, tačiau šie argumentai vertinti kaip nepagrįsti, nes įvykio aplinkybės buvo ištirtos Vengrijos Budapešto vyriausiojo policijos komisariato XIII rajono policijos komisariato, kuris trečiojo asmens atžvilgiu priėmė sprendimą. Byloje nepateikta duomenų, kad atsakovė ar trečiasis asmuo būtų ginčiję minėtą sprendimą (CPK 178 straipsnis).
19. R. B. vyriausiojo policijos komisariato XIII rajono policijos komisariato 2023 m. lapkričio 2 d. sprendimu byloje Nr. (duomenys neskelbtini)szabs. dėl trečiojo asmens E. J. pažeidimo, nustatyta kad minėta institucija trečiajam asmeniui sprendimu skyrė įspėjimą už dviejų kelių eismo taisyklių pažeidimus. Sprendime nurodytos aplinkybės, kad Teisėsaugos institucijų Eismo policijos departamento Įvykio vietos tyrimo skyriaus Įvykio vietos tyrimo poskyrio įskundimu, buvo nustatyta, kad laiko tarpe nuo 2023-02-08 vakaro ir 2023-02-09 16 val. 30 min. Budapešto XIII rajone, kelio atkarpoje ties Kucsma g. 13 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta materialinė žala. Remiantis turima informacija, per minėtą laiko tarpą Budapešto XIII rajone, Kucsma gatve nuo R. F. gatvės Béke gatvės kryptimi važiavo nežinomas asmuo, kuris vairavo sunkvežimį Lietuvos valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Nežinomas vairuotojas važiuodamas vieta, esančia Kucsma gatvėje prieš pastatą Nr. 13, atsitrenkė į automobilio valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) priekinės dalies dešinę pusę, kurį N. F. pastatė ir paliko stovėti kairėje kelio pusėje važiavimo kryptimi. Po eismo įvykio nežinomas vairuotojas išvažiavo iš įvykio vietos, nepalikęs savo duomenų. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, tačiau transporto priemonei valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) buvo padaryta materialinė žala.
20. Eismo įvykį pastebėjo pašalinis ir (arba) nesuinteresuotas liudytojas, kuris užsirašė sunkvežimio, kuris buvo panaudotas kaip pažeidimo priemonė, valstybinius numerius ir krovininio kėbulo tento užrašą ant lapelio, kurį tinkamu būdu uždėjo ant nukentėjusiojo transporto priemonės. Sprendime nurodoma, kad minėtas liudytojas buvo apklaustas ir išsamiai paaiškino įvykio aplinkybes. Institucija taip pat kreipėsi į atsakovę, kuri nurodė, kad sunkvežimį su puspriekabe vairavo trečiasis asmuo E. J.. Iš sprendimo turinio matyti, kad apie sprendimo priėmimą turėjo būti pranešta tiek E. J., tiek atsakovei.
21. Nors atsakovė ir trečiasis asmuo neigė autoįvykio aplinkybes, tačiau jie byloje nepateikė jokių įrodymų, kad Institucijos nurodytu laikotarpiu trečiojo asmens vairuotas sunkvežimis negalėjo dalyvauti nurodytame eismo įvykyje (CPK 178 straipsnis). Atvirkščiai, tiek atsakovės atstovai, tiek trečiasis asmuo neneigė, jog nurodytu laikotarpiu trečiasis asmuo turėjo komandiruotę ir vyko per Budapeštą. Atsakovės atstovas S. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad peržiūrėjo maršrutą ir šis buvo kitoks, t.y. trečiasis asmuo dar negalėjo būti nurodytu eismo įvykio laikotarpiu Budapešte, tačiau atsakovės atstovas nepateikė jokių, jo teiginius pagrindžiančių duomenų, kad būtų galima įsitikinti, jog trečiasis asmuo nurodytu laikotarpiu nebuvo Kucsma gatvėje Budapešte ir nesukėlė eismo įvykio. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės ir trečiojo asmens gynybinės pozicijos nenuoseklios. Atsakovė teigė, kad trečiasis asmuo negalėjo būti pasiekęs Budapešto, tuo tarpu trečiasis asmuo iš pradžių aiškino, kad eismo įvykis negalėjo įvykti nurodytoje gatvėje, nes gatvė tiesi, vėliau jis teigė, kad negalėjo nurodytu laiku būti privažiavęs Budapešto, tačiau šie teiginiai nepagrįsti, jokiais objektyviais duomenimis.
22. Teismas atsižvelgdamas į byloje ištirtų įrodymų visumą, į tai, kad atsakovė ir trečiasis asmuo neginčijo, jog nurodytu laikotarpiu trečiasis asmuo buvo komandiruotėje ir vyko per Vengriją, Budapeštą, Vengrijos policijos surinktus duomenis apie atsakovei priklausančios puspriekabės valstybinius numerius, priimtą sprendimą trečiojo asmens atžvilgiu, liudytojo paaiškinimus, jog nurodė būtent atsakovei priklausančios transporto priemonės valstybinius numerius ir, kuris neturėjo jokio intereso būti šališkas, sprendžia, kad nėra abejonių, jog trečiasis asmuo dalyvavo aukščiau paminėtame eismo įvykyje, tačiau iš jo pasišalino (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
23. Kadangi eismo įvykis įvyko Europos Sąjungos narėje Vengrijoje, todėl taikytinos 2009-09-16 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo su pakeitimais padarytais 2021 m. lapkričio 24 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2021/2118. Lietuvoje šios direktyvos nuostatos yra įgyvendintos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų 2004-06-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.795, 59.4 punktu, kai apdraustasis pasišalino iš eismo įvykio vietos, atsakingas draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo. CK 6.264 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės.
24. TPVCAPDI? 14 straipsnio 4 dalis numato, kad draudikas, turintis teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą Lietuvos Respublikoje, privalo kiekvienoje kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje paskirti atstovus pretenzijoms dėl padarytos žalos nagrinėti, kurie yra atsakingi už išmokos mokėjimą nukentėjusiems tretiesiems asmenims. TPVCAPDI? 19 straipsnio 6 dalis numato, kad atsakingas draudikas ar Biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo.
25. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi, turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas arba šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais – Biuras, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertinimo ataskaitomis, dokumentais, kuriais įrodomos padarytos žalos aplinkybės, faktas ir dydis, nuotraukomis, vaizdo įrašais. Nustatant eismo įvykio aplinkybes ir kaltininko atsakomybę, vadovaujamasi eismo įvykio dalyvių pasirašyta eismo įvykio deklaracija arba šio dokumento skaitmenine kopija, elektronine eismo įvykio deklaracija ar kitu eismo įvykio dalyvių pasirašytu dokumentu apie įvykio aplinkybes arba kompetentingų institucijų išduotais dokumentais apie eismo įvykio aplinkybes. Šiuo atveju Vengrijos draudimo bendrovė MABISZ draudimo bendrovių asociacija žalos dydį ir nustatė vadovaujantis ir byloje pateiktais ekspertizės išvada bei Vengrijos policijos sprendimu dėl nustatyto eismo įvykio kaltininko, todėl nėra jokio pagrindo abejoti, jog eismo įvykio aplinkybės ir pats eismo įvykis buvo tinkamai pripažintas draudiminiu.
26. Kadangi 2023 m. vasario 8 d. iki 2023 m. vasario 9 d. 16.30 val. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadinta kita transporto priemonė ir eismo įvykio kaltininkas, atsakovės darbuotojas, vairuodamas atsakovei priklausančią transporto priemonę, pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl, vadovaujantis šiais teisiniais pagrindais, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina jos sumokėta 2793,16 Eur dydžio draudimo išmoka.
27. Kiti procesiniuose dokumentuose šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).
II. Dėl palūkanų priteisimo
28. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jų patirtų nuostolių, už termino prievolei įvykdyti praleidimą privalo mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Šios palūkanos, vykdančios nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti pagrindinę skolą (CK 6.210 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 25 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. Teismų praktika Nr. 37). Skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4d. priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013). Laikytina, kad atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 73,46 Eur kompensacinės palūkanos susidariusios nuo termino įvykdyti pretenzijoje nurodytą prievolę suėjimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos. Teismas laiko, kad ieškovė kompensacinių palūkanų skaičiavimus atliko tinkamai.
29. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos (procesinės) nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
31. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
32. Ieškovė byloje pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 858,18 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 65 Eur žyminis mokestis ir 360 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas ir 433,18 Eur išlaidos už dokumentų vertimo paslaugas. Teismas tenkino ieškinį visiškai, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 858,18 Eur bylinėjimosi išlaidų.
33. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 15,86 Eur bei viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), todėl ieškinį patenkinus visiškai, priteistinos iš atsakovės valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2793,16 Eur (du tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt tris eurus, 16 ct) žalos atlyginimą, 73,46 Eur (septyniasdešimt tris eurus, 46 ct) kompensacines palūkanas, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2866,62 Eur) nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2024 m. lapkričio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 858,18 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 18 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovės akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 15,86 Eur (penkiolika eurų, 86 ct) išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, šias išlaidas sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Urbo bankas“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, įmokos kodas – 5662, mokėjimo paskirtis – „išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu“).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus nuo sprendimo paskelbimo dienos.