Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, atlieka bausmę Pravieniškių 2-ajame kalėjime, teistas Lietuvos Respublikoje:

1) 2003 m. kovo 27 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2003 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) 2005 m. balandžio 21 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, bausmė subendrinta su 2003 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams;

3) 2005 m. lapkričio 7 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, bausmė subendrinta su 2005 m. balandžio 21 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 5 mėnesiams; 2007 m. gruodžio 22 d. atliko bausmę;

4) 2010 m. liepos 19 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams; 2011 m. sausio 14 d. atliko bausmę;

5) 2011 m. vasario 8 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį – areštu 30 parų; 2012 m. balandžio 26 d. atliko bausmę;

6) 2020 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 mėnesiams 10 dienų; į bausmę įskaičius laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką, nuosprendžio priėmimo dieną konstatuota, jog bausmė atlikta;

7) 2023 m. sausio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams;

8) 2023 m. vasario 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį – areštu 30 parų. 2023 m. gegužės 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi 2023 m. sausio 30 d. nuosprendžiu ir 2023 m. vasario 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės subendrintos, nustatant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 8 mėnesiams 20 dienų,

9) 2023 m. gegužės 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje, ir paskirta bausmė – 45 (keturiasdešimt penkios) paros arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. K. paskirta galutinė – 30 parų arešto bausmė.

1) 2011 m. spalio 5 d. Didžiosios Britanijos West Norfolk magistratų teismo sprendimu už vagystę laisvės atėmimu 15 dienų;

2) 2011 m. spalio 21 d. Didžiosios Britanijos West Norfolk magistratų teismo sprendimu už vagystę 65 svarų sterlingų bauda; 40 svarų sterlingų pinigine sankcija ir 15 svarų sterlingų bauda mokėtina konkrečiam gavėjui;

3) 2011 m. lapkričio 25 d. Didžiosios Britanijos West Norfolk magistratų teismo sprendimu už vagystę 30 svarų sterlingų bauda ir laisvės atėmimu 15 dienų;

4) 2011 m. lapkričio 25 d. Didžiosios Britanijos West Norfolk magistratų teismo sprendimu už vagystę 500 svarų sterlingų bauda ir laisvės atėmimu 15 dienų;

5) 2011 m. gruodžio 13 d. Didžiosios Britanijos West Norfolk magistratų teismo sprendimu už vagystę laisvės atėmimu 1 mėnesiui;

6) 2011 m. gruodžio 29 d. Didžiosios Britanijos West Norfolk magistratų teismo sprendimu už vagystę laisvės atėmimu 1 mėnesiui;

7) 2012 m. sausio 12 d. Didžiosios Britanijos Norfolko magistratų teismo sprendimu už prekybą vogtomis prekėmis 40 svarų sterlingų bauda ir laisvės atėmimu 15 dienų;

8) 2012 m. kovo 19 d. Didžiosios Britanijos Norfolko magistratų teismo sprendimu už nusikaltimą valstybei, viešajai tvarkai, teisingumo vykdymui arba prieš valstybės pareigūnus – atskira bausmė neskirta;

9) 2014 m. vasario 20 d. Belgijos Tribunal Correctionnel – Antwerpen nuosprendžiu už smurtinę mirtį laisvės atėmimu 5 metams;

10 2018 m. gruodžio 18 d. Didžiosios Britanijos West Sussex Magistrates teismo sprendimu už vagystę 85 svarų sterlingų bauda ir bausmės atidėjimu 6 mėnesiams; 20 svarų sterlingų bauda, mokėtina konkrečiam gavėjui.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, 2023-02-16 apie 18.25 val. UAB „Rimi Lietuva“ priklausančioje parduotuvėje „Rimi“, esančioje Žirgų g. 24, Antežerių kaime, Zujūnų sen., Vilniaus r., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, tyčia iš prekybos salės nuo lentynos alkoholio skyriuje paėmęs 6 vnt. 1 l talpos butelių likerio „Jagermeister“, kurio vieneto kaina yra 27,79 eurų – viso prekių už 166,74 eurų, susidėjo minėtas prekes (alkoholio butelius) į su savimi turėtą kuprinę ir nesumokėjęs už prekes pro savitarnos kasas išėjo iš parduotuvės, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „Rimi Lietuva“ priklausantį nedidelės – 166,74 eurų vertės turtą,

t. y. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje.

A. K. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino visiškai. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo savo kaltę pripažįsta visiškai. Pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, įtarimo esmę suprato, savo kaltę pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi. Tikslios datos neatsimena, gali būti pranešime apie įtarimą nurodyta data, tai yra 2023-02-16, apie 18.25 val., jis užėjo į parduotuvę „Rimi“, esančią Antežerių kaime, Vilniaus rajone, tikslaus adreso nežino, bet gali būti pranešime apie įtarimą nurodytas adresas. Į parduotuvę jis užėjo norėdamas apsipirkti, bet užėjęs į alkoholinių gėrimų skyrių pamatė, kad skyriuje nėra parduotuvės darbuotojų, taip pat lyg tai pirkėjų nebuvo. Jam staigiai kilo mintis pavogti alkoholinius gėrimus, ką jis ir padarė. Nuo lentynos su alkoholiniais gėrimais jis paėmė kelis butelius alkoholinių gėrimų, tikslaus kiekio ir pavadinimų nežino, nes ėmė atsitiktinius butelius, neturėjo tikslo vogti tam tikrų konkrečių prekių. Jis sutinka, kad galėjo pavogti pranešime apie įtarimą nurodytą kiekį alkoholio. Visus butelius jis įsidėjo į savo kuprinę, kurią turėjo su savimi, ir išėjo iš parduotuvės nesumokėjęs. Parduotuvės darbuotojai jo nepastebėjo, ir jis ramiai išėjo iš parduotuvės. Ką padarė su pavogtu alkoholiu, jis jau šiuo metu neatsimena, galėjo parduoti, taip pat galėjo ir pats suvartoti. Jei ir pardavė kokius nors butelius, pardavė jam nepažįstamiems atsitiktiniems žmonėms. Jis šiuo metu atlieka bausmę, atlyginti žalą parduotuvei neturi galimybės (b. l. 61–64).

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis nurodė, kad supranta kuo yra kaltinamas bei kaltu prisipažįsta. Sutinka teismui duoti parodymus. Parodė, jog aplinkybių nepamena, sutiko, kad būtų pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingai surašyti. Jis sutinka atlyginti žalą parduotuvei. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi. Žada daugiau taip nedaryti, keistis, nebevogti iš parduotuvių.

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:

- UAB „Rimi Lietuva“ pareiškimu, jog 2023 m. vasario 16 d. apie 18.25 val. prekybos centre „RIMI“, adresu Žirgų g. 24, Antežerių kaimas, nenustatytas asmuo paėmė 6 vnt. 1 l. talpos butelių „Jagermeister“ už 166,74 eurų sumą ir nesumokėjęs išėjo pro savitarnos kasas (b. l. 7–11);

- įvykio vietos apžiūros protokolu ir pridėta fotolentele, kurioje užfiksuota parduotuvės „Rimi“, esančios Žirgų g. 24, Antežerių kaime, Zujūnų sen., Vilniaus r., prekybos salės apžiūra. Atvykus nurodytu adresu, patenkama prie pastato, ant kurio uždėtas baltos spalvos reklaminis užrašas „Rimi SUPER“ bei skaičiai „8-22“. Ant pastato taip pat matomi įvairūs kitų parduotuvių reklaminiai užrašai. Pastato teritorija nėra aptverta, aplink ją yra įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Pagrindinis patekimas į pastatą yra nuo Žirgų gatvės pusės. Užėjus pro pagrindines plastikines duris, patenkame į pastato vidų, kuriame kairėje pusėje matomos parduotuvės savitarnos kasos. Tiesiai matomas įėjimas į minėtos parduotuvės prekybos salę pro apsaugos vartelius. Įėjus į prekybos salę, matomos įvairios lentynos, skyriai su įvairiomis prekėmis. Pasukus į kairę ir einant tiesiai iki parduotuvės prekybinės salės galo nuo apsaugos vartelių tiesiai matomas parduotuvės alkoholio skyrius. Alkoholio skyriuje pasisukus į kairę pusę, lentynoje matomi stovintys likerio „Jagermeister“ buteliai. Lentynoje matoma baltos spalvos etiketė, kurioje nurodyta likerio kaina „27,79“ eurų. Apėjus alkoholio skyrių, grįžtama prie kasų, kurios išsidėsčiusios nuo alkoholio skyriaus link įėjimo / išėjimo iš parduotuvės apsaugos vartelių tvarka. Įvykio vieta – parduotuvės skyriai, išėjimas / įėjimas filmuojamas vaizdo stebėjimo kameromis. Daugiau įvykio vietos apžiūros metu tyrimui reikšmingų aplinkybių nenustatyta (b. l. 12–22);

- 2023 m. kovo 24 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju J. A. (J. A.) parodė, kad dirba UAB „G4S“ apsaugos darbuotoju mobilioje grupėje ir vykdo prekybos centrų apsaugą, prekių skaičiavimą, o taip pat ir vaizdo įrašų peržiūrą. Prekybos centre „Rimi“, adresu Žirgų g. 24, Antežerių kaimas, Zujūnų sen., Vilniaus r., apie 18.30 val. jis, būdamas prie savitarnos kasų ir išeidamas iš savitarnos apsaugos posto link, pamatė įtartiną pirkėją su kuprine. Jis (pirkėjas) išėjo iš savitarnos kasų, praėjo pro kasas ir nuėjo link išėjimo. Jis (liudytojas) suprato, kad galimai tai gali būti vagis. Jis pradėjo eiti link jo, bet jo iš pradžių nepamatė, kur jis yra. Grįžęs į apsaugos postą peržiūrėjo kamerų video įrašus nustatė, kad buvo įvykdyta vagystė. Vaizdo įrašų pagalba buvo nustatyta, kad įtartinas pilietis pasisavino (slaptai susidėjo į kuprinę) 6 vnt. (1 litro talpos) likerio „Jagermaister“, kurio vieno vnt. (litro) kaina 27,79 eurų. Tokiu būdu dėl šios vagystės prekybos centrui buvo padaryta 166,74 eurų žala. To piliečio nepažįsta, nežino jo vardo ir pavardės. Anksčiau jo nebuvo matęs ar sulaikęs. Po vagystės jis surašė pareiškimą dėl vagystės ir perdavė administracijai. Daugiau parodymų neturi. Papildo, kad ieškinį reikš parduotuvės administracija (b. l. 25–28);

- 2023 m. kovo 14 d. kitų objektų apžiūros protokolu ir fotolentele, kurioje užfiksuota R. K. pateiktų vaizdo įrašų iš parduotuvės vaizdo kamerų apžiūra. Pirmiausia peržiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2023-03-09 13-02-30“, vaizdo įrašo trukme – 49 sekundės. Atidarius failą yra matomas maisto prekių parduotuvės „RIMI“, esančios Žirgų g. 24A, Antežerių kaime, Zujūnų sen., Vilniaus r., alkoholio skyriaus vaizdas iš viršaus. Dešiniajame viršutiniame kampe yra datos ir laiko žyma. Data – 2023-02-16, laikas – 18:28:11. Iš vaizdo įrašo matyti, kaip parduotuvės alkoholio skyriuje vyras, dėvintis pilkos spalvos striukę, juodos spalvos kelnes, juodos spalvos batus, ant nugaros užsidėjęs juodos spalvos kuprinę 18:28:42 val. atsega kuprinę ir į ją įdeda 6 alkoholio butelius. Vaizdo įrašas baigiasi. Peržiūrėjus kitą vaizdo įrašą pavadinimu „2023-03-09 13-08-13“, kurio trukmė 1 minutė ir 10 sekundžių, atidarius failą matoma, kaip 18:29:29 minėtas vyras parduotuvės alkoholio skyriuje pritūpęs savo kuprinėje pertvarko sudėtus butelius ir atsistojęs nueina. Vaizdo įrašas baigiasi. Peržiūrėtas trečias vaizdo įrašas pavadinimu „2023-03-09 13-06-20“, kurio trukmė 10 sekundžių. Vaizdo įraše užfiksuota kaip 18:31:58 minėtas vyras išeina iš parduotuvės prekybinės salės pro savitarnos kasas nesusimokėjęs už alkoholį. Peržiūrėjus vaizdo įrašus, daugiau tyrimui reikšmingų aplinkybių ar duomenų nenustatyta (b. l. 33–38).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 178 straipsnį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Turto pagrobimo sąvoka baudžiamajame įstatyme nepateikiama. Teismų praktikoje pateikiamuose išaiškinimuose turto pagrobimas įvardijamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam ir turtinę žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010, 2K-6/2012, 2K-228/2013, 2K-147-511/2016, 2K-244-303/2018).‏‏‎

BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. BK 190 straipsnyje numatyta, jog nedidelės vertės laikomas toks turtas, kurio vertė viršija 3 MGL (150 Eur), tačiau neviršija 5 MGL (250 Eur). Tai privilegijuota vagystės sudėtis, kuri vertinama kaip mažesnį pavojų visuomenei kelianti veika – baudžiamasis nusižengimas.

Nagrinėjamu atveju A. K. kaltinamas pagrobęs UAB „Rimi Lietuva“ priklausantį turtą – 6 vienetus 1 l talpos butelių likerio „Jagermeister“, t. y. 2023 m. vasario 16 d. apie 18.25 val. UAB „Rimi Lietuva“ priklausančioje parduotuvėje „Rimi“, esančioje Žirgų g. 24, Antežerių kaime, Zujūnų sen., Vilniaus r., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, tyčia iš prekybos salės nuo lentynos alkoholio skyriuje paėmęs 6 vnt. 1 l talpos butelių likerio „Jagermeister“, kurio vieneto kaina yra 27,79 eurų – viso prekių už 166,74 eurų. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, patvirtino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

A. K. kaltę dėl svetimo turto pagrobimo patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teismo ištirti įrodymai: liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos apžiūros protokolai, vaizdo įrašai, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys, kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga.

Įvertinus anksčiau išdėstytą, teismas daro pagrįstą išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis A. K. įvykdė nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybės, veikė tiesiogine tyčia – suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį (svetimo turto pagrobimą) ir norėjo taip veikti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes A. K. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 178 straipsnio 4 dalį. Nors nuosprendžio priėmimo metu jau yra įsigaliojusi nauja LR BK 178 straipsnio 5 dalies redakcija, keičianti turto vertės dydį, tačiau naujoji įstatymo redakcija niekaip nedaro įtakos kaltinamojo teisinei padėčiai, todėl jo veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 4 dalies redakciją, galiojusią veikos padarymo metu.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į nusikalstamos veikos, kuri šiuo atveju priskiriamos baudžiamajam nusižengimui (BK 12 straipsnis), pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą – tiesioginę tyčią, turtinės žalos dydį, į kaltinamojo asmenybę: A. K. teistas 9 kartus Lietuvoje ir 10 kartų užsienio valstybėse, įskaitant už nusikalstamas veikas, susijusias su svetimo turto pagrobimu (b. l. 72–92), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 99–128), nedirbantis, šiuo metu atlieka kitu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę (b. l. 81–82). Nusikalstamų veikų padarymo sistemiškumas neabejotinai atskleidžia antivisuomenines kaltinamojo A. K. nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nagrinėjamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o tai iš esmės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, jog jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įvykdymas buvo logiška jo nusikalstamo elgesio išdava bei yra jam būdingo elgesio modelio dalis. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybės, įvertinęs bausmių skyrimui pirmiau nurodytas ir reikšmės turinčias aplinkybes, daro pagrįstą išvadą, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti paskyrus prokurorės siūlomą arešto bausmę.

Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į pagrobto turto vertę. Įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir laipsnį, ankstesnį teistumą ir kitas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, taip pat į teisiamojo posėdžio metu išreikštą nuoširdų gailėjimąsi, ketinimą keistis. Įvertinus nurodytas aplinkybes, kaltinamajam už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą skirtina 45 parų arešto bausmė. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į prieš tai minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes yra teisinga ir proporcinga kaltinamojo įvykdytai nusikalstai veikai.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirta 45 parų arešto bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant kaltinamajam galutinę 30 parų arešto bausmę.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis atlieka 2032 m, sausio 30 d. nuosprendžiu ir 2023 m. vasario 23 d. baudžiamuoju įsakymu bausmę, subendrintą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutartimi, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu 30 parų arešto bausmė prilyginama 30 dienų laisvės atėmimo bausmei.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta 30 dienų laisvės atėmimo bausmė iš dalies sudedant bendrintina su 2023 m. sausio 30 d. nuosprendžiu ir 2023 m. vasario 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, subendrintomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutartimi, kuria nustatyta galutinė bausmė –1 metų 8 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimas – ir paskirtina galutinė subendrinta 1 metų 9 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Į paskirtą subendrintą bausmę įskaitytinas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytas A. K. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas, Europos arešto orderio Nr. TP-03-00168-21 vykdymo tikslu A. K. suėmime Airijoje išbūtas laikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutartimi subendrintos 2023 m. sausio 30 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir atliktos bausmės dalis.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas UAB „Rimi Lietuva“ ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 166,74 eur turtinės žalos, atsiradusios dėl A. K. padarytos nusikalstamos veikos, atlyginimo. Be kita ko, pateikė prašymą baudžiamąją bylą nagrinėti civiliniam ieškovui nedalyvaujant.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Iš pateiktų civilinių ieškinių matyti, jog dėl A. K. padarytos nusikalstamos veikos UAB „Rimi Lietuva“ patyrė viso 166,74 (šimtą šešiasdešimt šešis eurus , 74 ct) eurus turtinės žalos. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu sutiko su civiliu ieškiniu, todėl darytina išvada, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, pripažintas kaltinamojo, todėl tenkintinas visiškai (BPK 115 straipsnis).

Dėl kitų klausimų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su laikmena, kurioje vaizdo įrašas iš parduotuvės „Rimi“ (prisegtas prie bylos viršelio) – paliktinas saugoti prie bylos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kuriose nurodyta, jog dėl kaltinamajam A. K. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybės išlaidos sudaro – 166,13 eurų sumą (1 tomas, b. l. 157–159).

Pagal anksčiau suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą būtino gynėjo dalyvavimo atvejais, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nebuvo priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015). Tiek tarptautiniais (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktas), tiek nacionaliniais (Lietuvos Respublikos Konstitucija, BPK 44 straipsnio 8 punktas) įstatymais yra įtvirtinta kiekvieno asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė gintis pačiam arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jeigu jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje numatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą), o valstybė privalo užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šią konstitucinę teisę būtų reali. Teisingumo interesai yra įtvirtinti BPK 51 straipsnyje, kuriame yra numatyti atvejai, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas, t. y. šio įstatymo paskirtis yra teisės į gynybą užtikrinimo procesinė garantija tiems asmenims, kurių galimybės pasirūpinti savo teisių ir teisėtų interesų gynyba dėl vienų ar kitų priežasčių baudžiamojo proceso metu yra ribotos. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d. akcentuojama, jog tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui. Rašte, be kita ko, vadovaujamasi ir EŽTT praktika, kurioje akcentuojama, kad sprendžiant dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo svarbūs du aspektai – pirma, asmuo buvo nuteistas; antra, jo turtinė padėtis, t. y. ar jis, atsižvelgiant į turimą informaciją apie jo turtą ir lėšas, gali padengti visas (dalį) valstybės patirtų išlaidų. Taigi ir nauji BPK pakeitimai negali būti laikomi numatančiais pareigą teismui visais atvejais, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus, priteisti iš asmens, pripažinto kaltu, išlaidas valstybės garantuojamai teisinei pagalbai.

Nagrinėjamu atveju teismas, remiantis įstatymu, nustatė privalomą gynėjo dalyvavimą procese, kadangi kaltinamasis A. K. baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu atliko laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį ir baudžiamąjį įsakymą (BPK 51 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam buvo paskirta ir procese dalyvavo gynėja advokatė. Teismas atsižvelgęs į kaltinamojo A. K. turtinę padėtį (nedirbantis, atlieka bausmę) sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų kaltinamojo padėtį, nes gynėja procese dalyvavo ne dėl kaltinamojo noro, bet dėl įstatymu pagrįsto teismo sprendimo. Dėl to prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. K. dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą teisme netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

A. K. (A. K.) pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 174 straipsnio 4 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymas Nr. IX-1495) ir paskirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu šiuo nuosprendžiu paskirtą 30 parų arešto bausmę pakeisti į 30 dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą 30 dienų laisvės atėmimo bausmę iš dalies sudedant subendrinti su 2023 m. sausio 30 d. nuosprendžiu ir 2023 m. vasario 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, kurios subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutartimi, ir paskirti galutinę subendrintą 1(vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą subendrintą bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. nuosprendyje nurodytą A. K. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2022 m. balandžio 19 d. iki 2022 m. rugpjūčio 22 d. ir nuo 2022 m. spalio 26 d. iki 2022 m. gruodžio 21 d., taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartyje nurodytą Europos arešto orderio Nr. TP-03-00168-21 vykdymo tikslu A. K. suėmime Airijoje išbūtą laiką nuo 2022 m. vasario 4 d. iki 2022 m. balandžio 19 d., vieną laikinojo sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. nuosprendį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. baudžiamąjį įsakymą atliktas bausmių, subendrintų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutartimi, dalis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Civilinio ieškovo UAB „Rimi Lietuva“ civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo A. K. (A. K.) 166,74 eur (šimtą šešiasdešimt šešis eurus ir 74 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl valstybinės teisinės pagalbos išlaidų už kaltinamajam A. K. (A. K.) suteiktą teisinę pagalbą 166,33 Eur priteisimo, netenkinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su laikmena, kurioje vaizdo įrašas iš parduotuvės „Rimi“ (prisegtas prie bylos viršelio) – palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.